- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- 1S-173-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00107-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. A. (M. A.) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria tenkintas Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje - pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi M. A., padariusiam įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - M. A. buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
Šalies argumentai
VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu prašė M. A. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsti.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas patenkintas ir M. A. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu M. A. prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad jis yra psichiškai sveikas, todėl nemato prasmės toliau gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Prašo skirti jam psichiatrinę ekspertizę.
Prokurorė prašė M. A. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. birželio 1 d. nutartimi pagrįstai M. A. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad M. A. serga psichikos liga. Nustatyta, jog M. A. stacionare stebimas nuo 2015 m. birželio 25 d. ir gydytojų komisija 2017 m. gegužės 4 d. išvadoje Dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros Nr. 225 nurodė, kad M. A. psichinė būsena stebėjimo laikotarpyje buvo gerėjanti, tačiau dar nepakankamai stabili – agresijos, destruktyvaus elgesio nestebėta, pokalbio metu kontaktą palaiko formaliai, bet kokią nusikalstamą veiką neigia, taip pat neigia narkotikų vartojimą, jaučiasi sveikas, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, su rezonavimo elementais, emocijos šaltos, blėsios, nuotaika kiek pažeminta, nekritiškas. Teismui pateiktieji duomenys leidžia daryti išvadą tik apie tam tikrą M. A. psichinės būklės gerėjimą, tačiau vien psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė V. M. pirmosios instancijos teisme nurodė (b. l. 18), kad M. A. bendro stebėjimo sąlygomis yra gydomas tik puse metų, M. A. yra reikalinga priežiūra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Komisijos išvadoje nurodoma, kad apeliantas yra nekritiškas uždraustos veikos, susirgimo atžvilgiu. Taigi, nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nors ir yra duomenų apie M. A. būklės pagerėjimą per paskutinį stebimą pusmetį, tačiau jo kritikos stoka dėl savo būsenos ir padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos bei tai, kad būklės pagerėjimas stebimas tik palyginamai trumpą laiką, rodo, kad M. A. socialinis pavojingumas dar nėra išnykęs.
Nagrinėjamu atveju buvo padaryta išvada, jog stacionarinio gydymo metu M. A. psichikos būklė nėra pakankamai stabili, dėl ko reikia tęsti gydymą stacionare. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nors M. A. psichinė būklė yra gerėjanti, tačiau dėl per trumpo stebimo laikotarpio nėra pagrindo teigti, jog M. A. stacionarinis gydymas yra nereikalingas ir šiuo atveju tik stacionarinis stebėjimas yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. A. psichinę sveikatą bei su juo susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė šiuo metu jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ar ją keisti, skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti M. A. skundą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.