Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-200-272/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
1-200-272/2014
Teisminio proceso Nr.
13-1-02123-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Civilinis ieškovas
I. T.
Kaltinamasis
E. Č.
Advokatai
Maris Jasmontas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-200-272/2014 m.Teisminio proceso Nr. 13-1-02123-2013-0.Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 29 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,dalyvaujant prokurorėms I. P., N. M.-Posaškovai,gynėjai advokatei A. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. T.,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokato padėjėjui Mariui Jasmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, -

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2013 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.30 val. prie Meduvio ežero Plaknos k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav. konflikto metu tyčia kumščiu du kartus sudavė I. T. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė I. T. sveikatą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. Č. neprisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju iki šio įvykio jie buvo geriausi draugai, jie yra pažįstami apie 8-9 metus, dabar jų tarpusavio santykiai yra blogi, jie nepalaiko jokių santykių; su G. K. jis (E. Č.) yra pažįstamas apie 5 metus, jie kartu nuomojasi butą virš dviejų metų, santykiai su ja yra geri. Parodė, kad 2013-08-11 jis (E. Č.) paskambino nukentėjusiajam ir pasiūlė jam važiuoti prie ežero, kuris yra Trakų rajone. Jie su G. K. jos pilkos spalvos, VW Polo markės automobiliu, kurį vairavo G. K., nuvažiavo pas I. T. į kaimą, atvažiavo pas jį apie 20 val. I. T. įsėdus į automobilį, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Jis (E. Č.) buvo visiškai blaivus, nes jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, o kitą dieną jam reikėjo važiuoti į reisą. I. T. važiavo prie ežero su dukra A., kuriai yra apie 3 metai. Važiuojant jie bendravo, juokavo, jokių pykčių nebuvo. Pakeliui mergaitė užmigo, todėl I. paprašė pritildyti muziką, jie pritildė. Atvažiavus prie ežero jie išlipo iš automobilio, o mergaitę paliko automobilyje. Jiems jau išlipus, automobilyje suskambo jo (E. Č.) telefonas. Jis paėmė telefoną ir paėjęs link ežero 20-30 metrų pradėjo kalbėtis. Jis suprato, kad nuo telefono skambučio prabudo I. T. dukra. Pakalbėjęs telefonu jis atsisuko ir pamatė, kad I. T. eina link asfaltuoto kelio, kartu su juo ėjo G. K.. Jis (E. Č.) nuėjo prie jų ir paklausė, kas atsitiko. G. K. paaiškino, kad I. T. supyko, nes nuo telefono skambučio prabudo jo dukra. Jis (E. Č.) I. T. pasakė, kad jis ramintųsi, bet jis buvo neblaivus ir todėl jo elgesys buvo neadekvatus. I. T. jam nieko neaiškino, tik keikė jį necenzūriniais žodžiais. Jis dar kartą paprašė nukentėjusiojo nusiraminti, bet jis nekreipė į jį dėmesio, todėl ir jis (E. Č.) jį taip pat iškeikė necenzūriniais žodžiais. Jie pykosi toliau, I. T. pasakė, kad išvažiuoja, ir jis (E. Č.) iš pykčio pasakė: „Na ir gerai, ir važiuok pas savo k..., prostitutę“, taip pavadindamas nukentėjusiojo buvusią žmoną, su kuria I. T. tuo metu berods gyveno. Jis (E. Č.) apsisuko, nuėjęs susirinko daiktus ir atsisėdo į mašiną. Matė, kaip G. K. dar kalbėjosi su I. T.. G. K. greitai grįžo, ir jie nuvažiavo į asfaltuotą kelią, nuo kurio atstumas iki Gardino kelio yra apie 2-3 km. Kai jie išvažiavo, I. T. jau buvo prie stotelės, kuri yra prie pagrindinio kelio. G. K. buvo išlipusi ir dar I. T. prašė važiuoti kartu su jais, bet jis nesutiko. Tada jie išvažiavo. Parodė, kad jis (E. Č.) I. T. tikrai nesudavė, šis jam irgi nesudavė, atbėgusių vaikų ir liudytojo V. S. jis nematė, I. T. jis nesivijo, jo (E. Č.) niekas nebandė tramdyti. Jo (E. Č.) nuomone, tą vakarą prie ežero niekas negalėjo I. T. sulaužyti nosį, jis buvo neblaivus, paleistas vėlų vakarą nelabai gerame rajone, t.y. Žemuosiuose Paneriuose, ir turbūt jam kažkas ten sulaužė nosį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. T. parodė, kad jie su kaltinamuoju buvo pažįstami apie 6 metus, gal daugiau, kartu dirbo apsaugos komandoje, jų santykiai buvo geri iki šio įvykio; G. K. jis pažinojo apie 1-1,5 metų. Parodė, kad įvykio dieną jam paskambino G. K., o jis tuo metu buvo su savo vaiku. G. K. su E. Č. atvažiavo jo paimti į Bukiškių k., Vilniaus r., iš kur paėmė jį su dukra A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Važiavo G. K. priklausančiu Volkswagen Polo automobiliu, kurį vairavo G. K.. Jie važiavo prie ežero praleisti laiko. Važiuojant prie ežero, kurio pavadinimo jis nežino, automobilyje jie su E. Č. pradėjo pyktis dėl to, kad E. Č., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, pradėjo negražiai kalbėti, įžeidė jį necenzūriniais žodžiais, todėl jis nusprendė iš ten pasišalinti. Jis tik atsisėdęs į automobilį pamatė, kad kaltinamasis girtas. Konfliktas kilo privažiuojant ežerą. Kai sustojo, jis (I. T.) paėmė vaiką ir nuėjo prie pagrindinio kelio stabdyti automobilių, norėdamas grįžti į Vilnių. Jis (I. T.) nuėjo prie pagrindinio kelio, o iš paskos atėjo E. Č. ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. G. K. niekaip nereagavo į jų konfliktą automobilyje. Kai E. Č. rėkė lauke, G. K. nuo jų stovėjo toliau, apie 5 m atstumu. G. K. prie jo (I. T.) nebuvo priėjusi ir nekalbėjo su juo. Jam stovint prie pagrindinio kelio ir laikant ant rankų dukrą jis pajuto du smūgius. E. Č. jam kumščiu sudavė į veidą, antras smūgis buvo į nosį, jis bandė suduoti ir trečią kartą ir pataikė vaikui kažkur į galvą. Vėliau paaiškėjo, kad vaikui galvos srityje buvo mėlynė. Po suduotų smūgių jis (I. T.) laikydamas vaiką ant rankų per tris žingsnius atsitraukė nuo kaltinamojo, tada atėjusi G. K. pradėjo E. Č. raminti. Tuo metu, kai jam (I. T.) buvo suduoti smūgiai, jis G. K. nematė ir negirdėjo, kad jį ką nors būtų sakiusi. Po kelių minučių privažiavo apie 12 m. amžiaus berniukas su dviračiu, pasakė, kad jo tėvas viską matė ir klausė, ar reikia pagalbos, ar reikia kur nors nuvežti. Jis (I. T.) pasakė, kad reikia nuvežti. Po kažkiek laiko, gal po 5 min., privažiavo to berniuko tėvas - liudytojas V. S. - su automobiliu, ir jis (I. T.) su dukra įlipo į automobilį, kuriame sėdėjo liudytojo žmona ir vaikai. Kai privažiavo berniuko tėvas - V. S., G. K. ir kaltinamojo jau nebuvo, jie jau buvo išvažiavę. V. S. jo paklausė, kur jį nuvežti. Jis (I. T.) jam pasakė, kad jam sulaužyta nosis. V. S. nuvežė jį iki Žemųjų Panerių, iki “Statoil” degalinės. Jis nuėjo į “Hesburger” kavinę ir užsakė vaikui valgyti, apsiprausė kavinės tualete, tada paskambino A. Š., ir šis atvažiavęs nuvežė jį į sutartą vietą, kur jis atidavė dukrą jos motinai. Nuo to laiko, kai jis išlipo iš V. S. automobilio, iki to laiko, kol jį paėmė A. Š., praėjo apie 10-20 min. Jis su A. Š. nuvažiavo į Žalgirio ligoninę, iš kur juos nukreipė į Lazdynuose esančią ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir konstatavo nosies lūžį. Po to jis paskambino pažįstamam, ir šis jį parvežė namo. Parodė, kad ligoninėje jis (I. T.) gulėjo 3 dienas, kai padarė operaciją. Nosies lūžį jis gydėsi daugiau negu mėnesį laiko. Tuo metu jis dirbo trijose darbovietėse, bet iš trečios darbovietės negavo pažymos. Parodė, kad įvykio metu jis (I. T.) buvo visiškai blaivus. Parodė, kad tai jau ne pirmas kartas, kai kaltinamasis girtas buvo jam sudavęs - buvo sudavęs prieš 5 metus ir prieš 3 mėnesius iki šio įvykio. Parodė, kad jis Lazdynų ligoninėje pasakė registratorei, kad jam sulaužyta nosis, bet nesakė, kas jam ją sulaužė, nesakė, kad jį sumušė nepažįstamas asmuo Naujininkuose, jis tą dieną nebuvo Naujininkuose ir nežino, kodėl taip parašė registratorė, pats jis šito įrašo nematė, bet jam tyrėja pasakė. Parodė, kad jis buvo nedarbingas nuo 2013-08-19 iki 2013-09-18 ir už tą laikotarpį prašo priteisti žalos atlyginimą. Parodė, kad jam padaryta neturtinė žala pasireiškė psichologine trauma, prarastu laiku važinėjimams į Trakus dėl tyrimo, be to, jis dėl savo išvaizdos ilgą laiką negalėjo matytis su savo vaiku, negalėjo bendrauti su žmonėmis, negalėjo niekur išeiti, nes po operacijos vaikščiojo su tvarsčiais, gipsą turėjo daugiau nei savaitę, t.y. apie 12 dienų, taip pat patyrė skausmą, dvi savaites dėl nosies lūžio blogai jautėsi, skaudėjo galvą, yra like ir liekamieji reiškiniai, nes jo nosis liko kreiva, jam dabar sunkiau kvėpuoti, o iki to nosis buvo tiesi, kvėpavimo problemų iki to jis neturėjo. Palaiko savo ieškinį ir prašo jį patenkinti.

Liudytojas A. Š. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie 3 metus, jie yra geri pažįstami, kaltinamojo nepažįsta. Parodė, kad 2013 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, vakare, apie 22 val. jis sulaukė skambučio iš nukentėjusiojo, kuris paprašė paimti jį su vaiku iš Žemųjų Panerių. Tuo momentu jis nepasakojo, kodėl jį reikia paimti. Jis (A. Š.) nuvažiavo jo paimti, tada jie kartu nuvažiavo į Pašilaičius, kur atidavė vaiką jo buvusiai žmonai. Nukentėjusysis neatviravo, bet pasakė, kad susipyko su kažkokiu asmeniu, nesakė dėl ko susipyko, jis (A. Š.) suprato, kad buvo vienas asmuo. Baigėsi tuo, kad nukentėjusysis gavo kumščiu į veido sritį, kaip jis atsidūrė Žemuosiuose Paneriuose jam (A. Š.) nėra žinoma. Nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė Trakuose prie ežero, skundėsi, kad jam skauda. Vizualiai matėsi, kad jo nosis yra ne savo vietoje. Jis (A. Š.) pasiūlė važiuoti į Žalgirio kliniką, kur paliko nukentėjusįjį ir išvažiavo. Kai jie atvažiavo į Žalgirio kliniką, ten buvo eilė, ir jis (A. Š.) nematė, kaip nukentėjusysis bendravo su gydytojais. Po to nukentėjusysis jam vėl paskambino ir paprašė jį nuvežti į Lazdynų ligoninę. Jo (A. Š.) nuomone, nukentėjusysis buvo blaivus, nuo jo nesijautė alkoholio kvapo ir jis nepastebėjo, kad jis būtų buvęs neblaivus. Parodė, kad po nukentėjusiojo skambučio jis į Žemuosius Panerius atvažiavo maždaug per 15 minučių. Nukentėjusysis su dukra buvo kavinės viduje. Jis jo (A. Š.) paprašė, kad šis nupirktų jo vaikui sumuštinį, jis nupirko, ir jie išvažiavo. Nosis nukentėjusiojo nekraujavo, o gal jis (A. Š.) nematė.

Liudytoja G. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 4 metus, apie 1 metus jie kartu nuomojasi butą, gyvena atskiruose kambariuose; nukentėjusysis buvo E. Č. draugas, su nukentėjusiuoju santykiai iki to įvykio buvo normalūs, dabar jie nebendrauja, nes nukentėjusysis nenori. Parodė, kad 2013-08-11 jos automobiliu Volkswagen Polo, kurį ji ir vairavo, jie su E. Č. nuvažiavo paimti I. T. iš jo kaimo, kurio pavadinimo ji nežino. Paėmė I. T. su jo dukra A., ir važiavo į Trakus. Važiuojant link Trakų A. užmigo. Jie važiavo apie 18-19 val. Prie ežero jie išlipo iš automobilio visi trys, o A. liko miegoti. Po kiek laiko suskambo E. Č. telefonas, kuris buvo automobilyje, ir prikėlė A. I. T. paėmė mergaitę ir pasakė, kad eina namo, nes A. verkia. Ji (G. K.) jam sakė, kad jis nedurniuotų, kad jie jį parveš namo. Tada ji pasakė E. Č., kad reikia važiuoti namo. Ji nubėgo paskui I. T. ir pasakė, kad ir jie važiuoja namo ir jį parveš, tačiau jis nesutiko. Kai ji grįžo ir pasakė E. Č., kad I. T. nevažiuoja, E. Č. nuėjo prie jo pakalbėti. Ji girdėjo, kaip jie abu barėsi, keikėsi, bet I. T. vistiek nevažiavo. Tada E. Č. grįžo, jie atsisėdo į automobilį ir privažiavo prie I. T., bet jis pasakė, kad nevažiuos, kodėl - neaiškino. Jie išvažiavo. Ji girdėjo, kaip jie susipyko, bet nesuprato, kas ten atsitiko, neklausė E. Č., kodėl jie susibarė. Jokių smūgių ji nematė ir jų nebuvo. Ji nežino, kas nukentėjusiajam sulaužė nosį. Prieš jiems išvykstant jokių sužalojimų pas I. T. ji nematė. Konflikto metu pašalinių žmonių nebuvo. Kai jie išvažinėjo, I. T. su dukra stovėjo prie gatvės. Parodė, kad kai jie vyko prie ežero, nukentėjusysis su kaltinamuoju nesibarė, viskas buvo gražu. Ji nepastebėjo, kad kuris nors iš jų būtų girtas. Ji jautė nuo nukentėjusiojo alaus kvapą. E. Č. dirba vairuotoju ir jis ruošėsi į reisą kitą dieną, tai jis negalėjo būti išgėręs. Prie ežero niekas iš jų nevartojo alkoholinių gėrimų. Parodė, kad kai I. T. su E. Č. kalbėjosi, ji girdėjo keiksmažodžius ir visą laiką juos matė. Nuo to konflikto ir kol jie išvažiavo praėjo apie 2-3 min. Barnio metu prie I. T. niekas iš pašalinių priėjęs nebuvo. E. Č. konflikto metu negražiai pavadino I. T. žmoną, pavadino ją kekše, gal dėl to nukentėjusysis ir apkalba E. Č.. Nukentėjusysis neminėjo jai, kad jam sulaužyta nosis. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), iki to įvykio nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažinojo. Parodė, kad viskas įvyko 2013 m. vasara, rugpjūčio mėnesį, vakare. Jis buvo savo namuose. Atbėgo jo vaikai D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad vienas dėdė muša kitą dėdę, kuris ant rankų laiko mažą mergaitę. Vaikai sakė, kad vyrai mušasi prie paplūdimio, kuris nuo jo (V. S.) namų yra apie 60-70 m atstumu. Kai jis praėjus apie 3 minutėms išėjo į kiemą, jie jau buvo prie autobusų stotelės, kuri nuo jo namo yra apie 25 m atstumu. Jis matė, kaip kaltinamasis vijosi nukentėjusįjį. Jis (V. S.) šiek tiek paėjo link medžių ir riktelėjo kaltinamajam, kuris buvo nuo jo (V. S.) apie 20 m atstumu: „Ką tu darai?“, kaltinamasis jam kažką atsakė, bet ką tiksliai, nežino. Jie nustojo muštis ir išsiskirstė. Su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju kartu dar buvo moteris, ji buvo netoli kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Parodė, kad jis prisimena abu – ir nukentėjusįjį, ir kaltinamąjį, nes jo gera regimoji atmintis. Jis (V. S.) pamatė, kad nukentėjusysis nuėjo prie pagrindinio – Gardino - kelio. Autobusai važiuoja labai retai, todėl jis (V. S.) norėjo pagelbėti nukentėjusiajam, kuris buvo su maža mergaite. Kai nukentėjusysis nuėjo link pagrindinio kelio, jis (V. S.) paėmė automobilio raktelius, dokumentus, nuvažiavo prie nukentėjusiojo ir pasiūlė jam savo pagalbą. Stotelėje stovėjo kaltinamasis su moterimi, nukentėjusysis su vaiku ir, atrodo, tamsios spalvos, Golf markės automobilis. Kaltinamasis su moterimi stovėjo netoli automobilio, o nukentėjusysis stovėjo prie jų. Jis (V. S.) nuo savo namo nuvažiavo iki pagrindinio kelio, sustojo prie nukentėjusiojo ir pasiūlė jam nuvežti jį į Vilnių, jis sutiko. Nukentėjusysis atsisėdo į automobilį, ir jie nuvažiavo į Vilnių. Važiavo jis (V. S.), jo žmona, jų vaikai ir nukentėjusysis su vaiku. Su kaltinamuoju jis (V. S.) daugiau nebendravo. Pagal jų (kaltinamojo ir nukentėjusiojo) išvaizdą jam (V. S.) atrodė, kad jie abu buvo išgėrę, jie abu buvo agresyvūs. Važiuojant į Vilnių jis (V. S.) nukentėjusiojo nieko neklausinėjo, tik pakalbino nukentėjusiojo mergaitę, kad ji neverktų. Jis nežino, dėl ko jie susimušė. Jie buvo prie Meduvio ežero. Nukentėjusysis jam nieko nepasakojo. Nukentėjusiajam ant smakro, prie nosies, prie lūpų buvo kraujas, jis šluostėsi kraują. Nukentėjusįjį paleido Žemuosiuose Paneriuose esančioje degalinėje, jo paklausė, ar jis toliau pats nuvažiuos, jis pasakė, kad taip, todėl jis jį išleido ir pats išvažiavo. Parodė, kad jis nedavė nukentėjusiajam savo telefono numerio. Parodė, kad kai kaltinamasis pasivijo nukentėjusįjį, jis (V. S.) matė, kaip kaltinamasis bandė smūgiuoti. Kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam kumščiu į veidą, dėl to jis (V. S.) susinervino, nes nukentėjusysis laikė mažą vaiką ant rankų. Paties smūgio jis (V. S.) nematė, nežino, ar pataikė, nes buvo nuo jų per atstumą. Parodė, kad po šio įvykio kontakto su nukentėjusiuoju jis neturėjo. Parodė, jog jis yra įsitikinęs, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis.

Liudytoja E. G. parodė, kad ji 10 metų dirba Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja, nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta. Parodė, kad jai nėra žinoma, kas yra nagrinėjama šioje byloje, pas juos yra labai daug ligonių su tokiomis traumomis, todėl nukentėjusiojo neprisimena. Parodė, kad apžiūros lapą pildo gydytojas, ji pildo slaugos lapą, išrašo vaistus, fiksuoja laiką, kada pacientas atvyko, išvyko. Pranešimą policijai ne ji pildo, ji tik įrašo diagnozę ir praneša policijai, ką užrašo registratorė. Registratorė pildo žurnalą pagal ligonio nurodytas aplinkybes. Kai pacientas ateina į kabinetą, gydytojas iš naujo klausia, kas atsitiko. Parodė, kad ji negali pasakyti, ar registratorė galėjo suklysti, nurodydama sužalojimo aplinkybes.

2013-08-30 protokolu-pareiškimu Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 2 PK I. T. pranešė apie tai, kad jį 2013-08-11 apie 21.30 val. Vilniaus r., Lentvario sen. teritorijoje sumušė E. Č. ir sulaužė jam nosį (b.l. 2).

2013-12-10 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis I. T. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, ir parodė vietą prie Meduvio ežero Plaknos k., S. Trakų sen., Trakų r. sav., kur 2013-08-11 jam E. Č. sudavė smūgius į veidą ir sulaužė nosį (b.l. 53-58).

2014-01-28 akistatos tarp kaltinamojo E. Č. ir nukentėjusiojo I. T. metu kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų, duotų apklausų metu (b.l. 75-76).

Iš 2014-01-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. S. iš jam pateiktų 4 nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 (E. Č.), užfiksuotą asmenį, kaip asmenį, kuris 2013-08-11 prie Meduvio ežero, Plaknos k., S. Trakų sen., Trakų r. bandė suduoti kumščiu į veidą vyriškiui, laikančiam ant rankų vaiką; parodė, kad būtent šis vyriškis, kaip jam (V. S.) sakė jo mažametis sūnus, sudavė vyriškiui, laikančiam ant rankų mergaitę, kumščiu į veidą; parodė, kad jis (V. S.) asmeniškai matė 2013-08-11 vyriškį, esantį nuotraukoje Nr.3, pirmą kartą, bet pažino jį iš veido bruožų ( b.l. 61-63).

Iš 2013-09-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2849/13(01) matyti, kad I. T. nustatytas nosies kaulų lūžis, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku (2013-08-11); sužalojimui padaryti galėjo pakakti ir vieno trauminio poveikio; sužalojimas nebūdingas griuvimui; sužalojimas dėl nosies kaulų lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui (b.l. 13-14).

Iš nukentėjusiojo I. T. mobiliojo ryšio telefono Nokia C3 apžiūros protokolo matyti, kad telefono skiltyje “Gauti pranešimai” 2013-10-07 12.41 val. buvo gautas pranešimas iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimo tekstas yra tokio turinio: „Pasiskundei policijai. Nepamiršk ir mamytei pasiskųsti. Pasigailėsi avinėli.“ (b.l. 49-50).

Kaltinamasis E. Č. savo kaltės nepripažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jis I. T. tikrai nesudavė, atbėgusių vaikų ir liudytojo V. S. jis nematė, I. T. jis nesivijo, jo (E. Č.) niekas nebandė tramdyti. Jo (E. Č.) nuomone, tą vakarą prie ežero niekas negalėjo I. T. sulaužyti nosies, jis buvo neblaivus, paleistas vėlų vakarą nelabai gerame rajone, t.y. Žemuosiuose Paneriuose, ir turbūt jam kažkas ten sulaužė nosį. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusysis jį melagingai apkaltino dėl to, kad jis (E. Č.) negražiais žodžiais pavadino nukentėjusiojo buvusią žmoną. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, apklaustas įtariamuoju (b.l. 32-33, 70-71) bei akistatos su nukentėjusiuoju metu (b.l. 75-76) taip pat savo kaltės nepripažino, teigė, kad I. T. jis nemušė, nesudavė nukentėjusiajam nė vieno smūgio; jokio didelio konflikto tarp jų nebuvo, jie vienas ant kito nerėkė, negrasino.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. K. parodė, kad jiems atvažiavus prie ežero ir išlipus iš automobilio, nukentėjusiojo dukra A. liko miegoti automobilyje. Po kiek laiko suskambo E. Č. telefonas, kuris buvo automobilyje, ir prikėlė A. I. T. paėmė mergaitę ir pasakė, kad eina namo. Ji (G. K.) jam sakė, kad jis nedurniuotų, kad jie jį parveš namo. Tada ji grįžo ir pasakė E. Č., kad reikia važiuoti namo. E. Č. nuėjo prie jo pakalbėti. Ji girdėjo, kaip jie abu barėsi, keikėsi. Jokių smūgių ji nematė ir jų nebuvo. Ji nežino, kas nukentėjusiajam sulaužė nosį. Prieš jiems išvykstant jokių sužalojimų pas I. T. ji nematė. Konflikto metu pašalinių žmonių nebuvo. E. Č. konflikto metu negražiai pavadino I. T. žmoną, pavadino ją kekše, gal dėl to nukentėjusysis ir apkalba E. Č..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė (b.l. 24-25), kad 2013-08-11 jiems atvažiavus prie ežero Trakų rajone, kurio pavadinimo ji nežino, E. Č., ji ir I. T. išlipo iš automobilio ir ruošėsi maudytis. Tuo tarpu I. T. dukra miegojo automobilyje. Tada E. Č. kažkas paskambino į mobilaus ryšio telefoną, jis pakėlė ragelį, pradėjo kalbėtis ir tuomet prižadino I. T. dukrą. Dėl to, pasak jos, I. T. labai supyko. Tada E. Č. ir I. T. susipyko. Ji matė, kaip E. Č. ruošėsi eiti maudytis, o I. T. paėmė savo dukrą ir nuėjo prie kelio ir pradėjo stabdyti važiuojančius automobilius. Tada ji nuėjo su I. T. pasikalbėti. Ji pasakė I. T., kad jis nestabdytų automobilių, kad ji parveš jį į namus, nes jis buvo su mažu vaiku, bet jis atsisakė su ja važiuoti. Tada ji pasakė E. Č., kad reikia važiuoti automobiliu prie I. T., gal jis tuomet įlips į automobilį, ir ji nuveš jį su vaiku į namus. Ji su E. Č. automobiliu privažiavo prie I. T., bet pastarasis į automobilį nelipo. Tada ji su E. Č. išvažiavo į namus. I. T. liko kelyje stabdyti automobilius. Ji nematė, kad 2013-08-11 E. Č. būtų kumščiu keletą kartų sudavęs I. T. į veidą. Gal E. Č. ir galėjo suduoti I. T. į veidą, nes jie pykosi, tačiau ji asmeniškai to nematė. Po 2013-08-11 ji I. T. nematė, nes jis ant jos supyko dėl to, kad ji prie ežero jį paliko. Ji bendravo su I. T. telefonu, tačiau I. T. jai nieko nesakė, kad jam yra sulaužyta nosis. 2013-08-11 E. Č. buvo blaivus, jokio alkoholio kvapo nuo jo ji nejautė, nematė, kad E. Č. vartotų alkoholinius gėrimus. Tuo tarpu I. T. buvo išgėręs alaus, kiek jis išgėrė, ji negali pasakyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kritiškai vertina ir atmeta kaltinamojo E. Č. ir liudytojos G. K. parodymus, nes jie paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais.

Aplinkybę, kad nukentėjusiajam I. T. 2013-08-11 buvo sulaužyta nosis, patvirtina specialisto išvada Nr. G 2849/13(01) (b.l. 13-14).

Nukentėjusysis I. T. nuosekliai ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju (b.l. 5-6. 8-9), ir teisiamajame posėdyje parodė, kad nosį jam 2013-08-11 sulaužė būtent kaltinamasis E. Č., sudavęs ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, kilus tarp jų konfliktui prie ežero. Tai nukentėjusysis nurodė ir savo pareiškime policijai (b.l. 2), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 53-58), akistatos su kaltinamuoju metu (b.l. 75-76). Teismas pažymi, kad nukentėjusysis pareiškime policijai ir pirmos apklausos liudytoju metu (b.l. 5-6) nurodė, kad buvo sumuštas kaltinamojo 2013-08-11 apie 21.30 val. Vilniaus r., Lentvario sen. teritorijoje; papildomai apklaustas liudytoju jis parodė (b.l. 8-9), kad E. Č. sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du kartus į nosies ir veido sritį prie Šventininkų ežero, Trakų rajone. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis, nei liudytoja G. K. nežinojo ir negalėjo nurodyti nei ežero, nei vietovės, kur įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, pavadinimų. Ir tik parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 53-58) nukentėjusysis, pasiūlius jam parodyti vietą, kur jam 2013-08-11 buvo sulaužyta nosis, važiuojant jam su tyrėja tarnybiniu policijos automobilius, privažiavus S. Tarpupio kaimą, už kurio ribų yra ežeras, I. T. parodė, kad tai yra būtent tas ežeras, prie kurio jis 2013-08-11 buvo atvykęs su E. Č. ir G. K.; nustatyta, kad tai yra Meduvio ežeras, esantis Plaknos k., S. Trakų sen., Trakų r. Todėl tai, kad nukentėjusysis negalėjo iš karto tiksliai įvardyti vietovės, kur jis buvo sumuštas kaltinamojo, pavadinimo, nelaikytina jo parodymų prieštaringumą patvirtinančia aplinkybe.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė (b.l. 26-27), kad 2013-08-11 apie 22.00 val. jam paskambino I. T., kuris jo paprašė atvažiuoti iki „Hesburger“, kuris yra Savanorių pr., Vilniaus mieste, ir nuvežti jį su dukra į namus. Jis maždaug už 15 minučių atvažiavo į minėtą vietą, kur „Hesburger“ kavinėje buvo I. T.. Jis tuomet dar nupirko I. T. dukrai maisto. Tuo metu I. T. tyliai stovėjo kavinėje, jokių konfliktų ar barnių kavinėje tuo metu nebuvo. I. T. iš karto jam konkrečiai nieko nepasakojo, bet jis tuomet pastebėjo, kad I. T. nosis yra kažkaip ne vietoje, t.y. nosis atrodė kitaip nei įprastai, todėl jis pradėjo I. T. klausinėti, kas jam atsitiko. I. T. žodis po žodžio jam papasakojo, kad jis buvo Trakuose prie ežero su dukra ir gavo į nosį iš pažįstamo, kurio vardo ir pavardės jis (A. Š.) nurodyti negali, neprisimena, ar I. T. jam sakė jo vardą. I. T. jam tik pasakė, kad jam buvo suduota būtent Trakuose prie ežero, kiek kartų jam sudavė, nepasakė. Kiek jis prisimena, I. T. jam pasakojo, kad konflikto metu jis buvo su mažamete dukra ant rankų, kuomet jam pažįstamas sudavė kumščiu į nosį. Dėl ko jam sudavė kumščiu į nosį, I. T. nepaaiškino. Jo (A. Š.) manymu, jei I. T. buvo išgėręs, tai labai nedaug, nes jokio kvapo nuo jo nesklido. Tada jis I. T. nuvežė į Pašilaičius, kur žmona pasiėmė jo dukrą. Tada I. T. pasiėmė dokumentus, ir jis jį nuvežė į Žalgirio kliniką, tačiau ten pasakė, kad reikia kreiptis į Lazdynų ligoninę. Tuomet jis nuvežė I. T. į Lazdynų ligoninę, kur jis palaukė, kol I. T. užregistravo. Jis (A. Š.) asmeniškai negirdėjo, ką I. T. pasakė slaugytojai Lazdynų ligoninėje. Kuomet I. T. užsiregistravo, jis jam (A. Š.) pasakė, kad jis toliau viską susitvarkys pats ir jis gali važiuoti į namus. Tuomet jis nuvažiavo į namus ir nuo to laiko su I. T. apie minėtą įvykį nekalbėjo. Susitikęs I. T. jis paklausė jo, kaip nosis, šis jam atsakė, kad be komplikacijų. Kas sudavė 2013-08-11 Trakų rajone prie ežero I. T. į nosį, jis asmeniškai nematė, nes ten nebuvo, mano, kad tai nebuvo kažkoks jų bendras pažįstamas, nes I. T. apie tai jam būtų pasakęs. Vaikino vardu E. Č. jis nepažįsta.

Analogiškus parodymus liudytojas A. Š. davė ir teisiamajame posėdyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė (b.l. 59-60), kad 2013-08-11 jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), kuomet vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, jo vaikas D., kuriam yra 10 metų, atbėgo pas jį ir jam pasakė, kad prie Meduvio ežero mušasi du vyrai. Patikslino, jog sūnus jam pasakė, kad vienas vyriškis lenda muštis prie kito, kuris ant rankų laiko mergaitę. Vyriškiai sūnui buvo nepažįstami. Sūnus D. tuomet jam (V. S.) pasakė, kad stambus vyriškis sudavė kumščiu į veidą kitam vyriškiui, kuris laikė ant rankų mergaitę. Kiek kartų vyriškis sudavė, sūnus jam nepasakė. Tada jis išėjo į lauką ir pamatė, kad vyriškis su mergaite ant rankų buvo jau ant kelio, netoli jų namo. Taip pat jis matė, kaip kitas stambus vyriškis vėl bandė smūgiuoti vyriškiui, laikančiam ant rankų mergaitę. Vyriškis bandė smūgiuoti kumščiu į veidą, bet nepataikė. Tada jis (V. S.) pradėjo rėkti, kodėl jis lenda, ar jam ne gėda, juk vaikas ant rankų. Vyriškis jam pasakė, ko jis čia lenda, tai yra ne jo reikalas. Tada jis pasakė, kad iškvies policiją, po ko minėtas vyriškis aprimo ir nuėjo prie ežero, kur stovėjo automobilis ir buvo mergina. Vyriškis buvo stambokas, apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų. Jis (V. S.) vyriškį, kuris buvo su vaiku ant rankų ir kuriam buvo smūgiuota į veidą, savo automobiliu nuvežė iki Žemųjų Panerių troleibusų stotelės, Vilniaus mieste. Negali pasakyti, ar vyriškis, kurį jis vežė į Vilnių, buvo blaivus, to nepastebėjo. Vyriškis jam nei vardo, nei pavardės nepasakė. Ant vyriškio veido buvo lyg paraudimas, bet jis labai į vyriškį nežiūrėjo, nes vairavo. Jis jam (V. S.) nieko nesakė, dėl ko įvyko konfliktas, dėl ko jis buvo sumuštas. Jis (V. S.) negali pasakyti, ar kitas vyriškis, kuris sudavė vyriškiui su vaiku ant rankų, buvo blaivus. Jis pastebėjo tik tai, kad minėtas vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs.

Analogiškus parodymus liudytojas V. S. davė ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Be to, liudytojas V. S. parodė, kad jo yra gera regimoji atmintis, jis prisimena abu – ir nukentėjusįjį, ir kaltinamąjį, ir jis yra įsitikinęs, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis; taip pat parodė, kad po šio įvykio kontakto su nukentėjusiuoju jis neturėjo.

Iš 2014-01-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. S. iš jam pateiktų 4 nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 (E. Č.), užfiksuotą asmenį, kaip asmenį, kuris 2013-08-11 prie Meduvio ežero, Plaknos k., S. Trakų sen., Trakų r. bandė suduoti kumščiu į veidą vyriškiui, laikančiam ant rankų vaiką; parodė, kad būtent šis vyriškis, kaip jam (V. S.) sakė jo mažametis sūnus, sudavė vyriškiui, laikančiam ant rankų mergaitę, kumščiu į veidą; parodė, kad jis (V. S.) asmeniškai matė 2013-08-11 vyriškį, esantį nuotraukoje Nr. 3, pirmą kartą, bet pažino jį iš veido bruožų ( b.l. 61-63).

Kaip parodė liudytojas V. S., iki šio įvykio nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo jis nepažinojo, taigi, apkalbėti kaltinamąjį jis neturi jokio pagrindo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės vienodais ir nuosekliais liudytojo V. S. parodymais, taip pat, kaip ir nuosekliais liudytojo A. Š. parodymais, kuris, be kita ko, teisme parodė, jog nukentėjusysis daug neatviravo, bet pasakė, kad susipyko su kažkokiu asmeniu, baigėsi tuo, kad nukentėjusysis gavo kumščiu į veido sritį; parodė, jog nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė Trakuose prie ežero, skundėsi, kad jam skauda, vizualiai matėsi, kad jo nosis yra ne savo vietoje; parodė, kad po nukentėjusiojo skambučio jis į Žemuosius Panerius atvažiavo maždaug per 15 minučių, nukentėjusysis su dukra buvo kavinės viduje, o ikiteisminio tyrimo metu, kaip minėta, A. Š. parodė, kad I. T. buvo „Hesburger“ kavinėje, jis tyliai stovėjo kavinėje, jokių konfliktų ar barnių kavinėje tuo metu nebuvo. Šiais liudytojo A. Š. parodymais patvirtinami nukentėjusiojo parodymai, kad, be konflikto su kaltinamuoju prie ežero Trakų rajone, jokių konfliktų su kitais asmenimis jis tą vakarą neturėjo; po to, kai jį su dukra pavežė iki Vilniaus V. S., jis paskambino pažįstamam A. Š. ir su dukra laukė jo kavinės viduje, niekur iš kavinės išėjęs nebuvo, A. Š. atvažiavo labai greitai, praėjus kelioms minutėms po jo (nukentėjusiojo) skambučio ir nuvežė jį į ligoninę. Šiais nukentėjusiojo ir liudytojo A. Š. parodymais, kuris, be kita ko, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, kas leidžia daryti išvadą, kad jis neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, paneigiami kaltinamojo parodymai, kad 2013-08-11 nukentėjusįjį sumušė ne jis, o kas nors kitas, nes nukentėjusysis buvo neblaivus, paleistas vėlų vakarą nelabai gerame rajone, t.y. Žemuosiuose Paneriuose, ir turbūt jam kažkas ten sulaužė nosį. Taip pat liudytojo V. S. parodymais patvirtinami nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai bei paneigiami kaltinamojo ir liudytojos G. K. parodymai, kad E. Č. nesudavė nukentėjusiajam smūgių prie ežero 2013-08-11 ir kad jokių pašalinių asmenų prie ežero nebuvo, taip pat, kaip ir kaltinamojo teisme duoti parodymai, kad jis nematė nei atbėgusių vaikų, nei liudytojo V. S., I. T. jis (kaltinamasis) nesivijo, jo (E. Č.) niekas nebandė tramdyti.

Tai, kad būtent kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ir tai, jog po nukentėjusiojo sumušimo kaltinamasis rašė jam grasinančio turinio SMS žinutes: iš nukentėjusiojo I. T. mobiliojo ryšio telefono Nokia C3 apžiūros protokolo matyti, kad telefono skiltyje “Gauti pranešimai” 2013-10-07 12.41 val. buvo gautas pranešimas iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimo tekstas yra tokio turinio: „Pasiskundei policijai. Nepamiršk ir mamytei pasiskųsti. Pasigailėsi avinėli.“ (b.l. 49-50). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad minėta SMS žinutė, kaip ir kita protokole nurodyta SMS žinutė, kuria kaltinamasis rašė nukentėjusiajam, kad šis „nepradėtų su juo karo“, buvo atsiųstos jam iš to paties telefono numerio, kuriuo anksčiau jis bendraudavo su kaltinamuoju.

Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją ir juos atmeta bei jais nesivadovauja priimant nuosprendį. Taip pat teismas kritiškai vertina ir atmeta ir liudytojos G. K. parodymus, kuri, kaip parodė ir kaltinamasis, ir pati liudytoja G. K., yra kaltinamojo draugė, jie kartu nuomojasi butą, todėl ji duoda kaltinamajam palankius parodymus, siekdama palengvinti jo teisinę padėtį ir padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad liudytoja G. K. siekė duoti kuo palankesnius kaltinamajam parodymus, patvirtina ir tai, kad ji parodė, jog kaltinamasis yra draugiškas, nekonfliktiškas, o nukentėjusysis yra karštakošis, tuo tarpu liudytojas A. Š. parodė, kad I. T. yra jo pažįstamas, su kuriuo jis labai artimai nebendrauja, bet kartais susitinka, I. T. yra nekonfliktiškas žmogus, jis asmeniškai su I. T. jokių konfliktų ar ginčų nėra turėjęs. Pažymėtina, kad net iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti (b.l. 38-41), kad E. Č. yra baustas administracine tvarka pagal ATPK 187 str. 2 d. už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, taip pat baustas pagal ATPK 174 str. už tai, kad 2012-01-23 PC „Akropolis“, t.y. viešoje vietoje, būdamas girtas keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Byloje esančioje Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK įvykių registracijos informacijoje (b.l. 3) nurodyta, kad 2013-08-12 00.29 val. RVUL slaugytoja G. pranešė, kad 2013-08-11 22.53 val. atvyko I. T., g. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2013-08-11 22.00 val. Naujininkų mikrorajone (gatvės nenurodė) mušė nepažįstamas; diagnozė: nosies kaulo lūžimas, išleistas į namus.

Žemesnės instancijos teismas

Gynybos prašymu teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos E. G. parodymai yra teisiškai nereikšmingi todėl, kad, kaip ji parodė, pranešimą policijai ne ji pildo, ji tik įrašo diagnozę ir praneša policijai, ką užrašo registratorė, kuri pildo žurnalą pagal ligonio nurodytas aplinkybes; taip pat parodė, kad ji negali pasakyti, ar registratorė galėjo suklysti, nurodydama sužalojimo aplinkybes.

Nukentėjusysis I. T. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis Lazdynų ligoninėje pasakė registratorei, kad jam galimai sulaužyta nosis, bet nesakė, kas jam ją sulaužė, nesakė, kad jį sumušė nepažįstamas asmuo Naujininkuose, jis tą dieną nebuvo Naujininkuose ir nežino, kodėl taip parašė registratorė, pats jis šito įrašo nematė, bet jam tyrėja pasakė.

Įvertinus byloje surinktus teismo ištirtus ir anksčiau aptartus įrodymus konstatuotina, kad minėtas įrašas policijos įvykių registracijos informacijoje nepaneigia teismo nustatyto fakto, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė ir sulaužė nosį kaltinamasis ir tai buvo 2013-08-11, apie 21.30 val. prie Meduvio ežero Plaknos k., S. Trakų sen., Trakų r.

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. Č. 2013-08-11, apie 21.30 val. prie Meduvio ežero Plaknos k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav. konflikto metu tyčia kumščiu du kartus sudavė I. T. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė I. T. sveikatą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tokie kaltinamojo E. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas nepripažįsta, kad kaltinamasis E. Č. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: nors nukentėjusysis nuodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau pats kaltinamasis tai paneigė, nurodė, kad jis tuo metu dirbo tolimųjųj reisų vairuotoju ir jam kitą dieną reikėjo važiuoti į reisą, todėl jis nevartojo alkoholio ir buvo blaivus, tai patvirtino ir liudytoja G. K.; liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pagal jų (kaltinamojo ir nukentėjusiojo) išvaizdą jam (V. S.) atrodė, kad jie abu buvo išgėrę. Nesant byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė nėra nustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. Č. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi, nedirba; taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra nenuoširdus, akivaizdžiai nesuvokia jo padaryto nusikaltimo – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – pavojingumo, nesigaili dėl šio jo padaryto nusikaltimo ir dėl jo atsiradusių pasekmių, neatsiprašė nukentėjusiojo, nė kiek neatlygino nusikaltimu padarytos žalos. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis darytina išvada, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę, t.y. BK 48 str. numatytą bausmę – laisvės apribojimą, arčiau įstatymo numatyto laisvės apribojimo termino vidurkio, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jeigu nebuvimas namuose susijęs su darbu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. T. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 51), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo E. Č. 2000,00 Lt turtinei žalai atlyginti bei 3000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl kaltinamojo jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis buvo nedarbingas daugiau nei mėnesį, todėl gavo 2000 Lt mažesnę algą. Savo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. T. pateikė (duomenys neskelbtini) 2014-06-02 pažymą Nr. 1575 apie gautas pajamas (b.l. 110) ir (duomenys neskelbtini) 2014-05-25 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 111). Teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad sužalojimo metu jis dirbo trijose darbovietėse, bet trečioje darbovietėje jam neišdavė pažymos. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepateikė teismui nei jo pareikšto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo paskaičiavimo, nei paaiškino teisme, kuo remiantis jis prašo būtent 2000,00 Lt žalos atlyginimo, nei pateikė teismui papildomų įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti, kaip nepateikė ir patikslinto ieškinio, nors teismas jam siūlė tai padaryti (b.l. 96). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. reikalavimas dėl 2000,00 Lt priteisimo turtinei žalai atlyginti atmestinas kaip neįrodytas, nepagrįstas (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. T. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo E. Č. 3000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl kaltinamojo jam padaryto sveikatos sutrikdymo – nosies lūžio - jis 3 dienas gulėjo ligoninėje, kai buvo padaryta operacija, iš viso buvo nedarbingas nuo 2013-08-19 iki 2013-09-18. Parodė, kad jam padaryta neturtinė žala pasireiškė psichologine trauma, prarastu laiku važinėjimams į Trakus dėl tyrimo, be to, jis dėl savo išvaizdos ilgą laiką negalėjo matytis su savo vaiku, negalėjo bendrauti su žmonėmis, negalėjo niekur išeiti, nes po operacijos vaikščiojo su tvarsčiais, gipsą turėjo daugiau nei savaitę, t.y. apie 12 dienų, taip pat patyrė skausmą, dvi savaites dėl nosies lūžio blogai jautėsi, skaudėjo galvą, yra like ir liekamieji reiškiniai, nes jo nosis liko kreiva, jam dabar sunkiau kvėpuoti, o iki to nosis buvo tiesi, kvėpavimo problemų iki to jis neturėjo.

Sutinkamai su CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Tai, kad nukentėjusysis I. T. buvo sužalotas kaltinamojo E. Č., yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir anksčiau išdėstytais įrodymais – nukentėjusiojo I. T., liudytojų A. Š., V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, byloje surinktais ir anksčiau aptartais rašytiniais įrodymais.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis I. T. dėl jam kaltinamojo padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio nosies kaulų lūžiu, dėl ko nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, jam atsirado sveikatos problemų, dėl kurių jis pakankamai ilgai gydėsi, kaip nurodė nukentėjusysis, yra like ir liekamieji reiškiniai, nes jo nosis liko kreiva, jam dabar sunkiau kvėpuoti, ko iki sužalojimo nebuvo, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, nustatydamas I. T. priteistinos neturtinės žalos dydį, sutinka su nukentėjusiojo nurodytais argumentais, taip pat atsižvelgiama į tai, kad turtinė žala nepriteistina. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo I. T. sveikata, sužalojimo pasekmes jis jaučia iki šiol. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis I. T. nepadarė jokių veiksmų, kurie galėjo išprovokuoti neteisėtus kaltinamojo veiksmus. Nustatydamas I. T. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jaunas, darbingas žmogus ir turi galimybę, o padaręs nusikalstamą veiką, - privalo dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes apie savo nusikalstamų veiksmų galimas pasekmes jis turėjo pamąstyti prieš darant tuos veiksmus.

Teismas, įvertinęs visų aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus sveikata – svarbą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustato, kad nukentėjusiajam I. T. padaryta 3000,00 Lt neturtinė žala, kuri priteistina iš ją padariusio kaltinamojo E. Č. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.283 str. 1 d.).

Taip pat nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. T. iš kaltinamojo E. Č. priteistina 300,00 Lt nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 straipsniais, teismas

nusprendė:

E. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jeigu nebuvimas namuose susijęs su darbu.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - E. Č. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš E. Č. I. T. 3000 Lt 00 ct (868 Eur 86 ct) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 300 Lt 00 ct (86 Eur 89 ct) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kitą I. T. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič