- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 1-83-865/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-0057-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- T. M., V. K.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius, Benediktas Paulauskas
- Kategorijos
kaltinamojo T. M. gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui, kaltinamosios V. K. gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Utenoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Akmenės raj., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, vaiko priežiūros atostogose, neteista,
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. M. veikdamas bendrininkų grupe su V. K., apgaule pastarosios naudai pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokamą iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės biudžeto, būtent:
jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre 1995-11-17, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kodas (duomenys neskelbtini), akcininku ir nuo 2008-04-01 direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su V. K. (tuo metu buvusi pavardė K.), žinodamas, kad ji yra nėščia, susitarė su pastarąja, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, fiktyviai V. K. įdarbins minėtoje bendrovėje, nustatys 12 224,00 Lt atlyginimą, bei žinodamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX – 110, Žin., 2000, Nr. 111-3574) 6 straipsniu, motinystės (tėvystės) pašalpa jai bus skaičiuojama pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. antrą ir trečią ketvirtį, turėdamas tikslą apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokėtiną iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi realių finansinių galimybių (kasoje, banko sąskaitoje nesant piniginių lėšų, nesant ilgalaikio, trumpalaikio turto) V. K. mokėti atlyginimo, taip pat bendrai iš anksto sutardami, kad V. K. (K.) jokio realaus bendrovei naudingo darbo neatliks, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 3 dalies nuostatą „darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos rinkoje“, 2008-04-08 darbo sutartimi Nr. 3 nepagrįstai nustatė jai 12 224,00 Lt darbo užmokestį, po ko V. K. neatlikus jokio realaus darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jis 2008-07-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje pavėluotai pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t.y., kad V. K. (K.) pajamos 33 892,66 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 11 516,73 Lt įmokų bei 2008-10-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t.y., kad V. K. (K.) pajamos 14570,39 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 4951,02 Lt įmokų, tokiu būdu deklaruodamas V. K. (K.) draudžiamąsias pajamas, sudarė sąlygas jai apgaule įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą. V. K. (K.) 2008-12-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14 būtų sudariusi 108 217,14 Lt, tačiau pašalpa nebuvo paskirta, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas G. K. 2008-11-21 buvo priėmęs sprendimą Nr. 5-27-5013 tikslinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. 2 ketvirčio duomenis Lietuvos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje: V. K. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) vietoj 33 892,22 Lt draudžiamųjų pajamų sumos įrašant 0,00 Lt, taip pat neįrašyti į minėtą duomenų bazę 2008-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto SAM pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį duomenų neįrašyti,
tokiu būdu nusikalstama veika nebuvo baigta nuo T. M. ir V. K. valios nepriklausančių aplinkybių.
Be to, jis apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:
T. M. nuo 2008-04-01 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre 1995-11-17, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, tyčia sąmoningai nevedė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, suklastojo kasos išlaidų orderius Nr. 4 (2008-05-12), Nr. 9, (2008-06-11), Nr. 14 (2008-07-08), Nr. 17 (2008-08-08), melagingai nurodydamas, kad V. K. išmokėtas darbo užmokestis atitinkamai 6894,12 Lt, 8923,52 Lt, 8923,52 Lt, 8923,52 Lt, tuo pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, nustatantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“ ; apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Žin., 2001, Nr.99-3516) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas; 7 straipsnį- „Periodiškumo principas“, kur nustatyta, kad įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės atskaitos; 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; 15 straipsnio 9 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; 15 straipsnio 11 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis,
dėl ko iš negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų.
Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:
jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodamas, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 4, 2008-05-12, nurodytas 6894,12 Lt darbo užmokestis V. K. (K.) neišmokamas ir nebus išmokėtas, minėtame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad V. K. (K.) 2008-05-12 išduodamas 6894,12 Lt darbo užmokestis už 2008 m. balandžio 8-30 d., pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“,
jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodamas, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 9, 2008-06-11, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis V. K. (K.) neišmokamas ir nebus išmokėtas, minėtame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad V. K. (K.) 2008-06-11 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. gegužės mėnesį, pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“,
jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodamas, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 14, 2008-07-08, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis V. K. (K.) neišmokamas ir nebus išmokėtas, minėtame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad V. K. (K.) 2008-07-08 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. birželio mėnesį, pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“,
jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodamas, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 17, 2008-08-08, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis V. K. (K.) neišmokamas ir nebus išmokėtas, minėtame dokumente įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad V. K. (K.) 2008-07-08 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. birželio mėnesį, pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“,
tokiais veiksmais jis suklastojo kasos išlaidų orderius Nr.4 (2008-05-12), Nr. 9 (2008-06-11), Nr. 14 (2008-07-08), Nr. 17 (2008-08-08).
Kaltinamoji V. K. veikdama bendrininkų grupe su T. M., apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokamą iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės biudžeto, būtent:
ji, veikdama bendrininkų grupe su T. M., būdama nėščia, žinodama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX – 110, Žin., 2000, Nr. 111-3574) 6 straipsniu, motinystės (tėvystės) pašalpa jai bus skaičiuojama pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. antrą ir trečią ketvirtį, turėdama tikslą apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokėtiną iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, iš anksto sutarė su T. M., kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ją fiktyviai įdarbins į pastarąją bendrovę ir nurodys 12 224,00 Lt atlyginimą, nors jokio realaus darbo bendrovėje neatliks, žinodama, kad T. M. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturės realių finansinių galimybių jai mokėti atlyginimo;
po ko T. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 3 dalies nuostatą „darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos rinkoje“, neturėdamas realių finansinių galimybių V. K. (K.) mokėti darbo užmokesčio, žinodamas, kad V. K. jokio realaus darbo bendrovėje neatliks, 2008-04-08 darbo sutartimi Nr. 3 nepagrįstai nustatė jai 12 224,00 Lt darbo užmokestį, po ko jis 2008-07-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t. y., kad V. K. (K.) pajamos 33 892,66 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 11 516,73 Lt įmokų bei 2008-10-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t. y., kad V. K. (K.) pajamos 14 570,39 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 4951,02 Lt įmokų, tokiu būdu deklaruodamas V. K. (K.) draudžiamąsias pajamas, nors V. K. jokio realaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, sudarė sąlygas jai apgaule įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą.
V. K. (K.) 2008-12-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14 būtų sudariusi 108 217,14 Lt, tačiau pašalpa nebuvo paskirta, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas G. K. 2008-11-21 buvo priėmęs sprendimą Nr. 5-27-5013 tikslinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. 2 ketvirčio duomenis Lietuvos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje: V. K. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) vietoj 33 892,22 Lt draudžiamųjų pajamų sumos įrašant 0,00 Lt, taip pat neįrašyti į minėtą duomenų bazę 2008-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto SAM pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį duomenų neįrašyti,
tokiu būdu nusikalstama veika nebuvo baigta nuo T. M. ir V. K. valios nepriklausančių aplinkybių.
Be to, ji suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:
ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 m. pabaigoje, žinodama, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 4, 2008-05-12, nurodytas 6894,12 Lt darbo užmokestis jai neišmokamas ir nebus išmokėtas, T. M. minėtame dokumente įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jai 2008-05-12 išduodamas 6894,12 Lt darbo užmokestis už 2008 m. balandžio 08-30 d., ir pasirašius grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“, pastaroji pasirašė grafoje „gavėjo parašas“,
ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodama, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 9, 2008-06-11, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis jai neišmokamas ir nebus išmokėtas, T. M. minėtame dokumente įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jai 2008-06-11 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. gegužės mėnesį, pasirašius grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“, pastaroji pasirašė grafoje “gavėjo parašas“,
ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodama, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 14, 2008-07-08, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis jai neišmokamas ir nebus išmokėtas, T. M. minėtame dokumente įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jai 2008-07-08 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. birželio mėnesį, pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“, pastaroji pasirašė grafoje“ gavėjo parašas“,
ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008 metų pabaigoje, žinodama, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 17, 2008-08-08, nurodytas 8923,52 Lt darbo užmokestis jai neišmokamas ir nebus išmokėtas, T. M. minėtame dokumente įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jai 2008-07-08 išduodamas 8923,52 Lt darbo užmokestis už 2008 m. birželio mėnesį, pasirašydamas grafose „įmonės vadovas“ ir „išdavė kasininkas“, pastaroji pasirašė grafoje“ gavėjo parašas“,
tokiais veiksmais ji suklastojo kasos išlaidų orderius Nr.4 (2008-05-12), Nr. 9 (2008-06-11), Nr. 14 (2008-07-08), Nr. 17 (2008-08-08).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad įvyko nesusipratimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsigijo 2008 m. sausio pabaigoje. Pažinojo N. Z., nupirko 2008 m. pradžioje jo turimų 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 5000 Lt, tapo šios įmonės direktoriumi. Kas iki jo buvo šios įmonės direktorius, nežino. Kai pirko minėtos įmonės akcijas, ši bendrovė veiklos nevykdė, skolų lyg neturėjo, pagal visas įmonės buhalterines ataskaitas buvo nurodyti nuliai, jis matė buhalterinius įmonės dokumentus. Pirko minėtą įmonę, nes norėjo verstis nekilnojamuoju turtu, t.y. žemės sklypų pirkimu, pardavimu, nuoma. Įmonės biuras buvo tik faktinis, Fabijoniškių gatvėje įmonė registruota, realių patalpų neturėjo. Pradėjo iš pradžių pats darbuotis, paskui priėmė darbuotojus vadybininkais, projektų vadovais. Nepamena, kiek tiksliai įdarbino žmonių į bendrovę, kokius keturis ar penkis asmenis. Žmones įdarbino suradęs juos per pažįstamus. Su V. K. susipažino per jos vyrą, jis jo pažįstamas. Galvojo iš darbo biržos žmonių priimti dirbti, bet tuo metu nebuvo pasirinkimo. Tuo metu jis taip pat dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo komercijos direktoriaus pavaduotojas. Buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą padėdavo tvarkyti J. G.. Pradžioje bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovai žadėjo, jog buhalteriją jo įmonės tvarkys, paskui susitiko su N. Z., tas pasakė, kad sutartis dėl buhalterinių paslaugų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta ir jo įmonės buhalteriją tvarkė J. G.: jos funkcija buvo teisingai surašyti darbo sutartis, išrašyti kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, surašyti dokumentus SoDrai. Darbuotojai darbo vietos (kabinetų) neturėjo, jie dirbo namuose. Darbo laikas nebuvo apiformintas. Darbuotojų užmokestis priklausė nuo sėkmės, toks buvo bendras susitarimas. Bandomojo laikotarpio nebuvo. Tuo metu, kai buvo įdarbinta jo bendrovėje V. K. bendru darbdavio ir darbuotojos susitarimu, buvo didžiulis nekilnojamojo turto pardavimo – pirkimo bumas. Kur iki jo įmonės dirbo V. K., jis nežino. Apie tai, jog įdarbinimo metu V. K. buvo nėščia, nežinojo, nesidomėjo tuo. Tada visų atlyginimai buvo dideli, nemano, kad buvo kažkas ne taip su jos atlyginimo dydžiu. Iš V. K. pusės buvo pasiūlytas sklypas, kuris turėjo atnešti nemažai pinigų. Sklypas buvo Pilaitėje, savininkė B. M., V. K. rodė to sklypo kadastrinių dokumentų kopijas. Realus pelnas nuo to sklypo būtų buvęs apie 300 000 - 400 000 Lt, o su V. K. susitarė, kad ne per vieną kartą išmokės pinigus, o prie algos pridės jai honorarą. Suderėjo jai 9000 Lt atlyginimą bendru sutarimu. V. K. turėjo nemažai pažįstamų brokerių, dideles galimybes. V. K. pareigos buvo - surasti pelningus nekilnojamojo turto objektus, buvo ir tarpininkavimo veikla. Nebuvo darbuotojai nustatyta tvarka, ką, kaip daryti, nes biuro, kaip ir nebuvo, susitikdavo su V. K. kavinėje ar panašiai, aptardavo reikalus. Kai ji surasdavo klientą, atveždavo jį į biurą, tada bendraudavo jis su klientu. Dirbo V. K. gal pusmetį jo įmonėje. Darbo santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. buvo realūs. Vienu metu, kai neišėjo sumokėti įmokų SoDrai, jo paprašė, kad jis atbuline data sumažintų algas, o V. K. jau buvo motinystės atostogose, todėl jos algą jis paliko, kokia ir buvo. Jo paties atlyginimas tuo metu buvo 12 000 Lt, jį taip pat turėjo sumažinti iki minimumo. SoDra darbuotojai supyko, kad jis nesumažino V. K. atlyginimo. Jis pasakė, kad žmogus išėjęs į motinystės atostogas ir to nedarys. Jis gavo nuobaudą, kad nemokėjo įmokų. Negali pasakyti, ar sumokėjo baudą ir ar turi tą nutarimą. Nei dokumentų klastos, nei buhalterinės klastos jo įmonėje nebuvo. Kaltinamajame akte rašoma, kad jis neteisingai kažką užpildė, tai netiesa, kaip jis gali rašyti dokumente SoDrai nulius, jei turėjo rašyti algas, kurios priklausė darbuotojui pagal darbo sutartį. Jis nemano, kad kažką klastojo. Tas sklypas, apie kurį kalbėjo, buvo parduotas, nupirktas, nuosavybė įregistruota kitu vardu. Turėjo gauti tarpininko atlygį, bet negavo. Atlyginimą V. K. už darbą jo įmonėje gavo, jis sumokėjo jai pinigus, viską pilnai, kiek buvo skolingas. Įnešė į kasą, kiek reikėjo atlyginimui sumokėti pinigų, tai jo asmeniniai pinigai. Tai buvo akcininko įnašas. Įmonės akcininkai turi investuoti, kad uždirbtų įmonė pinigus. Suklydo matyt, kai sakė tyrimo metu, jog V. K. nemokėjo pinigų. Vien eiti į policiją - jau didelis spaudimas, dėl to galėjo klįsti. SoDrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė ataskaitas apie darbuotojus. Kitos darbuotojos R. P. buvo mažas atlyginimas, nes bendru susitarimu buvo susitarta taip su ja. R. P. sakė, kad ji neišmano šios srities, bet bandys dirbti, jai buvo minimumas algos paskaičiuotas. Kitų trijų darbuotojų atlygio nepamena, panašūs turbūt į V. K.. Atlyginimas toks dalykas, kad jį darbuotojui galima kelti kas mėnesį. Dirbo ir jo žmona UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai atlygio nemokėjo. Ji dirbo projektų vadove. R. P. nemokėjo atlyginimo, nes ji nieko nedirbo. Prisimena R. P. parodymus, ji turėjo dirbti, bet pagal parodymus suprato, kad ji nieko nedarė jo įmonėje darbo metu. Ji buvo pati pirma atėjusi ir pati pirma išėjo iš darbo iš jo įmonės. Jos pareigos buvo tolygios su V. K. pareigomis įmonėje. Ji buvo tik kartą atėjusi gal 10 minučių į biurą, kuriame jis sėdėjo. R. P. iš darbo išėjo savo noru. Buvo surastas ne vienas objektas iš V. K. pusės, bet nebuvo parduotas per jo įmonę, pelno nebuvo už pirmą ketvirtį. Už 2008 m. įmonė pelno negavo. Tuo metu jis į kitą įmonę buvo investavęs 600 000 Lt, tai pinigai jam nebuvo problema. Jokio pelno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis negavo. Vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daug ką, bet buvo pati įmonės kūrimosi pradžia. Jokių statybinių medžiagų nebuvo pirkta, parduota, banko operacijų taip pat nebuvo atlikta. Kasos operacijos buvo, nes buvo mokami atlyginimai. Įmonėje vyko kasos operacijos, tai yra, įplaukos į kasą, kaip akcininko įnašas, kaip atlyginimas V. K.. Kitos kasos operacijos lyg ir nevyko. Buvo dar pirkta tušinukų, lapų. Tarpininkavimo sutartys buvo sudarytos su klientais. Darbo tabelis buvo vedamas. Bankinių operacijų įmonė neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto neturėjo. Visą buhalteriją tvarkė direktorius, tai yra jis. Dirbo jis ir kasininku savo įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie buvo kaupti nuo 1999 m. iki 2009 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų dingo, tiksliau dalis jų. Nežino, kur tie dokumentai dingo, juos laikė ten, kadangi dirbo ir šioje įmonėje. Dokumentai buvo stalčiuje, dalis tokioje, kaip saugykloje. Juos saugojo įmonės direktorius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, kai bankrutavo įmonė, dirbo iki pat šios kompanijos bankroto. Dokumentai dingo anksčiau, nei bankrutavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šnekėjo jis su šios įmonės vadovu A. A., po raštiško raginimo, kad grąžintų jo, T. M., įmonės dokumentus. A. A. pasakojo, kad buvo nemokėta už nuomą ir savininkai nieko neįleido į patalpas, kur buvo visi dokumentai. Po savaitės jam atvežė dokumentus, bet pusės jų nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė veiklą, nebankrutavo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja I. M. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Važinėjo po kaimą žmogus, to žmogaus teismo salėje nėra, metų ir datos nepamena, klausinėjo tas žmogus, kas parduoda žemę, jie kaip tik norėjo parduoti jų žemę Vilniaus rajone. Jokia moteris dėl žemės pirkimo nesikreipė. Vyro apibūdinti negali, žino, kad Muraška lyg pavardė, čia tas, kuris tarpininkas buvo. Tai ne jos žemė, o močiutės (tetos) B. M., kuri jai padarė įgaliojimą mėnesiui, kad tvarkytų dokumentus. 2008-04-29 sudarė tarpininkavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė biure, miesto centre. T. M. pirmas jai iš dešinės, salėje. Jį pirmą kartą matė, kai pasirašė minėtą sutartį. Ta firma turėjo padėti parduoti žemę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nesurado, niekaip nesigavo žemės pirkimas - pardavimas, vėliau pirkėjas, kažkoks Česlovas, atsirado. Buvo sudaryta ir žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Žemės pardavimo kaina buvo sutarta, už 52 arus 520 000 Lt. Pirkėjas niekaip nesumokėjo pinigų, paskui jie ir nebenorėjo parduoti žemės. Žemės pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko. Pirkėjas bei tarpininkas Muraška aiškino, kad pirkėjui bankas neduoda pinigų. Kai sužinojo, kad pirkėjui bankas neduoda paskolos, atsiėmė žemės dokumentus, nutraukė sutartį ir viskas. Nutraukė tarpininkavimo sutartį. Kai pasirašinėjo minėtą sutartį buvo ji, močiutė ir dar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės kažkoks pliktelėjęs vyriškis, nepamena pavardės. Po to vieną laišką su raginimu gavo, kad reikia susimokėti už kažką. Buvo pateikti du raginimai, tiksliai nepamena, lyg 2008-09-18 ir 2008-11-14. Savo kaime T. M. nematė, matė jį biure. Parodžius t.2, b.l. 134-135, dokumentus atpažino, juos gavo iš minėtos firmos.
Teisiamajame posėdyje liudytojas Č. Č. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Jis dirbo nuo 2008-04-15 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės direktorius A. A.. Dirbo neilgai, atlyginimų bendrovė nemokėjo. Jo alga buvo numatyta virš 6000 Lt. Pradžioje su porininku saugojo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieną sandėlį. Kiek prisimena, sandėlis buvo saugomas neilgai, kai matė, kad nieko gero iš to nebus, įsidarbino kitur. Darbo sutartis su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, nebuvo nutraukta, nes jis negalėjo surasti įmonės savininkų. Kartą, darbo „(duomenys neskelbtini)“ metu, T. M. jam pasiūlė pirkti žemę, sakė, jog bus galima namus pastatyti ir tą sklypą parduoti. Minėjo, jog sklypą parduoda kažkokia močiutė. Iš kur jis žinojo apie tą parduodamą sklypą, nežino, T. M. tik sakė, kad jo žemė kažkur netoli. Su sklypo pardavėjais susitiko pas notarą. Sklypas buvo kažkur už Pilaitės, gal Vilniaus rajone, kažkokiam kaimelyje. Sklypą matė. Buvo su tarpininku ten nuvykęs, tarpininkas ir parodė tą sklypą. Suma buvo 1 000 000 litų. Buvo pasirašyta žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Sutartis buvo preliminari, nes buvo suderėtas laikotarpis, per kurį jis turėjo atsiskaityti su pardavėjais. Pasirašant sutartį dalyvavo močiutė, jos dukra su vyru, ar sūnus su žmona, jie tryse buvo, notaras dar ir jis pats, Č. Č. bei dar vienas žmogus iš T. M. pusės, tarpininkas. Bankas jam, Č. Č., nedavė paskolos. Kai jis pinigų nesumokėjo už sklypą, savininkai sutartį nutraukė pas notarą. Mano, kad T. M. žinojo, kad jis negavo paskolos, nes tarpininkas tai žinojo. Nutraukiant sutartį, dalyvavo tie patys žmonės. Ta moteris, kuri prieš jį liudijo (I. M.), tai ta pati, kuri buvo, kai pasirašė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. parodė, jog pažįsta T. M. gal kokius 4-5 metus, o V. K. ne, teko ją tik keletą kartų matyti. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ biuras buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Biuras buvo trijų kabinetų, kiekvienas turėjo savo patalpas. Jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo J. G., ji tvarkė finansus. Č. Č. buvo, kaip apsaugos darbuotojas, bet nelabai, ką ir veikė. 2007-2008 m. jis įsigijo šios įmonės akcijas iš R., O. A. ir T. M.. Buvo vienintelis akcininkas ir direktorius. O. A. buvo patalpų nuomos sutartį sudaręs, kur įmonė buvo įsikūrusi. Apsaugos veikla turėjo įmonė verstis, laukė licencijos, nesulaukė, subankrutavo. Apie žemės pirkimą nieko nežino. Kai pinigų nebuvo, patalpų nuomos mokesčio nemokėjo, tuomet patalpų savininkai užrakino patalpas, kuriose veikė bendrovė. Daiktus irgi užrakino, po kiek laiko jis kreipėsi į teisėsaugą dėl savavaliavimo, kad galėtų savo daiktus pasiimti. Apie pora mėnesių neįleido jo į patalpas. Po kurio laiko savininkas atrakino patalpas. Iš O. A. paskui dokumentus pasiėmė. Tik bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasiėmė, nes buvo jau bankroto pradžia.
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. N. parodė, jog kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Nuo 2005 m. spalio 15 d. iki 2006 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Ruošėsi verstis nekilnojamuoju turtu, bet nieko nevyko. Registrų centrui tik daug vėliau pranešė, kad nebe ji įmonės direktorė. Buhalterinę apskaitą tvarkė ji pati. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jos pagrindinė darbovietė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai atidavė naujam akcininkui ar naujam direktoriui T. M. visus įmonės dokumentus, daugiau nieko ir nebežino. Viskas buvo surašyta dokumentų perdavimo akte, 2008-11-13.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos baudžiamąsias bylas, yra išaiškinęs, kad šiose bylose yra aktualus ne darbo užmokesčio dydis, o įdarbinimo fiktyvumo įrodymas; darbo užmokestis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, ar panašias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grestų bankrotas ir kad santykinai per didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011).
Taigi, šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar V. K. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar atliko kokias nors numatytas darbo sutartyje funkcijas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, svarbu nustatyti, ar ji gavo atitinkamo dydžio užmokestį už atliktą darbą, ar ją įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę – komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2011). Kaltinamasis T. M. parodė, jog jis pirko bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad pradėti ir vystyti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklą, tarpininkauti perduodant ar perkant minėtą turtą. Kai bendrovės akcijas pirko, pati bendrovė buvo neveikianti, balansas nulinis. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų ir paties kaltinamojo T. M. parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis tapo 2008-02-19. Kaltinamoji V. K. priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovės pareigoms nuo 2008-04-08, darbdavys jai įsipareigojo mokėti 12224 Lt (į rankas apie 9000 Lt) atlyginimą per mėnesį. Kita darbuotoja G. M. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-07-14 projektų vadovės pareigoms, jai nustatytas 3900 Lt atlyginimas. Liudytoja S. B. (buvusi pavardė M.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino nuo 2008-04-08 administratorės pareigose, atlyginimas per mėnesį sutartas 2000 Lt. Ši liudytoja parodė, jog su direktoriumi T. M. buvo aptarta, jog jos darbas bus - ieškoti internete pigesnio nekilnojamojo turto ir rastus skelbimus elektroniniu paštu siųsti T. M., t.y. buvo numatytas toks pats darbo pobūdis kaip ir V. K. bei G. M.. Liudytoja R. P. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2008-04-08 ir dirbo iki 2008-05-30 taip pat pardavimų vadybininkės pareigose. Jai buvo nustatytas minimalus 800 Lt atlyginimas. Jos darbas turėjo būti -parduodančių ir perkančių nekilnojamąjį turtą klientų paieška, t.y. kaip ir prieš tai nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Iš V. K. darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog ji įdarbinta pardavimų vadovės pareigoms, tačiau nėra nurodytos jos funkcijos, taip pat profesinė specializacija ir kvalifikacija, reikalinga minimoms pareigoms atlikti. Be to, tuo pačiu metu V. K. dirbo ir kitoje įmonėje pilną darbo laiką barmenės pareigose. Ji pati parodė, jog nuo 2007 m. spalio 16 d. nuo 8:00 iki 17:00 val., ji taip pat dirbo „(duomenys neskelbtini)“ barmene, o po šio darbo dirbo dar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtoje darbo sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodyta, ar jos pareigos antraeilės ar pirmaeilės, kokios šios darbuotojos funkcijos nėra nurodyta ir kitais bendrovės dokumentais (pvz., darbuotojo pareigine instrukcija). Nėra išlikusių jokių dokumentų, įrodančių, kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai kažką nudirbo už tokį jos suderėtą su direktoriumi atlygį. Bendrovė tuo metu nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos, turėjo nulinį pelną, nebuvo jokių finansinių operacijų, sąskaitoje buvo nulis pinigų. Nebuvo pinigų ir bendrovės kasoje, kaip minėta, įmonė neturėjo jokio pelno, nevyko piniginių lėšų judėjimas, įmonė neturėjo ilgalaikio ar trumpalaikio turto, nemokėjo socialinių įmokų. Kaltinamasis T. M. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. lapkričio 14 d. turi vieną sąskaitą banke, joje likutis yra 0,00 Lt, o operacijos nevykdomos daugiau negu 3 metai, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai dienai ilgalaikio ar kitokio turto neturi, o kasos operacijos nebuvo vykdomos nuo jo darbo santykių pradžios iki 2009 m. liepos 7 d. Specialistė J. Š. paaiškino, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai (kasos knyga, pinigų banko sąskaitoje apskaitos registras), kuriuose būtų užfiksuotos gautos bei išmokėtos iš kasos ir banko sąskaitos piniginės lėšos. Specialistės teigimu, pagal pateiktus tyrimui dokumentus, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pinigų darbo užmokesčiui V. K. išmokėti. T. M. teigia, kad atlyginimą V. K. jis išmokėjo, kadangi įnešė savo asmeninius pinigus į bendrovės kasą kaip akcininkas. Kad atlyginimą grynais iš T. M. gavo, patvirtino teisiamajame posėdyje ir V. K., kuri tyrimo metu pateikė 2008 metų gegužės – rugpjūčio mėnesių kasos išlaidų orderius. Specialistė gi paaiškinime nurodė, kad pateiktų 2008 metų gegužės – rugpjūčio mėnesių kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas V. K., turėjo būti atvaizduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje, darbo užmokesčio apskaitos (priskaičiavimo ir atsiskaitymo su darbuotoju) registre. T. M. teigė, kad pinigus darbo užmokesčiui įnešė į bendrovės kasą. Šiuo atveju, pasak specialistės, turėjo būti apskaityta bendrovės skola T. M.. T. M. teigimu kasos operacijos įmonėje buvo, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. K. realiai būtų gavusi kasos išlaidų orderiuose nurodytas darbo užmokesčio sumas. Pareigūnams nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų apskaitos registrai ir finansinės ataskaitos. Pastebėtina, kad bendrovė nemokėjo socialinių įmokų, kiti darbuotojai taip pat patvirtino, kad atlyginimo negavo, be to, neatliko realių funkcijų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Kaltinamieji T. M. ir V. K. nurodo, kad ji į darbą buvo priimta po to, kai surado sklypą už Pilaitės, kurį galima buvo pelningai parduoti. Pati V. K. neprisimena detalių apie minėtą sklypą, nieko konkretaus nurodyti negali, neprisimena net gyvenvietės pavadinimo. Nors tarpininkavimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tarpininkauti parduodant minėtą žemės sklypą, ir buvo sudaryta, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent žemės pardavėją ar patį žemės sklypą rado V. K., kaip teigia ji pati ir T. M.. Šiuos duomenis paneigia ir žemės sklypo pardavėja (įgaliotoji jį parduoti) I. M., kuri nepatvirtino, kad buvo bendravusi su V. K.. Žemės sklypo pardavėja teigė bendravusi su vyru, kuris važinėjo po kaimą ir ieškojo žemės sklypų pardavimui. O. T. M. buvo nurodęs, jog į V. K. pareigas įėjo ir tarpininkės veikla. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokio vyro – tarpininko T. M. bendrovėje įdarbinęs nebuvo. Taip pat nėra jokių kitų duomenų apie V. K. realų darbą bendrovėje. Pati V. K. teigia, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, rado daugiau nei dešimt įvairių pelningų pasiūlymų, kuriuos pateikė direktoriui T. M., tačiau ji negalėjo nieko konkrečiai apie juos pasakyti. Be to, kaip jau buvo pastebėta aukščiau, įmonė aptariamu laikotarpiu jokios realios veiklos nevykdė. Kaltinamieji nurodo, kad 2008 metais buvo suaktyvėjęs nekilnojamojo turto pirkimas/pardavimas, tačiau tokiu atveju keista, kad realiai dirbantis keturis menesius asmuo nesugebėjo surasti jokio konkretaus pasiūlymo, kurį būtų galima pelningai parduoti ir kaip neįvyko bent vienas įmonei naudingas sandoris. Kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta fiktyviai patvirtina ir tai, kad jos atlyginimas ženkliai skyrėsi nuo kitų darbuotojų atlyginimų, kurie atliko tokias pačias funkcijas, viena iš jų turėjo net ekonomistės išsilavinimą. Specialisto išvada nustatyta, jog pagal direktoriaus T. M. išduotą V. K. 2008-08-17 pažymą laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. V. K. buvo priskaityta 48 463,05 Lt darbo užmokesčio, priklausė išmokėti 35411,67 Lt. Pagal V. K. 2008-04-08 darbo sutartį Nr. 3 jai nustatytas 12 224 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Pagal tyrimui pateiktus 2008 m. balandžio – rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (iš jų ir V. K.) dirbo po 8 valandas per dieną. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius 2008 m. balandžio – rugpjūčio mėn. V. K. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vyr. barmene: 2008 m. balandžio mėn. 201 val.; 2008 m. gegužės mėn. 196 val.; 2008 m. birželio mėn. 170 val.; 2008 m. liepos mėn. 6 val.; 2008 m. rugpjūčio mėn. darbo valandų nėra. Taigi, V. K. 2008 m. balandžio – birželio mėn. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo po 5-12 valandų per dieną barmene ir tuo pačiu laikotarpiu po 8 valandas per dieną dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Išanalizavus ir įvertinus šių duomenų visumą, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pinigų V. K. bei kitų darbuotojų atlyginimams mokėti, o V. K. pateiktuose kasos išlaidų orderiuose, kurie yra patvirtinti jos ir T. M. parašais, yra užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, V. K. buvo įdarbinta fiktyviai, įmonė nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos.
Kaltinamieji T. M. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, apgaule V. K. naudai pasikėsino įgyti didelės vertės turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokamą iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės biudžeto. Byloje yra nustatyta, kad V. K. ir T. M., kuris žinojo, jog V. K. yra nėščia, ir kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX – 110, Žin., 2000, Nr. 111-3574) 6 str. motinystės (tėvystės) pašalpa V. K. bus skaičiuojama pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. antrą ir trečią ketvirtį, abu turėdami tikslą apgaule V. K. naudai įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokėtiną iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, iš anksto sutarė, kad T. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, fiktyviai įdarbins V. K. į pastarąją bendrovę ir nurodys 12 224,00 Lt atlyginimą, nors jokio realaus darbo bendrovėje V. K. neatliks. V. K. gi žinojo, kad T. M. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturės realių finansinių galimybių jai mokėti atlyginimo. Po to, T. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 3 dalies nuostatą, neturėdamas realių finansinių galimybių V. K. (K.) mokėti darbo užmokesčio, žinodamas, kad V. K. jokio realaus darbo bendrovėje neatliks, 2008-04-08 darbo sutartimi Nr. 3 nepagrįstai nustatė jai 12224,00 Lt darbo užmokestį, ir 2008-07-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t. y., kad V. K. pajamos 33 892,66 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 11 516,73 Lt įmokų bei 2008-10-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė pranešimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbo užmokestį, t. y., kad V. K. pajamos 14 570,39 Lt, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 4951,02 Lt įmokų, tokiu būdu deklaruodamas V. K. draudžiamąsias pajamas, nors V. K. jokio realaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, sudarė sąlygas jai apgaule įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą. O V. K. (K.) 2008-12-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės ( tėvystės) pašalpą, kuri už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14 būtų sudariusi 108 217,14 Lt, tačiau pašalpa nebuvo paskirta, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas G. K. 2008-11-21 buvo priėmęs sprendimą Nr. 5-27-5013 tikslinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. 2 ketvirčio duomenis Lietuvos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje: V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vietoj 33 892,22 Lt draudžiamųjų pajamų sumos įrašant 0,00 Lt, taip pat neįrašyti į minėtą duomenų bazę 2008-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto SAM pranešimo apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį duomenų neįrašyti, tokiu būdu nusikalstama veika nebuvo baigta nuo T. M. ir V. K. valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė fiktyviu V. K. įdarbinimu T. M. vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jokio darbo ji realiai neatliko. Kaltinamieji bandė suklaidinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, pateikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. K. gaunamas draudžiamąsias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šsi suklaidinimas buvo esminis sprendžiant V. K. mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos klausimą, tai yra būtų lėmęs Valstbinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus suklydimą ir svetimo turto bei turtinės teisės įgijimo priežastis, jeigu ši nusikalstama veika nebūtų buvusi nutraukta, kadangi pašalpa V. K. nebuvo apskirta, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas G. K. 2008-11-21 buvo priėmęs sprendimą Nr. 5-27-5013 tikslinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. 2 ketvirčio duomenis Lietuvos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji T. M. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, suklastojo kasos išlaidų orderius Nr. 4 (2008-05-12), Nr. 9 (2008-06-11), Nr. 14 (2008-07-08), Nr. 17 (2008-08-08), kadangi žinodami, jog kasos išlaidų orderiuose nurodytas darbo užmokestis V. K. neišmokamas ir nebuvo išmokėtas, šiuose dokumentuose įrašė žinomai melagingus duomenis apie V. K. išduodamą darbo užmokestį, bei abu pasirašė šiuose kasos išlaidų orderiuose.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turinį sudaro sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta ūkio subjekto vadovo atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, taip pat pripažįsta, jog yra įrodyta, kad T. M. nuo 2008 m. balandžio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nevedė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, suklastojo kasos išlaidų orderius Nr. 4, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 17. melagingai nurodydamas, kad V. K. išmokėtas kasos išlaidų orderiuose nurodytas darbo užmokestis, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo, nepateikė 2008 m. finansinės atskaitomybės, apskaitos registrų, kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.
Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad T. M. ir V. K. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Kaltinamojo T. M. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 strasipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios V. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 strasipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų T. M. ir V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, jog šias nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamosios V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas ji padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 248,31 Lt civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog 2008-08-25 V. K. (K.) kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau-VSDFV) Vilniaus skyrių su prašymu skirti jai motinystės pašalpą, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2008-12-21, o 2008-11-11 kreipėsi su prašymu skirti jai motinystės pašalpą, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu (tęsinys) nuo 2008-12-22 iki 2009-01-04. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111- 3574) 16 str., VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-08-29 sprendimu Nr. 6-24-25054 V. K. (K.) paskirta 7314,91 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2008-12-21 ir 2008-11-12 sprendimu Nr. 6-24-31546 paskirta 575,33 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-12-22 iki 2009-01-04. Iš viso už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04 apdraustą]ai paskirta 7890,24 Lt motinystės pašalpa. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2008-12-31) 6 straipsniu, kuris nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, V. K. (K.) motinystės pašalpa apskaičiuota pagal 2008 m. 1 ketvirčio 4931,11 Lt draudžiamąsias pajamas turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta pašalpa paskirta taikant 82,19 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas 2008 m. 1 ketvirčio 4931,11 Lt draudžiamąsias pajamas turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalijant iš 2008 m. 1 ketvirčio 60 darbo dieną skaičiaus. Už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04 apdraustajai paskirta 7890,24 Lt motinystės pašalpa apskaičiuota 82,19 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį dauginant iš 96 darbo dienų skaičiaus nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpio nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-08-29 sprendimu Nr. 6-24-25054 Vaivai tamskaitei (K.) išmokėta 5943,33 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-08- iS iki 2008-12-22, išskaičiuotas 1371,58 Lt pajamų mokestis. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus M1-12 sprendimu Nr. 6-24-31546 išmokėta 437,24 Lt motinystės pašalpa, už laikotarpį nuo 2008-12-22 iki 2009-01-04 ir išskaičiuotas 138,09 Lt pajamų mokestis. Iš viso už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2009-01-04 apdraustajai išmokėta 6380,57 Lt motinystės pašalpa ir išskaičiuotas 1509,67 Lt pajamų mokestis. 2008-04-08 V. K. (K.) įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Vilniaus skyriui pateiktus SAM pranešimus apie apdraustuosius už 2008 metų 2 ir 3 ketvirtį duomenis, nustatyta, kad: pateikto SAM pranešimo už 2008 metų 2 ketvirtį priede SAM 3SD nurodyti 3 apdraustieji, kurių draudžiamosios pajamos už 2008 metų 2 ketvirtį sudaro 88121,49 Lt, iš jų: T. M. draudžiamosios pajamos sudaro 44874,49 Lt, V. K. - 33892,66 Lt, S. M. -9354,74 Lt. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo pranešime nurodytų draudžiamųjų pajamų nesumokėtos; pateikto SAM pranešimo už 2008 metų 3 ketvirtį priede SAM 3SD nurodyti 4 apdraustieji, kurių draudžiamosios pajamos už 2008 metų 3 ketvirtį sudaro 41988,57 Lt, iš jų: T. M. draudžiamosios pajamos sudaro 15000 Lt, V. K. - 14570,39 Lt, S. M. - 600 Lt ir G. M. 11818 Lt. Valstybinio socialinio draudimo įmokos pranešime nurodytų draudžiamųjų pajamų nesumokėtos. Įvertinus tai, kad T. M., S. M. ir V. K. (K.) apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ženkliai skiriasi nuo kitų bendrovės apdraustųjų, buvo atliktas patikrinimas, kuriuo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso Ė 2006 metus duomenimis bendrovė dirbo nuostolingai. Dokumentų, patvirtinančių bendrovės finansinę padėtį ir apdraustiesiems priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nepateikė, paaiškindamas, kad bendrovė tokių dokumentų neturi, nes jų negrąžino apskaitą tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktorius T. M. nepateikė įrodymų, kurių pagrindu direktoriui ir V. K. buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis. Įvertinus faktines aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-11-21 sprendimo Nr. 5-27-5013 pagrindu duomenys apie T. M.,V. K. (K.) ir S. M. 2008 metų 2 ir 3 ketvirčių draudžiamąsias pajamas, turėtas UAB „(duomenys neskelbtini)" neįrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų avėjų registrą nes UAB „(duomenys neskelbtini)" patikrinimo metu nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys draudžiamųjų pajamų priskaičiavimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir darbuotojos S. M. bei V. K. (K.), piktnaudžiaudami teise, t.y. piktnaudžiaudami Darbo kodekso 95 str., 186 str. 3 d. nuostatomis, susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo, siekdami ateityje įgyti turtines teises į nepagrįstai padidintas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. VSDFV Vilniaus skyrius 2008-12-19 gavo V. K. (K.) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2010- 10-14. Gavus 2009-02-23 visus reikiamus dokumentus motinystės (tėvystės) pašalpai skirti, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-02 sprendimu Nr. 6-24-4822 V. K. K.) paskirta 37489,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010-10-14. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (nauja redakcija, įsigaliojusi nuo 2009-01-01) 6 straipsniu, kuris nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuota pagal 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 17201,59 Lt draudžiamąsias pajamas. 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 17201,59 Lt draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuota V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa sudaro 7365,98 Lt draudžiamosios pajamos turėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1189,22 Lt ligos pašalpa iš UAB „(duomenys neskelbtini)" lėšų už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas (2008 m. liepos 2-3 d) ir 8646,39 Lt pašalpos iš VSDF biudžeto lėšų. V. K. (K.) motinystės (tėvystės) pašalpa paskirta taikant 91,01 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris apskaičiuotas 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 17201,59 Lt draudžiamąsias pajamas dalijant iš 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 189 darbo dienų skaičiaus. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-02 sprendimu Nr. 6-24-4822 V. K. (K.) 37489,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2010- 10-14 buvo paskirta, neįvertinus 2008 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių 48463,05 Lt draudžiamųjų pajamų turėtų UAB „(duomenys neskelbtini)". 2008 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių 48463,05 Lt draudžiamosios pajamos turėtos UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo neįvertintos atsižvelgiant į VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2008-11-21 sprendimą Nr. 5-27-5013, kuriuo nuspręsta neįrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą duomenų apie V. K. (K.) 2008 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių 48463,05 Lt draudžiamąsias pajamas. Gavus Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-04-15 nutarimą laikinai apriboti V. K. (K.) nuosavybės teises į motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" draudžiamąsias pajamas, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03- 02 sprendimu Nr. 6-24-4822 V. K. (K.) paskirta 37489,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota pagal 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 16012,37 Lt draudžiamąsias pajamas. 2008 m. balandžio - gruodžio mėnesių 16012,37 Lt draudžiamąsias pajamas sudaro 7365,98 Lt draudžiamosios pajamos turėtos UAB „(duomenys neskelbtini)" ir 8646,39 Lt pašalpos iš VSDF biudžeto lėšų ir priimtas naujas sprendimas, t.y. 2009-04-20 sprendimas Nr. 6- 26-2293. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistės V. L. 2009-06- 03 išvada Nr. (10.4) 11-620, už laikotarpį nuo 2009- 01-05 iki 2009-01-31 ir 2009-02-01 iki 2009-02-28 mokant motinystės (tėvystės) pašalpą V. K. (K.) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 248,31 Lt žala, iš jų 196,17 Lt pervesta į V. K. (K.) asmeninę sąskaitą ir 52,14 Lt išskaičiuotas pajamų mokestis ( t.1, b.l. 77-79, 81).
Motyvuojamoji dalis
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys motyvuotas, pagrįstas apskaičiavimais, tenkintinas visiškai ir turtinė 248,31 Lt žala priteistina atlyginti solidariai iš aboejų kaltinamųjų – T. M. ir V. K..
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. M. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė tris nusikalstamas veikas, dvi iš jų baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Visos padarytos veikos tyčinės. Viena veika sunki, viena – apysunkė – viena nesunki. Atsivelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, į tai, jog ji nėra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę: T. M. 33 metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, turi 1 ir 8 metų vaikus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas į narkologinę įskaitą (t.3, b.l. 125- 126), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t.3, b. 1. 119-123), neteistas. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, švelninti kaltinamojo T. M. atsakomybę ir kartu apsaugoti jo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kaltinamojo asmenybė, t.y. tai, kad jis neteistas, turi darbą, su žmona augina du mažamečius vaikus, iš kurių antrajam vos vieneri metai, kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant T. M. laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jo šeima ir vaikai prarastų galimybę į materialinį apsirūpinimo šaltinį, t.y. būtų pažeisti šeimos socialiniai santykiai. Taigi bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas kaltinamajam T. M. neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam T. M. skirtina švelnesnė bausmė nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam T. M. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – baudos, mažesnės, nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatyti šios bausmės vidurkiai. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio redakcija (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Paskyrus baudas už padarytas nusikalstamas veikas, jos yra bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, baudas apimant didžiausia paskirta bauda.
Skirdamas bausmę kaltinamajai V. K. teismas atsižvelgia, jog ji padarė dvi nusikalstamas veikas, viena jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kita veika baigta. Abi veikos tyčinės. Viena veika nesunki, kita –sunki. Atsivelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl abiejų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiama į padarytą turtinę žalą, į tai, jog ji nėra atlyginta, į kaltinamosios asmenybę: V. K. 27 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, turi pastovią gyvenamąją vietą, ištekėjusi, turi mažamečius vaikus – 2 ir 4 metų amžiaus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, psichiatrinėse ligoninėse negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašyta į narkologinę įskaitą (t. 3, b.l. 125-126), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3, b. 1. 194-197), neteista.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, švelninti kaltinamosios V. K. atsakomybę ir kartu apsaugoti jos šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kaltinamosios asmenybė, t.y. tai, kad ji neteista, nebausta, turi darbą, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina 2 ir 4 metų amžiaus vaikus, kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant V. K. laisvės atėmimo bausmės, dėl kurios paskyrimo, nebūtų kam prižiūrėti vaikų. Nors veika, už kurią gresia, laisvės atėmimas, yra sunki, tačiau parengtinė, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, V. K. pašalpa nebuvo išmokėta, jos didžioji dalis, pareikšta turtinė žala nedidelė. Taigi bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas kaltinamajai V. K. neatitiktų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai V. K. skirtina švelnesnė bausmė nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajai V. K. skirtina Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė, nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio redakcija (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Paskyrus baudas už padarytas nusikalstamas veikas, jos yra bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, baudas apimant didesne paskirta bauda.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. M. paskirtos kardomosios priemonės- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b.l. 87, 90) naikintinos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai V. K. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b.l. 167-168) naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. K. pateikti kasos išlaidų orderiai, sunaikintini, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; T. M. pateikti dokumentai (saugomi Vilniaus apsk. VPK NTV ENTS), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini šioje įstaigoje; V. K. asmens sveikatos istorija su nėščiosios kortele (t. 3, b.l. 7-15), saugotina byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus. VSDFV pateikti dokumentai (t. 1,b.l. 4-43, 87-93), saugotini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,-
nusprendžia:
pripažinti T. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti:
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, - (100 MGL) 13 000 Lt bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – (25 MGL) 3250 Lt bauda;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – (50 MGL) 6500 Lt bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas baudas subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti kaltinamajam T. M. subendrintą bausmę - (100 MGL) 13 000 Lt baudą.
pripažinti V. K. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, - (100 MGL) 13 000 Lt bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - (25 MGL) 3250 Lt bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas baudas subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti kaltinamajai V. K. subendrintą bausmę- (100 MGL) 13 000 Lt baudą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės 248,31 Lt žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti nurodytą žalą solidariai iš abiejų kaltinamųjų – T. M. ir V. K..
Kaltinamajam T. M. paskirtas kardomąsias priemones- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kaltinamajai V. K. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, dokumentus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. K. pateiktus kasos išlaidų orderius, sunaikinti, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, T. M. pateiktus dokumentus (saugomi Vilniaus apsk. VPK NTV ENTS), nuosprendžiui įsiteisėjus,saugoti šioje įstaigoje; V. K. asmens sveikatos istoriją su nėščiosios kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotina byloje. VSDFV pateiktus dokumentus saugoti prie bylos.
Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.