- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- I-2918-402/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
dalyvaujant pareiškėjui – G. K. , atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovei L. S. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4, 10) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jam atliekant bausmę Marijampolės PN jis turėjo televizorių „Šilelis“ ir skaitmeninį radijo imtuvą „Nokina“. Nurodė, jog 2006 m. vasarą Marijampolės PN pareigūnai iš jo paėmė televizorių ir radijo imtuvą. Jie nepaaiškino dėl kokių priežasčių tai padarė. Televizorius ir radijo imtuvas iki šiol nėra grąžinti. Nurodė, jog 2016-02-11 kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su skundu dėl negrąžinamo televizoriaus ir radijo imtuvo. Atsakyme nurodė, jog pareigūnai neranda iš pareiškėjo paimtų daiktų. Pažymėjo, jog kreipėsi į pareigūną E. S. su prašymu išregistruoti paimtus daiktus, kad galėtų nusipirkti kitą televizorių ir radijo imtuvą, tačiau prašymai nebuvo tenkinti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais, t.y. jis patyrė orumo pažeminimą, buvo atimta galimybė turiningai praleisti laiką, laiku gauti aktualią informaciją, buvo labiau izoliuotas nuo išorinio pasaulio ir tai tęsėsi 10 metų. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 25-27) nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad į Marijampolės PN administraciją pareiškėjas kreipėsi su skundu 2016-02-10, kuriame prašė grąžinti jam priklausančius grotuvą „Nokina“ ir televizorių „Šilelis“. Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje yra įrašas, kad 2005-08-14 buvo perduotas magnetola „Nokina“ ir TV „Šilelis“. Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyrius pateikė atsakymą 2016-03-09 Nr. 20/07-342, kuriame nurodė kad Apsaugos ir priežiūros skyriuje bei sandėlyje minimų daiktų nėra. Paprašius nuteistojo G. K. paaiškinti, jis savo paaiškinime nurodė, kad minėtus daiktus davė naudotis savo draugui, kuris gyvena tame pačiame būryje. Marijampolės PN neturi duomenų, jog pataisos namų pareigūnai paėmė televizorių „Šilelis“ ir grotuvą „Nokina“. Nenustačius Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN pareigūnų veiksmų dėl jo daiktų – televizoriaus „Šilelis“ ir grotuvo „Nokina“ negrąžinimo.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Iš LVAT suformuotos teisminės praktikos matyti, kad reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog atsakovo pareigūnai negrąžina daiktų, ir tokie atsakovo veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2016-02-10 į Marijampolės PN administraciją kreipėsi su skundu, kuriame prašė atsakyti, kodėl vykstant etapu į kitas kalinimo įstaigas jam neatiduodamas jam priklausantis grotuvas „Nokina“ ir televizorius „Šilelis“ (b.l. 16). Marijampolės PN pateikė atsakymą 2016-03-09 Nr. 20/07-342, kuriame nurodė kad Apsaugos ir priežiūros skyriuje bei sandėlyje minimų daiktų nėra (b.l. 5). Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje yra įrašas, kad 2005-08-14 pareiškėjui buvo perduotas magnetola „Nokina“ ir TV „Šilelis“ (b.l. 22)
Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Pareiškėjas nurodė, jog pareigūnai iš jo paėmė grotuvą „Nokina“ ir TV „Šilelis“, tačiau nedavė jokio dokumento. Paimtus daiktus matė pas pareigūną E. S. .
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas E. S. nurodė, jog jo duomenų bazėje nėra įrašo, kad iš pareiškėjo buvo paimti grotuvas „Nokina“ ir TV „Šilelis“. Jokio prašymo dėl daiktų grąžinimo iš pareiškėjo nėra gavęs.
Marijampolės PN Ūkio skyriaus sandėlininko 2016-02-18 pažymoje nurodyta, jog iš nuteistojo G. K. nebuvo priimta garso, vaizdo aparatūra (b.l. 17).
Teismas neturi pagrindo abejoti valstybinės institucijos pateiktais duomenimis. Nors pareiškėjas tvirtino, kad 2006 m. pareigūnai iš jo paėmė „Nokina“ ir TV „Šilelis“, tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
LR bausmių vykdymo kodekso 183 str. 1 d. nurodyta, jog viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Pareiškėjas pareigūnų neteisėtus veiksmus galėjo apskųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas tik po 10 metų kreipėsi į teismą dėl, jo manymu, neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų.
Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio, 87 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.