Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2.1. Kaltinamasis K. K. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, kaltę pilnai pripažįsta. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas priklauso mamai A. K.. Kartu gyvena neįgali sesuo J. K., bei neįgalus brolis Z. K.. J. K. yra neįgali jau apie 2- 3 metus. Ji tapo neįgali, kai jai atsirado infekcija, jai yra nupjauta koja, ji sunkiai mato akimis. Šiuo metu ji guli ant lovos, nevaikšto. Brolis Z. K. tapo neįgalus kai nukrito nuo kopėčių, darbe. Jis neįgalus jau apie 7- 8 metus. Brolis taip pat nevaikšto, guli ant lovos. J. K. ir Z. K. rūpinasi mama bei į namus beveik kiekvieną dieną ateina felčerė, ar socialinė darbuotoja, tiksliai nežino kas ji ten tokia. 2024-01-15 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad su sese J. K. pradėjo žodžiu konfliktuoti. Laiko neprisimena, bet buvo diena. Dėl ko įvyko konfliktas, tiksliai nepamena, nes tą dieną buvo neblaivus, buvo išgėręs alkoholio. Alkoholį gėrė pas draugę, gėrė alų. Pamena, kad kai sesuo J. jam kažką pasakė, priėjo prie jos lovos ir pradėjo judinti jos pagalvę, kur buvo jos galva, nes ji tuo metu gulėjo lovoje. Ką tiksliai jai padarė, negali pasakyti, nes buvo supykęs, tačiau pripažįsta, kad įvykio metu galėjo jai ne mažiau kaip vieną kartą tempti už kūno, ranka suimti už kaklo ir nosies, akių, suduoti į kaktą bei galvą, bei patempti už plaukų. Supranta, kad ji yra ligonė, ji geria vaistus, dėl ko jai galėjo skaudėti. Kas vyko po to, neprisimena. Ką įvykio metu sakė sesuo, neprisimena. Įvykio metu kambaryje buvo mama A. K.. Kiek pamena, brolio Z. kambaryje nebuvo. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, tikslios dienos neprisimena, į namus atvažiavo mamos draugė, kurią laiko visiškai svetima moterimi – R. G.. Ar jos vardas R., nežino, bet ją vadina R.. Jei gerai pamena, ji gimusi (duomenys neskelbtini) m. Pradėjo priekaištauti R., klausdamas, ko ji nori iš jų, nes atsivelka ir atsivelka pas juos į namus. Ji paskambino į policiją numeriu 112. Kodėl ji paskambino, nežino, bet tuo tarpu jis pas Z. kambaryje gėrė alų. R. norėjo įeiti į Z. kambarį, tačiau jai prieš pat nosį užtrenkė kambario duris, nes nenorėjo, kad ji įeitų į kambarį. Po to, prieš atvykstant pareigūnams, išėjo į parduotuvę nusipirkti dar alaus, todėl policijos pareigūnų tą dieną nesutiko. Kai grįžo namo, policijos pareigūnų jau nebebuvo. Dėl brolio Z. gali pasakyti, kad prieš dvi ar tris savaites, tikslios datos tikrai nepasakys, tarp jo ir Z. K. taip pat įvyko konfliktas, nes jis ant jo šaukė ir kaltino, kad paėmė jo alų. Pamena, kad supykęs paėmė, jeigu gerai prisimena, pelenų šiupeliuką, t. y. semtuvėlį, metalinį, ir tuo semtuvėliu kokius du kartus trenkė per Z. K. kojas. Tuo metu kai jam sudavė per kojas, jis sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje. Viskas įvyko kambaryje. Semtuvėlį pasiėmė iš virtuvės. Brolis dėl įvykio policijos nekvietė. Įvykio metu tiek jis, tiek ir brolis, abu buvo neblaivūs. Po to su broliu susitaikė. Prieš seserį ir brolį smurtą naudoja, nes jie žodiškai jį užkabinėja. Jie jį vadina šiokiu ir tokiu, liepia eiti dirbti, dėl ko ant jų supyksta. Prieš mamą smurto nenaudoja. Dėl to kas nutiko, tikrai nuoširdžiai gailisi (e. b. l. 133-136).

2.2. Kaltinamasis K. K., įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, kaltę pilnai pripažįsta. Nieko papildomai neturi ką pasakyti, nes viską ką prisiminė, papasakojo tyrėjai pirmos apklausos metu, todėl prašo vadovautis pirminiais parodymais. Dėl šio įvykio gailisi, sesers J. K. atsiprašė, ji atleido. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 142-144).

2.3. Nukentėjusioji J. K. parodė, kad sutinka duoti parodymus apie brolį. Ji yra neįgali, nevaikšto, gali tik gulėti ar sėdėti ant lovos. Gyvena kartu su mama A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pas juos ateina šeimos draugė R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri pas juos lankosi dažnai ir apie įvykį pranešė policijai. Brolis K. K. nuolatos prieš juos smurtauja, stumdo ją ir mamą, kolioja jas. K. K. gyvena pas juos, negali jo niekaip išregistruoti, jis nuolatos būna neblaivus, jo bijo. 2024-01-15 apie 18:00 val., kaip visada gulėjo lovoje, jis atėjo, atsisėdo ant kėdės ir pradėjo ją keikti, sakydamas ant jos: „padla, valkata“. Po kurio laiko jis atsistojo ir priėjęs prie jos pradėjo ją tampyti po lovą (skausmą vertina 3 balais), ranka suėmė jai už kaklo (skausmas 8 balai), nosies (3 balai), abiejų akių (1 balas), du kartus iš delno davė į kaktą (5 balai) ir galvą (8 balai) bei tampė už plaukų, taip juos išraudamas (10 balų). Tokiais veiksmais brolis K. K. sukėlė jai fizinį skausmą. Nuolatos prieš ją ir prieš mamą jis smurtauja tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau ne visada kreipiasi į policiją. Jis atjungė namų telefoną, o mobiliųjų neturi, todėl pačios pranešti 112 negali. Juos prižiūri gera pažįstama R. G., kuriai tik truputį papasakojo apie įvykį, nes bijo dviese su mama pasilikti, tada ji paskambino 112. Prašo policijos pagalbos, neleisti K. K. artintis prie jų ir nubausti jį LR įstatymų numatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka yra žinoma, tačiau jo neteiks (e. b. l. 9-12; 19-21).

2.4. Liudytoja R. G. parodė, kad A. K. yra jos pažįstama. Ją pažįsta apie 20 metų. Su A. K. susipažino ravėdama daržus. Jai yra žinoma, kad A. K. turi tris vaikus: K. K., Z., bei J. K.. Jie visi kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Z. ir J. yra neįgalūs. A. K. yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikšto, tačiau su mąstymu problemų neturi. J. yra neįgali, guli ant lovos, nes jai nupjauta koja dėl infekcijos, serga cukralige, kartais turi problemų su akimis, prasčiau mato. J. mąsto, samprotauja gerai, su mąstymu problemų ji neturi. Prieš jai tampant neįgalia, ji buvo visiškai sveika. Neįgali ji tapo prieš du metus. Jau du metai, kaip ji nevaikšto, guli ant lovos. Ji turi neįgaliojo vežimėlį, tačiau iš lovos galima sakyti, visiškai nelipa. Norint ją kur nors pervežti, būtų reikalingi keli žmonės. Z. taip pat turi neįgalumą dėl stuburo problemų, vaikšto pasiramstydamas rankomis. Kokia tiksliai jam nustatyta liga, nežino, bet su mąstymu, suvokimu jis tikrai neturi jokių problemų. K. yra sveikas, kiek jai žinoma, invalidumo jis neturi, yra bedarbis. Kiek žino, jis yra pragėręs vairuotojo pažymėjimą, po ko jis nebedirbo. Kartais būna, kad jis dirba vienadienius darbus, bet namuose, savo mamai A. K., jis mažai padeda. A. K., norėdama pasirūpinti namu ir buitimi, samdo svetimus žmones, nes K. K. dažnai nepadeda. A. ir J. problemų su alkoholiu neturi, tačiau K. su broliu Z. - dažnai išgeria alkoholio. Mano, kad K. gyvena iš mamos A. K. pinigų, nes mano, kad ji jam duoda. Jis tingi dirbti, bet nori gerti alkoholį, dėl ko tarp jų vyksta konfliktai. Mama gyvena iš savo pensijos. Pas A. K. ateina beveik kiekvieną dieną, nes yra draugės, viena kitai padeda, t. y. jei kažko reikia iš maisto, jai nuperka ir atveža. 2024-01-18 d. apie 15.00 val., atėjo pas A. K., adresu (duomenys neskelbtini), nes atvežė maisto produktus. Būdama pas A. pastebėjo, kad ant A. K. dukters J. K. barzdos ir pakaklės (apatinės veido dalies, ties smakru) buvo mėlynės, t. y. sužalojimai. Kraujo nesimatė, buvo tamsios dėmės, lyg mėlynės. Ten tikrai buvo mėlynės, o ne kokie nešvarumai, nes A. tikrai prižiūri savo dukrą J.. Pradėjo klausti A., kas čia buvo. A. atsakė, kad K. K. sumušė jos dukrą J. K.. Taip pat A. parodė plaukų kuokštą, kuris buvo prie vaistų, šalia J. lovos. Plaukų kuokštas buvo maždaug kelių centimetrų ilgio. A. ir J. pradėjo sakyti, kad K. K. tampė ir mušė J., trenkė į akis, veidą ir pan. Kadangi jos kalbėjo abi, tiksliai nepamena, kuri ką nurodė, bet iš jų pasakojimų suprato, kad J. K. buvo žiauriai sumušta. Kai jos apie tai pasakojo, jos buvo labai susijaudinusios, matėsi, kad jos abi yra labai išsigandusios, mamos A. K. akyse matėsi ašaros. Jos klausė, kas čia bus, kai ji išeis namo. Kada J. buvo sumušta jos nepasakė. Pagal pajuodavimą ant jos apatinės veido dalies, bei kaklo srities, t. y. mėlynę ant J. veido ir kaklo, suprato, kad įvykis įvyko prieš kelias dienas, tačiau kada tiksliai įvyko, nežino. Paskutinį kartą pas jas buvo prieš 2 dienas, tikslios dienos negali pasakyti. Kai pas jas buvo, jokių sužalojimų ant J. nematė, arba galėjo būti, kad sužalojimai buvo, tačiau jų galėjo ir nepastebėti, nes ne visada ateina arti J. ir ne visada ją apžiūrinėja. Sužinojusi kas įvyko, labai supyko. Paklausė A., kodėl ji nekvietė policijos, ji atsakė, kad neturi ryšio, t. y., paaiškino, kad K. nuplėšė telefono laidus, dėl to A. net neturėjo galimybės išsikviesti pagalbos. K. telefoną sugadina jau nebe pirmą kartą. Tuomet nuėjo pas Z. į kambarį ir ten rado K.. Jam pasakė: „sutvarkyk mamai telefoną“. Po šių žodžių K. labai supyko, užtrenkė Z. kambario duris ir nuėjo pas A. į kambarį, atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį bei pradėjo šaukti žiūrėdamas į ją: „kas tu čia tokia esi, ko tu čia rūpiniesi, ko tu čia ateini“, jam atsakė: „aš ne pas tave ateinu, aš tau iškviesiu policiją“. Tuomet paskambino į policiją, galėjo būti jau apie 18.00 val. K. matė, kad pasiėmė telefoną, bet tuomet jis vėl nuėjo pas Z. į kambarį, todėl nežino, ar jis išgirdo, kaip kviečia policiją. Prieš nueidamas jis dar sumurmėjo, kad jis ir jai iškvies policiją. Skambindama į policiją pasakė, kad vyksta žodinis konfliktas, kad sūnus sumušė dukrą, kabinėjasi prie dviejų ligonių. Kad buvo sumušta A., nesakė. Gal ją ne taip suprato operatorė, nes norėjo pranešti, kad sumušta buvo J., nebent kažką pasakė per klaidą, nes ir pati buvo labai susijaudinusi. Kai iškvietė policiją, K. šūkavo, sakė kad yra šiokia ir anokia, kad neitų daugiau pas juos į namus. Jam atsakė, kad ateina ne pas jį, o pas A.. Dar jis pasakė: „atsirado tvarkdarė“. Mamai ir sesei jis negrasino. Policiją iškvietė todėl, kad A. ir J. bijo K. K.. Pati pareiškimo dėl K. elgesio rašyti nenori, bet jeigu ateityje jis ir toliau prie jos kabinėsis, tikrai kreipsis. Policija atvyko tik už geros valandos. Laukė pareigūnų, nes bijojo palikti J. ir A. vienas namuose, nes tuo metu K. buvo įpykęs. Kai atvyko pareigūnai, jiems papasakojo jai žinomas aplinkybes. Mano, kad prieš pat pareigūnų atvykimą, K. buvo užsirakinęs antrame namo gale ir policijos pareigūnų pas save neįsileido. Pareigūnai šaukė, kad jis atidarytų duris, tačiau jis durų neatidarė. Pareigūnai pradėjo pildyti dokumentus, apklausė J. K.. Kiek jai žinoma, K. K. jau apie 10 metų elgiasi panašiai, t. y. nuolat konfliktuoja su A. K., ją engia, prašinėja jos pinigų. Ypač jo veiksmai suintensyvėjo, kai sesuo J. tapo neįgali, t. y., kažkur prieš du metus. Kai turi pinigų, K. K. nuolat girtuokliauja. Mano, kad kaip mamai, A. K. gaila K., dėl ko ji tikrai dažnai vengia pati kreiptis į policiją, visgi, jis jos sūnus. Stebint tai, kas vyksta, tikrai labai gaila A. K. ir jos neįgalių vaikų. Pas J. K. kiekvieną dieną ateina slaugė ar tai socialinė, tiksliai nežino, kuri per dieną ten būna apie 2 val. (e. b. l. 113-117).

2.5. Liudytoja A. K. parodė, kad parodymus duoti sūnaus K. K. atžvilgiu sutinka. 2024-01-15 vakare, tikslaus laiko neprisimena, sūnus K. K. pradėjo mušti jos neįgalią dukrą J. K., kuri gulėjo lovoje. Jis ją tampė, buvo paėmęs už nosies, veido, plaukų. Kiek smūgių jai sudavė, neprisimena. Ji labai išsigando, policijos negalėjo iškviesti, nes buvo sudaužytas telefonas. 2024 m. sausio mėn. pradžioje, K. K. sumušė ir savo kitą neįgalų brolį Z. K.. K. K. trenkė metaliniu šiupeliuku, t. y. semtuvėliu, per kojas ne mažiau kaip tris kartus. Jį sumušė, nes jie sukonfliktavo. Kadangi Z. K. girtuokliauja su K. K., jis atvykusiai tyrėjai pasakė, kad parodymų neduos, buvo labai supykęs, kad tyrėja atvažiavo į jų namus. Jos K. K. nemuša (e. b. l. 76-78).

2.6. Liudytojas Z. K. parodė, kad parodymų neduos, nes įtariamasis jo brolis (e. b. l. 81-83).

2.7. Liudytoja M. V. parodė, kad 2024-01-18 dirbo kartu su kolega K. Š.. Apie 20.00 val., gavo iškvietimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad sūnus smurtauja prieš šeimos narius (duomenys neskelbtini) tikslaus namo numerio neprisimena. Koks tiksliai buvo iškvietimas neprisimena, bet tai buvo apie smurtą šeimoje. Atvykus budėtojo nurodytu adresu, juos pasitiko trys moterys. Viena iš jų buvo neįgali, gulėjo lovoje. Kita buvo vyresnio amžiaus, kaip suprato, neįgalios moters mama, bei dar buvo viena moteris, kuri jas prižiūri ir joms padeda, kai joms reikia. Moterys kalbėjo susijaudinusios, visos kalbėjo vienu metu. Moterys atrodė vizualiai blaivios, nesukėlė įtarimo, kad gali būti neblaivios. Neįgalios moters mama paaiškino, kad jos sūnus smurtavo prieš neįgalią dukrą. Pati dukra nurodė, kad jos brolis ją ranka suėmė už kaklo, veido, bei iš delno ją mušė, bei tempė už plaukų. Pasakodama apie įvykį, moteris atrodė labai susijaudinusi, teigė bijanti savo brolio. Minėta moteris gulėjo lovoje, buvo neįgali. Moteris, kuri joms padėjo, taip pat patvirtino, kad vyriškis būna labai agresyvus, ypač, kai būna neblaivus. Apžiūrėjus lovoje gulinčią moterį, matė, kad ant jos veido matėsi mėlynos spalvos dėmės, panašios į kraujosruvas. Nustatę smurto artimoje aplinkoje požymius pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariamasis, jiems atvykus, buvo pasišalinęs, sulaikytas nebuvo (e. b. l. 86-89).

2.8. Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2024-01-18 18.39 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi R. G. pranešė, kad dabar namuose sūnus prieš mamą ir seserį kelia žodinį konfliktą, dienos metu seseriai tampė už plaukų. GMP atsisakė, nepilnamečių nėra. Pranešė kaimynė, visi vietoje, laukia namie (e. b. l. 31).

2.10. 2024-01-19 pareigūno tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje“, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusioji J. K. ir jos mama A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nurodė, kad K. K. nuolatos kažkokiais būdais smurtauja, tačiau fizinis skausmas buvo sukeltas 2024-01-15, o dabar apie tai pasakiusios atvykusiai draugei R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri ir pranešė 112. R. G. nurodė, kad asmuo yra agresyvus, todėl kai sužinojo apie smurtą, pati K. K. pasakiusi, kad iškvies policiją, po ko dar pabuvęs šiek tiek namuose, vyriškis pasišalino, tačiau nematė kur. Pasiteiravus J. K. ir jos mamos, kur jis gali būti, šios nurodė nežinančios, taip pat paaiškino, kad jis gali būti ir namuose, tačiau kitame namo gale, o nuo durų jos neturinčios rakto. Pabandžius pašaukti asmenį beldžiant į kitų patalpų duris bei apėjus visus langus, apžiūrint ar asmens nėra viduje, vyriškis nepastebėtas, todėl asmuo nesulaikytas. Užpildžius procesinius dokumentus ir paprašius J. K. pasirašyti bei nurodžius, kad reiks parašyti kelis žodžius, ši paaiškino, kad beveik visiškai nemato akimis ir nurodė, kad pareigūnės pagalba gali tik padėti parašą. Moterys taip pat neturi mobilaus ryšio telefono, nes jį yra atėmęs K. K., kuris taip pat, nutraukė ir namų telefono laidus, kad jos negalėtų paskambinti. Norint su jomis susisiekti galima skambinti R. G., kuri nuolatos pas jas atvyksta (e. b. l. 90, 91).

2.11. 2024-01-19 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (e. b. l. 34-43).

2.12. 2024-01-19 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios J. K. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiajai J. K. sutikus būti apžiūrėtai, pilietė buvo apžiūrėta. Apžiūrėjus veidą ant smakro matosi mėlynė ir ant kairiojo žando matosi kraujosruvos. Apžiūrėjus plaukuotąją galvos dalį sužalojimų nesimato. Apžiūrėjus kaklą po smakru, ties viduriu matosi mėlynė. Daugiau ant asmens nėra jokių sužalojimų (e. b. l. 62-67).

2.13. 2024-02-12 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: 1) Apžiūrimas failas PSS-20240118-194143UTC+0200. Į įvykio vietą, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Lauke pasitinka moteris, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai liudytoja R. G., ji veda į namą, pareigūnė klausia, kas nutiko, moteris sako „yra toks dalykas, aš esu kaimynė, ne kaimynė, mes gerai subendraujam, yra žmonės trys ligoniai ir vienas geriantis, bet ne ligonis, ir jis daužo visus tris, ir suprantat dabar yra, kad anie negali paskambint net telefonu, nes telefonas laidinis kada prasideda toks įniršis, ans atjungia telefoną ir sudaužo, ir daužo ir tą seserį, ir mamą, ir brolį, visus tris“. Pareigūnė klausia, kur moteris gyvena, ji sako daugiabutyje. Pareigūnas klausia, kaip moteris čia atsirado, ji sako, kad jie bendrauja, ji atvažiuoja vakare, nes dienos metu turi slaugytoją, ji juos prižiūri, nes jie neturi jokių artimų. R. G. pareigūnus veda į namą. R. G. rodo į kambaryje senyvo amžiaus moterį, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai A. K. ir sako nesuprantamai, tik galima suprasti, kad ji nesulenkia rankos. Pareigūnė klausia, kur tas žmogus (kaip žinom iš bylos tai K. K.), R. G. sako „užsirakino musėt kambary“. Pareigūnė rodydama į duris klausia, ar šitas, moteris sako, kad taip, pareigūnė klausia, kaip jo vardas, moteris sako K.. Pareigūnė klausia, ką daro tas K., R. G. rodo į lovoje gulinčią moterį, kaip žinom iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai J. K., ir sako „žiūrėkit peša plaukus, muša“. A. K. sako „ligonis, viena koja“. J. K. sako „tampo viską, į galvą duoda, visur“. Pareigūnė klausia, kas buvo šiandien, J. K. sako „spjaudė, kolioja jis ant manies visaip“, pareigūnė klausia, ar šiandien mušė, J. K. sako „tik už rankos tempė (rodo kairę ranką suimdama dešine)“, A. K. sako „(nesuprantamai) barzdą, buvo daugiau“, pareigūnė klausia, kada buvo, A. K. sako „jau musėt kokios trys keturios dienos, kakta buvo (rodo sau į kaktą“. R. G. sako, kad įgaliotinis sako, kad jei išsikviečia liepia rašyt pareiškimą, ji sako „užmuš anas, arti kaimynų nėra“. Pareigūnė eina prie durų, kur moterų nurodymu, turėtų būti K. K., beldžia į duris ir prašo atidaryt. R. G. sako, kad jis neįsileis, o duris laužt negalima, nes nebus kas sutvarko. Pareigūnė klausia, kaip tada vyrą išvežti, R. G. sako „tai nevežkit“. Pareigūnė sako, kad taip neišeina, kad jo nevežt. A. K. sako, kad jis galėjo išeit pro kitas duris, namas yra dviejų galų, ten yra kitos durys. Pareigūnas eina į lauką, kur yra kitos durys. R. G. sako „anos bijo“, ji sako, kad ji su juo prieš kokį pusantro mėnesio buvo susimušę. Grįžta pareigūnas ir sako „nieko nesimato“, moterys sako, kad tada pabėgo. Pareigūnė sako, tai šiandien jūs sakėt, kad tempė už plaukų, J. K. sako „ne šiandien“, A. K. sako „prieš kokias keturias dienas“. Pareigūnė klausia, ar kvietė policiją, R. G. sako, kad jos neturi telefono. A. K. sako „pirma telefoną sudaužo, išgriaun ir tada vanoja visus“. Pareigūnė klausia, ar mobilaus telefono neturi, A. K. sako, kad nemoka elgtis, R. G. sako, kad mobilų telefoną jis pasiėmęs, ji sako, kad pati jo bijo. A. G. rodo (nesimato ką), bet galima suprasti, kad plaukus išpeštus iš J. K. galvos. Pareigūnė klausia, ar K. K. geria kiekvieną dieną, A. K. sako „ir dieną ir naktį“. Pareigūnė klausia, už ką geria, A. K. sako, kad brolis (Z. K.) gauna invalidumą, atima iš brolio pinigus ir geria, jei brolis neduoda, „jam duoda į kailį“. Pareigūnė klausia, ar buvo anksčiau ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoj aplinkoj, A. K. sako buvo, bet kada, neprisimena. R. G. sako, kad ėjo A. K. į savivaldybę, kad K. iškeldintų, bet moteriai paaiškino, kad jo iškeldint negali. A. K. sako „nu žvėris“. Pareigūnė klausia, ką vakar darė, ar mušė, A. K. sako „vakar jo, čia kožną vakarą, čia prisigeria“. R. G. sako, kad jis būna ramus kol yra kas svetimas. A. K. sako, kad žodžiais tai visokiais „aš nemoku net pasakyt“. Pareigūnė užsirašo R. G., A. K., J. K., K. K. duomenis. Pareigūnė klausia, kur gali būt K., moteris sako, kad nežino. R. G. pareigūnus veda parodyti Z. K. kambarį, sako, kad jis sunkiai vaikšto. Pareigūnė klausia, tai vakar mušė, ar nemušė, A. K. sako „kiekvieną dieną“. Pareigūnė klausia kada paskutinį kartą mušė. A. K. sako „vakar“, pareigūnė klausia, kelintą valandą, A. K. sako „kokią šeštą-septintą valandą“, pareigūnė klausia, kam sudavė. Gulinti lovoje J. K. sako „man“, pareigūnė klausia, kur sudavė, J. K. rodo kairį skruostą, kairę akį ir sako „čia ir per akį ir po lovą tampė“, pareigūnė klausia, ar po lovą tampė, J. K. sako „taip pakėlė ir“. Pareigūnė rodo ant J. K. smakro žaizdą ir klausia, kada atsirado, A. K. sako prieš kokias keturias dienas. Pareigūnė sako, tai keturias dienas iš eilės mušė, moterys sako, kad kiekvieną vakarą, kai išeina slaugytojos. Pareigūnė klausia A. K., ar prieš ją smurtavo, A. K. sako, kad jos bijo, ji duoda jam su lazda, ji sako „dabar jis manęs nemuša“, kad mušė prieš kokius metus, galva buvo praskelta, jos dabar nemuša, bet muša seserį ir brolį. Pareigūnė klausia J. K., ar ją mušė keturias dienas, ar į skirtingas vietas, J. K. sako „taip, į skirtingas, čia ir čia (kur rodo nesimato, nes kamera nukreipta į sieną) už nosies grieb, už barzdos grieb“. Pareigūnė klausia, ar su griebimais pajaučia fizinį skausmą. J. K. sako „nu pavyzdžiui čia tai pajaučiau (ką rodo nesimato). Pareigūnė liepia moteriai sakyt, kur pajautė fizinį skausmą, J. K. sako „plaukus irgi išrovė, tempė už plaukų“, pareigūnė klausia kada, J. K. sako „čia prieš kokias tris-keturias dienas“. Pareigūnė klausia, kada paskutinį kartą patyrė fizinį skausmą, J. K. sako „prieš tris dienas“, pareigūnė klausia, kaip jai trenkė, su kuo, J. K. sako „su ranka“, pareigūnė klausia, kaip, ar su delnu, J. K. sako „nu aš dabar nelabai, po lovą tampė (verkia), į kaktą trenkė, į akį“. Pareigūnė klausia, ar greitosios reikia, moterys sako, kad nereikia. Pareigūnė sako, tai šiandien nemušė, praeitas dienas, A. K. linkteli galva ir sako, kad šiandien ne. Pareigūnė klausia J. K., ar nori rašyti pareiškimą, J. K. atsako, kad nori. Pareigūnė prašo atkraustyti stalą, kolega išeina į automobilį atnešti kompiuterį. Pareigūnė prašo pateikti asmens dokumentus. Pareigūnė jungiasi nešiojamą kompiuterį. Įrašo trukmė 30:00. 2) Apžiūrimas failas PSS-20240118-194144UTC+0200. Į įvykio vietą, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Įraše užfiksuotos tas pačios aplinkybės kaip pirmame faile, tik filmuojamas kito pareigūno kūno kamera, todėl jis peržiūrimas ir detaliai neaprašomas. Įrašo trukmė 30:00 (e. b. l. 44-47).

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).