Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl bažnytinės santuokos civilinių teisinių pasekmių panaikinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo ir išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu panaikino įrašą apie santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. 251, tarp ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir ieškovė) ir atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir atsakovas; patvirtino ieškovės ir atsakovo 2021 m. liepos 29 d. pasirašytą taikos sutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams, padalino santuokoje įgytą turto.

2. Ieškovė L. S. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, byloje Nr. e2-471-647/2021 Prašymą motyvavo aplinkybe, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 iš G. S. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams O. S. ir D. S., mokant kiekvienam sūnui po 240 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, tačiau 2022 m. vasario mėn. atlikus indeksaciją mokamo išlaikymo dydis abiem vaikams turėjo būti 584 Eur, o 2023 m, vasarį atlikus indeksaciją mokamo išlaikymo dydis abiem vaikams turėjo būti 740 Eur. Tokiu būdu nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. birželio mėnesio susidarė 2330 Eur skola. L. S. prašė išduoti vykdomąjį raštą, kadangi G. S. nevykdo taikos sutarties sąlygų.

3. Atsakovas G. S. su prašymu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovė netinkamai taiko priteistos išlaikymo sumos indeksavimą bei neatsižvelgia į laikotarpius, kai dėl jos ligos vaiku rūpinosi atsakovas.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Skyrius) pateikto išvadoje pasisakė dėl vartojimo kainų indekso taikymo tvarkos bei nurodė, kad nepilnamečiai O. ir D. S. nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. sausio 12 d. gyveno su G. S. jo gyvenamojoje vietoje, nepilnamečių tėvai tarėsi, kad minimu laikotarpiu G. S. išlaikymo jiems neteiks, todėl vertintina, kad minimu laiku išlaikymo vaikams G. S. neteikė dėl objektyvių priežasčių. Skyriaus vertinimu, spręsti, kad jis nevykdė taikos sutarties sąlygų, pagrindo nėra, kadangi tris savaites vaikų poreikiais rūpinosi išimtinai G. S.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, suinteresuoto asmens G. S. teismui pateiktais paaiškinimais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM 2023 m. birželio 27 d. išvadoje pateiktu vertinimu, priėjo išvados, kad byloje nepakanka įrodymų, kad suinteresuotas asmuo G. S. netinkami vykdo sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Ieškovė L. S. (toliau ir apeliantė, ieškovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti arba grąžinti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo už piktnaudžiavimą procesu, teismo klaidinimą bei melavimą skirti G. S. 2000 Eur bauda, pusę šios baudos sumos skiriant apeliantei.

8. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi atsakovas suklaidino teismą. Paaiškina, jog G. S. paėmė vaikus iš jų močiutės J. S. (ieškovės motinos) 2022 m. gruodžio 23 d., 19.00 ir vėl atvežė vaikus 2023 m. sausio 6 d. Vaikai buvo pas močiutę sekančiai - sūnus O. buvo pas mano mamą iki 2023 m. sausio 12 d., sūnus D. - iki 2023 m. sausio 9 d. Ieškovės teigimu, ji, atveždama vaikus pas mamą, kartu įdėjo labai daug daiktų - rūbus, žaislus ir visus būtinus reikmenis. Taigi atsakovui jokių papildomų išlaidų, išlaikant vaikus tikrai nereikėjo. Šias aplinkybes siekia įrodyti savo motinos rašytiniu pareiškimu, kurų prašo prijungti prie bylos.

9. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neinformavo jos apie gautus byloje rašytinius įrodymus, nesuteikė jai teisės į juos atsiliepti.

10. Atsakovas G. S. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

11. Anot atsakovo, ieškovės prašymas grąžinti klausimą spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui nėra niekaip pagrįstas, kadangi ji teikia įrodymus ir prašymą grindžia naujomis aplinkybėmis, kuriuos galėjo būti nurodytos jau pirmosios instancijos teisme.

12. Atsakovas pažymi, jog ieškovė su vaikais nebuvo nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. sausio 12 d., ką patvirtina ir pati ieškovė pateikdama savo mamos paaiškinimą, todėl niekam neturi kilti jokių abejonių, kad minėtas 3 savaites, vaikai su mama nebuvo, mamai nereikėjo jais rūpintis ir mama neturėjo jokių išlaidų susijusių su vaikų poreikiais. Pažymi, jog bylos medžiaga nustatyta, kad su ieškove buvo sutarta, kad už šį laikotarpį atsakovas alimentų nemokės, toks buvo susitarimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijos pateikimo

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Apeliantė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių prašomą prijungti įrodymą – savo motinos J. S. paaiškinimo – negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nepriima ir nevertina.

Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą.

16. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi teigdama, jog pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nepagrįstai, vadovaudamasis G. S. melagingais paaiškinimas. Atsižvelgiant ė aplinkybė, kad apeliantė atskirajame skunde nepasisako dėl priteistos išlaikymo sumos indeksavimo tvarkos, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad apeliantė skundžiamą nutartį ginčija tik dalyje dėl neteikto vaikams išlaikymo nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. sausio 12 d.

17. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 patvirtintos taikos sutarties 3 punktu šalys sutarė, kad G. S. įsipareigoja teikti nepilnamečių vaikų D. S. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir O. S. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 240 eurų kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną L. S. Išlaikymas už kiekvieną einamąjį mėnesį pervedamas į L. S. nurodytą banko sąskaitą kiekvieno einamojo mėnesio 10 (dešimtą) dieną. Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų (Vyriausybės) nustatyta tvarka.

18. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi atsakovo bei Skyriaus pateiktais rašytiniais įrodymais, nesuteikė galimybės jai su šiais įrodymais susipažinti ir atsikirsti, todėl, jos nuomone, priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

19. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai išnagrinėjo bylą ar priėmė sprendimą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Tuo tarpu, CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

20. Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu patvirtino, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

21. Ieškovė prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties rezoliucinės dalies 3 punktą, teigdama, jog atsakovas šių nuostatų nevykdo, nes netaiko priteistų sumų indeksavimo ir susidarė įsiskolinimas.

22. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius, dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, jog taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

23. Įvertinus šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punkte numatytą sąlygą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog joje sulygtas šalių susitarimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis priverstinio vykdytinumo požymius, nes jos (sąlygos) tekstas reikalauja nustatyti aplinkybes, ar sąlyga įvykdyta ar neįvykdyta, ir jeigu neįvykdyta, dėl kokių priežasčių, kokios aplinkybės lėmė, jog sutarties sąlyga galimai buvo neįvykdyta laiku, ar dėl ieškovo kaltės ar dėl kitų asmenų nebuvo įvykdyta sąlyga. Tai reiškia, kad tokios sąlygos (ne)įvykdymo aplinkybes antstolis, priešingai nei teigia apeliantė, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturi pareigos ir negali nustatinėti, tačiau siekiant išieškoti išlaikymą ir nustatyti išlaikymo įsiskolinimo dydį, prieš tai minėtos sąlygos (ne)įvykdymas privalėjo būti įvertintas.

24. Nurodyto reglamentavimo ir teismų praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, paskyrė rašytinį bylos nagrinėjimą bei suteikė teisę bylos dalyviams iki paskirto teismo posėdžio pateikti savo nuomones ir įrodymus. Pažymėtina, jog byla elektroninė, todėl visi bylos dalyviai turi galimybę matyti visis teismo procesinius veiksmus nedelsiant ir į juos atitinkamai sureaguoti. Juolab, kad atsakovo ir Skyriaus pateikti procesiniai dokumentai atitinkamai 2023 m. birželio 21 d. ir 2023 m. birželio 27 d., o skundžiam teismo nutartis priimta 2023 m. liepos 21 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nebuvo aktyvi ir iki paskirto teismo posėdžio papildomų įrodymų ar paaiškinimų teismui nepateikė.

25. Apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje surinktus rašytinius įrodymus, įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovo atsiliepime nurodytus argumentus bei Skyriaus byloje pateiktas išvadas, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdo taikos sutarties 3 punkto sąlygą.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės L. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.