- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- N-575-2640-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-05781-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad ji 2010 m. gegužės 12 d., apie 10.45 val., Vilniuje, Tunelio gatvėje, vairuodama automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė priešinga kryptimi važiavusį ir sustojusį policijos automobilį, apgadino abi transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pat, sustabdyta policijos pareigūnų su paaiškintomis įvykio aplinkybėmis nesutiko, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Teismas konstatavo, kad pažeidėjos kaltė įrodyta bylos medžiaga. Skirdamas minimalias nuobaudas teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas teismas nenustatė.
Šalies argumentai
D. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimą pakeisti, sumažinant paskirtą baudą ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paaiškina, kad iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o dėl to, kad nepajuto kontakto su kitu automobiliu ir nesuprato padariusi eismo įvykį, o sustabdyta policijos pareigūnų toliau važiavo nesąmoningai, kadangi pablogėjo sveikata. Nurodo, kad viena išlaiko tris nepilnamečius vaikus, nedirba, registruota darbo biržoje, rūpinasi po vyro mirties paveldėtos įmonės reikalais, todėl tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pažymi, kad yra ligota, nuolat lankosi gydymo įstaigose, negali ilgai vaikščioti, sunkiai nešti, todėl specialioji teisė reikalinga ir dėl šios priežasties. Apeliantė taip pat pateikė priedą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad buvo suklaidinta advokato, todėl savo kaltės dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nepripažįsta ir prašo šio straipsnio netaikyti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad byloje surinktų įrodymų visuma pakanka pripažinti apeliantę kalta dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, o pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. K. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės, jog D. K. sukėlė eismo įvykį, apgadino policijos automobilį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, bei nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3); policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 5-6); eismo įvykio vietos schema (b. l. 7); pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos D. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 42-43), kuriuose prisipažino padariusi jai inkriminuojamus pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi, ir kita bylos medžiaga. Iš policijos pareigūno R. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog policijos pareigūnams stovint ir laukiant, kol užsidegs leidžiamas šviesoforo signalas, priešpriešais atvažiuojantis automobilis kliudė jų tarnybinio automobilio šoninį kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir nepristabdęs nuvažiavo. Pareigūnas nurodė, kad pasiviję ir sustabdę automobilį jos vairuotojai paaiškino sustabdymo priežastį, tačiau D. K. su pareigūno nurodytom aplinkybėm nesutiko, nepakluso teisėtam reikalavimui nueiti iki tarnybinio automobilio ir atsisėdusi į savo automobilį dideliu greičiu nuvažiavo. Iš tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad ėmus persekioti D. K. vairuojamą automobilį su įsijungtais švyturėliais ir garsiniu signalu vairuotoja reikalavimams sustabdyti transporto priemonę nepakluso, priverstinai sustabdžius automobilį vairuotoja jame užsidarė iš vidaus, reikalavimų išlipti iš transporto priemonės nevykdė, o už 10-15 minučių pasijuto blogai ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą (b. l. 5-6). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnas gali būti šališkas, tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūno šališkumą, apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie rodytų pareigūno priešiškumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusio bei tiesiogiai daromus pažeidimus mačiusio policijos pareigūno nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamos D. K., kuri yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, nurodytos aplinkybės, jog nepajuto kontakto su kitu automobiliu ir nesuprato padariusi eismo įvykį, o sustabdyta policijos pareigūnų toliau važiavo nesąmoningai, kadangi pablogėjo sveikata, prieštarauja policijos pareigūno parodymams ir kitai bylos medžiagai, todėl vertintinos kritiškai, kaip asmens pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. K. suprato padariusi eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai ir tikslingai, suvokdama, kad apgadino policijos automobilį, bei siekdama išvengti atsakomybės, taip pat nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl jos veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nemano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti išimtinį ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintą institutą ir D. K. paskirtąją nuobaudą švelninti. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės tokio ypatingo atvejo nesudaro.
Taigi atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.