Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-83-865/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-15
Bylos Nr.
1-83-865/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-0057-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
T. M., V. K.
Advokatai
Vidmantas Martyšius, Benediktas Paulauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-83-865/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-2-0057-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2., 1.2.14.5.2., 1.2.18.10., 1.2.29.1.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamiesiems T. M. ir V. K.,

kaltinamojo T. M. gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui, kaltinamosios V. K. gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,

civilinio ieškovo atstovei Dainai Jakimauskienei,teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Utenoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Akmenės raj., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, vaiko priežiūros atostogose, neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. M. veikdamas bendrininkų grupe su V. K., apgaule pastarosios naudai pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokamą iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės biudžeto, būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre 1995-11-17, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kodas (duomenys neskelbtini), akcininku ir nuo 2008-04-01 direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su V. K. (tuo metu buvusi pavardė K.), žinodamas, kad ji yra nėščia, susitarė su pastarąja, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, fiktyviai V. K. įdarbins minėtoje bendrovėje, nustatys 12 224,00 Lt atlyginimą, bei žinodamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX – 110, Žin., 2000, Nr. 111-3574) 6 straipsniu, motinystės (tėvystės) pašalpa jai bus skaičiuojama pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. antrą ir trečią ketvirtį, turėdamas tikslą apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokėtiną iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi realių finansinių galimybių (kasoje, banko sąskaitoje nesant piniginių lėšų, nesant ilgalaikio, trumpalaikio turto) V. K. mokėti atlyginimo, taip pat bendrai iš anksto sutardami, kad V. K. (K.) jokio realaus bendrovei naudingo darbo neatliks, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 3 dalies nuostatą „darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos rinkoje“, 2008-04-08 darbo sutartimi Nr. 3 nepagrįstai nustatė jai 12 224,00 Lt darbo užmokestį, po ko V. K. neatlikus jokio realaus darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jis 2008-07-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje pavėluotai pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t.y., kad V. K. (K.) pajamos 33 892,66 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 11 516,73 Lt įmokų bei 2008-10-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t.y., kad V. K. (K.) pajamos 14570,39 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 4951,02 Lt įmokų, tokiu būdu deklaruodamas V. K. (K.) draudžiamąsias pajamas, sudarė sąlygas jai apgaule įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą. V. K. (K.) 2008-12-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14 būtų sudariusi 108 217,14 Lt, tačiau pašalpa nebuvo paskirta, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas G. K. 2008-11-21 buvo priėmęs sprendimą Nr. 5-27-5013 tikslinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. 2 ketvirčio duomenis Lietuvos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje: V. K. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) vietoj 33 892,22 Lt draudžiamųjų pajamų sumos įrašant 0,00 Lt, taip pat neįrašyti į minėtą duomenų bazę 2008-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto SAM pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį duomenų neįrašyti,

tokiu būdu nusikalstama veika nebuvo baigta nuo T. M. ir V. K. valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, jis apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

T. M. nuo 2008-04-01 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre 1995-11-17, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, tyčia sąmoningai nevedė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, suklastojo kasos išlaidų orderius Nr. 4 (2008-05-12), Nr. 9, (2008-06-11), Nr. 14 (2008-07-08), Nr. 17 (2008-08-08), melagingai nurodydamas, kad V. K. išmokėtas darbo užmokestis atitinkamai 6894,12 Lt, 8923,52 Lt, 8923,52 Lt, 8923,52 Lt, tuo pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, nustatantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“ ; apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Žin., 2001, Nr.99-3516) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas; 7 straipsnį- „Periodiškumo principas“, kur nustatyta, kad įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės atskaitos; 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; 15 straipsnio 9 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; 15 straipsnio 11 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis,

dėl ko iš negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų.

Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodamas, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 4, 2008-05-12, nurodytas 6894,12 Lt darbo užmokestis V. K. (K.) neišmokamas ir nebus išmokėtas, minėtame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad V. K. (K.) 2008-05-12 išduodamas 6894,12 Lt darbo užmokestis už 2008 m. balandžio 8-30 d., pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“,

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodamas, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 9, 2008-06-11, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis V. K. (K.) neišmokamas ir nebus išmokėtas, minėtame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad V. K. (K.) 2008-06-11 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. gegužės mėnesį, pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“,

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodamas, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 14, 2008-07-08, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis V. K. (K.) neišmokamas ir nebus išmokėtas, minėtame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad V. K. (K.) 2008-07-08 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. birželio mėnesį, pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“,

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodamas, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 17, 2008-08-08, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis V. K. (K.) neišmokamas ir nebus išmokėtas, minėtame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad V. K. (K.) 2008-07-08 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. birželio mėnesį, pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“,

tokiais veiksmais jis suklastojo kasos išlaidų orderius Nr.4 (2008-05-12), Nr. 9 (2008-06-11), Nr. 14 (2008-07-08), Nr. 17 (2008-08-08).

Kaltinamoji V. K. veikdama bendrininkų grupe su T. M., apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokamą iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės biudžeto, būtent:

ji, veikdama bendrininkų grupe su T. M., būdama nėščia, žinodama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX – 110, Žin., 2000, Nr. 111-3574) 6 straipsniu, motinystės (tėvystės) pašalpa jai bus skaičiuojama pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. antrą ir trečią ketvirtį, turėdama tikslą apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokėtiną iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, iš anksto sutarė su T. M., kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ją fiktyviai įdarbins į pastarąją bendrovę ir nurodys 12 224,00 Lt atlyginimą, nors jokio realaus darbo bendrovėje neatliks, žinodama, kad T. M. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturės realių finansinių galimybių jai mokėti atlyginimo;

po ko T. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 3 dalies nuostatą „darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos rinkoje“, neturėdamas realių finansinių galimybių V. K. (K.) mokėti darbo užmokesčio, žinodamas, kad V. K. jokio realaus darbo bendrovėje neatliks, 2008-04-08 darbo sutartimi Nr. 3 nepagrįstai nustatė jai 12 224,00 Lt darbo užmokestį, po ko jis 2008-07-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t. y., kad V. K. (K.) pajamos 33 892,66 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 11 516,73 Lt įmokų bei 2008-10-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t. y., kad V. K. (K.) pajamos 14 570,39 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 4951,02 Lt įmokų, tokiu būdu deklaruodamas V. K. (K.) draudžiamąsias pajamas, nors V. K. jokio realaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, sudarė sąlygas jai apgaule įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą.

V. K. (K.) 2008-12-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14 būtų sudariusi 108 217,14 Lt, tačiau pašalpa nebuvo paskirta, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas G. K. 2008-11-21 buvo priėmęs sprendimą Nr. 5-27-5013 tikslinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. 2 ketvirčio duomenis Lietuvos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje: V. K. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) vietoj 33 892,22 Lt draudžiamųjų pajamų sumos įrašant 0,00 Lt, taip pat neįrašyti į minėtą duomenų bazę 2008-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto SAM pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį duomenų neįrašyti,

tokiu būdu nusikalstama veika nebuvo baigta nuo T. M. ir V. K. valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, ji suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 m. pabaigoje, žinodama, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 4, 2008-05-12, nurodytas 6894,12 Lt darbo užmokestis jai neišmokamas ir nebus išmokėtas, T. M. minėtame dokumente įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jai 2008-05-12 išduodamas 6894,12 Lt darbo užmokestis už 2008 m. balandžio 08-30 d., ir pasirašius grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“, pastaroji pasirašė grafoje „gavėjo parašas“,

ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodama, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 9, 2008-06-11, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis jai neišmokamas ir nebus išmokėtas, T. M. minėtame dokumente įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jai 2008-06-11 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. gegužės mėnesį, pasirašius grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“, pastaroji pasirašė grafoje “gavėjo parašas“,

ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodama, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 14, 2008-07-08, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis jai neišmokamas ir nebus išmokėtas, T. M. minėtame dokumente įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jai 2008-07-08 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. birželio mėnesį, pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“, pastaroji pasirašė grafoje“ gavėjo parašas“,

ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodama, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 17, 2008-08-08, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis jai neišmokamas ir nebus išmokėtas, T. M. minėtame dokumente įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jai 2008-07-08 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. birželio mėnesį, pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“, pastaroji pasirašė grafoje“ gavėjo parašas“,

tokiais veiksmais ji suklastojo kasos išlaidų orderius Nr.4 (2008-05-12), Nr. 9 (2008-06-11), Nr. 14 (2008-07-08), Nr. 17 (2008-08-08).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad įvyko nesusipratimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsigijo 2008 m. sausio pabaigoje. Pažinojo N. Z., nupirko 2008 m. pradžioje jo turimų 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 5000 Lt, tapo šios įmonės direktoriumi. Kas iki jo buvo šios įmonės direktorius, nežino. Kai pirko minėtos įmonės akcijas, ši bendrovė veiklos nevykdė, skolų lyg neturėjo, pagal visas įmonės buhalterines ataskaitas buvo nurodyti nuliai, jis matė buhalterinius įmonės dokumentus. Pirko minėtą įmonę, nes norėjo verstis nekilnojamuoju turtu, t.y. žemės sklypų pirkimu, pardavimu, nuoma. Įmonės biuras buvo tik faktinis, Fabijoniškių gatvėje įmonė registruota, realių patalpų neturėjo. Pradėjo iš pradžių pats darbuotis, paskui priėmė darbuotojus vadybininkais, projektų vadovais. Nepamena, kiek tiksliai įdarbino žmonių į bendrovę, kokius keturis ar penkis asmenis. Žmones įdarbino suradęs juos per pažįstamus. Su V. K. susipažino per jos vyrą, jis jo pažįstamas. Galvojo iš darbo biržos žmonių priimti dirbti, bet tuo metu nebuvo pasirinkimo. Tuo metu jis taip pat dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo komercijos direktoriaus pavaduotojas. Buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą padėdavo tvarkyti J. G.. Pradžioje bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovai žadėjo, jog buhalteriją jo įmonės tvarkys, paskui susitiko su N. Z., tas pasakė, kad sutartis dėl buhalterinių paslaugų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta ir jo įmonės buhalteriją tvarkė J. G.: jos funkcija buvo teisingai surašyti darbo sutartis, išrašyti kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, surašyti dokumentus SoDrai. Darbuotojai darbo vietos (kabinetų) neturėjo, jie dirbo namuose. Darbo laikas nebuvo apiformintas. Darbuotojų užmokestis priklausė nuo sėkmės, toks buvo bendras susitarimas. Bandomojo laikotarpio nebuvo. Tuo metu, kai buvo įdarbinta jo bendrovėje V. K. bendru darbdavio ir darbuotojos susitarimu, buvo didžiulis nekilnojamojo turto pardavimo – pirkimo bumas. Kur iki jo įmonės dirbo V. K., jis nežino. Apie tai, jog įdarbinimo metu V. K. buvo nėščia, nežinojo, nesidomėjo tuo. Tada visų atlyginimai buvo dideli, nemano, kad buvo kažkas ne taip su jos atlyginimo dydžiu. Iš V. K. pusės buvo pasiūlytas sklypas, kuris turėjo atnešti nemažai pinigų. Sklypas buvo Pilaitėje, savininkė B. M., V. K. rodė to sklypo kadastrinių dokumentų kopijas. Realus pelnas nuo to sklypo būtų buvęs apie 300 000 - 400 000 Lt, o su V. K. susitarė, kad ne per vieną kartą išmokės pinigus, o prie algos pridės jai honorarą. Suderėjo jai 9000 Lt atlyginimą bendru sutarimu. V. K. turėjo nemažai pažįstamų brokerių, dideles galimybes. V. K. pareigos buvo - surasti pelningus nekilnojamojo turto objektus, buvo ir tarpininkavimo veikla. Nebuvo darbuotojai nustatyta tvarka, ką, kaip daryti, nes biuro, kaip ir nebuvo, susitikdavo su V. K. kavinėje ar panašiai, aptardavo reikalus. Kai ji surasdavo klientą, atveždavo jį į biurą, tada bendraudavo jis su klientu. Dirbo V. K. gal pusmetį jo įmonėje. Darbo santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. buvo realūs. Vienu metu, kai neišėjo sumokėti įmokų SoDrai, jo paprašė, kad jis atbuline data sumažintų algas, o V. K. jau buvo motinystės atostogose, todėl jos algą jis paliko, kokia ir buvo. Jo paties atlyginimas tuo metu buvo 12 000 Lt, jį taip pat turėjo sumažinti iki minimumo. SoDra darbuotojai supyko, kad jis nesumažino V. K. atlyginimo. Jis pasakė, kad žmogus išėjęs į motinystės atostogas ir to nedarys. Jis gavo nuobaudą, kad nemokėjo įmokų. Negali pasakyti, ar sumokėjo baudą ir ar turi tą nutarimą. Nei dokumentų klastos, nei buhalterinės klastos jo įmonėje nebuvo. Kaltinamajame akte rašoma, kad jis neteisingai kažką užpildė, tai netiesa, kaip jis gali rašyti dokumente SoDrai nulius, jei turėjo rašyti algas, kurios priklausė darbuotojui pagal darbo sutartį. Jis nemano, kad kažką klastojo. Tas sklypas, apie kurį kalbėjo, buvo parduotas, nupirktas, nuosavybė įregistruota kitu vardu. Turėjo gauti tarpininko atlygį, bet negavo. Atlyginimą V. K. už darbą jo įmonėje gavo, jis sumokėjo jai pinigus, viską pilnai, kiek buvo skolingas. Įnešė į kasą, kiek reikėjo atlyginimui sumokėti pinigų, tai jo asmeniniai pinigai. Tai buvo akcininko įnašas. Įmonės akcininkai turi investuoti, kad uždirbtų įmonė pinigus. Suklydo matyt, kai sakė tyrimo metu, jog V. K. nemokėjo pinigų. Vien eiti į policiją - jau didelis spaudimas, dėl to galėjo klįsti. SoDrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė ataskaitas apie darbuotojus. Kitos darbuotojos R. P. buvo mažas atlyginimas, nes bendru susitarimu buvo susitarta taip su ja. R. P. sakė, kad ji neišmano šios srities, bet bandys dirbti, jai buvo minimumas algos paskaičiuotas. Kitų trijų darbuotojų atlygio nepamena, panašūs turbūt į V. K.. Atlyginimas toks dalykas, kad jį darbuotojui galima kelti kas mėnesį. Dirbo ir jo žmona UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai atlygio nemokėjo. Ji dirbo projektų vadove. R. P. nemokėjo atlyginimo, nes ji nieko nedirbo. Prisimena R. P. parodymus, ji turėjo dirbti, bet pagal parodymus suprato, kad ji nieko nedarė jo įmonėje darbo metu. Ji buvo pati pirma atėjusi ir pati pirma išėjo iš darbo iš jo įmonės. Jos pareigos buvo tolygios su V. K. pareigomis įmonėje. Ji buvo tik kartą atėjusi gal 10 minučių į biurą, kuriame jis sėdėjo. R. P. iš darbo išėjo savo noru. Buvo surastas ne vienas objektas iš V. K. pusės, bet nebuvo parduotas per jo įmonę, pelno nebuvo už pirmą ketvirtį. Už 2008 m. įmonė pelno negavo. Tuo metu jis į kitą įmonę buvo investavęs 600 000 Lt, tai pinigai jam nebuvo problema. Jokio pelno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis negavo. Vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daug ką, bet buvo pati įmonės kūrimosi pradžia. Jokių statybinių medžiagų nebuvo pirkta, parduota, banko operacijų taip pat nebuvo atlikta. Kasos operacijos buvo, nes buvo mokami atlyginimai. Įmonėje vyko kasos operacijos, tai yra, įplaukos į kasą, kaip akcininko įnašas, kaip atlyginimas V. K.. Kitos kasos operacijos lyg ir nevyko. Buvo dar pirkta tušinukų, lapų. Tarpininkavimo sutartys buvo sudarytos su klientais. Darbo tabelis buvo vedamas. Bankinių operacijų įmonė neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto neturėjo. Visą buhalteriją tvarkė direktorius, tai yra jis. Dirbo jis ir kasininku savo įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie buvo kaupti nuo 1999 m. iki 2009 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų dingo, tiksliau dalis jų. Nežino, kur tie dokumentai dingo, juos laikė ten, kadangi dirbo ir šioje įmonėje. Dokumentai buvo stalčiuje, dalis tokioje, kaip saugykloje. Juos saugojo įmonės direktorius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, kai bankrutavo įmonė, dirbo iki pat šios kompanijos bankroto. Dokumentai dingo anksčiau, nei bankrutavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šnekėjo jis su šios įmonės vadovu A. A., po raštiško raginimo, kad grąžintų jo, T. M., įmonės dokumentus. A. A. pasakojo, kad buvo nemokėta už nuomą ir savininkai nieko neįleido į patalpas, kur buvo visi dokumentai. Po savaitės jam atvežė dokumentus, bet pusės jų nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė veiklą, nebankrutavo.

Ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, jog jis nusprendė užsiimti nekilnojamojo turto bei statybų verslu, todėl jam reikėjo įsigyti bendrovę nurodytai veiklai vykdyti. Jis 2007 metų viduryje susipažino su N. Z.. Vėliau sužinojo, kad jis turi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, ar nurodyta bendrovė vykdė kokią nors veiklą, ar ne, nežinojo, jam tai nebuvo įdomu. Jis kartu su N. Z. planavo vykdyti nekilnojamojo turto ir statybų verslą. N. Z. jam pats pasiūlė pirkti 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Dabar neatsimena, kada tiksliai įsigijo 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Po to jis kartu su N. Z. pradėjo ieškoti patalpų bendrovės biurui, statybos objektų bei nekilnojamojo turto. Jie norėjo būti statybos objektų bei nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo tarpininkais. Taip pat ieškojo darbuotojų: pradedant pardavimų vadybininkais ir baigiant statybininkais. Patalpų bendrovės biurui už tinkamą kainą nerado, kadangi patalpų ieškojo Vilniaus centre. Tuo metu jis dirbo generalinio direktoriaus pavaduotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios biuras buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl nutarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras bus nurodytos bendrovės biure. Jo pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo direktorius. Bendrovėje buvo įdarbinta, kiek atsimena, 5 asmenys. Bendrovėje įdarbintos ir dirbančios buhalterės nebuvo. Jam, kiek reikėjo, buhalterinius dokumentus padėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. G.. Vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, bendrovei tarpininkaujant, buvo parduotas apie 50 arų žemės sklypas, esantis Vilniaus mieste, Pilaitės mikrorajone (buvęs Platiniškių kaimas), neatsimena tikslaus žemės sklypo adreso bei kadastrinio numerio, tačiau dokumentus pateiks. Asmenų, kam priklausė ir kam buvo parduotas nurodytas žemės sklypas, neprisimena. Tačiau dokumentuose viskas bus. Pardavus žemės sklypą, bendrovei kaip tarpininkams nebuvo sumokėta pinigų suma, kuri buvo nurodyta sutartyje, todėl visi žemės sklypo dokumentai buvo perduoti juristui Gediminui, kurio pavardės ir telefono numerio neprisimena, kuris turėjo kreiptis į teismą dėl pinigų išieškojimo. Nurodytą žemės sklypą surado V. K. (buvusi pavardė K.). Kaip ji ieškojo nurodyto sklypo ir kaip rado, nežino. Taip pat neprisimena, ar V. K. jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai rado nurodytą sklypą, ar buvo įdarbinta tik po to, kai rado žemės sklypą. V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-04-08 buvo įdarbinta į projektų vadovės pareigas. Į jos pareigas įėjo nekilnojamojo turto paieška, kuri pasireiškė skelbimų rašymu visose informacinėse priemonėse, skelbimų skaitymu, susijusiu su nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu, taip pat tarpininkavimas perkant, parduodant nekilnojamąjį turtą. Įdarbinant V. K. į nurodytą bendrovę, jis nežinojo, kad ji laukiasi kūdikio, ir ji apie tai nieko nesakė. Jis nematė ir nesuprato, kad ji laukiasi. V. K. radus nurodytą žemės sklypą, buvo sutarta, kad ji gaus honorarą iš pajamų, gautų nuo parduoto žemės sklypo. Apie kokio dydžio honorarą kalbėjo, neprisimena, tačiau sutarė, kad jis bus mokamas ne visas iš karto, o paskirstytas per kelis kartus darbo užmokesčio pavidalu. Kokio dydžio honoraro paskirstymas turėjo būti, neprisimena. V. K. buvo nustatytas 9000 Lt atlyginimas į rankas (atskaičiavus mokesčius). Į nustatytą atlyginimą įėjo ir honoraro dalis. Kokia dalis buvo atlyginimo, o kokia honoraro, negali pasakyti, nes neprisimena. Kiek atsimena, V. K. atlyginimo negavo, kadangi planuoti pinigai už parduotą žemės sklypą nebuvo gauti. V. K. buvo tik išrašyta pažyma, kokio dydžio jai yra paskirtas atlyginimas. Kam jai buvo reikalinga pažyma, nežino. Nurodyta pažyma jai buvo paduota asmeniškai į rankas. „Sodrai“ apie apdraustuosius už ataskaitinius 2008 m. 2-3 ketvirčius jis siuntė su darbuotojams nurodytomis pajamomis, nes tai daryti privaloma, o mokesčių „Sodrai“ nemokėjo, nes bendrovė neturėjo pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sustojo negavus planuotų pinigų už nurodytą parduotą žemės sklypą bei nepalankios padėties nekilnojamojo turto rinkoje. 2008-10-08 tarp jo ir N. Z. buvo pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią jis iš N. Z. pirko 50 procentų jam priklausančių bendrovės akcijų, tačiau nurodyta sutartis negalioja, nes jis iki šiol N. Z. už akcijas nesumokėjo sutartyje numatytos 5000 Lt sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pajamų, piniginių įplaukų, todėl nebuvo atliekamos kasos operacijos bei banko operacijos. Vėliau buvo atleisti bendrovės darbuotojai, kurie buvo priimti. Darbuotojams taip pat nebuvo sumokėti atlyginimai. Bankroto procedūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pradėta, nes jis laukia žinių iš juristo, kuris turi kreiptis į teismą dėl pinigų išieškojimo, kurie numatyti sutartyje dėl tarpininkavimo parduodant žemės sklypą (t.3, b.l.67-69).

Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu T. M. paaiškino, kad žemės sklypas, esantis Pilaitės mikrorajone, (buvęs Platiniškių km), Vilniuje, buvo parduotas pirkėjui, kurio duomenų neprisimena, tačiau po sandorio pirkėjas atsisakė savo sandorio. Kaip tai įvyko nežino, jokių aplinkybių nurodyti negali, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik tarpininkas. Taip pat nori pasakyti, kad V. K. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau dabar neprisimena, kokio dydžio bei už kokį laikotarpį. Darbo užmokestis buvo sumokėtas iš akcininko (tai yra jo) piniginio įnašo į kasą (ne į banko sąskaitą). Kiek viso kaip akcininkas įnešė pinigų į kasą, neprisimena. V. K. atlyginimas buvo išmokamas, išrašant kasos išlaidų orderius. Kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlyginimai nebuvo išmokėti, kadangi iš jų nebuvo realių sandorių, iš kurių bendrovė gautų pelno bei nebuvo piniginių lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo pareigos buvo direktorius ir kasininkas. Įsakymas paskirti jį kasininku buvo, tačiau bendrovės dokumentai nuo1999 metų iki 2009 metų, tikslios datos neprisimena, dingo iš buvusio „(duomenys neskelbtini)“ biuro, buvusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tame pačiame biure buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Jam pradėjus eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, bendrovės dokumentai buvo saugomi nurodytame biure. Jis nebuvo nustatęs dokumentų saugojimo tvarkos. Tyrėjai parodžius kasos išlaidų orderius: laikotarpio nuo 2008 m. gegužės iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio Nr. 4,11,14,17, paaiškino, kad grafose „įmonės vadovas“, „kasininkas“ yra jo parašai. Negali pasakyti, kodėl V. K. išmokant atlyginimą, kasos išlaidų orderiuose ir SoDrai pateiktose ataskaitose dėl priskaičiuoto atlyginimo ir priklausančio išmokėti, pinigų sumos skiriasi (t.3, b.l. 71).

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. K. neprisipažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog nekilnojamuoju turtu – jo pirkimu, pardavimu - užsiima maždaug 6 metus. Surado sklypą, įsidarbino 2008-04-08 į UAB „(duomenys neskelbtini)“, išėjo vėliau į dekretines atostogas ir pakvietė ją į teismą už per dideles pajamas. Ji surado sklypą, esantį už Pilaitės, kurį būtų galima parduoti, įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pardavus sklypą, gautų pinigų ir įmonė pelno. Pati pirkti sklypo negalėjo, neturėjo tiek pinigų. Su vyru ieškodavo sklypų. Vyro dėka surado ir darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Parodė T. M. kadastrinius minėto sklypo dokumentus. Sklypo savininkė buvo moteris, teisme ji buvo, jos vardo, pavardės nepamena. Apie 400 000 Lt turėjo būti pelnas tarpininkui nuo to sklypo. Ji tuomet nekilnojamuoju turtu užsiėmė apie 2 metus. Ieškodavo už mažesnę kainą sklypų, po to juos parduodavo brangiau. Tikslių sumų, kas buvo prieš 4-5 metus, nepamena. 2008 m. balandžio pradžioje įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suderėjo su T. M. atlyginimą 9000 Lt grynais pinigais, nes įmonė būtų uždirbusi nemažą sumą pinigų nuo minėto sandorio. Abu su T. M. susitarė dėl jos atlyginimo. Ji šioje įmonėje buvo projektų vadovė, dirbo namuose. Žinojo, ką turi daryti: ieškoti sklypų, butų, ieškoti pigiau, kad parduoti brangiau, užsiėmė tik paieška. Tikriausiai nebuvo apibrėžtos jos pareigos. Ji suradusi objektą pateikdavo pasiūlymus direktoriui, o direktorius spręsdavo, ar tinka, ar ne toks variantas. Nežino, kiek buvo tokių pasiūlymų, gal virš 10. Ji tik pateikdavo pasiūlymus, o direktorius spręsdavo toliau, ką daryti. T. M. rasdavo arba biure (duomenys neskelbtini) gatvėje, arba kažkur susitikdavo su juo. Jos pačios vyras tuo metu dirbo policijoje. Nežino, ar vėliau įvyko sklypų pirkimo – pardavimo sandoriai, nesidomėjo tuo, nes jos pareiga buvo tik surasti klientus. Jos atlyginimas buvo sudarytas iš honoraro ir atlygio, kiek buvo honoraro dalies atlyginime nežino. Planavo dirbti tiek, kiek galės. Ir šiuo metu yra dirbanti minėtoje įmonėje, nėra atleista. Sumokėjo jai T. M. grynais pinigais atlyginimą, kiek sumokėjo, nepamena. Nežino, kas pas ją liko, kokie dokumentai, tyrimui viską pateikė. Kasos išlaidų orderius pasirašė, per tyrimą juos atidavė teisėsaugos pareigūnams. Tuo metu ji dar nuo 2007 m. spalio 16 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ nuo 8:00 iki 5:00 val., o po to darbo, UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji buvo projektų vadovė, kitų asmenų, dirbančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepažinojo. Darbo sutartis buvo pasirašyta. Kai prasidėjo tyrimas, išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Įsidarbindama buvo nėščia tris mėnesius, direktoriui T. M. to nesakė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. G. parodė, jog asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta. Ji yra gydytoja – akušerė ginekologė ir kaltinamajai išdavė dokumentą apie dekretines atostogas, kaip priklauso, pagal įstatymą. 2008-06-17 atvyko V. K. ir buvo užfiksuotas jos nėštumas. Neprisimena, kiek darboviečių ir kokias nurodė V. K.. Darbovietė jiems, medikams, svarbu tik dėl kenksmingų sąlygų, kiek asmuo nurodo darboviečių, tiek ir įrašo į pažymas. Neprisimena, kelintas nėštumas buvo kaltinamajai. Nieko ypatingo nepastebėjo jos atveju, buvo normalus, eilinis nėštumas, lankėsi moteris tvarkingai, paskirtu laiku. 2008-08-18 buvo išduotas gimdymo pažymėjimas. Jie, medikai, užpildo nėštumo stebėjimo kortelę ir išduoda nedarbingumo pažymėjimą. Antrą lapelio pusę pildo darbdaviai. Po gimdymo, po šešių savaičių, moteris turi apsilankyti pas gydytoją. Bylos t. 3, b.l. 9-15, medicininių kortelių išrašai. Darbdavys galėjo nepastebėti dvylikos savaičių moters nėštumo. Kaltinamosios atveju viskas buvo sklandu.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. M. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Važinėjo po kaimą žmogus, to žmogaus teismo salėje nėra, metų ir datos nepamena, klausinėjo tas žmogus, kas parduoda žemę, jie kaip tik norėjo parduoti jų žemę Vilniaus rajone. Jokia moteris dėl žemės pirkimo nesikreipė. Vyro apibūdinti negali, žino, kad Muraška lyg pavardė, čia tas, kuris tarpininkas buvo. Tai ne jos žemė, o močiutės (tetos) B. M., kuri jai padarė įgaliojimą mėnesiui, kad tvarkytų dokumentus. 2008-04-29 sudarė tarpininkavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė biure, miesto centre. T. M. pirmas jai iš dešinės, salėje. Jį pirmą kartą matė, kai pasirašė minėtą sutartį. Ta firma turėjo padėti parduoti žemę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nesurado, niekaip nesigavo žemės pirkimas - pardavimas, vėliau pirkėjas, kažkoks Česlovas, atsirado. Buvo sudaryta ir žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Žemės pardavimo kaina buvo sutarta, už 52 arus 520 000 Lt. Pirkėjas niekaip nesumokėjo pinigų, paskui jie ir nebenorėjo parduoti žemės. Žemės pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko. Pirkėjas bei tarpininkas Muraška aiškino, kad pirkėjui bankas neduoda pinigų. Kai sužinojo, kad pirkėjui bankas neduoda paskolos, atsiėmė žemės dokumentus, nutraukė sutartį ir viskas. Nutraukė tarpininkavimo sutartį. Kai pasirašinėjo minėtą sutartį buvo ji, močiutė ir dar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės kažkoks pliktelėjęs vyriškis, nepamena pavardės. Po to vieną laišką su raginimu gavo, kad reikia susimokėti už kažką. Buvo pateikti du raginimai, tiksliai nepamena, lyg 2008-09-18 ir 2008-11-14. Savo kaime T. M. nematė, matė jį biure. Parodžius t.2, b.l. 134-135, dokumentus atpažino, juos gavo iš minėtos firmos.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Č. Č. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Jis dirbo nuo 2008-04-15 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės direktorius A. A.. Dirbo neilgai, atlyginimų bendrovė nemokėjo. Jo alga buvo numatyta virš 6000 Lt. Pradžioje su porininku saugojo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieną sandėlį. Kiek prisimena, sandėlis buvo saugomas neilgai, kai matė, kad nieko gero iš to nebus, įsidarbino kitur. Darbo sutartis su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, nebuvo nutraukta, nes jis negalėjo surasti įmonės savininkų. Kartą, darbo „(duomenys neskelbtini)“ metu, T. M. jam pasiūlė pirkti žemę, sakė, jog bus galima namus pastatyti ir tą sklypą parduoti. Minėjo, jog sklypą parduoda kažkokia močiutė. Iš kur jis žinojo apie tą parduodamą sklypą, nežino, T. M. tik sakė, kad jo žemė kažkur netoli. Su sklypo pardavėjais susitiko pas notarą. Sklypas buvo kažkur už Pilaitės, gal Vilniaus rajone, kažkokiam kaimelyje. Sklypą matė. Buvo su tarpininku ten nuvykęs, tarpininkas ir parodė tą sklypą. Suma buvo 1 000 000 litų. Buvo pasirašyta žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Sutartis buvo preliminari, nes buvo suderėtas laikotarpis, per kurį jis turėjo atsiskaityti su pardavėjais. Pasirašant sutartį dalyvavo močiutė, jos dukra su vyru, ar sūnus su žmona, jie tryse buvo, notaras dar ir jis pats, Č. Č. bei dar vienas žmogus iš T. M. pusės, tarpininkas. Bankas jam, Č. Č., nedavė paskolos. Kai jis pinigų nesumokėjo už sklypą, savininkai sutartį nutraukė pas notarą. Mano, kad T. M. žinojo, kad jis negavo paskolos, nes tarpininkas tai žinojo. Nutraukiant sutartį, dalyvavo tie patys žmonės. Ta moteris, kuri prieš jį liudijo (I. M.), tai ta pati, kuri buvo, kai pasirašė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. parodė, jog pažįsta T. M. gal kokius 4-5 metus, o V. K. ne, teko ją tik keletą kartų matyti. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ biuras buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Biuras buvo trijų kabinetų, kiekvienas turėjo savo patalpas. Jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo J. G., ji tvarkė finansus. Č. Č. buvo, kaip apsaugos darbuotojas, bet nelabai, ką ir veikė. 2007-2008 m. jis įsigijo šios įmonės akcijas iš R., O. A. ir T. M.. Buvo vienintelis akcininkas ir direktorius. O. A. buvo patalpų nuomos sutartį sudaręs, kur įmonė buvo įsikūrusi. Apsaugos veikla turėjo įmonė verstis, laukė licencijos, nesulaukė, subankrutavo. Apie žemės pirkimą nieko nežino. Kai pinigų nebuvo, patalpų nuomos mokesčio nemokėjo, tuomet patalpų savininkai užrakino patalpas, kuriose veikė bendrovė. Daiktus irgi užrakino, po kiek laiko jis kreipėsi į teisėsaugą dėl savavaliavimo, kad galėtų savo daiktus pasiimti. Apie pora mėnesių neįleido jo į patalpas. Po kurio laiko savininkas atrakino patalpas. Iš O. A. paskui dokumentus pasiėmė. Tik bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasiėmė, nes buvo jau bankroto pradžia.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. N. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Nuo 2005 m. spalio 15 d. iki 2006 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Ruošėsi verstis nekilnojamuoju turtu, bet nieko nevyko. Registrų centrui tik daug vėliau pranešė, kad nebe ji įmonės direktorė. Buhalterinę apskaitą tvarkė ji pati. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jos pagrindinė darbovietė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai atidavė naujam akcininkui ar naujam direktoriui T. M. visus įmonės dokumentus, daugiau nieko ir nebežino. Viskas buvo surašyta dokumentų perdavimo akte, 2008-11-13.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. G. parodė, jog su T. M. yra draugai, gal dešimt metų. T. M. paprašė, kad ji padėtų užpildyti įmonės dokumentus, nes norėjo įdarbinti žmones. SoDrai ji teikė įmonės ataskaitas, atliko šias paslaugas. Ji yra finansininkė. Ji visą laiką dirbo keliose įmonėse, viena iš jų buvo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dirbo vyr. finansininke. T. M. buvo susijęs su šia bendrove, bet jo pareigų nepamena. T. M. buvo įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji V. K. į šią firmą ir įdarbino. Kuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi, nežino. T. M. jai sakė, kad jam reikia įdarbinti tris ar keturius žmones, tai yra, R. P., V. K., kitų nepamena. Duomenis apie juos pateikė T. M.. Matė R. P. ir V. K.. Užpildė darbo sutartį, pateikė duomenis SoDrai, tai yra ataskaitas, tris ar keturis mėnesius siuntė, dokumentus pasirašinėjo T. M. ir darbuotojai. T. M. davė darbuotojų duomenis. R. P. lyg sirgo keletą dienų darbo metu ir lyg buvo užėjusi pažymos. Ataskaitas pasirašė T. M.. V. K. buvo užsukusi pas ją vėliau, bet ko, nepamena, kažkokios pažymos. Jokių pinigų ji, J. G., negavo už šį darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė, tik padėjo T. M..

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. V. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Ji dirba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus teisės personalo skyriaus vedėja. Tvarkant valstybinio socialinio draudimo dokumentus Vilniaus skyriuje buvo peržiūrėti registro duomenys, nes teritorinis Vilniaus skyrius turi atitinkamus padalinius, pagal veiklos skyrius. Nuo 2012-01-01 tai Registrų skyrius. Pastebėjus, kad registro duomenų bazėje apdraustų asmenų, šioje byloje kaltinamųjų, ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tam tikro laikotarpio buvo daug didesnės pajamos, 6-8 kartus, dabar tiksliai nepamena, buvo pranešta tarnybiniu pranešimu, kad yra įtarimas. Audito ir poėmio skyrius atliko pirminių dokumentų, dokumentų, pagrindžiančių padidintas pajamas, patikrinimą. Kiek pamena, tie dokumentai yra byloje ir tada buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, ko pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byla atsidūrė teisme. V. K. į jų instituciją kreipėsi 2008 metais. Pašalpų, nedarbingumo skyrius - tai dar vienas skyrius, kuris išmoka pašalpas. V. K. buvo skirta 7000 Lt pašalpa, kitu sprendimu. Įmonės kas ketvirtį turėjo pateikti tokią informaciją, tai yra, pranešimus apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas ir įmokas. Kai yra pateikiami šie duomenys, jie yra įrašomi į registrą ir Registrų skyriaus specialistai, jie turi tam tikras grupes, atkreipė dėmesį šiuo atveju, kad yra viena suma, pavėluotai pateikti duomenys. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pavėluotai finansines ataskaitas apie apdraustuosius darbuotojus, draudžiamąsias pajamas, įmokas. Kita vertus, Registrų skyrius kontroliuoja įmokas pagal minėtus duomenis, nes duomenys Registrų skyriuje įrašomi pranešimo pagrindu, bet vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Teritorinis skyrius turi teisę patikrinti tų duomenų pagrįstumą, nes duomenys įrašomi pagal tai, ką pateikė, bet kai kelia abejonių, kaip, kad aptariamu atveju, kai buvo draudžiamos pajamos atitinkamai mažos, o paskui staiga padidėjo ir nesumokėtos įmokos, yra pagrindas patikrinti duomenis. Yra keletas variantų, kada galima tikrinti, tai: kai nesumokėtos įmokos, yra pavėluotai pateikiami duomenys, arba padidėja staiga pajamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas buvo atliktas 2008-11-21. Patikrinimo metu žiūrimi pirminiai įmonės dokumentai, tai atlieka Įmokų išieškojimo skyrius. Besikreipiant į prokuratūrą, buvo vadovaujamasi visais surinktais dokumentais, registro duomenimis, Registrų, Įmokų išieškojimo skyriaus dokumentais, patikrinimo išvadomis, ir panašiai. Prieš kreipiantis į prokuratūrą, su įmonės vadovu T. M. jai pačiai neteko bendrauti. Rašydama paaiškinimą ji vadovavosi turėtais dokumentais. Neprisimena, kokia buvo V. K. motinystės pašalpa, teisingai tyrimo metu nurodė, kad apie 7000 Lt, ir paskirta motinystės pašalpa apie 500 Lt. Tyrimo metu turėjo dokumentus ir viską teisingai nurodė, šiuo metu tikslių skaičių neatsimena.. Jai atrodo, vėliau pašalpos V. K. nemokėjo, nes buvo pritaikyta laikinoji apsauga visai sumai, o po to buvo ribojamas dėl draudžiamųjų pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo antro ketvirčio, ir todėl ta žala nėra tokia didelė, nes nebuvo išmokamos tos sumos, dėl kurių kilo įtarimas. Nepamena, ką konkrečiai parašė T. M., kaip jis visa tai paaiškino, buvo rašytinis jo paaiškinimas apie atlyginimą V. K.. Įstatymas numato, kad visokių rūšių išmokos apskaičiuojamos nuo draudžiamųjų pajamų, kiekviena išmoka apskaičiuojama skirtingai. Yra registrų duomenys ir finansų dokumentai, iš kurių matosi, kad draudėjas moka, ar nemoka įmokas, taip yra nustatoma. Civiliniame ieškinyje yra nurodyta suma, kokią žalą padarė SoDrai V. K., ta žala pakankamai nedidelė, neatsimena tikslios ieškinio sumos. Specialistai pateikia dokumentus, yra rengėjų viza, o pasirašo vadovas arba kitas atsakingas darbuotojas, kuris turi visus dokumentus. Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nėra pirminių dokumentų, įrodančių, kokiu pagrindu padidėjo asmens draudžiamosios pajamos, o skyrius nevertina, nes jis neturi teisėtumo ir pagrįstumo pagrindo, tam yra institucija, kuri tai daro, todėl buvo kreiptasi į prokuratūrą. Ar pratęsinėjant ikiteisminį tyrimą, prokurorei buvo pranešinėjama, kad direktorius T. M. ir V. K. pateikinėjo naujus duomenis, taip pat ir dėl SoDros išmokų, nieko apie tai nežino. Tikrinimas yra faktinis, atliekamas vietoje. Pranešimai apie apdraustuosius dabar privalomi kas mėnesį, anksčiau būdavo kas ketvirtį. Dokumentai patvirtinantys įmokų mokėjimą, tai yra finansiniai dokumentai, kurie yra pas draudėją, įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Pranešime nėra tokios grafos, kad sumokėtos ar nesumokėtos įmokos, yra vienas dokumentas konstatuojantis faktą, kiek priskaičiuota įmokų, o kiti dokumentai buhalterinės apskaitos, tai yra, finansiniai dokumentai, kurie saugomi įmonėje.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. P. parodė, jog pažįsta tik T. M.. Susipažino su T. M. per jos buvusį sugyventinį. Ji buvo įsidarbinusi pas T. M., dirbo jo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ gal mėnesį ar du, bet faktiškai nieko nedarė ir ieškojo kito darbo. Buvo pardavimo ar draudimo vadybininkė. Jai atrodo, alga buvo minimumas, 800 Lt. Atrodo, bendrovė užsiėmė nekilnojamu turtu. Kai darbinosi pildė prašymą ir darbo sutartį pasirašė, visus dokumentus įteikė buhalteriai. Pagal specialybę ji yra ekonomistė, bet pagal profesiją niekada nedirbo. Jos darbas turėjo būti parduodančių ir perkančių nekilnojamąjį turtą klientų paieška, bet niekas nevyko, ieškojo kito darbo ir išėjo į saugos tarnybą. Atlyginimo negavo. Net nežino, kiek žmonių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Per tą mėnesį, kol, neva, dirbo, namie sėdėjo, bendrovės biuras buvo naujame rajone, o buhalterė, atrodo, buvo „Sigmos“ gamyklos patalpose. Neprisimena, ar buvo kokia biuro iškaba ant durų. Kai norėjo išeiti iš darbo, ieškojo direktoriaus T. M., kad pateiktų jam prašymą, jog nori išeiti iš darbo. Jokių klientų nebuvo, nieko nenuveikė šiame darbe. Neatsimena, ar su T. M. per tą laiką, kol dirbo, bendravo. Nemano, kad čia jos problema buvo, kad ji nieko neveikė. T. M. jai apie darbo pobūdį nieko neaiškino, ji nesigilino, gal jis tik kūrėsi. Ji su juo nieko nesiaiškino, ji susirado kitą darbą ir išėjo iš šios įmonės. Nebuvo jokios veiklos, jokios organizuotumo, niekur nevažiavo, nieko nedarė, kol dirbo pas T. M.. Apie atliktą darbą direktorius neklausė, apie jokius objektus taip pat.Išdirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpą laikotarpį. Laukė, kol direktorius pasiūlys, ką ji turi daryti. Nebuvo jokio proceso, ji, kaip minėjo, išėjo iš to darbo. Su T. M. dėl darbo kontaktavo gal 2 kartus ir dar vienu momentu ji sirgo. Kaip kiti darbuotojai dirbo, ji jų net nematė, nežino, įmonės biure ji nebuvo. Kokią iniciatyvą žmogus gali rodyti, jei nebuvo jokios veiklos? Ji ėjo dirbti, o ne imituoti darbo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas N. Z. parodė, jog pažįsta kaltinamuosius, bet ne asmeniškai. Buvo iš pradžių jis vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, pardavė akcijas vėliau. Metų ir datos neprisimena. Akcijas pardavė T. M.. Įmonė buvo registruota Fabijoniškėse. Įstatuose buvo nurodyta visa veikla, tai buvo, kaip nekilnojamojo turto agentūra. Ji nevykdė veiklos, įsipareigojimų neturėjo, todėl ir nupirko įmonę 2005 metais. Prieš tai buvusios direktorės dokumentai visi pateikti teismui. Jei buvo nuostolis, tai buvo, dabar nepamena. V. N. buvo buhalterė, biuro įmonė neturėjo. Pradžioje buvo bendri akcininkai su T. M., nes jis pirko 50 procentų akcijų, bet jokia veikla nevyko. 2008 metų spalį pardavė jam visas akcijas. Kai pardavė akcijas, viskas nebedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisiamajame posėdyje liudytojas O. A. parodė, jog su T. M. jį siejo verslo reikalai. Nepavyko verslas, negavo licencijos taip ir išsiskyrė. Norėjo apsaugos įmonę atidaryti, 2007 metais su T. M. ir R. B.. Atidaryti firmą pavyko, bet licencijos negavo, pastoviai neatitiko įmonė sąlygų. Įmonė buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareigas jie pasidalino, o kai licencijos negavo, pareigos pasikeitė. Buhalterė buvo J. G.. Visa įmonės buhalterija buvo pas buhalterę, nors tiksliai negali to pasakyti. Paskui akcijas pardavė A. A.. Akcijas buvo pasidalinę, jam atrodo, jam ir T. M. priklausė po 40 procentų, o R. B. 20 procentų akcijų. Nuoma liko jam, bet už ją nesumokėjo, nes nebuvo pinigų. A. A. žadėjo sumokėti. A. A. parašė pareiškimą į policiją, kad jis, O. A., atiduotų daiktus, jis pasakė, kad visi daiktai užrakinti biure. Daiktus sukrovė į autobusiuką, savaitę prastovėjo Basanavičiaus g., paskui A. A. pasiėmė, pretenzijų neturėjo. Autobusiukas su daiktais, mano, nebuvo apvogtas. Kai jie išėjo, viskas buvo sumesta bele kaip. Kai pardavė akcijas A. A., buvo užėjęs į biurą 2 ar 3 kartus dar. Negali pasakyti, kada ir kaip jį atleido. Du kartus V. K. matė biure.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Š. G. parodė, jog kaltinamuosius pažįsta, ankstesniame teismo posėdyje juos matė. Juos siejo darbiniai santykiai. Teisingai liudijo viską ikiteisminio tyrimo metu. Jis yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kai jų bendrovė sudaro sutartį su klientu, tvarko kliento bendrovės buhalterinę apskaitą. Reikia žiūrėti popierius, iš atminties negali nieko pasakyti, negali nurodyti nei vienos datos, tai buvo vienas iš daugelio klientų – T. M.. „(duomenys neskelbtini)“ veikia ir šiuo metu, 2008 m. jis irgi buvo šios įmonės direktorius. Paprastai yra sudaroma buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su klientu ir paskiriamas iš jų bendrovės atsakingas darbuotojas, kuris dirba su klientu. Kai tvarko kokios nors įmonės buhalterinę apskaitą, reiškia, tai apima visus tos įmonės buhalterinius dokumentus, tačiau priklauso, kaip bendraujama su klientu, jei pilnas sutartyje numatytas aptarnavimas, tada visą įmonės buhalteriją tvarko, jei sutrumpintas sutarties variantas, yra sričių, kurias įmonė tvarkosi pati. Jei klientas nori mažiau mokėti, tada dalį darbo perleidžia klientui. Jei yra sutarties pabaiga su klientu, surašo buhalterinių dokumentų perdavimo aktą. Sutarties nutraukimo faktas būna, kai klientas nebemoka pinigų, sutartį su klientu paprastai nutraukia neakivaizdžiai, jo nekviesdami. Būna, kad ir negrąžina įmonei dokumentacijos, nes įmonė tiesiog dingsta, yra archyvas, kai sueina 10 metų, nurašo. V. N. buvo atsakinga už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tai jo parašas, b.l. 18, t. 1. Su N. Z. teko bendrauti, su T. M., jam atrodo, nebendravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų paslaugomis naudojosi nuo 1998 m. iki 2008 m., kai pasikeitė akcininkas ir direktorius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. B. (buvusi pavardė M.) parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2008-04-08 įdarbino bendrovėje administratorės pareigose. T. M. pažįsta nuo studijų laikų, gyveno viename bendrabutyje. Ji atsitiktinai sutiko Tomą 2008 metais, tikslios datos neprisimena. Išsikalbėjo, kad ji ieško darbo, po ko T. M. pasiūlė dirbti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Prieš įsidarbinant, ji su T. M. aptarė darbo sąlygas. T. M. sakė, kad jos darbas bus internete ieškoti pigesnio nekilnojamojo turto ir rastus skelbimus elektroniniu paštu, adreso neprisimena, siųsti jam. Darbas buvo namuose. Jis sakė, kad jos toks darbo pobūdis bus, kol bendrovė įsirengs biurą ir po to biure ji bus administratorė. Ji su Tomu sutarė, kad jos atlyginimas per mėnesį bus 2000 Lt. Taigi po įdarbinimo, ji internete ieškojo nekilnojamojo turto skelbimų, 2008 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, tinklapyje „Skelbiu.lt“ ji rado porą skelbimų, kuriuos persiuntė T. elektroniniu paštu. Skelbimai buvo dėl žemės sklypų pardavimo. Iš T. M. nesulaukė jokios reakcijos dėl surastų sklypų. Ji kitą dieną telefonu skambino T. M., tačiau telefonas buvo išjungtas. Po to ji dar kelis kartus skambino, tačiau telefonas visada buvo išjungtas. Ji su T. M. negalėjo susisiekti. 2008 metais spalio ar lapkričio mėnesiais, ji nuėjo į „SoDra“, kur jai pranešė, kad ji yra atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. spalio mėn., dienos neprisimena. Kas pateikė „Sodrai“ pranešimą apie jos atleidimą, nežino. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio atlyginimo negavo, kiek žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro nebuvo. Kitų bendrovės darbuotojų nepažįsta, jų nematė ir nežino, kas bendrovėje dar dirbo (t. 2, b.l. 122-124).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr.5-1/175 nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota Juridinių asmenų registre 1995-11-17 (1 priedas). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas 10 000 Lt, paprastųjų vardinių akcijų skaičius – 100 vnt., vienos akcijos nominali vertė 100 Lt. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla – nekilnojamojo turto agentūros veikla, asmenų ar firmų kreditingumo vertinimo veikla, turto, išskyrus nekilnojamąjį, vertinimo veikla (1.1. priedas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) litais AB SEB bankas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas iki 2008-02-19 ėjo V. N. (akcininkų susirinkimo protokolas Nr. R8/01 2 priedas), nuo 2008-02-19 direktoriaus pareigas ėjo T. M.. V. K. (K.) 2008-04-08 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovės pareigoms (darbo sutartis Nr. 3-5 priedas). Jai nustatyta 8 val. darbo diena. Darbdavys įsipareigojo mokėti V. K. 12 224 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Tyrimui nepateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl nustatyti, koks darbo užmokestis išmokėtas V. K. (K.) nėra galimybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai tyrimui nepateikti. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. M. 2009-07-07 pranešimą dėl kasos operacijų nuo 2008-02-19 iki 2009-07-07 kasos operacijos nebuvo vykdomos (5 priedas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. 2008-11-10 raštu VSDF valdybai pranešė, kad banko sąskaitoje pinigų nėra ir „operacijos nevykdomos daugiau negu 3 metai“ (5.1. priedas). Pagal direktoriaus T. M. išduotą V. K. 2008-08-17 pažymą laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. V. K. buvo priskaityta 48 463,05 Lt darbo užmokesčio, priklausė išmokėti 35411,67 Lt (6 priedas). Pagal V. K. 2008-04-08 darbo sutartį Nr. 3 (5 priedas) jai nustatytas 12 224 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Pagal tyrimui pateiktus 2008 m. balandžio – rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius (7-7.4 priedai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (iš jų ir V. K.) dirbo po 8 valandas per dieną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. 2008-04-08 leidimu leido darbuotojams dirbti namuose, nes įmonė neturėjo savo komercinių ar kitų patalpų (8 priedas). Tyrimo metu nėra galimybės nustatyti V. K. atliktos darbų apimties. Tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. balandžio – rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (9-9.4 priedas). Pagal šių žiniaraščių duomenis V. K. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vyr. barmene: 2008 m. balandžio mėn. 201 val. (9 priedas); 2008 m. gegužės mėn. 196 val. (9.1. priedas); 2008 m. birželio mėn. 170 val. (9.2 priedas); 2008 m. liepos mėn. 6 val. – (pažymėti liga ir atostogos – 9.3 priedas); 2008 m. rugpjūčio mėn. darbo valandų nėra (9.4 priedas). Taigi, pagal tyrimui pateiktus dokumentus, V. K. 2008 m. balandžio – birželio mėn. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo po 5-12 valandų per dieną ir tuo pačiu laikotarpiu po 8 valandas per dieną dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. II ketv. ataskaitos (10 priedas) duomenis apdraustųjų skaičius ketvirčio pabaigai buvo 3, pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, 88121,49 Lt (iš jų V. K. 33892,66 Lt), apskaičiuota įmokų suma 29943,69 Lt (iš jų V. K. 11516,73 Lt). Pagal ataskaitos duomenis įmokos SoDrai nebuvo sumokėtos. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. III ketv. ataskaitos (10.1 priedas) duomenis apdraustųjų skaičius ketvirčio pabaigai buvo 4, pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, buvo 41988,57 Lt (iš jų V. K. 14570,39 Lt), apskaičiuota įmokų suma 14267,72 Lt (iš jų V. K. 4951,02 Lt). Tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai dėl darbo užmokesčio išmokėjimo V. K. (K.), 2008 m. darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, registrai. 2006 m. veikla buvo nuostolinga (12 priedas), 2007-2008 m. finansinė atskaitomybė tyrimui nepateikta, taip pat nepateikti ir 2008 m. apskaitos registrai. Tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. buhalterinės apskaitos dokumentai bei finansinė atskaitomybė. Be to, tyrimui nepateikti dokumentai, patvirtinantys darbo užmokesčio išmokėjimą V. K. (K.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. nevykdė veiklos, neturėjo pajamų, apyvartinių lėšų ir neturėjo finansinės galimybės mokėti atlyginimą V. K. (K.). Iki 2008 m. bendrovės „(duomenys neskelbtini)‘ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 118-160).

Specialistė J. Š., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, į klausimą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais turėjo lėšų įmonės kasoje, banko sąskaitose išmokėti V. K. (buvusi pavardė K.) darbo užmokestį? paaiškino, jog, kaip nurodyta 2009-09-25 specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. 2008-11-10 raštu VSDF valdybai pranešė, kad banko sąskaitoje pinigų nėra ir operacijos nevykdomos daugiau negu 3 metai. Tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos registrai (kasos knyga, pinigų banko sąskaitoje apskaitos registras), kuriuose būtų užfiksuotos gautos bei išmokėtos iš kasos ir banko sąskaitos piniginės lėšos. Pagal pateiktus tyrimui dokumentus, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pinigų darbo užmokesčiui V. K. išmokėti. Specialistė į klausimą: ar po specialisto išvados 2009-09-25 Nr. 5-1/175 gavimo pateikti 2008 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių kasos išlaidų orderiai, tai yra, Nr. 4 (2008-05-12), Nr. 9, (2008-06-11), Nr. 14 ( 2008-07-08), Nr. 17( 2008-08-08) dėl išmokėto V. K. darbo užmokesčio atitinkamai 6894,12 Lt, 8923,52 Lt, 8923,52 Lt, 8923,52 Lt, įtakoja minėtą specialisto išvadą, t.y. pagal pateiktus minėtus kasos išlaidų orderius dėl išmokėto darbo užmokesčio visiškai ar iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus? Paaiškino, jog pateiktų 2008 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas V. K., turėjo būti atvaizduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje, darbo užmokesčio apskaitos (priskaičiavimo ir atsiskaitymo su darbuotoju) registre, įsipareigojimų VSDFV Vilniaus skyriui dėl soc. draudimo mokesčio bei įsipareigojimų valstybės biudžetui dėl gyventojų pajamų mokesčio. T. M. teigė, kad pinigus darbo užmokesčiui įnešė į bendrovės kasą. Šiuo atveju turėjo būti apskaityta bendrovės skola T. M.. Tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. apskaitos registrai ir finansinės ataskaitos. Pagal pateiktus 2008 m. gegužės-rugpjūčio mėnesių kasos išlaidų orderius negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus ( t.1, b.l.162-165).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-06-03 išvadoje Nr. (10.4)11-620 nurodyta, jog VSDFV skyrius 2008-08-25 gavo V. K. (K.) prašymą skirti motinystės pašalpą, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2008-12-21 ir 2008-11-11 prašymą skirti motinystės pašalpą, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu (tęsinys) nuo 2008-12-22 iki 2009-01-04. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-08-29 sprendimu Nr. 6- 24-25054 V. K. (K.) paskirta 7314,91 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2008-12-21 ir 2008-11-12 sprendimu Nr. 6-24-31546 paskirta 575,33 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-12-22 iki 2009-01-04. Iš viso už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04 apdraustajai paskirta 7890,24 Lt motinystės pašalpa. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2008-12-31) 6 straipsniu, kuris nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, V. K. (K.) motinystės pašalpa apskaičiuota pagal 2008 m. 1 ketvirčio 4931,11 Lt draudžiamąsias pajamas, turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes apdraustoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino tik 2008-04-08. Minėta pašalpa paskirta taikant 82,19 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas 2008 m. 1 ketvirčio 4931,11 Lt draudžiamąsias pajamas turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalijant iš 2008 m. 1 ketvirčio 60 darbo dienų skaičiaus. Už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04 apdraustajai paskirta 7890,24 Lt motinystės pašalpa, apskaičiuota 82,19 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį dauginant iš 96 darbo dienų skaičiaus nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpio nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-08-29 sprendimu Nr. 6-24-25054 V. K. (K.) išmokėta 5943,33 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-08- iki 2008-12-22, išskaičiuotas 1371,58 Lt pajamų mokestis. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-11-12 sprendimu Nr. 6-24-31546 išmokėta 437,24 Lt motinystės pašalpa, už laikotarpį nuo 2008-12-22 iki 2009-01-04 ir išskaičiuotas 138,09 Lt pajamų mokestis. Iš viso už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04 apdraustajai išmokėta 6380,57 Lt motinystės pašalpa ir išskaičiuotas 1509,67 Lt pajamų mokestis. Atkreipiamas dėmesys, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2008-11-12 sprendimu Nr. 6-24-31546 V. K. (K.) paskirta 575,33 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-12-22 iki 2009-01-04, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2008-11-24 Nr.1208 „Dėl poilsio dienos perkėlimo 2009 metais“, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-02 sprendimu Nr. 6-26-1791 buvo perskaičiuota, nustatyta 82,19 Lt motinystės pašalpos permoka už 2009 m. sausio 2 dieną. Dėl V. K. (K.) paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos: VSDFV Vilniaus skyrius 2008-12-19 gavo V. K. (K.) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14. Gavus 2009-02-23 visus reikiamus dokumentus motinystės (tėvystės) pašalpai skirti, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-02 sprendimu Nr. 6-24-4822 V. K. (K.) paskirta 37489,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14 (1 piedas). Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (nauja redakcija, įsigaliojusi nuo 2009-01-01) 6 straipsniu, kuris nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuota pagal 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 17201,59 Lt draudžiamąsias pajamas. 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 17201,59 Lt draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuota V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa sudaro 7365,98 Lt draudžiamosios pajamos turėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1189,22 Lt ligos pašalpa iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas (2008 m. liepos 2-3 d) ir 8646,39 Lt pašalpos iš VSDF biudžeto lėšų (2 priedas). V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa paskirta taikant 91,01 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 17201,59 Lt draudžiamąsias pajamas dalijant iš 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 189 darbo dienų skaičiaus. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-02 sprendimu Nr. 6-24-4822 V. K. (K.) 37489,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14 buvo paskirta, neįvertinus 2008 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių 48463,05 Lt draudžiamųjų pajamų, turėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių 48463,05 draudžiamosios pajamos, turėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neįvertintos atsižvelgiant į VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2008-11-21 sprendimą Nr. 5-27-5013 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu T. M., V. K. ir S. M. duomenų tikslinimo VSDFV Vilniaus skyriaus iniciatyva“, kurio nuspręsta neįrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą duomenų apie V. K. (K.) 2008 m. balandžio – rugpjūčio mėnesių 48463,05 Lt draudžiamąsias pajamas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys draudžiamųjų pajamų priskaičiavimo pagrįstumą (3 priedas). Gavus Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-04-15 nutarimą laikinai apriboti V. K. (K.) nuosavybės teises į motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" draudžiamąsias pajamas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03- 02 sprendimu Nr. 6-24-4822 V. K. (K.) paskirta 37489,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota pagal 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 16012,37 Lt draudžiamąsias pajamas. 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 16012,37 Lt draudžiamąsias pajamas sudaro 7365,98 Lt draudžiamosios pajamos turėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 8646,39 Lt pašalpos iš VSDF biudžeto lėšų. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-04-20 sprendimu Nr. 6-26-2293 apdraustajai paskirta 34898,35 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14 (4 priedas). Minėta pašalpa paskirta taikant 84,72 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 16012,37 Lt draudžiamąsias pajamas dalijant iš 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 189 darbo dienų skaičiaus. Jeigu būtų įvertintos V. K. (K.) 2008 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių 49652,27 Lt draudžiamosios pajamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, apdraustoji turėtų turtinę teisę į 143115,61 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, kuri būtų paskirta taikant 347,43 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 65664,64 Lt draudžiamąsias pajamas (įskaitant 2008m. balandžio - rugpjūčio mėnesių 49652,27 Lt draudžiamąsias pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalijant iš 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 189 darbo dienų skaičiaus. Jeigu būtų išmokėta V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14, VSDF biudžetui būtų padaryta 108217,14 Lt žala. Įvertinus, kad išmokėta V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpius nuo 2009-01-05 iki 2009-01-31 ir 2009-02-01 iki 2009-02-28, apskaičiuota įskaitant 1189,22 Lt ligos pašalpą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas, VSDF biudžetui padaryta 248,31 Lt žala, iš jų 196,17 Lt pervesta į V. K. (K.) asmeninę sąskaitą ir 52,14 Lt išskaičiuotas pajamų mokestis (t. 1, b.l. 95-98).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė pranešimus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines ataskaitas, apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos, pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą 2008-12-10Nr.BA8/1210, Atsiskaitymo su Valstybinio socialinio draudimo fondu patikrinimo pažymą, T. M. paaiškinimą „Atsiskaitomoji sąskaita“ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, pažymą Draudėjo „UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamos ir išlaidos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio mėn.1 iki 2008 m. 2008 lapkričio mėn. 21 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimą apie turimą turtą, pažymas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių, debitorinių įsiskolinimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. M. paaiškinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, V. K. prašymą Valstybinio socialinio draudimo valdybos skyriui dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus, V. K. prašymą skirti ligos pašalpą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymus dėl V. K. vaiko priežiūros atostogų (t. 1 b.l. 5-43).

Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyrius 2009-05-06 raštu Nr. (10.4)3-32707 pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-02 sprendimo Nr. 6-24-4822, pažymos apie V. K. (K.) 9 mėnesių draudžiamąsias pajamas, VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2008-11-21 sprendimo Nr. 5-27-5013 „Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu T. M., V. K. ir S. M. duomenų tikslinimo VSDF Vilniaus skyriaus iniciatyva, VSDF Vilniaus skyriaus 2009-04-20 sprendimo Nr. 6-26-2293 kopijas (t.1, b.l. 84-93).

Iš V. K. (K.) darbo sutarties matyti, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2008 m. balandžio 8 d. į pardavimų vadovės pareigas, nustatytas darbo užmokestis 12224 Lt, išbandomasis laikotarpis nenustatytas, nustatyta 8 val. darbo dienos trukmė (t. 1, b.l. 129-130; t. 3, b.l. 158-160).

Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. M. 2008-11-20 paaiškinimo, jis jame nurodė, jog Įmonės veikla – nekilnojamojo turto tarpininkavimas. V. K. atlikus daug ypatingo ir sunkaus darbo, to pasekoje buvo apskaičiuotas didelis atlyginimas. Ūkinės – finansinės veiklos dokumentų (tabeliai, DU priskaitymai ir kt.) patikrinimui, pareikalavus V. T., pateikti negali, nes yra nutraukta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie privalėjo grąžinti dokumentus, nutraukus sutartį. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta, nes už atliktus darbus negalėjo sumokėti. Įmonė turės apyvartinių lėšų, kai pavyks gauti pajamų iš debitorių, t.y. I. M. ir iš vykdomos veiklos. Įsipareigojo raštu sumokėti priskaičiuotas įmokas, gavęs iš debitorių apmokėtąskolą ir veiklos pajamų (t. 1, b.l. 28, 166).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-07 pranešimo matyti, jog bendrovės direktorius T. M. pažymi, kad kasos operacijos nebuvo vykdomos nuo jo darbo santykių pradžios iki 2009 m. liepos 7 d. (t. 1, b.l. 131).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-10 rašto matyti, jog bendrovės direktorius T. M. nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. lapkričio 14 d. turi vieną sąskaitą banke. Tai AB SEB banko sąskaita (duomenys neskelbtini), joje likutis 0,00 Lt. Operacijos nevykdomos daugiau negu trys metai (t. 1, b.l. 132).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-04-08 rašto matyti, jog bendrovės direktorius suteikia leidimą bendrovėje dirbantiems darbuotojams darbo vietą pasirinkti savo nuožiūra, t.y. leidžia dirbti namuose ar kitoje vietoje. Įsipareigoja padengti telefono išlaidas iki 150 Lt. Leidimo išdavimą motyvuoja tuo, kad įmonė neturi laikinai savo komercinių ar kitų patalpų, o atsižvelgiant, kad darbas yra aktyvi klientų paieška, kur naudojamos pagrindinės priemonės tikslui pasiekti yra telefonas ir internetas, taip pat važinėjimas į susitikimus su potencialiais klientais, todėl darbuotojams leidžiama pasirinkti jiems patogius būdus (t. 1, b.l. 139).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009-06-04 raštu Nr. (9.1)3-40542 pateikė 2008-11-21 tarnybinį pranešimą dėl draudėjo „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo, direktoriaus paaiškinimą (t. 1, b.l. 165-167).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus rašte 2009-03-12 Nr. (21.1)-47-5247 nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 2007-2008 metais mokestinės atskaitomybės dokumentų neteikė (t. 1, b.l. 169).

Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialas 2009-03-06 raštu Nr. IJ(5.1.24.)-8257 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), visų juridinio asmens dokumentų byloje esančių registravimo dokumentų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (t. 2, b.l. 2-81).

Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialas, atsakydami į tyrėjos paklausimą, raštu informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007, 2008, 2009 metų metinių finansinių atskaitomybių dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė. Prideda 2004,2005, 2006 metų finansinių atskaitomybių dokumentų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (t.2, b.l. 82-109).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-03-12 Nr. (21.22)-47-2827 rašte nurodoma, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenimis nuo 2008-02-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 114).

Vilniaus m. 9-asis notarų biuras 20011-04-22 raštu Nr. 139 nurodė, kad Vilniaus m. 9-ąjame notarų biure buvo patvirtinta Žemės sklypo, esančio Platiniškių k., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. 4400-0960-6360, pirkimo - pardavimo sutartis, 2008-06-30, reg. Nr. DA-10414 (sutarties šalys B. M. ir Č. Č.), sklypo pardavimo kaina – 520000 Lt ir susitarimas dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, 2008-10-08, reg. Nr. 904. Sutarčių patvirtintos kopijos pridedamos (t.2, b.l. 141-148).

Liudytoja G. M. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė darbo sutartį, 2008-07-014 Nr. 5 ( t.2, b.l. 155-156), iš kurios matyti, jog ji nuo 2008 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo projektų vadove, nustatytas atlyginimas – 3900 Lt, išbandomojo laikotarpio nėra, nustatyta darbo dienos trukmė – 8 valandos per darbo dieną.

Liudytojas Š. G. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė 2008-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo aktą, 2008-11-13 dokumentų perdavimo aktą kopijose (t. 2, b.l. 174 - 177). Iš 2008-01-31 dokumentų perdavimo akto matyti, jog N. Z. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimą, įstatus, antspaudą (t. 2, b.l. 176). Iš 2008-11-13 dokumentų perdavimo akto matyti, jog Violeta N. T. M. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą, 1999-2005 m. sutartis, 1995-2006 m. įmonės balanso dokumentus, banko generatorių, VMI, statistiką 1995-2006 m., 1995-2005 m. SoDros dokumentus, 1998-2006 m. apskaitas, čekių knygelę, 1995-2005 m. akcininkų knygą (t. 2, b.l. 177).

Liudytojas N. Z. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė 2008-10-08 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog N. Z. T. M. 2008 m. spalio 8 d. pardavė 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (t. 2, b.l.188-189).

Poėmio protokole (2009-06-22) užfiksuota, kad kaltinamasis T. M. pateikė metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija (2006 m.), nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotasis sumokėtas pajamų mokesti (2006 m.), metinė pelno mokesčio deklaracija (2006 m.), ataskaita apie kontroliuojamuosius asmenis (2006 m.), 2007-04-30 sprendimą, 2008-01-31 dokumentų perdavimo aktą, 2008-11-13 dokumentų perdavimo aktą, 2008-04-08 leidimą, 2008-08-17 pažymą, 2008 m. balandžio-rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius (5 lapai) ( t. 3, b.l. 99-101).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu kaltinamasis T. M. pateikė 2009-07-07 pranešimus, vadybininko pareiginius nuostatus, 2009-04-07 prašymą, R. P. prašymus, bendrovės registravimo pažymėjimą, 2008-10-08 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2008-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, pranešimus apie apdraustuosius (t.3, b.l. 102).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pareikalavus kaltinamojo T. M. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio paskaičiavimo žiniaraščius, kasos, banko dokumentus, 2008 m. Didžiosios knygos apskaitos registrus, 2008 m. balansą, pelno, nuostolių ataskaitą, T. M. pareiškė, kad reikalaujamų dokumentų neturi, visus turėtus už 2008-2009 metus dokumentus pateikė anksčiau (t.3, b.l. 103).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis T. M. pateikė tarpininkavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, jog sutartis sudaryta 2008 m. balandžio 29 d., tarpininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tarpininkauti parduodant Kriaučiūnų g. 69 esantį nekilnojamąjį turtą, atlyginimas už tarpininkavimą nustatytas 3 procentai sutarties kainos, kuria yra parduodamos klientui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, tuo atveju, kai pirkėjas yra asmuo, sutikęs su tarpininko pateiktu pasiūlymu, atlyginimas už tarpininkavimą 5 procentai sutarties kainos, tuo atveju, kai pirkėjas nėra asmuo, sutikęs su tarpininko pasiūlymu, tačiau šiame punkte nurodytu atveju atlyginimas negali būti mažesnis kaip 30 000 Lt. Sutartyje numatyta sumokėti atlyginimą už tarpininkavimą, kurį sudaro 30000 Lt tuo atveju, jeigu potencialiam pirkėjui sutikus pirkti nekilnojamąjį turtą už šios sutartis 5.1 punkte nustatytą arba didesnę kainą, klientas atsisako sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėti atlyginimą už tarpininkavimą, kurį sudaro 30000 Lt tuo atveju, jeigu klientas nutraukia šią sutartį (t. 3, b.l.105-110).

V. K. daiktų, dokumentų pateikimo protokolais pateikė 2008-04-08 darbo sutartį, 4 vnt. kasos išlaidų orderius, kurie apžiūrėti apžiūros protokole (t.3, b.l. 157-166).

Liudytojas O. A. pateikė 2009-04-23 daiktų priėmimo - perdavimo aktą, patalpų priėmimo- perdavimo aktą, A. A. pareiškimą (t. 3, b.l.33-35).

Liudytoja I. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ raginimus (2008-09-18, 2008-11-14).

V. K. asmens sveikatos istorijos, kurią pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM Respublikinė Vilniaus poliklinika apžiūros protokole užfiksuota, kad nėščiosios kortelėje įrašyta darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b.l. 7-15).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrius raštu 2011-04-0 Nr. (4.65)-46-13682 informavo, kad T. M. 2008-2009 m. metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų, 2008-2009 m. metinių pajamų mokesčio deklaracijų neteikė.

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 policijos komisariatas pateikė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr. 14-At-64140-09 pagal A. A. pareiškimą, iš kurio matyti, jog A. A. nurodo, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėn. jis negali atsiimti jo įmonei UA „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių daiktų iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl neapmopkėjimo ( t. 3, b.l. 20-22).

Antstolis R. K. raštu 2011-04-11 Nr. 55/09/04 reg. S-554711 pateikė 2009-03-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.55/09/04 kopiją bei skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis (t.3, b.l. 25-29). Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog tyrėja V. V. nurodo, jog skaitmeninėje laikmenoje, 2011-04-13 pateiktoje prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo antstolio R. K., nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų buvimas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra (t. 3, b.l. 29).

Iš A. A. pareiškimo matyti, jog jis pretenzijų, dėl daiktų, paliktų biure (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturi. Visus daiktus iš O. A. gavo (t. 3, b.l. 31).

Vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-04-15 nutarimu laikinai apriboti V. K. (K.) nuosavybės teises į motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas, nuo 2009-03-01 VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-04-20 sprendimu Nr. 6-26-2293 V. K. (K.) mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, apskaičiuota tik iš 7365,98 Lt draudžiamųjų pajamų turėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 8646,39 Lt pašalpos iš VSDF biudžeto lėšų.

Teisiamajame posėdyje abu kaltinamieji neprisipažino savo kaltės padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos baudžiamąsias bylas, yra išaiškinęs, kad šiose bylose yra aktualus ne darbo užmokesčio dydis, o įdarbinimo fiktyvumo įrodymas; darbo užmokestis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, ar panašias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grestų bankrotas ir kad santykinai per didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011).

Taigi, šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar V. K. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar atliko kokias nors numatytas darbo sutartyje funkcijas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, svarbu nustatyti, ar ji gavo atitinkamo dydžio užmokestį už atliktą darbą, ar ją įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę – komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2011). Kaltinamasis T. M. parodė, jog jis pirko bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad pradėti ir vystyti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą, tarpininkauti perduodant ar perkant minėtą turtą. Kai bendrovės akcijas pirko, pati bendrovė buvo neveikianti, balansas nulinis. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų ir paties kaltinamojo T. M. parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis tapo 2008-02-19. Kaltinamoji V. K. priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovės pareigoms nuo 2008-04-08, darbdavys jai įsipareigojo mokėti 12224 Lt (į rankas apie 9000 Lt) atlyginimą per mėnesį. Kita darbuotoja G. M. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-07-14 projektų vadovės pareigoms, jai nustatytas 3900 Lt atlyginimas. Liudytoja S. B. (buvusi pavardė M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino nuo 2008-04-08 administratorės pareigose, atlyginimas per mėnesį sutartas 2000 Lt. Ši liudytoja parodė, jog su direktoriumi T. M. buvo aptarta, jog jos darbas bus - ieškoti internete pigesnio nekilnojamojo turto ir rastus skelbimus elektroniniu paštu siųsti T. M., t.y. buvo numatytas toks pats darbo pobūdis kaip ir V. K. bei G. M.. Liudytoja R. P. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2008-04-08 ir dirbo iki 2008-05-30 taip pat pardavimų vadybininkės pareigose. Jai buvo nustatytas minimalus 800 Lt atlyginimas. Jos darbas turėjo būti -parduodančių ir perkančių nekilnojamąjį turtą klientų paieška, t.y. kaip ir prieš tai nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Iš V. K. darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog ji įdarbinta pardavimų vadovės pareigoms, tačiau nėra nurodytos jos funkcijos, taip pat profesinė specializacija ir kvalifikacija, reikalinga minimoms pareigoms atlikti. Be to, tuo pačiu metu V. K. dirbo ir kitoje įmonėje pilną darbo laiką barmenės pareigose. Ji pati parodė, jog nuo 2007 m. spalio 16 d. nuo 8:00 iki 17:00 val., ji taip pat dirbo „(duomenys neskelbtini)“ barmene, o po šio darbo dirbo dar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtoje darbo sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodyta, ar jos pareigos antraeilės ar pirmaeilės, kokios šios darbuotojos funkcijos nėra nurodyta ir kitais bendrovės dokumentais (pvz., darbuotojo pareigine instrukcija). Nėra išlikusių jokių dokumentų, įrodančių, kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai kažką nudirbo už tokį jos suderėtą su direktoriumi atlygį. Bendrovė tuo metu nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos, turėjo nulinį pelną, nebuvo jokių finansinių operacijų, sąskaitoje buvo nulis pinigų. Nebuvo pinigų ir bendrovės kasoje, kaip minėta, įmonė neturėjo jokio pelno, nevyko piniginių lėšų judėjimas, įmonė neturėjo ilgalaikio ar trumpalaikio turto, nemokėjo socialinių įmokų. Kaltinamasis T. M. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. lapkričio 14 d. turi vieną sąskaitą banke, joje likutis yra 0,00 Lt, o operacijos nevykdomos daugiau negu 3 metai, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai dienai ilgalaikio ar kitokio turto neturi, o kasos operacijos nebuvo vykdomos nuo jo darbo santykių pradžios iki 2009 m. liepos 7 d. Specialistė J. Š. paaiškino, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai (kasos knyga, pinigų banko sąskaitoje apskaitos registras), kuriuose būtų užfiksuotos gautos bei išmokėtos iš kasos ir banko sąskaitos piniginės lėšos. Specialistės teigimu, pagal pateiktus tyrimui dokumentus, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pinigų darbo užmokesčiui V. K. išmokėti. T. M. teigia, kad atlyginimą V. K. jis išmokėjo, kadangi įnešė savo asmeninius pinigus į bendrovės kasą kaip akcininkas. Kad atlyginimą grynais iš T. M. gavo, patvirtino teisiamajame posėdyje ir V. K., kuri tyrimo metu pateikė 2008 metų gegužės – rugpjūčio mėnesių kasos išlaidų orderius. Specialistė gi paaiškinime nurodė, kad pateiktų 2008 metų gegužės – rugpjūčio mėnesių kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas V. K., turėjo būti atvaizduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje, darbo užmokesčio apskaitos (priskaičiavimo ir atsiskaitymo su darbuotoju) registre. T. M. teigė, kad pinigus darbo užmokesčiui įnešė į bendrovės kasą. Šiuo atveju, pasak specialistės, turėjo būti apskaityta bendrovės skola T. M.. T. M. teigimu kasos operacijos įmonėje buvo, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. K. realiai būtų gavusi kasos išlaidų orderiuose nurodytas darbo užmokesčio sumas. Pareigūnams nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų apskaitos registrai ir finansinės ataskaitos. Pastebėtina, kad bendrovė nemokėjo socialinių įmokų, kiti darbuotojai taip pat patvirtino, kad atlyginimo negavo, be to, neatliko realių funkcijų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Kaltinamieji T. M. ir V. K. nurodo, kad ji į darbą buvo priimta po to, kai surado sklypą už Pilaitės, kurį galima buvo pelningai parduoti. Pati V. K. neprisimena detalių apie minėtą sklypą, nieko konkretaus nurodyti negali, neprisimena net gyvenvietės pavadinimo. Nors tarpininkavimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tarpininkauti parduodant minėtą žemės sklypą, ir buvo sudaryta, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent žemės pardavėją ar patį žemės sklypą rado V. K., kaip teigia ji pati ir T. M.. Šiuos duomenis paneigia ir žemės sklypo pardavėja (įgaliotoji jį parduoti) I. M., kuri nepatvirtino, kad buvo bendravusi su V. K.. Žemės sklypo pardavėja teigė bendravusi su vyru, kuris važinėjo po kaimą ir ieškojo žemės sklypų pardavimui. O. T. M. buvo nurodęs, jog į V. K. pareigas įėjo ir tarpininkės veikla. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokio vyro – tarpininko T. M. bendrovėje įdarbinęs nebuvo. Taip pat nėra jokių kitų duomenų apie V. K. realų darbą bendrovėje. Pati V. K. teigia, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, rado daugiau nei dešimt įvairių pelningų pasiūlymų, kuriuos pateikė direktoriui T. M., tačiau ji negalėjo nieko konkrečiai apie juos pasakyti. Be to, kaip jau buvo pastebėta aukščiau, įmonė aptariamu laikotarpiu jokios realios veiklos nevykdė. Kaltinamieji nurodo, kad 2008 metais buvo suaktyvėjęs nekilnojamojo turto pirkimas/pardavimas, tačiau tokiu atveju keista, kad realiai dirbantis keturis menesius asmuo nesugebėjo surasti jokio konkretaus pasiūlymo, kurį būtų galima pelningai parduoti ir kaip neįvyko bent vienas įmonei naudingas sandoris. Kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta fiktyviai patvirtina ir tai, kad jos atlyginimas ženkliai skyrėsi nuo kitų darbuotojų atlyginimų, kurie atliko tokias pačias funkcijas, viena iš jų turėjo net ekonomistės išsilavinimą. Specialisto išvada nustatyta, jog pagal direktoriaus T. M. išduotą V. K. 2008-08-17 pažymą laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. V. K. buvo priskaityta 48 463,05 Lt darbo užmokesčio, priklausė išmokėti 35411,67 Lt. Pagal V. K. 2008-04-08 darbo sutartį Nr. 3 jai nustatytas 12 224 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Pagal tyrimui pateiktus 2008 m. balandžio – rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (iš jų ir V. K.) dirbo po 8 valandas per dieną. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius 2008 m. balandžio – rugpjūčio mėn. V. K. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vyr. barmene: 2008 m. balandžio mėn. 201 val.; 2008 m. gegužės mėn. 196 val.; 2008 m. birželio mėn. 170 val.; 2008 m. liepos mėn. 6 val.; 2008 m. rugpjūčio mėn. darbo valandų nėra. Taigi, V. K. 2008 m. balandžio – birželio mėn. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo po 5-12 valandų per dieną barmene ir tuo pačiu laikotarpiu po 8 valandas per dieną dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Išanalizavus ir įvertinus šių duomenų visumą, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pinigų V. K. bei kitų darbuotojų atlyginimams mokėti, o V. K. pateiktuose kasos išlaidų orderiuose, kurie yra patvirtinti jos ir T. M. parašais, yra užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, V. K. buvo įdarbinta fiktyviai, įmonė nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos.

Kaltinamieji T. M. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, apgaule V. K. naudai pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokamą iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės biudžeto. Byloje yra nustatyta, kad V. K. ir T. M., kuris žinojo, jog V. K. yra nėščia, ir kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX – 110, Žin., 2000, Nr. 111-3574) 6 str. motinystės (tėvystės) pašalpa V. K. bus skaičiuojama pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. antrą ir trečią ketvirtį, abu turėdami tikslą apgaule V. K. naudai įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokėtiną iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, iš anksto sutarė, kad T. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, fiktyviai įdarbins V. K. į pastarąją bendrovę ir nurodys 12 224,00 Lt atlyginimą, nors jokio realaus darbo bendrovėje V. K. neatliks. V. K. gi žinojo, kad T. M. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturės realių finansinių galimybių jai mokėti atlyginimo. Po to, T. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 3 dalies nuostatą, neturėdamas realių finansinių galimybių V. K. (K.) mokėti darbo užmokesčio, žinodamas, kad V. K. jokio realaus darbo bendrovėje neatliks, 2008-04-08 darbo sutartimi Nr. 3 nepagrįstai nustatė jai 12224,00 Lt darbo užmokestį, ir 2008-07-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t. y., kad V. K. pajamos 33 892,66 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 11 516,73 Lt įmokų bei 2008-10-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t. y., kad V. K. pajamos 14 570,39 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 4951,02 Lt įmokų, tokiu būdu deklaruodamas V. K. draudžiamąsias pajamas, nors V. K. jokio realaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, sudarė sąlygas jai apgaule įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą. O V. K. (K.) 2008-12-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės ( tėvystės) pašalpą, kuri už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14 būtų sudariusi 108 217,14 Lt, tačiau pašalpa nebuvo paskirta, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas G. K. 2008-11-21 buvo priėmęs sprendimą Nr. 5-27-5013 tikslinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. 2 ketvirčio duomenis Lietuvos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje: V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vietoj 33 892,22 Lt draudžiamųjų pajamų sumos įrašant 0,00 Lt, taip pat neįrašyti į minėtą duomenų bazę 2008-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto SAM pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį duomenų neįrašyti, tokiu būdu nusikalstama veika nebuvo baigta nuo T. M. ir V. K. valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė fiktyviu V. K. įdarbinimu T. M. vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jokio darbo ji realiai neatliko. Kaltinamieji bandė suklaidinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, pateikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. K. gaunamas draudžiamąsias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šsi suklaidinimas buvo esminis sprendžiant V. K. mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos klausimą, tai yra būtų lėmęs Valstbinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus suklydimą ir svetimo turto bei turtinės teisės įgijimo priežastis, jeigu ši nusikalstama veika nebūtų buvusi nutraukta, kadangi pašalpa V. K. nebuvo apskirta, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas G. K. 2008-11-21 buvo priėmęs sprendimą Nr. 5-27-5013 tikslinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. 2 ketvirčio duomenis Lietuvos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji T. M. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, suklastojo kasos išlaidų orderius Nr. 4 (2008-05-12), Nr. 9 (2008-06-11), Nr. 14 (2008-07-08), Nr. 17 (2008-08-08), kadangi žinodami, jog kasos išlaidų orderiuose nurodytas darbo užmokestis V. K. neišmokamas ir nebuvo išmokėtas, šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie V. K. išduodamą darbo užmokestį, bei abu pasirašė šiuose kasos išlaidų orderiuose.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turinį sudaro sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta ūkio subjekto vadovo atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, taip pat pripažįsta, jog yra įrodyta, kad T. M. nuo 2008 m. balandžio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nevedė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, suklastojo kasos išlaidų orderius Nr. 4, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 17. melagingai nurodydamas, kad V. K. išmokėtas kasos išlaidų orderiuose nurodytas darbo užmokestis, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo, nepateikė 2008 m. finansinės atskaitomybės, apskaitos registrų, kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad T. M. ir V. K. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo T. M. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 strasipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios V. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 strasipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų T. M. ir V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, jog šias nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamosios V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas ji padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 248,31 Lt civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog 2008-08-25 V. K. (K.) kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau-VSDFV) Vilniaus skyrių su prašymu skirti jai motinystės pašalpą, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2008-12-21, o 2008-11-11 kreipėsi su prašymu skirti jai motinystės pašalpą, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu (tęsinys) nuo 2008-12-22 iki 2009-01-04. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111- 3574) 16 str., VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-08-29 sprendimu Nr. 6-24-25054 V. K. (K.) paskirta 7314,91 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2008-12-21 ir 2008-11-12 sprendimu Nr. 6-24-31546 paskirta 575,33 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-12-22 iki 2009-01-04. Iš viso už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04 apdraustą]ai paskirta 7890,24 Lt motinystės pašalpa. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2008-12-31) 6 straipsniu, kuris nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, V. K. (K.) motinystės pašalpa apskaičiuota pagal 2008 m. 1 ketvirčio 4931,11 Lt draudžiamąsias pajamas turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta pašalpa paskirta taikant 82,19 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas 2008 m. 1 ketvirčio 4931,11 Lt draudžiamąsias pajamas turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalijant iš 2008 m. 1 ketvirčio 60 darbo dieną skaičiaus. Už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04 apdraustajai paskirta 7890,24 Lt motinystės pašalpa apskaičiuota 82,19 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį dauginant iš 96 darbo dienų skaičiaus nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpio nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-08-29 sprendimu Nr. 6-24-25054 Vaivai tamskaitei (K.) išmokėta 5943,33 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-08- iS iki 2008-12-22, išskaičiuotas 1371,58 Lt pajamų mokestis. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus M1-12 sprendimu Nr. 6-24-31546 išmokėta 437,24 Lt motinystės pašalpa, už laikotarpį nuo 2008-12-22 iki 2009-01-04 ir išskaičiuotas 138,09 Lt pajamų mokestis. Iš viso už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04 apdraustajai išmokėta 6380,57 Lt motinystės pašalpa ir išskaičiuotas 1509,67 Lt pajamų mokestis. 2008-04-08 V. K. (K.) įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Vilniaus skyriui pateiktus SAM pranešimus apie apdraustuosius už 2008 metų 2 ir 3 ketvirtį duomenis, nustatyta, kad: pateikto SAM pranešimo už 2008 metų 2 ketvirtį priede SAM 3SD nurodyti 3 apdraustieji, kurių draudžiamosios pajamos už 2008 metų 2 ketvirtį sudaro 88121,49 Lt, iš jų: T. M. draudžiamosios pajamos sudaro 44874,49 Lt, V. K. - 33892,66 Lt, S. M. -9354,74 Lt. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo pranešime nurodytų draudžiamųjų pajamų nesumokėtos; pateikto SAM pranešimo už 2008 metų 3 ketvirtį priede SAM 3SD nurodyti 4 apdraustieji, kurių draudžiamosios pajamos už 2008 metų 3 ketvirtį sudaro 41988,57 Lt, iš jų: T. M. draudžiamosios pajamos sudaro 15000 Lt, V. K. - 14570,39 Lt, S. M. - 600 Lt ir G. M. 11818 Lt. Valstybinio socialinio draudimo įmokos pranešime nurodytų draudžiamųjų pajamų nesumokėtos. Įvertinus tai, kad T. M., S. M. ir V. K. (K.) apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ženkliai skiriasi nuo kitų bendrovės apdraustųjų, buvo atliktas patikrinimas, kuriuo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso Ė 2006 metus duomenimis bendrovė dirbo nuostolingai. Dokumentų, patvirtinančių bendrovės finansinę padėtį ir apdraustiesiems priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nepateikė, paaiškindamas, kad bendrovė tokių dokumentų neturi, nes jų negrąžino apskaitą tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktorius T. M. nepateikė įrodymų, kurių pagrindu direktoriui ir V. K. buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis. Įvertinus faktines aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-11-21 sprendimo Nr. 5-27-5013 pagrindu duomenys apie T. M.,V. K. (K.) ir S. M. 2008 metų 2 ir 3 ketvirčių draudžiamąsias pajamas, turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)" neįrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų avėjų registrą nes UAB „(duomenys neskelbtini)" patikrinimo metu nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys draudžiamųjų pajamų priskaičiavimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir darbuotojos S. M. bei V. K. (K.), piktnaudžiaudami teise, t.y. piktnaudžiaudami Darbo kodekso 95 str., 186 str. 3 d. nuostatomis, susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo, siekdami ateityje įgyti turtines teises į nepagrįstai padidintas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. VSDFV Vilniaus skyrius 2008-12-19 gavo V. K. (K.) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2010- 10-14. Gavus 2009-02-23 visus reikiamus dokumentus motinystės (tėvystės) pašalpai skirti, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-02 sprendimu Nr. 6-24-4822 V. K. K.) paskirta 37489,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (nauja redakcija, įsigaliojusi nuo 2009-01-01) 6 straipsniu, kuris nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuota pagal 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 17201,59 Lt draudžiamąsias pajamas. 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 17201,59 Lt draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuota V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa sudaro 7365,98 Lt draudžiamosios pajamos turėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1189,22 Lt ligos pašalpa iš UAB „(duomenys neskelbtini)" lėšų už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas (2008 m. liepos 2-3 d) ir 8646,39 Lt pašalpos iš VSDF biudžeto lėšų. V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa paskirta taikant 91,01 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 17201,59 Lt draudžiamąsias pajamas dalijant iš 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 189 darbo dienų skaičiaus. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-02 sprendimu Nr. 6-24-4822 V. K. (K.) 37489,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010- 10-14 buvo paskirta, neįvertinus 2008 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių 48463,05 Lt draudžiamųjų pajamų turėtų UAB „(duomenys neskelbtini)". 2008 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių 48463,05 Lt draudžiamosios pajamos turėtos UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo neįvertintos atsižvelgiant į VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2008-11-21 sprendimą Nr. 5-27-5013, kuriuo nuspręsta neįrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą duomenų apie V. K. (K.) 2008 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių 48463,05 Lt draudžiamąsias pajamas. Gavus Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-04-15 nutarimą laikinai apriboti V. K. (K.) nuosavybės teises į motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" draudžiamąsias pajamas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03- 02 sprendimu Nr. 6-24-4822 V. K. (K.) paskirta 37489,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota pagal 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 16012,37 Lt draudžiamąsias pajamas. 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 16012,37 Lt draudžiamąsias pajamas sudaro 7365,98 Lt draudžiamosios pajamos turėtos UAB „(duomenys neskelbtini)" ir 8646,39 Lt pašalpos iš VSDF biudžeto lėšų ir priimtas naujas sprendimas, t.y. 2009-04-20 sprendimas Nr. 6- 26-2293. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistės V. L. 2009-06- 03 išvada Nr. (10.4) 11-620, už laikotarpį nuo 2009- 01-05 iki 2009-01-31 ir 2009-02-01 iki 2009-02-28 mokant motinystės (tėvystės) pašalpą V. K. (K.) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 248,31 Lt žala, iš jų 196,17 Lt pervesta į V. K. (K.) asmeninę sąskaitą ir 52,14 Lt išskaičiuotas pajamų mokestis ( t.1, b.l. 77-79, 81).

Motyvuojamoji dalis

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys motyvuotas, pagrįstas apskaičiavimais, tenkintinas visiškai ir turtinė 248,31 Lt žala priteistina atlyginti solidariai iš aboejų kaltinamųjų – T. M. ir V. K..

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. M. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė tris nusikalstamas veikas, dvi iš jų baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Visos padarytos veikos tyčinės. Viena veika sunki, viena – apysunkė – viena nesunki. Atsivelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, į tai, jog ji nėra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę: T. M. 33 metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, turi 1 ir 8 metų vaikus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas į narkologinę įskaitą (t.3, b.l. 125- 126), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t.3, b. 1. 119-123), neteistas. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, švelninti kaltinamojo T. M. atsakomybę ir kartu apsaugoti jo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kaltinamojo asmenybė, t.y. tai, kad jis neteistas, turi darbą, su žmona augina du mažamečius vaikus, iš kurių antrajam vos vieneri metai, kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant T. M. laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jo šeima ir vaikai prarastų galimybę į materialinį apsirūpinimo šaltinį, t.y. būtų pažeisti šeimos socialiniai santykiai. Taigi bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas kaltinamajam T. M. neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam T. M. skirtina švelnesnė bausmė nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam T. M. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – baudos, mažesnės, nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatyti šios bausmės vidurkiai. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio redakcija (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Paskyrus baudas už padarytas nusikalstamas veikas, jos yra bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, baudas apimant didžiausia paskirta bauda.

Skirdamas bausmę kaltinamajai V. K. teismas atsižvelgia, jog ji padarė dvi nusikalstamas veikas, viena jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kita veika baigta. Abi veikos tyčinės. Viena veika nesunki, kita –sunki. Atsivelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl abiejų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, į tai, jog ji nėra atlyginta, į kaltinamosios asmenybę: V. K. 27 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, turi pastovią gyvenamąją vietą, ištekėjusi, turi mažamečius vaikus – 2 ir 4 metų amžiaus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, psichiatrinėse ligoninėse negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašyta į narkologinę įskaitą (t. 3, b.l. 125-126), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3, b. 1. 194-197), neteista.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, švelninti kaltinamosios V. K. atsakomybę ir kartu apsaugoti jos šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kaltinamosios asmenybė, t.y. tai, kad ji neteista, nebausta, turi darbą, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina 2 ir 4 metų amžiaus vaikus, kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant V. K. laisvės atėmimo bausmės, dėl kurios paskyrimo, nebūtų kam prižiūrėti vaikų. Nors veika, už kurią gresia, laisvės atėmimas, yra sunki, tačiau parengtinė, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, V. K. pašalpa nebuvo išmokėta, jos didžioji dalis, pareikšta turtinė žala nedidelė. Taigi bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas kaltinamajai V. K. neatitiktų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai V. K. skirtina švelnesnė bausmė nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajai V. K. skirtina Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė, nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio redakcija (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Paskyrus baudas už padarytas nusikalstamas veikas, jos yra bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, baudas apimant didesne paskirta bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. M. paskirtos kardomosios priemonės- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b.l. 87, 90) naikintinos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai V. K. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b.l. 167-168) naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. K. pateikti kasos išlaidų orderiai, sunaikintini, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; T. M. pateikti dokumentai (saugomi Vilniaus apsk. VPK NTV ENTS), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini šioje įstaigoje; V. K. asmens sveikatos istorija su nėščiosios kortele (t. 3, b.l. 7-15), saugotina byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus. VSDFV pateikti dokumentai (t. 1,b.l. 4-43, 87-93), saugotini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,-

nusprendžia:

pripažinti T. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, - (100 MGL) 13 000 Lt bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – (25 MGL) 3250 Lt bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – (50 MGL) 6500 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas baudas subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti kaltinamajam T. M. subendrintą bausmę - (100 MGL) 13 000 Lt baudą.

pripažinti V. K. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, - (100 MGL) 13 000 Lt bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - (25 MGL) 3250 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas baudas subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti kaltinamajai V. K. subendrintą bausmę- (100 MGL) 13 000 Lt baudą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės 248,31 Lt žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti nurodytą žalą solidariai iš abiejų kaltinamųjų – T. M. ir V. K..

Kaltinamajam T. M. paskirtas kardomąsias priemones- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajai V. K. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, dokumentus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. K. pateiktus kasos išlaidų orderius, sunaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, T. M. pateiktus dokumentus (saugomi Vilniaus apsk. VPK NTV ENTS), nuosprendžiui įsiteisėjus,saugoti šioje įstaigoje; V. K. asmens sveikatos istoriją su nėščiosios kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotina byloje. VSDFV pateiktus dokumentus saugoti prie bylos.

Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė