Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. P. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2014 m. birželio 18 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl 2014 m. birželio 6 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje 2014-05-27 buvo gautas Pareiškėjo pareiškimas, persiųstas nagrinėjimui iš generalinės prokuratūros, kuriuo jis prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. B. už melagingų pareiškimų, protokolų rašymą, dėl ko iš jo buvo neteisėtai atimti jo daiktai, vaizdo kamera subraižyta ir sugadintas akumuliatorius. 2014-06-06 nutarimu prokurorė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo nurodomas aplinkybes motyvuodama tuo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu Pareiškėjas pateikė skundą Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Pareiškėjo skundas buvo netenkintas motyvuojant tuo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo išdėstytas aplinkybes.

Atsiliepimai į Pareiškėjo skundą nebuvo gauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą : 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks.

Pareiškėjas ginčija 2014-06-18 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumą tvirtindamas, jog (duomenys neskelbtini) prokuratūros darbuotoja S. B. turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad savo tarnybiniame pranešime nurodė melagingus duomenis apie tai, jog jis įvykio metu atėjęs į prokuratūrą filmavo ir darė garso įrašą. Papildomai Pareiškėjas dėsto ir kitas, su įvykiu susijusias, tačiau nesančias skundo nagrinėjimo dalyku, aplinkybes. Išnagrinėjęs pateiktą skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog su Pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos bylos duomenys rodo, jog 2013-05-13 į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros patalpas (duomenys neskelbtini) du kartus buvo atėjęs Pareiškėjas. Dėl jo veiksmų prokuratūros patalpose darbuotojos iškvietė policijos pareigūnus bei surašė tarnybinius pranešimus. S. B. savo 2013-05-13 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog įvykio dieną Pareiškėjas į prokuratūros patalpas buvo atėjęs vieną kartą nešinas vaizdo kamera, kurią laikė rankose ir dėl ko atrodė, kad jis filmuoja, o kitą kartą – t. y. po pietų, nešinas mobiliuoju telefonu, kurį laikė taip, jog susidarė įspūdis, kad mobiliuoju telefonu yra naudojamasi kaip diktofonu. Be to, ji nurodė, kad Pareiškėjas elgėsi nemandagiai ir užgauliai, rėkavo bei trikdė prokuratūros darbą (15 – 16, 18 l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir prokuroras T. B. bei vyriausioji specialistė (administratorė) D. S. (12 – 13, 14, 17 l.). S. B. tą patį tvirtino ir 2014-06-05 apklausta liudytoja (7 – 9 b. l.). Dėl šio įvykio 2013-05-13 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra surinktą pirminę medžiagą sprendimo priėmimui perdavė Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui. 2013-12-02 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutarimu Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187¹ str. 1 d. (Teisėtų prokuratūros pareigūno nurodymų nevykdymas). Teismas šiame nutarime konstatavo, kad nėra įrodyta, jog Pareiškėjas įvykio metu filmavo bei darė garso įrašą prokuratūros patalpose, tačiau nustatė, jog jis nevykdė teisėtų prokuratūros pareigūno reikalavimo. Šis teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs. Nors apylinkės teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir nenustatė, jog Pareiškėjas įvykio metu būtų filmavęs ar davęs vaizdo įrašus, tačiau tai, priešingai nei nurodo Pareiškėjas, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad S. B. surašydama tarnybinius pranešimus juose sąmoningai nurodė melagingas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog dėl asmens kaltės padarius vieną ar kitą pažeidimą, sprendimą gali priimti tik teismas. Teismas, visus jam pateiktus įrodymus vertina nešališkai, o išvadą padaro tik ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius duomenis. Šiuo atveju administracinę bylą nagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog Pareiškėjas išties įvykio metu filmavo ir darė garso įrašą. Byloje esantys S. B. tarnybiniai pranešimai yra pirminiai informaciniai duomenys, kuriuose nurodytos jai, kaip įvykio metu prokuratūroje dirbusio asmens, matytos ir suprastos aplinkybės, juose užfiksuotas asmens subjektyvus įvykio aplinkybių suvokimas, o ne teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybių vertinimas. Pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog S. B. įvykio metu dėl Pareiškėjo veiksmų (filmavimo kameros laikymas tokioje padėtyje, kad susidaro įspūdis, jog yra filmuojama, vaikščiojimas po prokuratūros patalpas su mobiliojo ryšio telefonu, sudarant įspūdį, jog mobiliojo ryšio telefonu yra naudojamasi kaip diktofonu bei esant įjungtai šiai prietaiso funkcijai) turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog Pareiškėjas išties elgiasi neleidžiamai – neturėdamas institucijos atstovo leidimo filmuoja bei daro garso įrašą. Taigi, šie S. B. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys yra logiškas įvykio aplinkybių aprašymas. Be to, S. B. tarnybiniuose pranešimuose pabrėžė, jog iš Pareiškėjo veiksmų tik susidarė įspūdis, jog jis neteisėtai filmuoja ir daro garso įrašą, tačiau kategoriškai netvirtino tai mačiusi. Negana to, bylos medžiaga rodo, jog pats Pareiškėjas neneigia, jog įvykio metu išties laikė filmavimo kamerą bei naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad S. B. suvoktos įvykio aplinkybės, jog Pareiškėjas įvykio metu filmuoja bei daro garso įrašą (ką buvo galima pagrįstai manyti iš jo atliktų veiksmų), kurias ji užfiksavo savo tarnybiniuose pranešimuose, yra melagingos. Juolab, tokiu atveju baudžiamajai atsakomybei kilti yra būtina, jog asmuo melagingai įskųstų ar praneštų apie nebūtą nusikalstamą veiką, ko nagrinėjamu atveju nėra (Pažeidėjas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn).

Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 str. 6 d.. numatyta, jog asmenims, išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą. Tai patvirtina, jog S. B. ne tik elgėsi tinkamai Pareiškėjui nurodydama, jog filmuoti ir daryti garso įrašus prokuratūros patalpose neturint tam leidimo negalima, tačiau visiškai pagrįstai apie pirmiau aptartą Pareiškėjo elgesį bei kitas įvykio aplinkybes informavo vyriausiojo prokuroro pavaduotoją tarnybiniu pranešimu.

Be to, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu bei objektyvumu. Todėl Pareiškėjo argumentai, kad prokuratūros darbuotoja neva yra „dangstoma“ kitų teisėsaugos subjektų, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Kartu pažymėtina, jog Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl neva sugadintų jo daiktų, sumontuotos filmuotos medžiagos bei kitų aplinkybių, susijusių su jo subjektyviu teisėsaugos darbo bei įvykio metu prokuratūroje susiklosčiusių aplinkybių vertinimu yra nenagrinėjami, kadangi tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju prokurorė pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetęs jo skundą tuo pačiu klausimu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. birželio 18 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.