- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 1-14-373/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-01045-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Nukentėjusysis
- J. Š., G. B., O. G., E. R.
- Kaltinamasis
- A. T., G. B.
- Advokatai
- Jonas Ramanauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Jonui Ramanauskui, nukentėjusiems J. Š., G. B., O. G., E. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, asmuo be pilietybės, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d.8 p.,
Aprašomoji dalis
nustato
A. T. 2011 m. gruodžio 9 d., apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei tyčia kėsinosi suduoti kumščiais smūgius bendrosios praktikos slaugytojai G. B., bendrosios praktikos slaugytojai O. G., priėmimo skyriaus slaugytojo padėjėjai E. R., tačiau joms nepataikė, ir lovoje gulinčiam pacientui J. Š., kuris smūgį į galvos sritį atrėmė atkišdamas ranką bei tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė G. B. vieną smūgį į galvos sritį, dėl kurio ji pargriuvo, tuo G. B. padarydamas kairio skruosto – akių kampo srities kraujosruvą ir dešinės čiurnos sąnario sumušimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės čiurnos sąnario sumušimo, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-12-09 gėrė alkoholį namuose bei pas E. R.. Dėl jį ištikusio epilepsijos priepuolio neprisimena įvykių (duomenys neskelbtini), nes buvo nesąmoningos būsenos.
Motyvuojamoji dalis
A. T. kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusi G. B. parodė, kad kaltinamąjį vežimėlyje atvežus į palatą, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikėsi, smūgiavo ranka jai, O. G., E. R., bet nepataikė. Kaltinamasis ranka šėrė lovoje gulėjusiam ligoniui J. Š.. A. T. koridoriuje jai kumščiu šėrė į smilkinį bei stūmė ją, ji nugriuvo. Prašo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l.27).
Nukentėjusi O. G. parodė, kad kaltinamasis, būdamas girtas, palatoje užsimojo kumščiu prieš ją, bet ji smūgio išvengė. Tada jis smūgiavo E. R., bet nepataikė. Jis koridoriumi vijosi G. B., pastūmė ją ir ji pargriuvo.
Nukentėjęs J. Š. parodė, kad kaltinamasis palatoje jam, gulinčiam lovoje, šėrė ranka, tačiau jis spėjo nuo smūgio užsidengti ranka. Kaltinamasis keikėsi, mosikavo rankomis. Nuo jo sklido alkoholio kvapas.
Nukentėjusi E. R. parodė, kad kaltinamasis į priėmimo skyrių buvo pristatytas neblaivus, buvo orientuotas, ramus, nebuvo epilepsijos priepuolio. Ji vežimėlyje viena nuvežė kaltinamąjį į palatą, kurioje jis šoko nuo kėdės, keikėsi ir puolė kumščiais nukentėjusias. Ji ir O. G. išbėgo į koridorių, o G. B. stovėjo priešais kaltinamąjį tarp lovų ir pabėgti negalėjo. Kaltinamasis G. B. trenkė kumščiu į veido sritį. G. B. susverdėjo ir atsirėmė į sieną ar lovos kraštą.
Liudytoja V. T. parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis namuose gėrė alkoholį.
Liudytoja E. R. parodė, kad su kaltinamuoju ir V. T. išgėrė butelį degtinės bei dar gėrė brendžio.
Ekspertė R. D. patvirtino, kad kaltinamasis įvykio metu galėjo visiškai suvokti savo veiksmus. Epilepsijos priepuolis negali trūkti tokį ilgą laiką, per kurį kaltinamasis buvo atvežtas į priėmimo skyrių, suteiktos medicininės paslaugos, nuvežtas į PK. Kaltinamasis buvo paprasto girtumo būsenoje, jo medicininiuose dokumentuose nėra įtarimų dėl epilepsijos priepuolio.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad G. B. padaryta kairio skruosto-akių kampo srities kraujosruva, dešinės čiurnos sąnario sumušimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės čiurnos sąnario sumušimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (b.l. 26).
Atlikus stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę nustatyta, kad A. T. veikos padarymo metu ir šiuo metu nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Jam veikos padarymo metu konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, dėl kurių jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l.155-160).
Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, būdamas girtas, viešoje vietoje – ligoninės patalpose - keikėsi necenzūriniais žodžiais bei kėsinosi suduoti smūgius kumščiais nukentėjusiems, o nukentėjusiajai G. B. sudavė vieną smūgį į galvos sritį, nuo kurio ji pargriuvo ir dėl patirtų sužalojimų jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis su nukentėjusiais nebuvo pažįstamas ir jo veiksmų nelėmė paskatos, kilusios dėl jo ir nukentėjusiųjų asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių. Kaltinamasis gydymo įstaigoje, nesant jokių jo smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, užsimodamas kumščiais prieš nukentėjusius bei suduodamas smūgį G. B., keikdamasis necenzūriniais žodžiais, demonstravo aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, be jokios dingsties pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Kaltinamojo smurtiniais veiksmais G. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis prieš G. B. smurtavo viešoje vietoje, be jokios dingsties, kitų asmenų akivaizdoje, t.y. veikė prieš ją iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis gydymo įstaigoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto veiksmais prieš nukentėjusius bei keiksmažodžiais sutrikdė viešąją tvarką. Jo veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK138 str. 2 d. 8 p. sudėtis.
Kaltinamojo versija, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas ištiktas epilepsijos priepuolio, t.y. nesąmoningai, atmesta ekspertizės akto duomenimis patvirtinančiais, kad jis buvo paprasto girtumo būsenoje ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Be to, nukentėjusi E. R. parodė, kad kaltinamasis priėmimo skyriuje, nors ir buvo girtas, normaliai bendravo su personalu, jam buvo suteikta medicininė pagalba ir tik nuvežus į palatą ir paprašius gulti į lovą jis pasidarė agresyvus. Kaltinamasis buvo apžiūrėtas daktaro, tačiau nebuvo konstatuoti net įtarimai dėl galimo epilepsijos priepuolio. Šiais motyvais kaltinamojo versija dėl galimos liguistos jo būsenos nusikalstamos veikos padarymo metu atmetama kaip jo pasirinkta gynybos taktika, nes paneigta kitais aukščiau aptartais įrodymais.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkina, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pagal veikos padarymo aplinkybes akivaizdu, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas.
Įvertinus didelį kaltinamojo padarytos veikos įžūlumą, tai, kad jis gydymo įstaigoje smurtavo prieš medicinos darbuotojas moteris ir ligonį, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam pagal LR BK 284 str. 1 d. skirtina arešto, o pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis skaičiuotinas nuo vidurkio iki minimumo.
Nukentėjusios G. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant atlygintinos žalos dydį atsižvelgiama į jos dėl kaltinamojo smurto patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, pažeminimą, sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai tyčiniais kaltinamojo veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis tyčia brutaliai smurtavo prieš nukentėjusiąją, sukeldamas jai didelį išgąstį ir nerimą dėl savo gyvybės ir sveikatos. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį: nedirba, tačiau yra sveikas ir darbingas žmogus, galintis uždirbti lėšų žalai atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais nukentėjusiajai G. B. iš kaltinamojo priteistina 3000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str. 1 d., CK 6.250 str.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kaltinamojo medicininiai dokumentai grąžinti gydymo įstaigoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 - 305str., 307str., teismas
nusprendžia
pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams,
pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti 40 parų arešto.
Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Įstatymo Nr. X-1233, 2007-06-28, redakcija).
Priteisti iš A. T. 3000,00 Lt G. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. T. medicininius dokumentus grąžinti gydymo įstaigoms.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.