- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- ATP-659-350/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02081-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- D. B.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-29 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
D. B. Panevėžio apskrities VPK ( toliau Institucija) 2015-07-22 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2015 m. liepos 8 d., apie 23.35 val., Panevėžio mieste, K. gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį Nissan Primera, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir demonstruodamas savo išskirtinumą, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, slydo šonu, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nutarimą D. B. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. B. skundžia apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad automobilio šoninio slydimo sukelti nenorėjo, taip gavosi netyčia, chuliganiškų paskatų neturėjo. Savo veiksmais žalos jis niekam nepadarė, grėsmės kitų saugumui nekėlė, nes įvykio vietoje jokių žmonių ar automobilių nebuvo. Automobiliui ėmus slysti, ėmėsi priemonių jam stabilizuoti. Pažymi, kad administracinė nuobauda jam skiriama pirmą kartą, prašo bylą nutraukti, arba skirti švelnesnę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į D. B. skundą Institucija prašo skundą atmesti, nes skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, administracinė nuobauda pažeidėjui individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, kuris, pagal šią teisės normą, yra kelių eismo taisyklių ( toliau KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad buvo padarytas KET pažeidimas, šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, šis KET pažeidimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nepaisymo ar niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia ( pvz. LVAT nutartis Nr. N444-1242/2010).
Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamoje byloje esančiame apeliantui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti šio administracinio teisės pažeidimo turinį sudarantys D. B. padaryti KET 4, 9, punktų pažeidimai. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 9 punkte be kita ko nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Nors šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia) visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodytų KET punktų reikalavimų, t. y. iššaukiančiu vairavimu, sąmoningai šonu slysdamas automobiliu elgiasi neatsargiai ir rodo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukelia jiems, o kartu ir sau, pavojų, laikytinas KET 4 ir 9 punktų pažeidimu. Bylos duomenimis – pareigūnų parodymais, D. B. tyčia užtraukus rankinį stabdį, dėl ko jo vairuojamas automobilis slydo šonu, toje pačioje aikštelėje buvo ir daugiau stovinčių automobilių, aikštelėje nuolat vyksta judėjimas, ten mėgsta būriuotis jaunimas. Taip pat nustatyta, kad pažeidėjo vairuojamame automobilyje buvo keleivių, kartu su D. B. važiavo dar du asmenys. Taigi konstatuotina, kad paminėtais veiksmais D. B. siekė priešpastatyti save aplinkiniams ir sukėlė pavojų tiek sau, tiek minėtiems asmenims. Nors D. B. teigė, kad automobilio slydimą sukėlė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl neatsargumo, tačiau pažeidėjas paaiškindamas savo veiksmus pats parodė, kad šoninį slydimą sukėlė užtraukdamas rankinį stabdį, o jį atleidus ir spaudžiant stabdžio pedalą, automobilis ėmė slysti. Tai reiškia, kad minimus veiksmus jis atliko sąmoningai, suprasdamas galimas pasekmes. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidėjas jauno amžiaus, prieš keturis mėnesius iki pažeidimo padarymo sulaukęs pilnametystės ir tuo pačiu amžiaus, nuo kurio galima vairuoti jo vairuotos kategorijos transporto priemones, o jo atlikti veiksmai, už kuriuos jis nubaustas Institucijos nutarimu reikalauja vairavimo įgūdžių.
Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta nuobauda, mano, kad nubaustas per griežtai, nes yra neteistas, anksčiau nebaustas, prašo skirti švelnesnę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui.
Šioje vietoje pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis ).
Už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą sankcijoje vairuotojams numatyta bauda nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų <...>.
ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.
ATPK 30² straipsnyje nustatytos baudos skyrimo taisyklės nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Iš Institucijos nutarimo matyti, skiriant nuobaudą apeliantui buvo atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeisimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Apygardos teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad į visas pažeidėjo skunde minimas aplinkybes skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta už jo padarytą pažeidimą skiriant ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apelianto minimos aplinkybės - kad transporto priemonė reikalinga atliekant darbo funkcijas, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kilo, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti.
Remdamasis išdėstytais argumentais aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.