Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsakovių atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla dalyje nutrauktina, likusioje dalyje skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VRM 2011-02-02 sprendimu Nr. 11SP-168 pareiškėjui nuo 2011-01-14 neterminuotai paskirta 552,12 Lt valstybinė pensija (b. l. 17).

VRM 2015-01-02 buvo gautas pareiškėjo 2014-12-27 prašymas pranešti kokiu teisiniu pagrindu nuo 2011-01-14 iki 2014-02-01 jam buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, pateikti pažymą apie neišmokėtos visais pagrindais ir visą mažinimo laikotarpį valstybinės pensijos dydį, priimti sprendimą kompensuoti visais pagrindais ir už visą mažinimo laikotarpį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 18).

VRM 2015-01-13 sprendime Nr. 1D-339(11) pareiškėjui išaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam buvo perskaičiuota ir mokama paskirta valstybinė pensija, sumažintos pensijos skaičiavimo tvarką. Taip pat nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris galiojo iki 2013-12-31, valstybinės pensijos buvo perskaičiuojamos iki šios datos. Informavo, kad pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie neprimoką dienos bei nurodė, kad išmokėti nepriemoką VRM neturi teisinio pagrindo (b. l. 7, 8, 19, 20, 30, 31).

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos parengtos 2015-01-08 pažymos Nr. 11DP(P)-107 nustatyta, jog pareiškėjui G. V. paskirta valstybinė pensija nuo 2011-02-02 iki 2011-02-28 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, o nuo 2011-01-14 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas (b. l. 9, 10, 21, 22, 32, 33).

Dėl procesinio termino reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą, be kita ko, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia. Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti. Paaiškina, kad, jo nuomone, jis 3 metų termino nepraleido, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, t. y. kada buvo paskelbtas ir įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas. Nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog Lietuvos Respublikos Seimas priima Konstituciją atitinkančius įstatymus. Gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją suprato, kad tai daroma susiklosčius krizinei situacijai, tačiau tuo pačiu buvo tikras, kad toks mažinimas yra laikinas ir, praėjus sunkiausiam laikotarpiui, valstybinės pensijos bus ne tik mokamos tokio dydžio, kokios buvo mokamos prieš jų mažinimą, bet taip pat bus kompensuoti dėl tokio mažinimo patirti praradimai. Buvo tikras, kad įstatymai, kuriais buvo sumažintos valstybinės pensijos, atitiko konstitucinius reikalavimus.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad yra trys paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą teisiniai pagrindai: pirmasis, nustatytas Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniuose ir taikomas nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, antrasis, kuomet šių nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir trečiasis, kuomet galiojimas buvo dar kartą pratęstas nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92).

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad minėti trys paskirtos pensijos perskaičiavimo teisiniai pagrindai suponuoja, kad terminas kreiptis į teismą yra skaičiuotinas nuo kiekvieno iš jų atskirai, o termino kreiptis į teismą pradžia yra laikytina pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena pagal kiekvieną iš trijų anksčiau nurodytų teisinių pagrindų (žr. LVAT 2015-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-490-575/2015). Kaip minėta, valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjui buvo mažinama nuo 2011-01-14 iki 2013-12-31, o pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas buvo mažinama nuo 2011-02-01 iki 2011-02-28.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas skunde išdėstyto prašymo dalį priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino, tačiau dėl skunde išdėstyto prašymo dalies priteisti jam dėl nuo 2011-01-14 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, nuo 2011-02-01 iki 2011-02-28 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio susidariusią pensijos nepriemoką jis padavė šį terminą praleidęs. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių, jo teigimu, jis praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl specialaus 3 metų termino skundui dėl nuo 2011-01-14 iki 2011-12-31 sumažintos valstybinės pensijos priteisimo paduoti atnaujinimo, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, yra netenkintinas, o administracinė byla dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).

Dėl valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinės pensijos dalį nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnis 1 punktas).

Dėl VRM sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir VRM 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-339(11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia, pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (LVAT 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). LVAT yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinės bylos Nr. AS492-124/2013, Nr. AS146-562/2013, Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (LVAT 2015-08-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-845-520/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-612-525/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-594-525/2015, 2015-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-659-756/2015). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl VRM 2015-01-13 sprendimo Nr. 1D-339(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 ir 7 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti atmesti.

Administracinės bylos dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011-01-14 iki 2011-12-30 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo nutraukti.

Administracinės bylos dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011-02-01 iki 2011-02-28 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo nutraukti.

Administracinės bylos dalį dėl prašymo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-339(11) nutraukti.

Kitą pareiškėjo G. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.