Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos raj. apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. M. prašymą skolininkei G. V. dėl turtinių teisių perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo, suinteresuotas asmuo – išieškotoja O. K..

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir/ar teisinis pagrindai, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su juridinių faktų registracijos teisiniais padariniais, dėl ko priėmė iš esmės neteisingą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina (CPK 330 str.), o klausimas dėl akto patvirtinimo išspręstinas iš esmės.

Byloje kilo ginčas dėl to, kokiu faktiniu pagrindu susiklosto civiliniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia esant teisiškai reikšmingiems faktams ar atitinkamai tokių faktų sudėčiai. Siekiant apsaugoti viešąjį ir privatų interesą, įstatyme numatyta privaloma kai kurių juridinių faktų registracija. Kalbant apie sandorio, kaip vieno iš juridinių faktų ar faktų sudėties, teisinę galią, tai būtų reikalavimas dėl tam tikros sandorio formos. Registracijos tikslas - patvirtinimas, jog juridinis faktas tikrai įvyko ir kada. Vadinasi, juridinių faktų registracija turi įrodomąją reikšmę, t.y. sudaro sąlygas įsitikinti juridinio fakto buvimu. Atskirais atvejais registracija gali turėti ir subjektinės teisės sukuriančią reikšmę, pvz., nekilnojamojo daikto valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, įregistravimas (CK 4.27 str. 2 d.).

Vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo norminių pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 str. 2 p). Palikimo priėmimo (universalių velionio teisių ir pareigų perėjimo) faktą įrodo paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.66 str., CPK 177 str. 4 d.). Kaip matyti iš 2007-06-20 bei 2007-07-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų, po savo tėvų mirties skolininkė G. V. priėmė jų likusį nekilnojamąjį turtą – po ½ kiekvienam jų priklausiusią dalį buto ir rūsio, esančių (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, tai reiškia, jog G. V. vienašaliais sandoriais išreiškė savo valią priimti palikimus ir gavo dviejų palikimų priėmimą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu ji tapo viso buto ir rūsio savininke, nes perėmė nuosavybės teisę į juos, o ne valdė (administravo) palikimą kitų įpėdinių interesais (CK 5.51 str. 2 d., 5.65 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas materialiosios teisės aspektu suteikia skolininkei, kaip nekilnojamojo daikto savininkei, disponavimo tuo turtu teisę (CK 5.59 str. 1 d.), pvz., sprendžia, ar palikimą parduoti, išnuomoti, dovanoti, įkeisti, nors neįregistravusi paveldėjimo juridinių faktų VĮ Registrų centre iš pradžių ji būtų susidūrusi su procedūrinėmis kliūtimis.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str. sako, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo įrašymo momento yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, analogiška nuostata įtvirtinta ir CK (CK 4.262 str.). Tačiau registracijos įrašų tikrumo prezumpcijos reikšmė sukelia skirtingas teisines pasekmes, priklausomai nuo to, ar ji taikoma vidiniams ar išoriniams santykiams.

CK 1.75 str., kuriuo teisėjų kolegija remiasi kaip įstatymo analogija (CK 1.8 str. 1 d.), yra įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją (pvz., CK 3.103 str. 3 d., 3.106 str. 2 d., 6.393 str. 3 d., 6.403 str. 3 d., 6.443 str. 2 d., kt.). Tokiu atveju šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, kadangi jų teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris nustatytas įstatyme ar sutartyje, nebent kodeksas numatytų kitaip. Neįregistruoto sandorio fakto šalys negali panaudoti prieš sąžiningus (t.y. dėl objektyvių priežasčių neturinčius ir negalinčius turėti būtinos informacijos) trečiuosius asmenis. Kita vertus, visiškai logiška nesivadovauti nurodyta taisykle, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie tuos juridinius faktus.

Būtent įvykusių juridinių faktų (t.y. palikimo priėmimo) pagrindu pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-10-15 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir buvo areštuotas butas, įregistruotas mirusių V. ir V. D. vardu (vykdomosios bylos Nr. L2-863-200/ 2007 1, 45-50 lapai), bei įpėdinės (skolininkės) turtinė teisė į jį (vykdomosios bylos Nr. L2-863-200/ 2007 51, 53-58 lapai). Jeigu teismas būtų patvirtinęs turto (plačiąja prasme) perdavimo išieškotojai aktą, šis aktas būtų tapęs apeliantės teisių į buto su rūsiu dalį įrodančiu dokumentu (CPK 702 str., 725 str.). Pateikusi aktą VĮ Registrų centre ji būtų galėjusi įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį. Pirmosios instancijos teismui atsisakius patvirtinti minėtą aktą, turtinių teisių perdavimo išieškotojai aktą patvirtina aukštesnės instancijos teismas, konstatavęs pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą materialiosios teisės aspektu.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog galimybė pasinaudoti netiesioginio ieškinio institutu egzistuoja turtinėse bylose (siaurąja prasme) (CK 6.68 str. 5 d.), o šios bylos dalykas neturtinio pobūdžio, t.y. dėl akto patvirtinimo.

Susiklosčius išvardintai situacijai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nesirėmė juridiniais faktais, liudijančiais skolininkės G. V. subjektinės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimą, ir tokiu būdu nepagrįstai suvaržė išieškotojos teises. Priešingas traktavimas leistų skolingiems asmenims piktnaudžiauti savo civilinėmis teisėmis ir išvengti išieškojimo vien dėl jų pačių neveikimo ar pasyvumo, o turinčių galiojančią reikalavimo teisę asmenis paliktų be instrumentų, kurių dėka pažeistų teisių (interesų) gynyba būtų efektyvi.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl akto patvirtinimo išspręsti iš esmės: patvirtinti antstolės A. M. 2008-05-22 turtinių teisių (į paveldėtą turtą) perdavimo išieškotojai O. K. aktą Nr. 0151/07/1297.