- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-735-327/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-02-17 nutarimą taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (2 epizodai), 138 str. 2 d. 8 p. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., 6 d., 65 str. bausmės subendrintos, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2014-06-27, bausmės pabaiga – 2017-05-16.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-03-25 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015-02-17 nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A. su intensyvia priežiūra, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. A. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Nurodo, kad nutartis prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams bei teismų praktikai, todėl yra neteisėta ir naikintina. Pareikėjo nuomone, sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų Komisijos, o teismo pareiga yra patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir jį patvirtinti arba motyvuotai atmesti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kvestionavo Komisijos priimtą nutarimą ne teisėtumo, o pagrįstumo aspektu. Skundžiamoje nutartyje yra cituojami Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro teismui pateikti teiginiai, esą „sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis“, tačiau apylinkės teismo nutartyje šie teiginiai nėra sukritikuoti, iš ko daro išvadą, kad šiais LR Konstitucijos 31 str. 5 d. priešingais teiginiais teismas vadovavosi. Teigiama, kad nutartis prieštarauja ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatoms, nes sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157, 164 straipsniuose įtvirtinta, kad Komisijai yra suteikta prerogatyva įrodyti, jog kalinys galimai neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, tačiau apylinkės teismas ėmėsi iš naujo nagrinėti Komisijos kompetencijai priskirtus ir Komisijos jau išnagrinėtus klausimus, kuriuos sprendė nekompetentingai ir išvadą, neva nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, pateikė neįvardindamas jokių lygtinio paleidimo kriterijų ir nepateikdamas jokių įrodymų, nors šių įrodymų pateikimo privalomumas yra imperatyvus. Iš skundžiamos nutarties pareiškėjui neaišku kokius kriterijus turi atitikti, kad būtų lygtinai paleistas, nes jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal OASys sistemą yra vos 43 balai, drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas, o Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu, tačiau teismas nusprendė priešingai ir nepateikė aiškių tokio sprendimo motyvų. Teismo nutartyje teigiama, neva neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Kokia bausmės dalis yra laikoma „pakankamai didele“ – skundžiamoje teisme nutartyje nenurodyta. Nutartis prieštarauja ir įstatyme išreikštai įstatymų leidėjo valiai, teismo nuosprendžio privalomumo principui bei A. A. konstitucinei teisei į teisingą teismą. Skundžiamoje nutartyje esantis teiginys „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką... “ tiesiogiai prieštarauja LR BPK 364 str. l d. nuostatai – „Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi ... ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Taigi bausmės atlikimo laikas negali būti nei per trumpas, nei per ilgas – jis yra lygiai toks, kokį paskyrė nuosprendį priėmęs teismas. Neįmanomų situacijų aptarinėjimas teismo nutartyje laikytinas demagogija, kas yra nuteistojo konstitucinės teisės į teisingą teismą pažeidimu. Taip pat nuteistasis teigia, kad nutartis prieštarauja ir teismų praktikai, kurios privalomumas įtvirtintas Teismų įstatymo 33 str.. Aukščiau išdėstyti skundžiamos nutarties motyvai yra truizmu ir vertintini kaip nesąžiningas manipuliavimas, tyčia siekiant apsunkinti asmens lygtinį paleidimą. Tai nesuderinama su LR Konstitucijos preambulėje, EŽT Konvencijos 6 str. ir Teismų įstatymo 5 str. įtvirtinta piliečio teise į teisingą ir bešališką teismą. A. A. teigimu, jeigu yra žinomas bent vienas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus buvo taikytas lygtinis paleidimas, o jam yra netaikomas lygtinis paleidimas, tai yra pagrindas kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo balas yra 43, o lygtinis paleidimas taikomas ir daug didesniu balu įvertintiems asmenims, be to jis turi galiojantį paskatinimą ir neturi drausminių nuobaudų, o lygtinis paleidimas taikomas ir drausminių nuobaudų turintiems, ir paskatinimų negavusiems asmenims. Todėl jis yra akivaizdžiai diskriminuojamas. Taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai, kad lygtinis paleidimas yra vienu iš BVK 9 str. įtvirtinto progresyvaus bausmių atlikimo principo realizavimo būdų – lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka visą jam teismo paskirtą bausmę, su elgesio apribojimais ir prižiūrimas, tačiau ne įkalinimo įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
BVK 157 str. 3 d. numato, kad šio straipsnio 2 d. nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų.
Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Nuteistasis A. A. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti vertinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. A. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktą bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam lygtinis paleidimas netaikytinas. Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įstatymas teismą įpareigoja atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.). Minėtų aplinkybių pagrindu atmestinas pareiškėjo argumentas, kad apylinkės teismas veikė Ultra vires bei pakartotinai sprendė klausimą dėl lygtinio paleidimo, kurį spręsti turi tik Komisija, taip pat nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas nesukritikavo prokuroro atsiliepime nurodytų teiginių dėl to, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti įvertinta ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis, ir mano, kad teismas jais vadovavosi. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, bylos aplinkybes įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir priima sprendimą. Byloje nėra tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tikėti, kad teismas šališkai nuteistojo atžvilgiu priėmė sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo. Tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis.
Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis teistas tris kartus. Šiuo metu atlieka bausmę už dvi nusikalstamas veikas, priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei už vieną nusikalstamą veiką, priskirtą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltę pripažino iš dalies. Todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir visuomenės saugumas. Teisingai apylinkės teismas pažymėjo, kad nusikalstamos veikos padarytos turtui, žmogaus sveikatai bei viešajai tvarkai, priteistą civilinį ieškinį moka A. A. artimieji, be to jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naujus nusikaltimus. Praėjus nedideliam laiko tarpui nuo teistumo pasibaigimo nuteistasis vėl nusikalto. Akcentuotina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos ir BK 38 str. nuostatos. Tačiau A. A. šios jo padėtį švelninančios priemonės (BK 38 str., 75 str.) nedavė teigiamų rezultatų. Priešingai, A. A. nepasitaisė ir nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio bei pakartotinai nusikalto. Todėl visiškai pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog per trumpas bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų skatinanti nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Vertinant probacijos galimybes taikant lygtinį paleidimą taip pat svarbus ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, kuris leidžia spręsti apie nuteistojo vertybes ir požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, apribojimus. Bausmės atlikimo metu A. A. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, su artimaisiais socialinius ryšius palaiko, mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, nedirba, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą skatintas. Svarbus veiksnys sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. A. A. yra įvertintas 43 balais pagal OASys metodiką, kuri yra tik vidutinė. Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir vertintinos, kaip šiuo metu trukdančios pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga, nes nuteistojo elgesys turi būti nepriekaištingas.
Nuteistasis jau yra atlikęs beveik 1/2 dalį jam paskirtos bausmės. Likusios neatliktos bausmės dydis yra vertinamoji kategorija, apie kurią teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Šiuo atveju teismo motyvas, kad likusi bausmės dalis yra pakankamai didelė, yra pagrįstas ir įvertintas visų aplinkybių kontekste, todėl atsižvelgus į nuteistojo elgesį ne tik pataisos namuose, bet ir iki kalinimo, nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą ir konstatuoti nutarties neteisėtumą.
Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teisme visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir jos nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai A. A. atžvilgiu jau yra pasiekti. Skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.