- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- Ik-576-554/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00072-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jolantos Medvedevienės, Dainos Kukalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2012-01-09 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-35-109;
2) panaikinti 2012-01-18 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-134-229;
3) įpareigoti atsakovą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjas skunduose (b.l. 12-14, 30-31) nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakė teikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-09-02 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2010-07-30 nutartį dėl atsisakymo pradėti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 2012-01-09 nutarimu Tarnyba nusprendė pareiškėjui nesuteikti antrinės teisinės pagalbos skundo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai parengimui. Šis Tarnybos sprendimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), 13 str. (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Dėl šių aplinkybių ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, o Tarnyba įpareigotina suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti 2012-01-18 Tarnybos sprendimą, kuriuo jam taip pat nepagrįstai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl peticijos Europos žmogaus teisių teismui parengimo. Pareiškėjas minėtam teismui nori apskųsti 2010-09-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. 2010-08-24 Tarnybos sprendimu paskirta advokatė nepasinaudojo galimybe laiku apskųsti minėtą nutartį. Tarnyba, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 3 d. 6 p. nuostatomis, privalo kontroliuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tarnyba to nepadarė ir sužlugdė pareiškėjo teisę į gynybą bei teisingą teismą. Be to, Konstitucijos 31 str. garantuoja kiekvieno žmogaus teisę į gynybą, taip pat garantuoja teisę turėti advokatą.
Atsiliepimas
Atsakovas - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b.l. 36-39) atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2012-01-05 Tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą (paskirti advokatą) dėl skundo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai parengti. Tarnyba, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo bendrosiomis normomis, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybą padarė išvadą, kad skundas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nėra procesinis dokumentas ir tokio dokumento parengimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos sąvoką. Tokio skundo parengimas gali būti priskirtas pirminei teisinei pagalbai. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012-01-16 pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą (paskirti advokatą) dėl peticijos Europos žmogaus teisių teismui parengimo. Minėtam teismui pareiškėjas norėjo apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartį. Tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p., nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo ir atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą 2012-01-18 sprendimu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių kreipimosi į EŽTT terminas. Šio termino eiga prasideda nuo galutinio procesinio sprendimo priėmimo Lietuvos valstybėje arba, kai asmuo buvo supažindintas su minėtu procesiniu sprendimu. Šis terminas yra naikinamasis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2012-01-05 Tarnybai pateikė prašymą Nr. TP-1-(2.1)-35 (b.l. 40-45), kuriuo prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą (paskirti advokatą) dėl skundo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai parengti. Tarnyba, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo bendrosiomis normomis, 2012-01-09 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-35-109 (b.l. 46) atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Ginčijame Sprendime Tarnyba padarė išvadą, kad skundas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nėra procesinis dokumentas antrinės teisinės pagalbos kontekste ir tokio dokumento parengimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos sąvoką, nes tokio skundo parengimas gali būti priskirtas pirminei teisinei pagalbai. 2012-01-16 pareiškėjas Tarnybai pateikė parašymą (b.l. 47-51) Nr. TP-1-(2.1)-134, kuriuo prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl peticijos Europos žmogaus teisių teismui parengimo, kadangi pareiškėjas norėjo apskųsti Europos žmogaus teisių teismui Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartį. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012-01-18 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-134-229 (b.l. 16) nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo ir atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba ginčijamą sprendimą grindė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 35 str. 1 d., kur nustatytas 6 mėnesių kreipimosi į EŽTT naikinamasis terminas. 2010-08-24 Tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-T-2291-2768 (b.l. 17) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas atstovauti pareiškėjo interesus apeliacinės instancijos teisme, skundžiant Generalinės prokuratūros 2010-04-21 nutarimą (b.l. 54-56). Vilniaus apygardos teismas 2010-07-30 nutartimi (b.l. 57-58) pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, dalyvaujant pareiškėjo atstovei, 2010-09-02 nutartimi (b.l. 52-53) pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti 2010-07-30 Vilniaus apygardos teismo nutartį. Kaip jau buvo paminėta, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovė ir nutarties nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2010-09-02 (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau tekste - Įstatymas). Įstatymas nustato, kad antrinę teisinę pagalbą asmenys gali gauti esant Įstatyme nustatytoms sąlygoms. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (Įstatymo 3 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad įstatymų leidėjas antrinės teisinės pagalbos teikimą Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. nurodytiems fiziniams asmenims sieja su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu turto ir pajamų lygiu teisinei pagalbai teikti pagal šį įstatymą, išskyrus šio Įstatymo 12 str. numatytas išimtis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodyta, kokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama. Iš minėto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti (ABTĮ 57 str.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga veikti įgyvendinant šio Įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtintus tikslus, laikantis šio Įstatymo 3 str. įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų.
Dėl 2012-01-09 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Įstatymo 2 str. 2 d. numato, kad pirminė teisinė pagalba - šio Įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Be to, ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Procesinių dokumentų sąvokos Įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, ABTĮ nepateikia, todėl ši definicija turi būti aiškintina vadovaujantis kitais teisės aktais ir remiantis teisės aiškinimo būdais. CPK XI skyriaus pirmasis skirsnis yra skirtas procesiniams dokumentams. CPK XI skyriaus 110 str. pateikta dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka. Į ją patenka dalyvaujančių byloje asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. CPK XI skyriaus 116 str. taip pat pateikiama teismo procesinių dokumentų definicija. Tiek iš CPK 110 str., tiek ir iš CPK 116 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai yra neatsiejami nuo jau prasidėjusio civilinio proceso arba dokumento, kuriuo inicijuojamas civilinis procesas. Taigi, to pasėkoje atsiranda pagrindas išvadai, jog skundas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nėra procesinis dokumentas CPK, ABTĮ, BPK prasme. Interpretuojant procesinio dokumento sąvoką pasitelktinas ir vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžio „procesas“ vieną iš reikšmių, labiausiai atitinkančių aiškinamų žodžių junginio žodį, aiškina kaip bylos svarstymo teisme eigą, teismo bylą, o tai reikštų dokumentą betarpiškai susijusį su teismine eiga. To pasėkoje teismas vienareikšmiškai sprendžia, kad dokumentas (skundas), kurio pagrindu gali būti (arba ne) inicijuota konkretaus teisėjo drausminės atsakomybės procedūra, nepatenka į procesinių dokumentų sąvoką, vartojamą Įstatymo 2 str. 2 d., ir tai nėra susiję su konkrečiu jau pradėtu teisminiu procesu arba inicijuojamu atitinkamu teisminiu procesu (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat akcentuoja, kad Tarnybos sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodyta, kad skundo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai surašymas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos sąvokos turinį, todėl Tarnyba pagrįstai vadovavosi Įstatymo bendrosiomis normomis, reglamentuojančiomis antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 2 str. 1 – 3 d., 18 str. 2 – 4 d.). Ginčijamas sprendimas atitinka Įstatymo, taip pat Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, jokių Įstatymo normų prieštaravimo Konstitucijos nuostatoms, tarptautiniams teisės aktams nebuvo nustatyta, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Dėl 2012-01-18 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Nagrinėjant šį pareiškėjo skundo reikalavimą būtina nustatyti, ar Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog keliamas ginčas neturės jokios teisinės perspektyvos ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovo teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi). Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. nurodytas aplinkybes ir to pasėkoje skundžiamu sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Taigi, sprendžiant byloje kilusį ginčą, aktualios Įstatymo 11 str. 6 d. nuostatos, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.) bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.). Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimui - t. y. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turėjo atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį EŽTT teiktiną dokumentą. Pažymėtina, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje. Tai turi būti siejama su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjas į Tarnybą 2012-01-16 prašymu kreipėsi siekdamas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl peticijos EŽTT paruošimo. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas nuostatas bei įvertinęs pareiškėjo 2012-01-16 prašymo turinį (b.l. 47-51), daro išvadą, kad Tarnyba šiuo atveju turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų peticijai dėl 2010-09-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties surašyti (ABTĮ 57 str.). Iš pareiškėjo prašymo turinio bei priedų matyti, kad pareiškėjas prašyme nurodė faktines aplinkybes, pareiškėjo vertinimu, patvirtinančias, kad Lietuvos apeliacinis teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, o tolimesnis pareiškėjo teisių gynimas galimas tik EŽTT. Teismas ima domėn tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių kreipimosi į EŽTT terminas. Šio termino eiga prasideda nuo galutinio procesinio sprendimo priėmimo Lietuvos valstybėje arba kai asmuo buvo supažindintas su minėtu procesiniu sprendimu. Teismui pateikti duomenys (b.l. 52-58, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) patvirtina, kad apie 2010-09-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pareiškėjas praktiškai žinojo iš karto (teismo posėdyje dalyvavo jo atstovas, pareiškėjui nutarties nuorašas buvo išsiųstas iš karto, be to, teisės aktai ir patį pareiškėją įpareigojo būti apdairiu, domėtis proceso eiga ir t.t.). Teismas, įvertinęs EŽTT praktiką šiuo klausimu, pabrėžia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių kreipimosi į EŽTT terminas (pvz. 2008-12-16 EŽTT nutarimas T. J. prieš Lietuvą – pareiškimo 17414/05 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formaliai pareiškėjas Tarnybai pateikė faktinius bei teisinius duomenis (prašymą, duomenis apie turtinę padėtį, Lietuvos teismo galutinį procesinį sprendimą), kurių pakako prašymui Tarnybai dėl peticijos EŽTT parengimo paduoti (Įstatymo 12 str., 13 str.). Įstatymo 11 str. 8 d. imperatyviai numato, kad Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p., 2 p. netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose (EŽTT, ESTT). Įvertinus pateiktų įrodymų visetą matyti, kad Tarnyba, priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą motyvuodama reikalavimo akivaizdžiu nepagrįstumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p.) bei atstovavimo byloje neperspektyvumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 2 p.), akivaizdžiai nesivadovavo imperatyviomis Įstatymo nuostatomis (Įstatymo 11 str. 8 d.). Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės vertindama pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo kreiptis į EŽTT, pagrįstumą, peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.).
Dėl įpareigojimo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą
Kadangi administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą peticijai EŽTT paruošti ir toks Tarnybos sprendimas akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., todėl šioje dalyje (išvestinis skundo reikalavimas) pareiškėjo skundas tenkintinas ir Tarnyba įpareigotina pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 d. ). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių kreipimosi į EŽTT termino klausimas tampa aktualus tada, kai asmeniui jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl kreipimosi į paminėtą instituciją (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2012-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1908/2012 ir kt.).
Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais, tiesiogiai nesusijusiais su skundo pagrindu bei dalyku ir neturinčiais įtakos skundo reikalavimų patenkinimui arba atmetimui (ABTĮ 10 str., 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. R. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2012-01-18 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-134-229.
Įpareigoti atsakovą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui S. R. antrinę teisinę pagalbą peticijai Europos žmogaus teisių teismui paruošti.
Likusioje dalyje pareiškėjo S. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.