Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2; 1.1.8.6.2; 1.2.17.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.4.6.1

2022 m. spalio 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka dalyvaujant tiesiogiai ir vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato N. V., nuteistųjų A. J. ir T. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 2 dalį – 300 MGL, t. y. 15 000 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas A. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. ir nustatyta, kad A. J. paskirta bausmė – 296 MGL, t. y. 14 800 Eur bauda. Nustatyta paskirtą baudą sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį – 180 MGL, t. y. 9 000 Eur bauda. Nustatyta paskirtą baudą sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas T. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 26 d., 4.35 val. iki 19.25 val. ir nustatyta, kad T. B. paskirta bausmė – 148 MGL, t. y. 7 400 Eur bauda. Nustatyta paskirtą baudą sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir V. J. (V. J.), tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. J., A. G., T. B. ir V. J. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. 21.00 val. iki 2019 m. lapkričio 26 d. 00.25 val. veikdami bendrininkų grupe, būdami iš anksto pasiskirstę vaidmenimis – organizatorius A. J., vykdytojai A. G. ir V. J., padėjėjai T. B. ir R. R. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytą nusikalstamą veiką) bei su kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL, šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis:

1.1. A. J. nuo 2019 m. lapkričio 25 d. 21.00 val. iki lapkričio 26 d. 00.25 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su vykdytojais A. G., V. J., padėjėjais R. R. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), T. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, jam (A. J.) organizuojant iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos, Būdų k., Varėnos r., ribose, akcizais apmokestinamų prekių cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą gabenimą nuo Valstybės sienos, toliau į šalies gilumą, Lietuvos Respublikoje neregistruotu automobiliu „Chrysler Voyager“, (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitai transporto priemonei priklausantys valstybinio numerio ženklai, t. y. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 20 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurių vertė yra 69 266 Eur su mokesčiais;

1.2. A. J., surado transporto priemonę ir vairuotoją V. J., asmenis padėsiančius gabenti cigaretes – R. R. ir T. B., kurie turėjo stebėti aplinką ir apie pareigūnų pasirodymą informuoti jį ir A. G.. Apie 21.10 val. A. J. susitiko su T. B., R. R. ir A. G. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis Eišiškių mstl., Šalčininkų r., aptarė nusikaltimo darymo aplinkybes, kur R. R. ir T. B. geriausia stebėti pasieniečių judėjimą, kaip apie pastebėtus pareigūnus informuoti jį, jei neatsilieps – A. G.. 22.00 val. jis su A. G., tyrimo metu nenustatytu automobiliu, nugabeno R. R. ir T. B. į Paąžuolės k., Varėnos r., stebėti nusikalstamos veikos darymo vietą ir pasieniečių judėjimą. Apie 23.00 val. susirašinėjo su T. B. ir R. R., kurie telefonu per pokalbių programėlę „Telegram“ pranešinėjo A. J. apie asmenų, transporto priemonių ir pasieniečių judėjimą, ir A. J. gavęs informaciją, kad pasieniečių nesimato, nurodė V. J. vykti su į automobilį „Chrysler Voyager“ pakrautomis cigaretėmis į šalies gilumą, tačiau V. J. pasiklydus, automobilis užklimpo ir 2019 m. lapkričio 26 d. apie, 00.25 val., su cigaretėmis buvo surastas pasieniečių, Būdų k., Varėnos r., ribose. Tada A. J. davė nurodymą R. R. slėptis, o pats iš įvykio vietos pasišalino; V. J. ir A. G., vengdami sulaikymo dėl vykdomos nusikalstamos veikos iš nusikaltimo padarymo vietos taip pat pasišalino; T. B., vengdamas sulaikymo dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, ėjo į šalies gilumą, tačiau buvo sulaikytas Paąžuolės k., Varėnos r.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas N. V. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl A. G. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį panaikinti ir jį išteisinti, neįrodžius, kad A. G. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

2.1. Apeliantų teigimu, skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes apygardos teismas nuosprendį grindė tik A. G. kaltinančiais įrodymais, tačiau visiškai nepasisakė dėl jį teisinančių įrodymų. Apeliantai pažymi, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino nuosekliais R. R. ir T. B., taip pat liudytojų – Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų parodymus, tačiau visiškai nevertino ir neatsižvelgė į viso proceso metu duotus nuoseklius A. G. parodymus, kuriuose jis teigė, kad apie jam inkriminuojamus veiksmus jis sužinojo tik atvykęs pas pareigūnus. Be kita ko, kadangi įteiktame pranešime apie įtarimą buvo nurodyta netiesa, todėl A. G. jo nepasirašė. Apeliantai pažymi, kad iš tyrėjo aiškinimų A. G. suprato, jog buvo tikrinama jo mobiliojo ryšio telefono buvimo vieta ir, kad jo telefonas veikė bei jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto stoties, veikiančios teritorijoje, kurioje buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės. A. G. pareigūnui paaiškino, kad toje teritorijoje, tarp (duomenys neskelbtini), miško masyve yra jų medžiotojų būrelio plotai, tačiau į jo nurodytas aplinkybes apygardos teismas neatsižvelgė. A. G. teismui pateikė ir medžiotojų būrelio plotų žemėlapį bei kameros padarytas žvėrių nuotraukas prieš 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. iki kameros akumuliatoriaus išsikrovimo. Be kita ko, A. G. dėl 2019 m. lapkričio 25 d. taip pat paaiškino, kad tą dieną A. J. jį nuvežė į automobilių servisą, kur V. J. remontavo jo automobilį, būtent todėl buvo užfiksuotas dažnas A. G. susirašinėjimas su V. J.. Važiuojant į servisą, A. J. pakeliui pasiėmė dar du žmones, tačiau jis – A. G. išlipo prie serviso, o A. J. su minėtais dviem asmenimis nuvažiavo toliau. Tokias A. G. nurodytas aplinkybes patvirtino nuteistieji R. R. ir T. B.. Vėliau, vėlai vakare, jam susisiekus su A. J. sužinojo, kad prie medžiotojų bokštelio nustojo veikti kamera, todėl buvo būtina ją patikrinti. Jį ir A. J. sieja bendras pomėgis – medžioklė, jie registruoti ir priklauso tam pačiam (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, kurio medžioklės plotai yra nuo (duomenys neskelbtini). Todėl tą vakarą A. G. susitiko su A. J. ir pastarojo automobiliu nuvyko apžiūrėti medžioklės plotų. Taip pat A. G. paaiškino, kad T. B. ir R. R. jis nepažįsta, jie nėra susipykę. A. G. nežino, kodėl R. R. jį vadino „A.“ ir kodėl R. R. buvo įsivedęs jo telefono numerį. Apeliantų manymu, asmuo pravarde „A.“ ir nuteistasis A. G. yra ne tas pats asmuo.

2.2. Apeliantai pažymi, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog prie automobilio „Chrysler Voyager“, kuriame rasta 20 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nebuvo sulaikyti jokie asmenys. Atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, taip pat nebuvo surasta jokių pėdsakų apie asmenis, kurie sukrovė minėtas dėžes į automobilį. Pasak apeliantų, apygardos teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį argumentavo vien tuo, kad automobilio salone šalia kairės pusės vairuotojo sėdynės buvo aptikta cigaretės nuorūka su V. J. DNR pėdsaku. Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad V. J. remontuoja automobilius, todėl neatmestina galimybė, kad rasta nuorūka galėjo būti palikta remontuojant automobilį.

2.3. Apeliantai taip pat pažymi, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį apygardos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo E. M. parodymais ir paaiškinimais apie tai, kad nuteistieji A. J. ir A. G. pirko iš jo automobilį „Mercedes Benz 200“. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas liudytojas duodamas parodymus teisme, neatpažino nei A. J., nei A. G., kaip asmenų iš jo pirkusių automobilį.

2.4. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad VSAT pareigūnai A. P., D. Č. ir V. P. taip pat nenurodė jokių aplinkybių patvirtinančių, kad A. G. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas A. G. buvo nutrauktas dar Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu, nesurinkus pakankamai jį kaltinančių įrodymų. Pasak apeliantų, nagrinėjamu atveju neištyrus ir nepašalinus keliamų abejonių ir neapklausus specialisto, pateikusio išvadas dėl galimybės jungtis prie konkretaus mobiliojo ryšio bokšto stoties, esant tam tikroje teritorijoje, priimant skundžiamą nuosprendį buvo neteisingai įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Todėl visos abejonės ir prieštaravimai turėjo būti vertintini nuteistojo A. G. naudai.

3. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, neįrodžius, kad jis organizavo ir dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismui nesutikus su tokiu prašymu – Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudą sumažinti ir nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius.

3.1. Nuteistasis teigia, kad duodamas parodymus nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teisiamajame posėdyje davė nuoširdžius parodymus, kuriuos patvirtina bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir ištirti įrodymai. Jis sąžiningai ir detaliai nurodė, kad įvykio dieną nurodytoje vietoje atsidūrė atsitiktinai, norėdamas pabendrauti su draugu ir apžiūrėti miško plotus, o ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus dėl pareigūnų daromo spaudimo. Apelianto teigimu, apygardos teismas nuosprendį grindė iš esmės vien tik nesąžiningais R. R. ir T. B. parodymais, kuriuos jie davė tokius, kokius liepė pareigūnai.

3.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nors R. R. ir T. B. teigė, jog A. J. su jais susisiekė pats ir liepė jiems ateiti, tačiau minėti asmenys taip pat teigė, kad A. J. jiems nieko neaiškino ką reikia daryti ir apie cigarečių siuntas nieko nekalbėjo. Tik jie patys pagalvojo, kad reikia stebėti aplinką dėl cigarečių gabenimo, t. y. tai buvo tik jų nuomonė. Be to, iš T. B. parodymų matyti, kad visą informaciją apie tiriamo įvykio vakarą, t. y. ką reikia daryti ir kaip reikia stebėti, jis gavo iš R. R.. Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas neaptarė ir nevertino R. R. ir T. B. parodymų prieštaravimų, kurie apie tikruosius nusikalstamos veikos organizatorius ir užsakovus bijojo duoti parodymus.

3.3. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje pateikti jo, A. G. ir V. J. telefoninių skambučių bei susirašinėjimų duomenys, nes tiek jis, tiek A. G. paaiškino, kad jie yra draugai, todėl dažnai susitikdavo, kartu leisdavo laisvalaikį, vykdavo į medžioklę, taip pat nuolat bendraudavo ir mobiliojo ryšio telefonu. V. J. jie pažinojo kaip automobilių serviso meistrą su kuriuo dažnai bendraudavo dėl automobilių remonto. Tiriamo įvykio dieną A. J. ir A. G. taip pat buvo užsukę į V. J. automobilių servisą ir tą gali patvirtinti automobilių serviso darbuotojai. Taip pat tiriamo įvykio vakarą A. J. ir A. G. buvo prie miške esančio medžiotojų bokštelio, kur pakeitė vaizdo kameros elementus. Apygardos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos duomenis – žemėlapio kopiją, vaizdo kamera padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuotos datos ir elementų rodmenys bei apklausti automobilių serviso darbuotojus, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistą, medžiotojų būrelio narius ar vadovą, kurie patvirtintų jo ir A. G. parodymus dėl jų susitikimų ir veiksmų tiriamo įvykio vakarą. Pasak apelianto, atsisakius priimti minėtus duomenis ir apklausti liudytojus, apygardos teismas nepagrįstai jo ir A. G. parodymus atmetė kaip nepatikimus. Taigi, apygardos teismas A. J. kaltę grindė tik prielaidomis, pareigūnų interpretacijomis bei nepagrįstais samprotavimais, nes jokių objektyvių duomenų dėl jo dalyvavimo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje nėra.

3.4. Nuteistasis A. J., vadovaudamasis BK 2 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi teigia, kad proceso metu nesurinkus jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik jį kaltinančiais įrodymais. Teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, kuris draudžia teismui, esant nepašalintoms abejonėms, priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

3.5. Apeliantas cituodamas apygardos teismo argumentus dėl jam skirtinos bausmės nurodo, kad apygardos teismas neįvertino aplinkybių, jog jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus – dvynukus, ir sąžiningai dirbdamas juos išlaiko. Taip pat skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jo turimus socialinius ryšius. Taigi, paskiriant bausmę ji nebuvo tinkamai individualizuota. Apelianto įsitikinimu, paskiriant jam 300 MGL baudą buvo pažeistas proporcingumo ir teisingumo principai.

4. Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BK 39¹ straipsniu. Netenkinus šio prašymo – pakeisti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą į laisvės apribojimą.

4.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai jam netaikė BK 39¹ straipsnio nuostatų, nes jis dėl tiriamo įvykio aplinkybių savo kaltę pripažino, gailėjosi ir davė nuoširdžius parodymus. Šiuo atveju susidarė situacija, kai toje pačioje baudžiamojoje byloje iš esmės esant vienodoms aplinkybėms, vienam asmeniui – R. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos BK 39¹ straipsnio nuostatos, o kitam (T. B.) nebuvo taikytos, nors jo gynėja pirmosios instancijos teisme tokį prašymą išdėstė. Nuteistasis pažymi, kad esant tokiai pačiai situacijai, tos pačios teisės normos skirtingiems asmenims taikomos skirtingai. Tiek jis, tiek R. R., tyrimo metu nurodė tokias pačias aplinkybes dėl tiriamos nusikalstamos veikos, tik R. R. asmens atpažinimo metu, atpažino du asmenis dalyvavusius padarant tiriamą nusikalstamą veiką, o jis vieną, nes tamsiu paros metu nematė kito asmens veido. Vien tik dėl to, jo nurodytos aplinkybės padedant atskleisti nusikalstamą veiką, nebuvo mažiau reikšmingos.

4.2. Apeliantas pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje, parodymus jis davė pirmiau nei R. R.. Kaip įtariamasis jis buvo apklaustas 2019 m. lapkričio 26 d., nuo 14.37 val. iki 16.15 val., o R. R. – 2019 m. lapkričio 26 d., nuo 17.05 val. iki 18.40 val. Abiejų asmenų apklausas atliko tas pats pareigūnas A. A.. Apklausos metu jis davė išsamius parodymus apie tiriamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvardino konkrečius, padarant nusikalstamą veiką dalyvavusius asmenis, taip pat atpažino A. J. ir apibūdino kitus asmenis, kurių nepažinojo. Pasak nuteistojo, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad R. R. parodymus davė jau pareigūnams žinant visas tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes ir joje dalyvavusius asmenis. Iš R. R. apklausos protokolo matyti, kad jis iš esmės analogiškai nurodė visas tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes kaip ir T. B.. Nuteistasis pažymi, kad R. R. pirmosios apklausos metu, neužsiminė apie asmenį, sėdėjusį šalia A. J., kuris vadinamas „A.“, nors jį pažinojo. Apie tai R. R. nurodė tik vėlesnių apklausų metu ir tik po to, kai apie tokį asmenį parodymus jau buvo davęs apeliantas. Be kita ko, R. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nebuvo visiškai nuoseklus, nes iš pradžių teigė, kad A. J. jam pasiūlė stebint aplinką užsidirbti pinigų, o vėliau jau teigė, kad tai pasiūlė T. B.. Tačiau R. R. duotų parodymų nenuoseklumas nesukliudė prokurorui priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. R. atžvilgiu.

4.3. Nuteistasis T. B. nesutinka su teismo nuosprendžiu ir dėl jam paskirtos bausmės – paskirta bausmė yra per griežta, teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas. Nuteistasis nurodo, kad jis anksčiau neteistas; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; jo atžvilgiu nėra pradėta jokių kitų procesų; jis aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes; jo nusikalstamais veiksmais reali materialinė žala nebuvo padaryta; jis buvo padėjėjas, tad jo vaidmuo buvo antraeilis; jis yra sukūręs šeimą, kurioje su sutuoktine augina vienerių metu vaiką; dirba, gauna nedideles, tik 600 Eur pajamas, iš kurių vienas išlaiko šeimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę. Taip pat, lyginant su kitais nuteistaisiais jam buvo paskirta mažesnio dydžio bauda, tačiau šioje situacijoje būtina įvertinti ir nusikalstamos veikos dalyvio R. R. teisinę situaciją, t. y. tai, kad R. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nebuvo paskirta jokia bausmė. Nuteistasis pažymi, kad pagal jo turtinę padėtį, jam paskirta bauda yra labai didelė, jis neturės galimybės sumokėti tokią pinigų sumą. Skirti jam realios laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo, todėl nuteistojo manymu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų laisvės apribojimo bausmės paskyrimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus.

5. Teismo posėdyje nuteistieji ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato N. V., nuteistųjų A. J. ir T. B. apeliaciniai skundai atmestini.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, inkriminuotos veikos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, A. G., A. J. ir T. B. veikos kvalifikuotos tinkamai ir už jas paskirtos bausmės yra teisingos.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 199² straipsnio 2 dalies taikymo

7. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas bei nuteistasis A. J. apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad nuteistųjų A. G. ir A. J. kaltė grįsta nenuosekliais ir nepatikimais R. R., T. B. bei VSAT pareigūnų parodymais, t. y. jų kaltė grindžiama vien abejonėmis ir prielaidomis, nes bylos nagrinėjimo metu nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo pripažįstant nuteistųjų A. G. ir A. J. kaltę, konstatuoja, kad apygardos teismas nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, kad vadovautasi nenuosekliais, prieštaringais parodymais ar nepatikimais įrodymais, kad ignoruotos ir neaptartos kokios nors svarbios bylos aplinkybės, padarytos klaidos dėl įrodymų turinio ir pan. Tai, kad teismas kitaip vertino įrodymus nei siūlė nuteistieji ir gynyba, savaime negali būti laikoma teisės į gynybą pažeidimu ar esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu.

8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus nustatė, kad A. J., A. G. T. B. ir V. J. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. 21.00 val. iki 2019 m. lapkričio 26 d. 00.25 val. veikdami bendrininkų grupe, būdami iš anksto pasiskirstę vaidmenimis – organizatorius A. J., vykdytojai A. G. ir V. J., padėjėjai T. B. ir R. R. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytą nusikalstamą veiką), su kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai disponavo, t. y. nuo Valstybės sienos automobiliu „Chrysler Voyager“, gabeno 20 000 pakelių cigarečių „Fest“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė 69 266 Eur su mokesčiais.

9. Iš nuteistųjų A. J. ir A. G. teisme duotų parodymų matyti, kad savo kaltės jie nepripažino, tvirtino, kad nedalyvavo gabenant cigaretes.

9.1. Nuteistasis A. J. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. vakare savo draugą A. G. vežė į autoservisą. Jiems važiuojant automobiliu, paskambino R. R. ir paprašė nuvežti jį į Dubyčius. A. J. sutiko, o kai paėmė R. R., su juo kartu buvo ir T. B. (jo nepažinojo, bet buvo matęs). Važiuojant A. G. nuvežė į (duomenys neskelbtini) esantį servisą, o R. R. ir T. B. – prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Po to, tą patį vakarą, jam vėl paskambino A. G. ir pasiūlė važiuoti pažiūrėti prie medžiotojų būrelio esančios vaizdo kameros, nes ji nesiuntė nuotraukų. Jiems važinėjantis, telefonu R. R. paklausė ar nereikia parvežti jų atgal, nes taip buvo susitarę. Pradžioje R. R. parvežti neprašė, tačiau netrukus pranešė, kad juos gaudo, todėl šis R. R. parašė, kad tokiu atveju reikia bėgti prie kelio, o jis tikrai nerizikuos ir nevažiuos paimti. Mano, kad R. R. ir T. B. jį apkalbėjo, nes taip liepė asmenys, kurie organizavo cigarečių gabenimą (t. 4, b. l. 103–104).

9.2. Nuteistasis A. G. dėl 2019 m. lapkričio 25 d. vakaro susitikimo su A. J. ir važiavimo aplinkybių bei tikslo iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir nuteistasis A. J.. Be kita ko, nuteistasis A. G. nurodė, kad jis nei R. R., nei T. B. nepažinojo, todėl nežino, kodėl R. R. mobiliojo ryšio telefone buvo įvestas jo telefono numeris pavadinimu „A.“. Taip pat nežino, kodėl buvo užfiksuotas jo susirašinėjimas su T. B.. Pas V. J. ne kartą taisė savo automobilį, todėl jį pažinojo, tačiau tiriamu metu Eišiškėse jo automobilį taisė kitas asmuo. Apie tiriamą nusikalstamą veiką nieko nežino ir darant nusikalstamą veiką nedalyvavo (t. 4, b. l. 105–107).

9.3. Kaip matyti, nuteistieji A. J. ir A. G. teisme neneigė, kad tiriamo įvykio naktį važiavo automobiliu kartu su T. B. ir R. R., taip pat, kad buvo netoli surasto automobilio „Chrysler Voyager“ su akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Tačiau priešingai nei teigė nuteistieji, tai pat nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, versiją, kad nuteistieji A. J. ir A. G. tiriamo įvykio naktį važiuodami į autoservisą pakeliui pavežė ir T. B. bei R. R., taip pat, kad netoli surastų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių buvo dėl medžiotojų bokštelyje sugedusios vaizdo kameros, paneigia nuteistojo T. B. ir liudytojo R. R. viso proceso metu duoti nuoseklūs ir tarpusavyje dėl esminių aplinkybių (konkrečių asmenų, kurie pateikė pasiūlymą stebėti aplinką ir pareigūnų judėjimą bei kartu važiavusių asmenų pravardžių ir jų atliktų veiksmų; susitikimo vietos ir laiko; stebėjimo taškų paskirstymo ir žmonių juose išvežiojimo eiliškumo; tarpusavio susirašinėjimo su asmenimis, kurie jų mobiliojo ryšio telefonuose įvardinti kaip „J.“ ir „A.“; informacijos apie pareigūnus bei ir „J.“ gauto nurodymo pasišalinti laiko) sutampantys parodymai, kuriuos, be kita ko, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitų byloje surinktų objektyvių įrodymų kontekste.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Būdų miško masyve, Būdų k. ribose, Varėnos raj., šalia kelio, griovyje, rastas juodos spalvos automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jame surasta keturiasdešimt dėžių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (t. 1, b. l. 50–63). Liudytojas A. P. nurodė, kad tikrindamas pasienio ruožą 2019 m. lapkričio 26 d. naktį griovyje rado automobilį „Chrysler Voyager“ kaip įtarė su cigaretėmis (t. 1, b. l. 74–75; t. 4, b. l. 84). Liudytojas V. P. nurodė, kad kolega A. P. informavo, jog griovyje rado automobilį kaip įtarė su cigaretėmis. Be kita ko, nurodė, kad automobilio variklis dar šiltas, todėl pradėjo įtariamųjų paiešką. Per termovizorių pamatė keliu einantį (sėlinantį) žmogų (posėdžio metu atpažino kaip R. R.). Minėtas žmogus išgirdęs pareigūnų raciją, pasišalino į mišką, tačiau pareigūnai jį sulaikė. Paklausus, kur asmuo eina, jis pasakė, kad stebėjo aplinką. Po kiek laiko kitas ekipažas sulaikė ir T. B.. Sulaikius T. B. matėsi, kad jis yra pavargęs, sukaitęs, šlapias, apranga neatitiko tam metų laikui būdingos aprangos, todėl tai sukėlė įtarimą (t. 1, b. l. 80–81; t. 4, b. l. 84–86).

11. Taigi, kaip nustatyta, T. B. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 26 d. 4.35 val., netoli su cigaretėmis surasto automobilio vietos (t. 3, b. l. 125). Pirmosios apklausos metu, kuri vyko 2019 m. lapkričio 26 d., taip pat ir vėlesnių apklausų metu bei pirmosios instancijos teisme nuteistasis T. B. nuosekliai nurodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. vakare jam į susirašinėjimo programėlę „Telegram“ parašė asmuo, kurio pravardė „J.“ ir pasiūlė stebėti aplinką bei pasienio pareigūnų judėjimą kai neteisėtai bus vežamos cigaretės. Už tai „J.“ pažadėjo sumokėti sutartą pinigų sumą. Minėtą vyrą jis žino ir ne kartą yra matęs. Atėjęs į „J.“ nurodytą vietą, sutiko ir R. R.. Po to automobiliu „Audi A6” atvažiavo „J.“ su asmeniu, kurio pravardė „A.“, kuriems turėjo viską pranešinėti per susirašinėjimo programėlę „Telegram“. Jiems visiems važiuojant automobiliu, kitoje vietoje paėmė dar du asmenius, po to „J.“ visus juos išlaipino skirtingose vietose, kur kiekvienas iš jų turėjo stebėti aplinką. Stebint aplinką link valstybės sienos matė važiuojantį automobilį „Chrysler Voyager“, taip pat ir kitą automobilį, kurių valstybinių numerių neįsidėmėjo. Apie tai informavo „J.“. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 00.30 val. „J.“ jam parašė, kad reikia pasišalinti iš stebėjimo vietos, nes juos gaudo pasieniečiai ir ištrynė jų susirašinėjimą. Prašė jį pasiimti ir „A.“, tačiau šis nesutiko, todėl paskambino pažįstamiems, su kuriais juos vėliau ir sustabdė pasienio pareigūnai (t. 3, b. l. 14–15, 27–29; t. 4, b. l. 101–103). T. B. atpažino A. J. kaip asmenį, kurį duodamas parodymus įvardino kaip „J.“ (t. 3, b. l. 17–21).

12. Bylos nagrinėjimo metu, taip pat nustatyta, kad liudytojas R. R. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 26 d. 1.37 val. netoli su cigaretėmis surasto automobilio vietos (t. 3, b. l. 115). Taip pat kaip ir nuteistasis T. B., liudytojas R. R. tiek pirmosios apklausos metu, kuri vyko 2019 m. lapkričio 26 d., tiek ir vėlesnių apklausų metu bei pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. vakare jam į susirašinėjimo programėlę „Telegram“ parašė asmuo, kurio pravardė „J.“ ir pasiūlė už sutartą kainą stebėti aplinką bei pasienio pareigūnų judėjimą kai bus neteisėtai gabenamos cigaretės. Minėtą vyrą jis žino ir ne kartą yra matęs. Asmuo, kuris įvardintas „J.“ jam nurodė kur ir kada jis turi ateiti, o atėjęs sutiko T. B.. Po to į sutartą vietą automobiliu „Audi A6” atvažiavo ir „J.“ su kuriuo taip pat buvo asmuo, kurio pravardė „A.“. Jiems visiems važiuojant paėmė dar du asmenius. Po to „J.“ visus juos išlaipino skirtingose vietose, kur kiekvienas iš jų turėjo stebėti aplinką. Stebint aplinką apie 1.00 val. jam parašė „J.“, kad jam reikia pasišalinti iš stebėjimo vietos, nes juos gaudo pasieniečiai, taip pat parašė, kad negalės jo paimti ir ištrynė jų susirašinėjimą programėlėje „Telegram“. Jam einant prie Paąžuolės kaimo jį sulaikė pareigūnai, kuriems prisipažino, kad stebėjo aplinką kai buvo gabenamos cigaretės (t. 2, b. l. 127–128, 145–147, 154–155; t. 4, b. l. 82–84). R. R. atpažino A. J. kaip asmenį, kurį duodamas parodymus įvardino „J.“, taip pat atpažino A. G. kaip asmenį, kurį duodamas parodymus įvardino „A.“ (t. 2, b. l. 129–133, 139–143).

13. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad nuteistojo T. B. ir liudytojo R. R. parodymai nagrinėjamoje byloje buvo labai svarbūs, taip pat sutiktina, kad vertinant R. R. parodymų objektyvumą, reikšminga ir jo procesinė padėtis, tačiau vien tai, jog jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, kad jo parodymai negali būti pripažįstami įrodymais. Priešingas įstatymo aiškinimas paneigtų BK 39¹ straipsnio nuostatų esmę ir prasmę. . Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kaip buvęs bendrininkas, kuris teisme tapo liudytoju, yra toks proceso dalyvis, kurio parodymai turi būti vertinami labai atidžiai, tikrinama, ar jie nėra vieninteliai tokie, ar yra patvirtinami kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-230-489/2019, 2K-72-489/2020, 2K-65-648/2021 ir kt.). Taigi, vien tai, kad R. R., be kita ko, ir nuteistasis T. B., neneigė padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir davė parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o kartu ir nuteistųjų A. J. ir A. G. dalyvavimą ją darant, nesudaro pagrindo manyti, kad jie, duodami parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas, būtų suinteresuoti apkalbėti kitus nusikalstamos veikos bendrininkus ar meluoti. Tokių duomenų nenurodė ir apeliantai.

14. Išanalizavus liudytojo R. R. ir nuteistojo T. B. parodymus viso proceso metu, matyti, kad jų parodymai apie esmines bylos aplinkybes – nuteistųjų A. J. ir A. G. veiksmus organizuojant ir vykdant akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių gabenimą bei jų pačių vaidmenį bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje, iš esmės buvo nuoseklūs. Be kita ko, dėl visų esminių aplinkybių, taip pat ir dėl bendrininkų ir jų vaidmens, sutapo tarpusavyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių asmenų parodymus pripažino tinkamais įrodymais bei tinkamai įvertinami su visais bylos įrodymais.

15. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad informacija apie A. J., A. G., T. B. ir liudytojo R. R. telefoninius ryšius, ją gretinant su nuteistojo T. B. ir liudytojo R. R. parodymais, patvirtina nuteistojo T. B. ir liudytojo R. R. pirmiau aptartus parodymus, taip pat patvirtina minėtų asmenų sistemingą tarpusavio bendravimą tiriamo įvykio vakarą ir naktį bei jų buvimą netoli su cigaretėmis surasto automobilio. Iš baudžiamojoje byloje pateiktos informacijos matyti, kad nuteistojo T. B. ir liudytojo R. R. asmens kratos metu paimtų mobiliojo ryšio telefonų adresatų ir susirašinėjimo programėlės „Telegram“ sąrašuose buvo įvestas adresatas pavadinimu „J.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad abonentinė kortelė išduota A. J.), nuteistojo T. B. mobiliojo ryšio telefono adresatų sąraše taip pat buvo įvestas ir adresatas pavadinimu „A.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad abonentinė kortelė išduota A. G.) su kuriais T. B. ir R. R. bendravo tiriamo nusikaltimo padarymo metu. T. B. 2019 m. lapkričio 26 d. 3.07 val. per programėlę „Telegram” A. J. („J.“) išsiuntė žinutę „neišeitų kaip nors paimti?“, vėlesnių susirašinėjimų užfiksuota nebuvo. T. B. 2019 m. lapkričio 26 d., 3.18 val. A. G. („A.”) taip pat išsiuntė žinutę „Nežinai. Gal kas paimtų?“, šis jam 3.20 val. atsakė „Dabar niekaip“. Taip pat minėtoje programėlėje 2019 m. lapkričio 26 d. naktį užfiksuotas susirašinėjimas ir tarp R. R. bei A. J.: 1.29 val. A. J. („J.“) parašė R. R. „Vaikinai nešdinkitės <...> kol kas negalime jūsų paimti“, o R. R. atsakė „Nešdinamės“, tada A. J. („J.“) rašė „Tik ne keliu <...> svarbu, kad jūsų nesugautų“ (t. 2, b. l. 30–33, 34–58). Būtent, aptarti susirašinėjimai visiškai sutampa ir atitinka nuteistojo T. B. bei liudytojo R. R. parodymus dėl tiriamos nusikalstamos veikos bendrininkų veiksmų ir jų tarpusavio bendravimo, tuo paneigiant nuteistųjų A. J. ir A. G. nurodytas aplinkybes, apie tai, kad jie nepažinojo T. B. bei, kad nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Be kita ko, nuteistųjų A. J., A. G., T. B., V. J. ir liudytojo R. R. telefoninių pokalbių išklotinių analizė, kad jie sistemingai bendravo tarpusavyje, taip pat patvirtina, kad visų jų mobiliojo ryšio telefonai laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. vakaro iki 2019 m. lapkričio 26 d. ryto, jungėsi prie celių kryptimi, apimančia automobilio, kuriame buvo rastos gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, t. y. pateikti duomenys patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu visi minėti asmenys buvo teritorijoje, apimančioje automobilio su neteisėtai gabentomis cigaretėmis radimo vietą (t. 1. b. l. 156–166, 167–168). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad T. B. susirašinėdamas mobiliojo ryšio telefonu su adresatu pavadinimu „A.“, bendravo būtent su nuteistuoju A. G., kadangi jis pats neneigė, jog mobiliojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas buvo būtent jis. Tiek T. B., tiek R. R. nurodė, kad važiuojant automobiliu į stebėjimo vietą, kartu važiavo ir asmuo, kurio pravardė buvo „A.“, be to, R. R. atpažino A. G. kaip asmenį, kurį duodamas parodymus įvardino kaip „A.“. Tai, kad tiriamos nusikalstamos veikos apylinkės patenka į A. J. ir A. G. medžioklės plotų teritoriją, taip pat net ir tai, jeigu nuteistieji A. J. ir A. G. tiriamo įvykio naktį, tikrino prie medžiotojų bokštelio esančią kamerą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl jų dalyvavimo, t. y. organizavimo (vykdymo) akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių neteisėtą gabenimą.

16. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiau aptarta įrodymų visuma pagrindžia nuteistųjų A. J. ir A. G. dalyvavimą padarant nusikaltimą, t. y. A. J. atlikti aktyvūs veiksmai, kurie pasireiškė transporto priemonės, asmens gabensiančio prekes bei asmenų stebėsiančių aplinką suradimu, taip pat kartu su A. G. asmenų vežimas į stebėjimui skirtas veikas, bendrininkų veiksmų koordinavimas ir kontroliavimas mobiliojo ryšio priemonėmis gabenant prekes, neabejotinai patvirtina jų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Aptarti aktyvūs A. J. ir A. G. veiksmai rodo nuteistųjų kryptingą tyčią siekiant su bendrininkais iš anksto numatyto rezultato – akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių gabenimo Lietuvos Respublikoje, todėl tai sudaro pagrindą spręsti apie A. J. ir A. G. su kitais bendrininkais bendrą tiesioginę tyčią gabenti akcizais apmokestinamas prekes.

17. Taigi, įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad A. J. ir A. G., kaip ir T. B., V. J. ir R. R. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas) vykdė bendrą susitarimą neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė didesnė nei 250 MGL, t. y. padarė BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

Dėl BK 39¹ straipsnio taikymo T. B. atžvilgiu

18. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį kaip ir R. R.. Nuteistasis pažymi, kad jis nuo pirmos apklausos davė išsamius parodymus ir taip padėjo atkleisti organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką, todėl, tiek jam, tiek R. R., esant iš esmės vienodai situacijai ir aplinkybėms, įstatymo nuostatos turi būti taikomos vienodai.

19. BK 39¹ straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas negali būti taikomas mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kad asmuo duoda parodymus apie jo ir bendrininkų nusikalstamas veikas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį gali būti tik asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti padarytas nusikalstamas veikas, t. y. kai padedama tyrimo ir (ar) teismo institucijoms atskleisti tik organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, duodant išsamius parodymus apie asmens ir kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, apibrėžiant kiekvieno iš jų indėlį į bendrą nusikalstamą veiką; taip pat atsižvelgiama į tokių parodymų svarbą įrodinėjimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2007, Nr. 2K-219/2010, Nr. 2K-604/2014).

20. Tai, kad vienam iš įtariamųjų – R. R. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jis pagal BK 39¹ straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 157–165), savaime nesudaro pagrindo taikyti BK 39¹ straipsnio nuostatų ir T. B., nes kiekvieno asmens atžvilgiu šių nuostatų taikymas yra individualus, įvertinant kiekvieno iš jų individualiai suteiktą pagalbą tyrimui ir tik tokiu atveju kai yra visos BK 39¹ straipsnyje nustatytos sąlygos. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad T. B. ir kiti nuteistieji BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė ne veikdami organizuota grupe, o veikdami bendrininkų grupe. Todėl nagrinėjamu atveju BK 39¹ straipsnio nuostatų taikymas nėra galimas, nes nėra šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje nustatytų būtinų jo taikymo sąlygų ir pagrindų (tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kito bendrininko atžvilgiu buvo pritaikytos minėto straipsnio nuostatos, nereiškia, kad šios nuostatos nesant teisinio pagrindo turi būti taikomos ir T. B. atžvilgiu). Taigi, vien dėl šios aplinkybės nuteistojo T. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas negalimas, tačiau visa tai gali būti vertinama individualizuojant nuteistajam skirtiną bausmę.

Dėl A. J. paskirtos bausmės ir jos įvykdymo termino

21. Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su A. J. paskirtos bausmės – baudos dydžiu, prašo ją sumažinti ir nustatyti ilgesnį – 24 (dvidešimt keturių) mėnesių jos įvykdymo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. J. paskyrė teisingai ir tinkamai individualizuotą bausmę.

22. BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos dvi bausmės rūšys – bauda ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apygardos teismas A. J. už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 300 MGL, t. y. 15 000 Eur baudą. Vertinant aplinkybes dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgiama į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. į padaryto nusikaltimo pavojingumą (padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai), veikos pobūdį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos padarinius (nepadaryta reali materialinė žala valstybei, nes akcizais apmokestinamos prekės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis buvo sulaikytos), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (padarytas nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas), nuteistojo vaidmenį (buvo nusikalstamos veikos organizatorius), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Iš A. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau 2011 metais buvo teistas Vokietijoje už plėšimą su pavojingu kūno sužalojimu, paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas (t. 3, b. l. 38–39); dirba, darbdavio bei (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovo charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 109, 110); yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus (t. 3, b. l. 36–37; t. 4, b. l. 112, 113). Taigi, įvertinus nuteistąjį A. J. charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, disponuotų prekių kiekį, taip pat įvertinus ir tai, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. J. už BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, kuri yra artima minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytam skirtinos baudos dydžiui (už sunkų nusikaltimą gali būti paskirta bauda nuo 150 MGL iki 6 000 MGL), nėra per griežta ir yra būtina priemonė užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Taigi, skirtingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas A. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai individualizavo, teisingai parinko bausmės rūšį ir jos dydį.

23. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę 296 MGL, t. y. 14 800 Eur bausmę A. J. įpareigotas sumokėti per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį ir per šį laiką nebus vykdomas priverstinis baudos išieškojimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. J. nustatė ženkliai ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei šis yra nustatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, bent jau šioje proceso stadijoje, nemato pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju per aštuoniolika mėnesių sumokėti nustatyto dydžio baudą yra neįmanoma. Baudžiamojoje byloje, išskyrus duomenis apie A. J. gaunamą darbo užmokestį (t. 4, b. l. 111), jokių duomenų apie jo paties ar jo šeimos turimus finansinius įsipareigojimus, apie šeimos gaunamas pajamas ir būtinas išlaidas, turimą turtą ir pan., nepateikta. Taip pat nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nenurodė ir prie jo nepateikė jokių jo prašymą pagrindžiančių duomenų, todėl teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje, pateikus vien tik duomenis apie nuteistojo gaunamą darbo užmokestį, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas aštuoniolikos mėnesių baudos sumokėjimo terminas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei paskirtos baudos dydį yra aiškiai neteisingas ir neproporcingas. Be kita ko, pagal BK 47 straipsnio 7 dalį asmeniui neturint lėšų sumokėti teismo paskirtos baudos, teismas, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pasibaigus šiam terminui, likęs baudos dydis, jei visa ji nebūtų sumokėta, gali būti išieškomas priverstine tvarka, tačiau ir šiuo atveju, baudos mokėjimo terminas ir grafikas gali būti individualus ir derinamas su baudos išieškojimą vykdančiu antstoliu.

Dėl A. G. paskirtos bausmės

24. Pirmosios instancijos teismas už BK 199² straipsnio 2 nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam A. G. paskyrė 180 MGL, t. y. 9 000 Eur baudą.

25. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nepasisakė dėl jam paskirtos bausmės dydžio ir rūšies, tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga ir nėra per griežta. Nuteistasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, veikė tiesiogine tyčia, reali materialinė žala valstybei šiuo atveju nebuvo padaryta, nes akcizais apmokestinamos prekės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis buvo sulaikytos, padarytas nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas , nuteistasis veikė kaip nusikalstamos veikos vykdytojas, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių aplinkybių nėra. Iš A. G. asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 92–94), baustas administracine tvarka, be kita ko, ne kartą ir už buvimą pasienio ruože, neturint su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (t. 3, b. l. 95–98); dirba pagal verslo liudijimą (t. 4, b. l. 48, 116–117); (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovo bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 114, 115); išsituokęs, turi nepilnametį vaiką (t. 3, b. l. 90–91). Taigi, įvertinus visas minėtas aplinkybes A. G. už BK 199² straipsnio 2 dalį nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda, kuri yra artima minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytam skirtinos baudos dydžiui, nėra per griežta ir yra būtina priemonė užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Taigi, skirdamas bausmes už A. G. padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo indėlį joje bei jam paskyrė ne per griežtą bausmę.

Dėl T. B. paskirtos bausmės

26. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo paskirti kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam T. B. paskyrė teisingai ir tinkamai individualizuotą bausmę.

27. Pirmosios instancijos teismas T. B. už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 150 MGL, t. y. 7 500 Eur baudą. Nuteistasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, veikė tiesiogine tyčia, reali materialinė žala valstybei nebuvo padaryta, nes akcizais apmokestinamos prekės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis buvo sulaikytos, nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas, tačiau nuteistasis buvo tik padėjėjas, jo vaidmuo buvo antraeilis. T. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas analizavo nuteistojo T. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, be kita ko, ir tuos duomenis dėl kurių pasisakoma apeliaciniame skunde. Iš T. B. asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 4–3); baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už buvimą pasienio ruože, neturint su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (t. 3, b. l. 6–8); dirba (t. 4, b. l. 118); yra vedęs, turi mažametį vaiką (t. 3, b. l. 2–3; t. 4, b. l. 46). Taigi, įvertinus nuteistąjį T. B. charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, disponuotų prekių kiekį, taip pat įvertinus ir tai, kad jis buvo nusikalstamos veikos padėjėjas, t. y. jo vaidmuo buvo antraeilis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę T. B. už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta minimali – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje. BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad tuo atveju jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, pagrindžiančių galimybę taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti mažesnio dydžio baudą, šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia.

29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatyme įtvirtinta, jog bausmė gali būti pakeista tik į švelnesnę bausmės rūšį. Kaip matyti, T. B. skunde, be kita ko, prašoma jam už BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą švelniausią sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, pakeisti į savo pobūdžiu griežtesnę laisvės apribojimo bausmę. BPK 312 straipsnis suteikia nuteistajam teisę apskųsti nuosprendį bet kokiais motyvais, tačiau įstatyme nenustatyta teismui teisė paskirti pagal rūšį griežtesnę bausmę nei ji yra nustatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje. Kaip pirmiau buvo nurodyta, BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda ir laisvės atėmimas. Taigi, švelniausia sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – bauda. Pagal BK 42 straipsnį už baudą švelnesnė bausmė yra tik viešieji darbai. Todėl taikant minėtas BK nuostatas būtų galima svarstyti tik dėl švelnesnės – viešųjų darbų bausmės, o ne griežtesnės, skyrimo. Be kita ko, BPK 320 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Paties nuteistojo pateiktas prašymas šiuo atveju negalimas, be to, jis gali būti netinkamai suprantamas, nes laisvės apribojimo bausmės padariniai ir skiriami įpareigojimai gali būti aiškiai sunkesni ir labiau pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

30. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad BPK 352 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bauda gali būti pakeista kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Minėto straipsnio 8 dalyje nustatyta ir tai, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi, esant pagrindui, nuteistasis vykdymo procese nepraras teisės prašyti taikyti minėtas įstatymo nuostatas ir paskirtą baudą pakeisti kita bausme.

31. Dėl kitų nuosprendžiu išspręstų klausimų (turto konfiskavimo, kardomųjų priemonių išsprendimo ir pan.) apeliaciniuose skunduose nepasisakoma ir jie nėra ginčijami. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas ir nenustačiusi priežasčių, kurios leistų teisėjų kolegijai šias ribas peržengti, teisėjų kolegija plačiau dėl šių klausimų nepasisako.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

32. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. spalio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, patvirtinanti nuteistajam T. B. suteiktų advokato atstovavimo paslaugų apimtį ir prašymas dėl 86,67 Eur dydžio atstovavimo išlaidų priteisimo.

33. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajam T. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas (t. 6, b. l. 104). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo T. B. paduotą apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas gautas teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl šio prašymo pasisakyti neturėjo galimybės. Kita vertus, atsižvelgiant į nuteistajam T. B. paskirtos bausmės – baudos dydį, jo turtinę padėtį ir su tuo susijusį jo prašymą pakeisti baudą kita ir netgi griežtesne laisvės apribojimo bausme (nors nuteistasis dirba, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jis turi žmoną, mažametį vaiką, kuriuos išlaiko), teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Įvertinus išdėstytas aplinkybes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo T. B. netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato N. V., nuteistųjų A. J. ir T. B. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam T. B. Lietuvos apeliaciniame teisme atmesti.