Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šiuo metu suimtas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį –30 parų areštu;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir 25 dienoms;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme –22 parų areštu;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 60 parų areštu;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį subendrinta apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, bausmė, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose (2019 m. spalio 18 d. paleistas iš pataisos namų);

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams (2020 m. lapkričio 3 d. paleistas iš pataisos namų);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 241 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. G. 2021 m. birželio 9 d., 11.32 val., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka būdamas sulaikytas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-18464-21, įtariant nusikalstamos veikos padarymu, 2021 m. birželio 9 d. 12.30 val., kratos atlikimo metu, siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia iššoko pro buto, adresu (duomenys neskelbtini), langą ir pabėgo iš sulaikymo vietos nuo policijos pareigūnų. Taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

5. Liudytoja I. O. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 9 d. dirbant darbo vietoje (duomenys neskelbtini), pagal duomenų valdymo sistemoje sukurtas užduotis, į kabinetą Nr. 22 atėjo vyriausioji tyrėja L. T. ir pasakė, kad ji su kolega vyresniuoju tyrėju G. T. ruoštųsi vykti ieškoti pavogtų dviračių į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vykstant minėtu adresu L. T. telefonu paskambino vyresniajam tyrėjui M. K., kuris tuo metu dirbo ir nurodė jam atvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi bus reikalinga jo pagalba. Atvykus prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), ji kartu L. T. ir G. T. užėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, ant kurios lauko durų buvo lentelė su skaičiais (duomenys neskelbtini). Tuomet kilo aukštyn laiptais pažiūrėti kelintame aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas butas buvo antrame aukšte, kairėje pusėje arti laiptų. Suprato, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) langai yra iš kiemo pusės, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Tuomet L. T. paskambino vyresniajam tyrėjui M. K. ir kalbėdama telefonu, lipdama laiptais žemyn nurodė jam, kad jis atvyktų prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei stebėtų antro aukšto langus, taip bandant pamatyti ir suprasti, ar buto Nr. (duomenys neskelbtini) viduje kas nors yra. Tuomet vyriausioji tyrėja L. T. atėjo prie (duomenys neskelbtini), buto durų, kur ji stovėjo su kolega G. T.. Vyriausioji tyrėja nurodė skambinti ir belstis į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Stovint laiptinėje ir pradėjus belsti į duris išgirdo, kaip buto viduje pradėjo loti ne vienas šuo. Buvo belsta ne vieną kartą, tačiau buto durų niekas neatidarė. Tuomet ji, priėjusi arti buto durų, atidžiai klausė, ar bute kas nors yra, tikėdamasi išgirsti kokį nors žmonių šurmulį ar vaikščiojimą, tačiau šunų lojimas trukdė išgirsti garsus, jei tokių buvo. Joms beldžiant į buto duris, vyriausioji tyrėja nurodė daugiau nebelsti, kadangi ji bandys policijos duomenų informacinėje sistemoje rasti asmenų, registruotų adresu (duomenys neskelbtini), kontaktus. Tuomet ji su vyresniuoju tyrėju G. T. stovėjo šalia buto ir laukė tolimesnių nurodymų. Vyriausioji tyrėja L. T. ieškojo asmenų, registruotų buto adresu, duomenų, po to L. T. kažkam paskambino ir kalbėjo telefonu. Baigusi pokalbį jai ir kolegai G. T. pasakė, kad kažkas atvažiuos ir atrakins minėto buto duris. Po kurio laiko atvyko moteris, prisistačiusi T. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios buvo paklausta, ar butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai, tą T. O. patvirtino. Tuomet T. O. buvo paklausta, ar jai priklausančiame bute tuo metu kas nors buvo, o T. O. paaiškino, kad kai išėjo iš namų, juose buvo jos dukra S. O., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nedelsiant T. O. atrakino savo buto duris ir užėjo į butą. Per buto duris išbėgo du maži šuniukai. Tuomet į butą užėjo kartu su L. T. ir G. T.. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad namuose nieko nebuvo, išskyrus šunis. T. O. buvo paprašyta, kad ji pažiūrėtų, ar jos namuose yra kas nors iš žmonių. Tuomet T. O. pažiūrėjusi į abu kambarius pasakė joms, kad nieko nėra. Tačiau jai einant koridoriumi link kitų patalpų durų, iš vienos patalpos išėjo mergina apsirengusi tik apatiniais drabužiais. T. O. pasakė, kad tai jos dukra S. O., kuri atrodė užsimiegojusi. Tuomet merginos buvo paprašyta apsirengti ir pasiteirauta, kodėl ji neatidarė durų, kai buvo belstasi į buto duris. S. O. pasakė, kad ji nežino, tuomet pasakė, kad miegojo ir nieko negirdėjo. S. O. pasiteiravus, ar namuose su ja dar kas nors yra, S. O. pasakė, kad nėra. Pagrįstai įtarus, kad bute buvo ir kitų asmenų, kadangi T. O. apžiūrint savo butą nurodė, kad bute nieko nėra, kai tuo tarpu iš vienos patalpos, esančios bute, išėjo jos dukra, kartu su savininke jos užėjo į buto vidų ir jį apžiūrėjo siekiant nustatyti, ar bute nėra kitų pašalinių asmenų. Jai būnant koridoriuje prie vieno iš kambarių įėjimo išgirdo, kad vyresnysis tyrėjas G. T. kitame kambaryje su kažkuo kalbasi. Užėjus į minėtą kambarį pamatė, kad kambaryje stovi kolega G. T. ir vyriškos lyties asmuo, dėvintis tik apatines kelnaites. Tuomet minėto asmens buvo paklausta, ar jis yra D. G., į ką pastarasis palinksėjo galva. Asmens buvo paprašyta apsirengti drabužiais. D. G. rengdamasis drabužius teiravosi, ar pareigūnai turi teisinį pagrindą būti bute. D. G. buvo paaiškinta, kad buto šeimininkė pati įleido pareigūnus į savo namus. Kai D. G. apsirengė savo drabužiais, jis atsisėdo kambaryje ant lovos, o šalia jo atsisėdo S. O. ir abu pradėjo tyliai kalbėtis, todėl jų buvo paprašyta pabūti atskiruose kambariuose. L. T. su M. K. nuėjo į tarnybinį automobilį pildyti procesinių dokumentų. Minėtame bute pasiliko ji, G. T., T. O., S. O. ir D. G.. L. T. jai ir G. T. nurodė užtikrinti, kad S. O. nebendrautų su D. G.. Po kurio laiko į butą atėjo L. T. ir M. K.. Visą laiką būnant bute, D. G. sėdėjo ant lovos, buvo ramus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bei nekėlė pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Netrukus jai buvo paduoti atspausdinti procesiniai dokumentai, jeigu gerai atsimena, tai buvo teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, teisių pareigų protokolas, sulaikymo protokolas ir pasakyta, kad duotų su jais susipažinti ir juos pasirašyti D. G.. Paėmusi supildytus M. K. procesinius dokumentus nuėjo į kambarį, kuriame ant lovos sėdėjo D. G.. Kai D. G. pasirašė minėtus procesinius dokumentus, ji juos paėmė ir nunešė vyriausiajai tyrėjai L. T., kuri buvo koridoriuje, netoli kambario, kuriame buvo D. G.. Tuo metu M. K. stovėjo koridoriuje prie įėjimo į kambarį, kuriame sėdėjo D. G.. Vyresnysis tyrėjas G. T. stovėjo koridoriuje prie buto lauko durų. S. O. ir T. O. buvo kito kambario tarpduryje. Tuo metu, kai tik priėjo prie L. T., išgirdo krentančių daiktų garsą. Krūptelėjo nuo minėto garso ir atsisuko į M. K., kuris tuo metu stovėjo prie įėjimo į kambarį, kuriame sėdėjo D. G.. Tuomet iškart suprato, kad galimai D. G. iššoko per antro aukšto buto langą. Nieko nedelsdami ji, L. T. ir G. T. išbėgo per buto duris į lauką. Netoliese lauke buvusi moteris sušuko, kad asmuo nubėgo už namo. Vyriausioji tyrėja L. T. bėgdama šaukė jai, kad su tarnybiniu automobiliu važiuotų ieškoti pabėgusio asmens. Įsėdusi į automobilį važiavo už namo keliu link miško ir radijo ryšiu pranešė Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui apie pabėgusį įtariamąjį. Vyresnysis tyrėjas G. T. bėgo kartu su L. T. apžiūrinėdami visas aplink esančias vietas (krūmus, balkonus, žoles). Tuomet greitai buvo nuspręsta, kad G. T. su ja tarnybiniu automobiliu vykdys pabėgusio asmens paiešką, todėl jie važinėjo aplink esančius miškus. Vykdant pabėgusio asmens paiešką vėliau nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur informavo, kad į juos gali kreiptis asmuo su vienos ar dviejų kojų traumomis, todėl prašė apie tai informuoti. Vėliau per radijo stotį išgirdo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini), greitoji medicinos pagalba veža pilietį su lūžusiomis kojomis, kaip vėliau pasitvirtino, jog tai buvo pabėgęs asmuo D. G.. Nuo to laiko Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo pradėtas sulaikytojo D. G. tolimesnis stebėjimas ir saugojimas (b. l. 40-41).

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos L. T. 2021 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir liudytojos I. O. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1-6).

7. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2021 m. birželio 9 d., apie 12.38 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas ekipažo V1227 pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kratos metu iš buto pabėgo įtariamasis D. G., kuris šoko pro langą iš antro aukšto, gali būti susižalojęs (b. l. 7-13).

8. Iš 2021 m. birželio 9 d. nutarimo sulaikyti asmenį kopijos matyti, kad vyresnysis tyrėjas M. K. priėmė nutarimą sulaikyti D. G. dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu asmuo įtariamas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18464-21, nutarimo nuorašas D. G. pasirašytinai įteiktas 2021 m. birželio 9 d. 11.48 val. (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

10. Pagal BK 241 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo vietą, kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikaltimas laikomas baigtu kai asmuo savavališkai palieka laisvės atėmimo vietą ir įgyja realias galimybes veikti savo nuožiūra (netrukdomai bendrauti su kitais žmonėmis, vykti ten, kur nori, būti nekontroliuojamam ir pan.). Nusikaltimas yra tyčinis – asmuo supranta, kad neturi teisės pasišalinti iš buvimo vietos, tačiau nepaisydamas to atitinkamai veikia. Pabėgimo motyvai, tikslas teisinės reikšmės veiką kvalifikuojant pagal BK 241 straipsnį neturi.

11. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

13. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, jie atitinka ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymų turinį bei kitą rašytinę bylos medžiagą. Antai liudytojas M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 9 d. dirbdamas gavo skambutį iš vyriausiosios tyrėjos L. T., kuri paaiškino, kad ji su dar dviem kolegom važiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę, galimai reikės atlikti kratą bei paklausė, ar jis galėtų padėti. Jis atsakė, kad gali ir iškart vyksta nurodytu adresu, su vyriausiąja tyrėja suderino į butą patekimo planą, jis su tarnybiniu automobiliu laukė atvykstančių kolegų vietoje, kur jo įtariamasis pastebėti negalėtų. Kol kolegos bandė patekti į butą, jis užtikrino įtariamojo pasitraukimo kelią iš lauko pusės, stebėjo buto langus. Kai pateko į butą, buvo nuspręsta paieškomą asmenį sulaikyti. Jo buvo paprašyta užpildyti procesinius dokumentus. Tada buvo nuspręsta padaryti kratą sulaikyto asmens kambaryje. Jis buvo paprašytas priimti nutarimą dėl neatidėliotinos kratos ir surašyti kratos protokolą. Su sulaikytu asmeniu kambaryje, kur buvo atlikta krata, buvo I. O.. Girdėjo, kaip ji kalbėjo su sulaikytu asmeniu, aiškino jam jo surašytus anksčiau duotus pasirašyti dokumentus. Krata jau buvo baigta, daiktai reikalingi rasti, įtariamasis, būdamas su I. O., pasirašinėjo procesinius dokumentus (nutarimą sulaikyti asmenį, laikino sulaikymo protokolą, teisių išaiškinimo protokolą, teisių išaiškinimą dėl gynėjo), jam beliko surašyti paimtų daiktų individualius požymius. Jis, pildydamas procesinius dokumentus, sulaikyto asmens nematė, jo nesaugojo, o buvo virtuvėje-koridoriuje ir kompiuteriu rinko tekstą. Jam už nugaros buvo siena, o toliau nuo jo, kairiau praėjimas į kambarį, kur buvo įtariamasis. Kas vyko sulaikyto asmens kambaryje, jis nematė, tik girdėjo, kaip įtariamasis kalbėjo su I. O.. Išgirdęs didelį trenksmą (krito ir dužo daiktai), pagalvojo, kad įvyko kažkokios grumtynės ar panašiai, todėl įbėgęs į patalpą, kur turėjo būti įtariamasis, nieko neradęs iškart įbėgo į kitą kambarį ir pamatęs, kad I. O. tiesiog kitoj patalpoj sušuko „kur žulikas“, po ko visi buvę bute pareigūnai iškart išbėgo ieškoti pro langą iššokusio asmens. Lauke buvusi liudininkė sušuko, kad žmogus nubėgo už namo ir jie nubėgo moters nurodyta kryptimi. Bute buvo ikiteisminio tyrimo medžiaga, rasti kratos metu įrodymai ir daiktai bei bendrininkas, todėl jis privalėjo likti bute. Pabėgusio asmens paiešką lauke pradėjo, kai buvo galimybė apsaugoti ikiteisminio tyrimo medžiagą, surastus įrodymus, šaltąjį ginklą ir kitą bendrininką. Tada iškart išvyko atgal į įvykio vietą, ieškojo asmens, tuo pat metu žinutėmis susirašinėjo su vyriausiąja tyrėja L. T., parašė, kad tikrins už geležinkelio iš kitos pusės Vilkpėdės teritorijos esančias apylinkes. Dirbdami nuvyko į Lazdynus, į lombardą, tuomet per radijo stotį išgirdo informaciją, kad į Lazdynų ligoninę iš (duomenys neskelbtini) g. greitosios medicinos pagalbos automobiliu vežamas asmuo su sulaužyta koja. Buvo įtarimas, kad tai paieškomas asmuo. Iškart nuvyko į ligoninę, informacija pasitvirtino, tai buvo tas pats asmuo, pabėgusį asmenį sulaikė ligoninėje. Prieš pabėgant iš buto įtariamasis buvo pasirašęs visus jam duotus procesinius dokumentus, tai rodo esantys procesiniai dokumentai (b. l. 36-37). Pirmiau paminėtas liudytojo M. K. nurodytas aplinkybes kartu detalizuoja įvykio vietoje buvusios pareigūnės-liudytojos I. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie kratos atlikimo aplinkybes, kai atliekant kratą pirmiau minėtame bute, buvęs kaltinamasis D. G. ir būdamas laikinai sulaikytas, iššoko pro antro aukšto langą (b. l. 40-41) bei vyriausiosios tyrėjos L. T. 2021 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 1-6). Be kita ko, policijos įvykių registre užfiksuoti duomenys patvirtina, kad išties, 2021 m. birželio 9 d., apie 12.38 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas ekipažo V1227 pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kratos metu iš buto pabėgo įtariamasis D. G., kuris šoko pro langą iš antro aukšto, gali būti susižalojęs (b. l. 7-13). Tuo tarpu aplinkybę, jog D. G. buvo žinoma, jog jis yra laikinai sulaikytas, patvirtina byloje esanti 2021 m. birželio 9 d. nutarimo sulaikyti asmenį kopija, iš kurios matyti, kad vyresnysis tyrėjas M. K. priėmė nutarimą sulaikyti D. G. dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu asmuo įtariamas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18464-21, nutarimo nuorašas D. G. pasirašytinai įteiktas 2021 m. birželio 9 d. 11.48 val. (b. l. 24). Be kita ko, iš 2021 m. birželio 9 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo kopijos matyti, kad D. G. faktinio sulaikymo laikas ir vieta yra 2021 m. birželio 9 d. 11.32 val., (duomenys neskelbtini), protokolą D. G. perskaitė ir pasirašė (b. l. 32-34).

14. Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja ir sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad D. G. 2021 m. birželio 9 d., 11.32 val., vadovaujantis BPK140 straipsnyje nustatyta tvarka būdamas sulaikytas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-18464-21, įtariant nusikalstamos veikos padarymu, 2021 m. birželio 9 d. 12.30 val., kratos atlikimo metu, siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia iššoko pro buto, adresu (duomenys neskelbtini), langą ir pabėgo iš sulaikymo vietos nuo policijos pareigūnų. Taigi kaltinamojo D. G. padaryta veika teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 241 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės

15. Teismas, skirdamas bausmę D. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

16. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam D. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta nusikalstama veika, susijusi su normaliu ikiteisminio tyrimo institucijų darbu, teisingumo interesais, saugiomis gyvenimo sąlygomis, nusikaltimas tyčinis, baigtas. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam D. G. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis D. G. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 8 kartus, dauguma iš jo padarytų nusikalstamų veikų buvo turtinio ir smurtinio pobūdžio (b. l. 53-65), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos trys baudžiamosios bylos dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų. Be to, teismas įvertina ir D. G. asmenybę – yra gana (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), paties teigimu, nedirbantis (b. l. 66), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 67), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 68-73). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas nustato D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Teismo vertinimu, D. G. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad D. G. yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Kaltinamajam jau ne kartą buvo skirta ne tik arešto bausmė, bet ir laisvės atėmimo, kuri tam tikram laikotarpiui izoliavo jį nuo visuomenės, tačiau anksčiau skirtos bausmės pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 241 straipsnio 1 dalį D. G. paskyrus – arešto bausmę, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, pagal D. G. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

18. Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Kaltinamajam D. G. kardomoji priemonė nepaskirta.

V. Dėl proceso išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 5 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo priteisti 207 Eur už ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamajam D. G. teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Prašymas tenkinamas.

Gynėjas kaltinamajam paskirtas, nes jis suimtas, savarankiškai susirasti gynėją jo galimybės buvo ribotos. Vis tik kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, darbingas, todėl teismas sprendžia, kad turės savarankiškų pajamų ir prašymą dėl minimų išlaidų priteisimo tenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. skirti galutinę bausmę – 30 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Priteisti iš D. G. 207 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas už teisinės pagalbos teikimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (šmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Mokėjimai vykdomi į pasirinktą sąskaitą: Swedbank AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS Citadele bank Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; Luminor bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.