Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-735-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
1S-735-327/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Nuteistasis
A. A.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-735-327/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­to­ras Preikšas išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Vilkaviškio ra­jo­no apylinkės teismo 2015-03-25 nutarties, kuria atsisakyta pa­tvir­tinti Kybartų pataisos namų Lyg­tinio palei­di­mo iš pa­tai­sos įstai­gos komisijos (toliau – Komisija) 2015-02-17 nu­tarimą taikyti nuteistajam A. A. lygtinį palei­di­mą iš pa­tai­sos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (2 epizodai), 138 str. 2 d. 8 p. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., 6 d., 65 str. bausmės subendrintos, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2014-06-27, bausmės pabaiga – 2017-05-16.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-03-25 nutartimi atsisakė patvir­tinti Komisijos 2015-02-17 nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A. su intensyvia priežiūra, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išva­dos, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. A. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio ra­jo­no apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Nurodo, kad nutartis prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams bei teismų praktikai, todėl yra neteisėta ir naikintina. Pareikėjo nuomone, sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų Komisijos, o teismo pareiga yra patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir jį patvirtinti arba motyvuotai atmesti. Skun­džiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kvestionavo Komisijos priimtą nutarimą ne teisė­tu­mo, o pagrįstumo aspektu. Skundžiamoje nutartyje yra cituojami Marijampolės apylinkės proku­ra­tū­ros prokuroro teismui pateikti teiginiai, esą „sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti įver­tinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis“, tačiau apylinkės teismo nutartyje šie teiginiai nėra sukritikuoti, iš ko daro išvadą, kad šiais LR Konstitucijos 31 str. 5 d. priešingais teiginiais teismas vadovavosi. Teigiama, kad nutartis prieštarauja ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacijos Rec­(2003)22 nuostatoms, nes sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157, 164 straipsniuose įtvirtinta, kad Komisijai yra suteikta prerogatyva įrodyti, jog kalinys ga­limai neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, tačiau apylinkės teismas ėmėsi iš naujo nagrinėti Komisijos kompetencijai priskirtus ir Komisijos jau išnagrinėtus klausimus, kuriuos sprendė ne­kom­petentingai ir išvadą, neva nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, pateikė neįvar­din­damas jokių lygtinio paleidimo kriterijų ir nepateikdamas jokių įrodymų, nors šių įrodymų patei­ki­mo privalomumas yra imperatyvus. Iš skundžiamos nutarties pareiškėjui neaišku kokius kriterijus turi atitikti, kad būtų lygtinai paleistas, nes jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal OASys sistemą yra vos 43 balai, drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas, o Komisija nutarė tai­ky­ti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu, tačiau teismas nusprendė priešingai ir nepateikė aiškių tokio spren­dimo motyvų. Teismo nutartyje teigiama, neva neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Kokia bausmės dalis yra laikoma „pakankamai didele“ – skundžiamoje teisme nutartyje nenurodyta. Nutartis prieštarauja ir įstatyme išreikštai įstatymų leidėjo valiai, teismo nuosprendžio privalomumo principui bei A. A. konstitucinei teisei į teisingą teismą. Skundžiamoje nutartyje esantis tei­gi­nys „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką... “ tiesiogiai prieštarauja LR BPK 364 str. l d. nuostatai – „Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi ... ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Taigi bausmės at­li­ki­mo laikas negali būti nei per trumpas, nei per ilgas – jis yra lygiai toks, kokį paskyrė nuosprendį pri­ėmęs teismas. Neįmanomų situacijų aptarinėjimas teismo nutartyje laikytinas demagogija, kas yra nuteistojo konstitucinės teisės į teisingą teismą pažeidimu. Taip pat nuteistasis teigia, kad nu­tar­tis prieštarauja ir teismų praktikai, kurios privalomumas įtvirtintas Teismų įstatymo 33 str.. Aukš­čiau išdėstyti skundžiamos nutarties motyvai yra truizmu ir vertintini kaip nesąžiningas mani­pu­lia­vi­mas, tyčia siekiant apsunkinti asmens lygtinį paleidimą. Tai nesuderinama su LR Konstitucijos pre­ambulėje, EŽT Konvencijos 6 str. ir Teismų įstatymo 5 str. įtvirtinta piliečio teise į teisingą ir bešališką teismą. A. A. teigimu, jeigu yra žinomas bent vienas atvejis, kai asmeniui, ma­žes­ne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus buvo taikytas lygtinis paleidimas, o jam yra netaikomas lygtinis paleidimas, tai yra pagrindas kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės prin­cipo pažeidimo. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo balas yra 43, o lygtinis pa­lei­dimas taikomas ir daug didesniu balu įvertintiems asmenims, be to jis turi galiojantį paskatinimą ir neturi drausminių nuobaudų, o lygtinis paleidimas taikomas ir drausminių nuobaudų turintiems, ir pa­skatinimų negavusiems asmenims. Todėl jis yra akivaizdžiai diskriminuojamas. Taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai, kad lygtinis paleidimas yra vienu iš BVK 9 str. įtvirtinto progresyvaus bausmių atlikimo principo realizavimo būdų – lyg­ti­nai paleistas asmuo toliau atlieka visą jam teismo paskirtą bausmę, su elgesio apribojimais ir pri­žiū­rimas, tačiau ne įkalinimo įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nu­teis­tieji, kurie įvykdė individualiame so­cia­linės reabili­ta­ci­jos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys baus­mės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui pa­da­rius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma pro­bacija pasieks tikslą.

BVK 157 str. 3 d. numato, kad šio straipsnio 2 d. nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mė­nesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų.

Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teis­mui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis pa­lei­di­mas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pa­grindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali bū­ti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir ku­rioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis A. A. yra atlikęs privalomą paskirtos lais­vės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti ver­tinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apy­linkės teis­mas, spręsdamas A. A. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klau­simą, prie­šingai nei nurodoma nuteistojo skunde, tinkamai atsi­žvel­gė į nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo as­me­ny­bę, į pa­da­ry­to nusikaltimo pobūdį ir pa­vo­jin­gumo laipsnį, neatliktą bausmės dalį bei visas kitas reikš­mingas ap­lin­kybes ir padarė pagrįstą iš­va­dą, kad nuteis­ta­jam lygtinis paleidimas netai­ky­tinas. Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos klausimą, įstatymas teismą įpareigoja atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo me­tu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.). Minėtų aplinkybių pagrindu atmestinas pareiškėjo argumentas, kad apylinkės teismas veikė Ultra vires bei pakartotinai sprendė klausimą dėl lygtinio paleidimo, kurį spręsti turi tik Komisija, taip pat ne­pa­grįs­ti skundo argumentai, kad teismas nesukritikavo prokuroro atsiliepime nurodytų teiginių dėl to, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti įvertinta ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis, ir mano, kad teis­mas jais vadovavosi. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, bylos aplinkybes įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir priima sprendimą. Byloje nėra tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tikėti, kad teismas ša­liš­kai nuteistojo atžvilgiu priėmė sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo. Tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis teistas tris kartus. Šiuo metu atlieka bausmę už dvi nusikalstamas veikas, priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei už vieną nusikalstamą vei­ką, priskirtą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltę pripažino iš dalies. Todėl sprendžiant nu­teis­tojo lyg­tinio pa­lei­di­mo klau­simą atsižvelgtina ir į vi­suo­menės inte­re­są, jog nu­si­kals­tamas vei­kas pa­daręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią baus­mės dalį, kad būtų užtikrintas tei­­sin­gu­mo prin­ci­po įgy­ven­di­ni­mas ir visuomenės saugu­mas. Teisingai apylinkės teismas pažymėjo, kad nusi­kals­ta­mos veikos padarytos turtui, žmogaus sveikatai bei viešajai tvarkai, priteistą civilinį ieškinį moka A. A. artimieji, be to jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė nau­jus nusikaltimus. Praėjus nedideliam laiko tarpui nuo teistumo pasibaigimo nuteistasis vėl nusikalto. Akcentuotina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos ir BK 38 str. nuostatos. Tačiau A. A. šios jo padėtį švelninančios priemonės (BK 38 str., 75 str.) nedavė teigiamų rezultatų. Priešingai, A. A. nepasitaisė ir nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio bei pakartotinai nusikalto. Todėl visiškai pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog per trumpas bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų skatinanti nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Vertinant pro­bacijos galimybes taikant lygtinį paleidimą taip pat svarbus ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, kuris leidžia spręsti apie nuteistojo vertybes ir požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, apribojimus. Bausmės atlikimo metu A. A. dalyvauja socialinės reabi­li­ta­ci­jos pro­gra­mo­se, su arti­mai­siais socialinius ryšius palaiko, mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, nedirba, drausminėmis nuobaudomis nebaus­tas, vieną kartą skatintas. Svarbus veiksnys sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. A. A. yra įver­tin­tas 43 balais pagal OASys metodiką, kuri yra tik vidutinė. Visos šios aplinkybės svarbios spren­džiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir vertintinos, kaip šiuo metu trukdančios pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga, nes nuteistojo elgesys turi būti nepriekaištingas.

Nuteistasis jau yra at­likęs beveik 1/2 dalį jam pas­kirtos baus­mės. Liku­sios neatliktos baus­mės dydis yra vertinamoji kategorija, apie kurią teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių vi­su­mą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimą, nu­teistojo elgesį pa­tai­sos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą vals­ty­bės prievartos prie­monę. Šiuo atveju teismo motyvas, kad likusi bausmės dalis yra pakankamai didelė, yra pagrįstas ir įvertintas visų aplinkybių kontekste, todėl atsižvelgus į nuteistojo elgesį ne tik pataisos namuose, bet ir iki kalinimo, nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą ir konstatuoti nutarties neteisėtumą.

Aukštesniojo teis­mo nuomone, pirmosios ins­tan­ci­jos teisme visos lygtinio pa­lei­dimo tai­ky­mui reikšmingos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir jos nesu­tei­kia pagrindo spręsti, kad baus­mės tikslai A. A. at­žvil­giu jau yra pasiekti. Skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vil­ka­viš­kio ra­jo­no apylinkės teismo 2015-03-25 nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nu­ro­dy­tos at­si­sa­ky­mo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. A. lygtinį palei­dimą iš pa­tai­sos įs­tai­gos su intensyvia priežiūra, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti nuteistojo skundo ar­gu­men­tais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio ra­jo­no apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas