Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui V. K.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. kovo 29 d. S. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2021 m. vasario 9 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad jis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravo vieno buto gyvenamąjį namą neturint neypatingos kategorijos statinio rekonstravimui privalomojo statybą leidžiančio dokumento, t. y. prie vieno buto gyvenamojo namo, kurio užstatytas plotas 122 kv. m, bendras plotas 94.90 kv. m, pristatyta uždara 4 x 4,12 kv. m ploto veranda bei atvira 4,12 x 2,71 ploto terasa ir šiais veiksmais S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 22 dalį (b. l. 3-4).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. nurodė, kad nusižengimą pripažįsta, gailisi. Paaiškino, kad su seserimi pasidalijo namą, kuriame buvo mažai vietos, todėl nutarė pasistatyti priestatą. Nežinojo, jog namo priestato statybai reikalingas leidimas. Dabar institucija jam davė nurodymą per atitinkamą terminą susitvarkyti statybos teisėtumą ir gauti sesers sutikimą priestato rekonstrukcijai. Prašė sumažinti jam skirtiną baudą, kadangi jo gaunamos pajamos minimalios.

Teismo posėdyje institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas nurodė, kad S. K. nustatytas 6 mėnesių terminas statybos leidimui gauti. Kad gauti leidimą jis turi pasidaryti projektą ir gauti namo bendrasavininko sutikimą. Leidimo negavus statinys turės būti nugriautas. Skiriamos baudos dydžio klausimą palieka spręsti teismui.

Neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį. Šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Įstatymas) bei kitus poįstatyminius teisės aktus. Statytojas (užsakovas) privalo Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė) (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais (Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2020 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-824-1023/2020, patvirtino tarp ieškovės V. R. ir atsakovo S. K. 2020 m. spalio 5 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis: atsakovas S. K. ir ieškovė V. R. susitaria, kad V. R. atitenka ir Nekilnojamojo turto registre jos vardu įregistruojama asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinys ir lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,26 ha ploto (pievos ir natūralios ganyklos, bei užstatytos teritorijos) žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą prie sutarties (duomenys neskelbtini) sudarytą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esantį 2017 m. sausio 17 d. gyvenamojo namo pirmo aukšto planą (sutarties priedas Nr. 1) bei matininko A. K. 2020 m. spalio 5 d. parengtą žemės sklypo planą (sutarties priedas Nr. 2) (b. l. 30-37). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (registracijos data 2021 m. vasario 26 d., Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-8) nurodyta, kad 2021 m. vasario 19 d. nuo 10.00 val. iki 12.00 val. buvo atliktas neplaninis patikrinimas pagal 2021 m. vasario 1 d. skundą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), esančio statinio – vieno buto gyvenamojo namo, esančio Nemuno kilpų regioniniame parke, kurio 1/2 dalis priklauso S. K., kita dalis – V. R., namo rekonstrukcijos. Nustatyta, kad prie vieno buto gyvenamojo namo, kurio užstatytas plotas 122 kv. m, bendras plotas 94.90 kv. m, pristatyta uždara 4 x 4,12 kv. m užstatyto ploto veranda bei atvira 4,12 x 2,71 užstatyto ploto terasa. Terasos ir verandos pamatai pagal konstrukciją – stulpiniai (PVC d-100 mm vamzdžiai, užpildyti betonu), stulpų aukštis – 05 – 0,7 m. Terasos su veranda grindys – medinė laikanti konstrukcija iš tąšų, pritvirtintų prie stulpinių pamatų. Grindų danga: verandoje medinės grindinės lentos, terasoje – dar nebaigta rengti (medinės grindinės lentos). Terasos ir verandos sienų laikanti konstrukcija – mediniai tąšai, vienšlaičio stogo laikanti konstrukcija – medinės gegnės, kurių vienas galas pritvirtintas prie namo stogo laikančių konstrukcijų (gegnių), tuo apkraudamas (silpnindamas) namo sienų konstrukcijas, kitas – prie verandos ir terasos sienų laikančių konstrukcijų. Verandos išorinės atitvaros – medinis laikantis karkasas iš abiejų pusių apkaltas medžio drožlių plokšte, su įstatytomis lauko durimis ir trimis langais. Kaimyno sutikimas verandos ir terasos statybai nepateiktas. Gyvenamojo namo NTR kadastrų bylos statytojas nepateikė. Statinio projekto statytojas nepateikė. Statybą leidžiančio dokumento statytojas nepateikė. Šias aplinkybes patvirtina ir prie akto pridėtos fotonuotraukos (b. l. 9-11) bei gyvenamojo namo planas (b. l. 12), kuriame nubraižyta dengta terasa ir veranda, kurios užstatytos ant namo bendraturtės V. R. įėjimo į namą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte (registracijos data 2021 m. kovo 1 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 15-18) nurodyta, kad S. K. 2021 m. vasario 19 d. rekonstravo neypatingą statinį – gyvenamąjį vieno buto pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 ir 7 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, to paties straipsnio 16 dalies 2 punktą, to paties straipsnio 22 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta daroma išvada, kad S. K. yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, todėl baustinas.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Bylos duomenimis S. K. praeityje du kartus baustas administracine tvarka, jam paskirtas administracine nuobaudas – baudas sumokėjęs, administracinės nuobaudos negalioja (b. l. 38-40), dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, jo sugyventinė registruojasi Užimtumo tarnyboje, nuo 2021 m. sausio 11 d. jai paskirta 211,86 Eur darbo paieškos išmoka. Teismo posėdžio metu S. K. prašė sumažinti jam skiriamą baudą.

Pažymėtina, kad neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų (ANK 352 straipsnio 5 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena S. K. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo pripažino dėl padaryto nusižengimo, nuoširdžiai dėl to gailisi, administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gauna minimalų darbo užmokestį, todėl net minimali ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda jam bus pernelyg griežta bei per didelė finansinė našta, todėl neproporcinga administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai pasiekiami tik tuo atveju, kai asmeniui paskirta administracinė nuobauda yra realiai vykdoma, todėl, skiriant baudą, be bylos duomenų, kuriuos privaloma įvertinti (ANK 34 straipsnio 4 dalis), turi būti atsižvelgiama ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens realią galimybę ją sumokėti. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui net ir mažesnės negu numatyta ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje minimalios administracinės nuobaudos – baudos paskyrimas šiuo atveju būtų teisingas ir pagrįstas, todėl S. K. prašymas dėl baudos mažinimo tenkintinas, jam skirtina 600 Eur dydžio bauda (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34-36 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, mokėjimo paskirtyje nurodant „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-03-29 administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini)“, įmokos kodas 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).