Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2-553-440/2016

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-04-19
Bylos Nr.: e2-553-440/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00042-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Uliksas“
Atsakovas: Melioracijos sistemų naudotojų asociacijai „Birikų, Gintaučių kaimų jungtinė melioracija“
Išvadą teikia: Viešųjų pirkimų tarnybai

Kategorijos

2.5.35Viešas konkursas
3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6Teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-553-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00042-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35; 3.1.7.5; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uliksas“ ieškinį atsakovei Melioracijos sistemų naudotojų asociacijai „Birikų, Gintaučių kaimų jungtinė melioracija“ dėl supaprastintojo atviro konkurso dalies sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo, dalyvaujant valstybės institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnybai.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Uliksas“ kreipėsi su ieškiniu prašydama panaikinti atsakovės Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Birikų, Gintaučių kaimų jungtinė melioracija“ supaprastinto atviro konkurso „Telšių rajono Degaičių kadastrinės vietovės Birikų ir Gintaučių kaimų žemės dalies melioracijos statinių rekonstrukcijos“ darbai ir viešinimas 27.9 punkte nustatytą reikalavimą tiekėjams turėti ne mažiau kaip 2 atestuotus specialistus, turinčius teisę vykdyti melioracijos statybos darbus; panaikinti 27.12 punkte nustatytą reikalavimą tiekėjams, jog naudojama technika turi atitikti CE standartus (pateikti sertifikatą) bei panaikinti 72 punkto dalis, kuriose nustatyti Kriterijaus (T) „Kokybė ir efektyvumas“ parametrai ir jų aprašymas bei Parametrų vertinimo metodika. Nurodė, kad atsakovė 2016-01-25 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Telšių rajono Degaičių kadastrinės vietovės Birikų ir Gintaučių kaimų žemės dalies melioracijos statinių rekonstrukcijos“ darbai ir viešinimas. Įvertinusi atskirų konkurso sąlygų neatitikimą teisės normų reikalavimams, akivaizdžius prieštaravimus viešųjų pirkimų principams, ieškovė 2016-02-02 pateikė atsakovei pretenziją, pakoreguoti konkurso sąlygas 27.8. 27.9, 27.10, 27.12, 46, 72 ir nustatyti tokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, kurie atitiktų Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintus principus ir tikslus, būtų proporcingi pirkimo objektui ir jais vadovaujantis būtų galima tiksliai ir nedviprasmiškai nustatyti laimėtoją. Atsakovė ieškovės pretenziją atmetė. Ieškovės teigimu atsakovės konkurso 27.9, 27.12, 72 sąlygos yra neteisėtos ir turi būti panaikintos, kadangi perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai dėl specialistų skaičiaus, naudojamos technikos atitikties CE standartams yra pertekliniai, neproporcingi ir objektyviai nebūtini. Ieškovės nuomone reikalavimas turėti tris tokios pačios kvalifikacijos specialistus dirbtinai riboja konkurenciją, pati sąlyga nėra aiški, jos reikalavimai prieštaringi. Pabrėžė, kad perkami darbai nėra išskaidyti į atskirus objektus, perkami tik vienoje statinių statybos grupėje (melioracijos darbai) ir bus sudaryta tik viena statybos rangos sutartis, taip pat darbai atliekami pagal vieną techninį projektą. Be to, bet kuris atestuotas specialistas, turintis teisę vykdyti melioracijos statinių statybos darbus, turės statybos vadovo kvalifikacija. Atsižvelgiant į tai, jog, ieškovės nuomone, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, atsakovė nori, kad vykdant darbus būtų trys statybos darbų vadovai, toks statybos darbų vadovų kiekis atsižvelgiant į nedidelį darbų mastą yra perteklinis ir nereikalingas siekiant atlikti darbus. Ieškovės vertinimu teisinis reglamentavimas nenustato prievolės Lietuvos Respublikoje eksploatuoti mašinas atitinkančias CE standartus, o darbų našumas, jų kokybė nėra tiesiogiai nulemti naudojamų mašinų konkrečios ypatybės, šiuo atveju ženklo CE ženklinimas privalomas tik toms gaminių kategorijoms, kurioms taikomos tam tikros tokio ženklinimo reikalaujančios direktyvos. Daugiakaušis ekskavatorius, žvyro užpylimo įrenginys, vienkaušis ekskavatorius bei buldozeris yra registruojami Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Pagal Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių reikalavimus, kad įregistruoti ir naudotis Lietuvos Respublikoje traktorius, savaeiges mašinas ir kt. nėra privalomas CE ženklinimas, pakanka atitikties deklaracijos, tai suderinta su minėta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, todėl atsakovė reikalavimas, kad darbams atlikti naudojama technika turėtų CE ženklinimą, yra perteklinis reikalavimas, nebūtinas pirkimo objektui įgyvendinti. Atsakovės argumentai, jog CE ženklu pažymėtų mašinų naudojimas mažiau teršia gamtą, mažiau gadina dirvos struktūrą, didesnis našumas ir greičiau gali padaryti darbus ir darbų kokybė žymiai geresnė yra tik deklaratyvūs, objektyviais parametrais neparemti teiginiai.Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovė nepagrįstai nustatė pasiūlymų vertinimą pagal kokybės ir efektyvumo kriterijų, kadangi nei vienas iš atsakovės nustatyto kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ parametrų neturi tiesioginio ryšio su ekonominiu naudingumo atliekant perkamus statybos rangos darbus, parametrų aprašymas yra nekonkretus, abstraktus bei neleidžiantis įvertinti ekonominio naudingumo perkamiems darbams. Ieškovės teigimu dalimi parametrų siekiama vertinti tiekėjų kvalifikaciją, kas prieštarauja Europos Teisingumo teismo išaiškinimams, jog sutarties sudarymo kriterijais negalima laikyti kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti sutartį. Dėl konkurso sąlygose nurodyto parametro „Rizikos valdymas“ ieškovė nurodo, kad nei konkurso sąlygose, nei techniniame projekte nėra numatyta, jog vykdant darbus egzistuoja tokie rizikos faktoriai, į kuriuos rangovas turėtų atkreipti dėmesį ir parengti, rizikos valdymo (išvengimo) planą. Hipotetinėmis grėsmėmis, išvedžiojimais, negali būti nustatomas ekonominis naudingumas pirkimo objektui, nes tokių grėsmių atsiradimo tikimybė yra nereali. Kitas parametras „Aplinkos supratimas“, kuriuo būtų vertinama, kaip rangovas išmano šio konkretaus projekto aplinką ir hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projektų vykdymo specifiką apskritai, t.y. techninius, teisinius, aplinkosauginius, finansavimo ir kitus šių darbų vykdymo aspektus yra susijęs su tiekėjų kvalifikacijos vertinimu. Tačiau remiantis Teisingumo Teismo praktika, nustačius, kad tiekėjo ekonominė ir finansinė būklė, techninis ir profesinis pajėgumas yra pakankami pirkimo sąlygose nurodytiems darbams atlikti, nėra pagrindo jo iš naujo vertinti. Parametras „Darbų organizavimas“ neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui, arba, jeigu atsakovė galėtų ją pagrįsti, tokia įtaka būtų labai nedidelė. Statybos darbų vykdymas yra pakankamai aiški procedūra, nes jiems atlikti yra pateiktas techninis projektas, todėl faktas kokiu būdu rangovas atliks darbus, ekonominio naudingumo atsakovei nesuteiks, taip pat nepagerins darbų kokybės, nes darbai bus atliekami pagal iš anksto žinomas sąlygas ir reikalavimus (techninis projektas, statybos techniniai reglamentai, kiti normatyviniai statybos dokumentai), rangovas negali nukrypti nuo šių reikalavimų. Ieškovės nuomone parametrai „Komunikacijos planai“ ir „Vadybos sistemų taikymas“ dubliuoja parametrą „Darbų organizavimas“. Be to, atsakovė, nustatydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų „Darbų tvarkaraštis“, nei pirkimo sąlygose, nei atsakyme į pretenziją, nenurodė jokių konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti statybos darbų spartą, nepaaiškino, kaip ir kokiu būdu darbų sparta turės ar gali būti apskaičiuojama viso projekto vykdymo metu. Taip pat ieškovės nuomone konkurso sąlygų 72 punkte nurodyta parametrų vertinimo metodika kelia abejonių ar informacijos išsamumas, raštingumas, perteklinės informacijos buvimas, nuoseklumas, aiškumas, pagrįstumas ir atitiktis projekto esmei ir perkančiosios organizacijos veiklos specifikai gali būti vertinami ne absoliučiais, o santykiniais kriterijais.Teismui pateiktame dublike ieškovė papildomai nurodė, kad ginčijamose konkurso sąlygose nebuvo keliami reikalavimai tiekėjui pateikti įrodymus, patvirtinančius jo galimybę dirbti dviem pamainomis, todėl atsakovė tvirtindama, jog du atestuoti specialistai reikalingi dėl to, jog bus dirbama dviem pamainomis nustatė naują pirkimo sąlygą. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog galimas ir yra legalus ir mašinų nepažymėtų CE ženklu naudojimas Lietuvos Respublikoje, reiškia, jog darbus vykdysiančios technikos CE ženklu žymėjimas yra papildomas reikalavimas, kurio būtinumas turi būti objektyviai pagrindžiamas. Atsakovė tokio objektyvaus būtinumo, kad darbus galėtų atlikti tik technika pažymėta CE ženklu nepagrindė. Dėl kriterijaus „Rizikos valdymas“ nurodė, kad atsakovės nurodyti argumentai, jog darbai bus atliekami atvirame ore, nėra joks rizikos faktorius, kadangi visi melioracijos darbai yra atliekami atvirame ore, o tiekėjo sugebėjimas atlikti numatytus darbus vertinamas nustatant minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Atsakovė tvirtindama, jog kriterijus „Aplinkosaugos priemonės“ tiesiogiai koreliuoja su pirkimo sąlyga dėl naudotinos technikos CE žymėjimo, patvirtina, jog atsakovės nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai susiję su tiekėjų kvalifikacijos pakartotiniu vertinimu, o ne ekonominio naudingumo nustatymu.Atsakovė Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Birikų, Gintaučių kaimų jungtinė melioracija“ atsiliepimu ir tripliku prašo ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad nustatant kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes, įvykdė VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Pažymėjo, kad darbų pirkimas finansuojamas ne tik asociacijos, bet ir bendromis Europos žemės ūkio fondo Kaimo plėtrai pagal LR Kaimo plėtros 2014 - 2020 metų programą, Telšių rajono savivaldybės lėšomis. Siekiant įsisavinti šias lėšas, tiekėjas turi turėti ne tik reikiamą patirtį, bet ir specialistų. Be to, kai tinkamomis sąlygomis darbus tenka organizuoti dvejomis pamainomis, tiekėjas privalo turėti bent du atestuotus specialistus, nes vienas dirbti dvi pamainas per parą negalėtų. Atsakovės nuomone, kodėl toks skaičius specialistų buvo reikalaujamas, neprivalėjo būti paaiškinta Konkurso sąlygose ir atitinkamai aplinkybė, kad potencialiems tiekėjams nebuvo nurodyta, kokiu tikslu 27.9 punkte reikalavimas nustatytas, savaime nedaro jo neteisėto ir nereiškia, jog Konkurso sąlygos yra netikslios. Pabrėžia, kad CE ženklinimas yra privalomas ir pagal nacionalinę, ir pagal Europos Sąjungos teisę, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad įregistruojant ir naudojantis Lietuvos Respublikoje traktorius, savaeiges žemės ūkio mašinas ir jų priekabas nėra privalomas CE ženklinimas, todėl jo neturėtų reikalauti ir perkančioji organizacija. Naudojama technika, atitinkanti CE reikalavimus, mažiau teršia gamtą, mažiau gadina dirvos struktūrą, našiau dirba, greičiau ir kokybiškiau atlieka darbus. Atkreipia dėmesį į tai, kad Konkurso sąlygose nurodyta technika - daugiakaušis ekskavatorius, žvyro užpylimo įrenginys, vienkaušis ekskavatorius bei buldozeris - yra ne žemės ūkio, o statybinė technika. Perkant darbus tų tiekėjų, kurie dirba CE ženklinimu pažymėta technika, perkančioji organizacija yra tikra, kad darbai bus atliekami su technika, atitinkančia esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Taip pat nurodo, kad Konkurso sąlygose nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei kriterijų parametrai optimaliai atitinka pirkimo objektą. Ieškovė teigdama priešingai, nepateikia jokių konkrečių motyvų, kodėl, pasak jos, atsakovės nustatyti konkretūs pasiūlymų vertinimo kriterijai prieštarauja VPĮ nuostatoms. Dėl parametro „Rizikos valdymas“ pažymi, kad darbai bus atliekami atvirame lauke, kur neprognozuojamos oro sąlygos, nežinomas dirvos ir grunto įmirkimo lygis, bus reikalingas statybos darbų priderinimas prie žemės ūkio darbų ir pan., todėl potencialių rizikos faktorių spektras atliekant darbus yra platus, o jų atsiradimo tikimybė yra nuo itin mažos iki didelės. Atsižvelgiant į tai ieškovė nepagrįstai teigia, jog prognozuojamų rizikų ir jų atsiradimo tikimybė esanti nereali. Dėl šių nurodytų veiksnių, kurių darbų eigoje gali atsirasti ir daugiau, kyla rizika tinkamam projekto įgyvendinimui ir tik nuo tiekėjo pajėgumo ir gebėjimo maksimaliai prisitaikyti prie rizikos veiksnių, užtikrinti maksimalų darbo našumą, priklauso ir darbo rezultatas. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, jog kriterijus „Aplinkosaugos priemonės“ tiesiogiai koreliuoja su pirkimo sąlyga dėl naudotinos technikos CE žymėjimo ir tai yra susiję su tiekėjų kvalifikacijos pakartotiniu vertinimu, kadangi statybos darbų vykdymas yra neatsiejamai susijęs su poveikiu aplinkai ir tai suponuoja poreikį perkančiajai organizacijai įvertinti tiekėjus pagal minėtą kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė - perkančioji organizacija Melioracijos sistemų naudotojų asociacija „Birikų, Gintaučių kaimų jungtinė melioracija“ 2016-01-25 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Telšių rajono Degaičių kadastrinės vietovės Birikų ir Gintaučių kaimų žemės dalies melioracijos statinių rekonstrukcijos“ darbai ir viešinimas (viešojo pirkimo Nr. 171075). Pirkimo objektas – melioracijos statinių rekonstravimo darbų atlikimas. Iš skelbimo apie supaprastintą pirkimą ir konkurso sąlygų matyti, kad numatyta darbų (sutarties) pabaiga 2017-06-30, pirkimas finansuojamas bendromis Europos žemės ūkio fondo Kaimo plėtrai pagal Lietuvos Respublikos Kaimo plėtros 2014-2020 metų programą, Telšių rajono savivaldybės ir Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Birikų, Gintaučių kaimų jungtinė melioracija“ lėšomis, pasiūlymų pateikimo terminas – 2016-02-10, vertinimo kriterijai – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. 2016-02-02 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama koreguoti pirkimo dokumentus ir nustatyti tokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, kurie atitiktų VPĮ įtvirtintus principus ir tikslus, būtų proporcingi pirkimo objektui ir jais vadovaujantis būtų galima tiksliai ir nedviprasmiškai nustatyti laimėtoją. 2016-02-03 atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog pretenzija yra netenkinama, nurodyti kvalifikacijos reikalavimai keičiami nebus, o pirkimo procedūros bus tęsiamos. 2016-02-09 ieškovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti supaprastinto atviro konkurso „Telšių rajono Degaičių kadastrinės vietovės Birikų ir Gintaučių kaimų žemės dalies melioracijos statinių rekonstrukcijos“ darbai ir viešinimas 27.9 punkte nustatytą reikalavimą tiekėjams turėti ne mažiau kaip du atestuotus specialistus, turinčius teisę vykdyti melioracijos statybos darbus; panaikinti 27.12 punkte nustatytą reikalavimą tiekėjams, jog naudojama technika turi atitikti CE standartus (pateikti sertifikatą) bei panaikinti 72 punkto dalis, kuriose nustatyti Kriterijaus (T) „Kokybė ir efektyvumas“ parametrai ir jų aprašymas bei Parametrų vertinimo metodika. 2016-02-10 perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimo komisija posėdžio metu buvo supažindinta su tuo, kad buvo gauti vokai iš UAB „Uliksas“ ir UAB „Ežerūna“, atplėšus vieną iš dviejų UAB „Uliksas“ pateiktų vokų, jame pasiūlymas nebuvo rastas. Atsižvelgiant į tai, komisija nutarė vertinti tik UAB „Ežerūna“ pasiūlymą. Susipažinusi su tiekėjo UAB „Ežerūna“ techniniais pasiūlymo duomenimis, Viešųjų pirkimo komisija nurodė, kad pasiūlymas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nevertinamas, kadangi likus tik vienam pasiūlymui, jam suteikiamas maksimalus ekonominio naudingumo balas ir toks pasiūlymas pripažįstamas laimėtoju konkurso sąlygų nustatyta tvarka. Atlikdama susipažinimo su pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, procedūrą, Viešųjų pirkimo komisija nurodė, kad vadovaujantis VPĮ 31 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija patikrinusi ir įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais VPĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, tiekėjo UAB „Uliksas“ pasiūlymo vokas 2 su kainomis nebus atplėšiamas. Komisija susipažinusi su vieno pasiūlymo – UAB „Ežerūna“ kainomis nustatė, kad minėto tiekėjo pasiūlymo kaina sudaro 342518,29 Eur. 2016-02-10 perkančioji organizacija pateikė UAB „Ežerūna“ kvietimą iki 2016-02-17 sudaryti pirkimo sutartį, nurodydama, jog buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, kurį įvertinus nustatyta, kad pasiūlymas atitinka supaprastinto konkurso sąlygose nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, surinko maksimalų ekonominio naudingumo balą bei pasiūlymo pateikimo reikalavimus ir yra pripažintas laimėjusiu. Statybos rangos sutartis Nr. 005 tarp perkančiosios organizacijos ir laimėtoja pripažintos UAB „Ežerūna“ sudaryta 2016-02-10.Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sąlygos turėti ne mažiau kaip 2 atestuotus specialistus, naudojamos technikos atitikties CE standartams bei ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų atitinka VPĮ nustatytiems principams ir tikslams, dirbtinai neriboja konkurencijos, yra proporcingi pirkimo objektui.

Dėl reikalavimo tiekėjams turėti ne mažiau kaip du atestuotus specialistus, turinčius teisę vykdyti melioracijos statybos darbus

VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 34–37 straipsnių nuostatomis. Minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32straipsnio 2 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016).Iš bylos duomenų matyti, kad perkančioji organizacija vienu iš supaprastinto atviro konkurso „Telšių rajono Degaičių kadastrinės vietovės Birikų ir Gintaučių kaimų žemės dalies melioracijos statinių rekonstrukcijos“ darbai ir viešinimas“ ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimu nurodė reikalavimą tiekėjui turėti ne mažiau kaip po vieną atestuotą vadovą melioracijos statybos darbams: 1) statybos darbų vadovas, kurį numatyta paskirti vadovauti statybos darbams, privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį melioracijos statinių statybos darbuose; 2) tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip du atestuotus specialistus, turinčius teisę vykdyti melioracijos statybos darbus (Konkurso sąlygų 27.9 punktas). Ieškovė teigia, kad reikalavimas turėti ne mažiau kaip 2 atestuotus specialistus, turinčius teisę vykdyti melioracijos statybos darbus, yra perteklinis, kadangi perkami darbai nėra išskaidyti į atskirus objektus, bus atliekami pagal vieną techninį projektą. Be to vadovaujantis 2013-07-04 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“ Nr. 3D-468 patvirtintose Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklomis, bet kuris atestuotas specialistas, turintis teisę vykdyti melioracijos statinių statybos darbus, turės statybos vadovo kvalifikacija, todėl atsakovės reikalavimas, kad vykdant darbus būtų trys statybos darbų vadovai yra nereikalingas siekiant atlikti darbus. Taip pat ieškovės nuomone, pati sąlyga nėra aiški, jos reikalavimai prieštaringi. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nurodo, kad darbų pirkimas finansuojamas ne tik asociacijos, bet ir bendromis Europos žemės ūkio fondo Kaimo plėtrai pagal LR Kaimo plėtros 2014 - 2020 metų programą ir Telšių rajono savivaldybės lėšomis. Siekiant įsisavinti šias lėšas, tiekėjas turi turėti ne tik reikiamą patirtį, bet ir specialistų. Be to, kai tinkamomis sąlygomis darbus tenka organizuoti dvejomis pamainomis, tiekėjas privalo turėti bent du atestuotus specialistus, nes vienas dirbti dvi pamainas per parą negalėtų.Atsižvelgęs į šalių argumentus, teismas pažymi, kad vertinant, ar Konkurso sąlygų 27.9 punkto 2 dalyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas bei pati sąlyga atitinka VPĮ 34–37 straipsnių nuostatas, yra proporcingi bei objektyviai būtini dėl pirkimo objekto, yra svarbu įvertinti sąlygos turinį, pirkimo objekto, įsigyjamų darbų pobūdį, ieškovės ir atsakovės nurodytus argumentus bei pagrindimą dėl būtinumo tiekėjui turėti 2 atestuotus specialistus, turinčius teisę vykdyti melioracijos statybos darbus, bei ekonominį ir teisinį šio kriterijaus nustatymo poreikį.Visų pirma teismas pažymi, kad nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad bet kuris atestuotas specialistas, turintis teisę vykdyti melioracijos statinių statybos darbus, turės melioracijos statinių statybos vadovo kvalifikaciją. Kaip teisingai nurodė ieškovė, 2005-05-05 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-258 „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“ 13 punktas numato, jog specialistų kvalifikacijos atestatai išduodami 5-eriems metams ir suteikia teisę eiti šių techninės veiklos sričių vadovų pareigas: melioracijos statinių projekto vadovo; melioracijos statinių projekto vykdymo priežiūros vadovo; melioracijos statinių statybos vadovo; melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į minėto teisės akto 14 punktą, kuris numato, jog melioracijos specialistai, baigę hidrotechnikos studijas ir turintys aukštojo universitetinio mokslo diplomą, atestuojami visoms melioracijos techninės veiklos sritims, tačiau, norint gauti melioracijos statinių statybos ar melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą, privaloma paskutinių dvejų metų melioracijos darbo patirtis, o norint gauti melioracijos statinių projekto, melioracijos statinių projekto vykdymo priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą, privaloma paskutinių trejų metų melioracijos statinių projektavimo, vadovaujant atestuotam vadovui, patirtis; melioracijos statinių statybos vadovu ir melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovu gali būti atestuojami ir melioracijos specialistai, turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, taip pat statybos specialistai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą; šiems specialistams privaloma paskutinių penkerių metų melioracijos statinių statybos darbo, vadovaujant atestuotam vadovui, patirtis. Taigi iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ne bet kuris melioracijos specialistas, kuriam yra išduotas kvalifikacijos atestatas gali eiti melioracijos statinių statybos vadovo pareigas, kadangi skirtingos melioracijos techninės veiklos srities vadovų atestacijai yra keliami skirtingi reikalavimai. Antra, įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nepritaria ieškovės pozicijai, kad Konkurso sąlygų 27.9 punkte įtvirtintas reikalavimas reiškia reikalavimą tiekėjui turėti tris statybos darbų vadovus, tačiau turi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog Konkurso 27.9 punkte nurodyta sąlygą yra suformuluota neaiškiai ir prieštaringai, kas galėjo turėti įtakos netinkamai šios sąlygos interpretacijai. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Konkrečiu atveju iš Konkurso sąlygos 27.9 punkto turinio matyti, jog sąlygos pradžioje perkančioji organizacija nurodo, kad tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip po vieną atestuotą vadovą melioracijos statybos darbams. Po to konkretizuodama šį reikalavimą 27.9 punkto 1 papunktyje nurodo, kad tiekėjas turi turėti atestuotą statybos darbų vadovą melioracijos statinių statybos darbams, o 2 papunktyje nurodo, jog tiekėjas turi turėti ir ne mažiau kaip du atestuotus specialistus, turinčius teisę vykdyti melioracijos statybos darbus. Taigi iš šios sąlygos formuluotės nėra pakankamai aišku kiek kvalifikuotų specialistų atsakovė reikalauja turėti - du ar tris, taip pat nėra aišku kokios konkrečios kvalifikacijos – melioracijos statinių statybos vadovo, techninės priežiūros vadovo ar kitų melioracijos techninės veiklos sričių vadovų yra reikalaujama, nes tokio atestato, kaip nurodo atsakovė, t.y. suteikiančio teisę vykdyti melioracijos statybos darbus, 2005-05-05 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-258 „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“ išvis nenumato. Teismo vertinimu šiuo atveju, tam, kad pirkimo sąlygos atitiktų joms keliamus aiškumo reikalavimus, jose potencialiems tiekėjams turėjo būti aiškiai suformuluoti kvalifikacijos reikalavimai, įskaitant ir reikalavimus turėti tam tikrą skaičių konkrečios kvalifikacijos specialistus. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos išvados byloje matyti, kad minėta institucija įvertinusi pirkimo dokumentus taip pat laikosi pozicijos, kad iš Pirkimo sąlygų 27.9 punkte nustatyto reikalavimo neaišku kiek vadovų ir kokius atestuotus specialistus turi turėti tiekėjas, kokiems darbams turi būti išduoti kvalifikacijos atestatai, kad tiekėjas tenkintų reikalavimą.Remiantis nurodytu, teismas pripažįsta, kad nors yra pagrindo vertinti, jog minėta sąlyga atsakovė siekė nustatyti reikalavimą tiekėjui turėti tris melioracijos srityje atestuotus specialistus, iš kurių vienas būtų statybos darbų vadovas, tačiau teismo vertinimu šį ieškovės ginčijama konkurso sąlyga stokojo aiškumo ir konkretumo ir šis ginčo pirkimo sąlygos turinio neaiškumas galėjo sukliudyti ieškovei parengti tinkamą pasiūlymą, kas konkrečiu atveju vertintina kaip VPĮ įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principų pažeidimas (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Vertindamas ar ieškovės ginčijama konkurso sąlyga buvo proporcinga bei objektyviai būtina dėl pirkimo objekto, teismas pažymi, kad vadovaujantis LR Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, melioracija tai yra dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti) (LR Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Melioracijos statinių projektavimą, melioracijos statinių ir jų projektų ekspertizę (išskyrus avarinių gedimų šalinimo darbus), melioracijos statinių statybą turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų filialai, turintys Žemės ūkio ministerijos išduotą arba pripažintą kvalifikacinį atestatą verstis konkrečia technine veikla. Kvalifikacinis atestatas verstis konkrečia technine veikla išduodamas arba pripažįstamas Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka (LR Melioracijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). LR Statybos įstatymas numato, jog statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę (LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalis). Vadovauti ypatingų statinių projektams (eiti statinio projekto ir statinio projekto dalių vadovų pareigas) turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių nustatytus reikalavimus (LR Statybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Vadovauti nesudėtingo ir neypatingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija (LR Statybos įstatymo 10 str. 9 p.). Remiantis statybos techninis reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.3 punkto 2 lentelės 7 dalimi, sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniams priskiriami hidrotechnikos statiniai, išskyrus žemės ūkio melioracijos statinius. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas taip pat yra pažymėjęs, kad melioracijos statiniai nėra ypatingi statiniai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-606-180/2015).Nagrinėjamu atveju iš konkurso sąlygų turinio matyti, kad pirkimas į atskiras dalis neskirstomas (Konkurso sąlygų 19 punktas), projekto įgyvendinimo metu numatyta atlikti melioracijos statinių rekonstravimo darbus (20 punktas), rekonstruojamas plotas – 270,00 ha (21 punktas), darbai atliekami vadovaujantis parengtu techninio darbo projektu (22 punktas). Iš atsakovės nurodytų aplinkybių matyti, kad melioracijos darbai bus vykdomi žemės ūkio paskirties žemėje, kas patvirtina, jog konkrečiu atveju pirkimo objektas – melioracijos statinių rekonstrukcija, nepriklauso ypatingų statinių kategorijai, nes, kaip minėta, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyriumi žemės ūkio melioracijos statiniai, nepriskiriami ypatingų statinių kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad norminiai teisės aktai nustato, jog melioracijos įmonė, norinti gauti kvalifikacijos atestatą, privalo turėti nuolatinį administracinį-techninį personalą atestuojamai veiklai vykdyti – ne mažiau kaip vieną atestuotą specialistą, įgijusį įmonei reikalingos melioracijos techninės veiklos srities vadovo kvalifikaciją (2005-05-05 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-258 „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“ 5.3 punktas). Taigi iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad netgi įmonei, norinčiai įgyti teisę dirbti melioracijos statinių statybos srityje, yra keliamas reikalavimas turėti ne mažiau kaip vieną atitinkamos melioracijos techninės veiklos srities atestuotą specialistą. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju atsakovė keldama reikalavimą tiekėjui turėti 3 atestuotus melioracijos techninės veiklos sričių vadovus, nepateikė jokių objektyvių, ekonominiais bei teisiniais aspektais paremtų argumentų, patvirtinančių tokių specialistų kiekio poreikį. Atsakovės nurodyti argumentai, kad būtent toks specialistų skaičius užtikrins tinkamą sutarties įvykdymą bei lėšų įsisavinimą yra deklaratyvus, abstraktūs, tiesiogiai nesusiję su tinkamu viešojo pirkimo sutarties įvykdymu, nepagrįsti konkrečiais įrodymai, kadangi projektui skiriamų lėšų įsisavinimas priklauso nuo daugelio aplinkybių visumos ir toks argumentas galėtų būti nurodomas siekiant pagrįsti bet kurį tiekėjui keliamą kvalifikacinį reikalavimą. O dėl „atsarginio specialisto“ pažymėtina, kad vieno iš specialistų pasitraukimo iš darbo (dėl nedarbingumo, laikinai ar nuolatos) atveju tiekėjas šią situacija turėtų spręsti imantis įprastų darbo organizavimo priemonių - paskirti pavaduojantį asmenį, įdarbinti naują darbuotoją ir pan. Todėl, teismo vertinimu, vien tik galima specialistų kaita bei galimai netinkamos oro sąlygos, kurių nepriklausomai nuo vadovų skaičiaus, tiekėjas negalėtų įtakoti, nesudaro pagrindo nustatyti didesnį nei objektyviai yra reikalingas aukštos kvalifikacijos specialistų skaičių. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013). Be to atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-01-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016, pažymėjo, kad vertinant ar reikalavimas tiekėjams turėti pagal faktinę padėtį „atsarginį“ statybos vadovą yra proporcingas bei objektyviai būtinas dėl Pirkimo objekto, pažymėtina, kad tokio pobūdžio reikalavimas nėra suponuotas objektyviai būtino poveikio siekiamam rezultatui, taigi tokia Pirkimo sąlyga yra neproporcinga.Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas („turėti ne mažiau kaip 2 atestuotus specialistus, turinčius teisę vykdyti melioracijos statybos darbus“), atsižvelgiant į visos sąlygos turinį, ne tik, kad neatitinka pirkimo sąlygų turiniui keliamų aiškumų ir konkretumo kriterijų, tačiau ir yra neproporcingas pirkimo objektui, perteklinis, dirbtinai ribojantis konkurenciją (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 2 dalis), todėl šį reikalavimą įtvirtinanti konkurso sąlyga (Konkurso sąlygų 27.9 punktas) visa apimtimi pripažintina neteisėta.

Dėl reikalavimo naudoti techniką, atitinkančią „CE“ standartus

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė Konkurso sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 27.12 punkte nustatė kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams „<...> turėti įrankius, įrenginius ir technines priemones, turinčias užtikrinti tinkamą sutarties įvykdymą“, šį kvalifikacijos reikalavimą įrodantys dokumentai „Tiekėjo informacija apie turimus savo arba turimą galimybę išsinuomoti (pateikti nuomos sutartį) tokiai įrangai: daugiakaušiai ekskavatoriai ne mažiau kaip 1 vnt., žvyro užpylimo įrenginį ne mažiau kaip 1 vnt. vienkaušiai ekskavatoriai ne mažiau kaip 2 vnt., buldozeris 1 vnt. Naudojama technika turi atitikti „CE“ standartus (pateikti sertifikatą)“.Ieškovė teigia, kad šis reikalavimas yra perteklinis, kadangi teisinis reglamentavimas nenustato prievolės Lietuvos Respublikoje eksploatuoti mašinas atitinkančias „CE“ standartus. Taip pat ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė objektyviais parametrais neparėmė savo teiginių, jog „CE“ ženklu pažymėtų mašinų naudojimas mažiau teršia gamtą, mažiau gadina dirvos struktūrą, didesnis našumas ir greičiau gali padaryti darbus ir darbų kokybė žymiai geresnė. Atsakovė su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir teigia, kad „CE“ ženklinimas yra privalomas ir pagal nacionalinę, ir pagal Europos Sąjungos teisę, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad įregistruojant ir naudojantis Lietuvos Respublikoje traktorius, savaeiges žemės ūkio mašinas ir jų priekabas nėra privalomas „CE“ ženklinimas, todėl jo neturėtų reikalauti ir perkančioji organizacija. Atsakovės nuomone, perkant darbus tų tiekėjų, kurie dirba „CE“ ženklinimu pažymėta technika, ji bus tikra, kad darbai bus atliekami su technika, atitinkančia esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nėra įgaliota aiškinti ir taikyti Techniniu reglamento „Mašinų sauga“, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-07-17 įsakymu Nr. 3D-578 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatų. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų tarnyba nepasisakė ar Pirkimo sąlygose nurodyta technika laikytina statybine technika, ar visa Pirkimo sąlygose nurodyta ir Pirkimo sutarčiai įvykdyti skirta technika privalo turėti „CE“ ženklinimą. Teismas įvertinęs bylos duomenys, neturi pagrindo sutikti su ieškovės išdėstytais argumentais dėl „CE“ ženklinimo, laiko juos nepagrįstais ir neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl tiekėjo kvalifikacijos reikšmės, yra pažymėjęs, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Tiekėjų pasiūlymų techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams atitikties vertinimas yra vienas iš svarbiausių ir esminių pirkimo procedūrų vykdymo etapų, nuo kurio priklauso, ar sutartis bus tinkamai įvykdyta ir perkančioji organizacija įsigis tai, ko jai reikia. Pirkimų dokumentuose keliami reikalavimai nustato pareigą tiekėjui siūlyti tik tokias prekes ar paslaugas, kurios griežtai privalo atitikti visus nustatytus reikalavimus arba lygiaverčius, t. y. tiekėjų pasiūlymuose privalo būti informacija ir ją patvirtinantys dokumentai apie siūlomas prekes, paslaugas ar darbus, o perkančiajai organizacijai nustato pareigą vertinti jų atitiktį nustatytiems reikalavimams ir įsitikinti siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kokybe. Tai reiškia, kad bet kokiu atveju, perkančiajai organizacijai nustačius tam tikrus reikalavimus, pasiūlymų atitiktis jiems turi būti vertinama, reikalaujant tiekėjų pateikti išsamius techninius duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus, nes priešingu atveju, reikalavimų kėlimas pirkimo dokumentuose būtų netikslingas ir nepateisinamas.Konkrečiu atveju, kaip minėta aukščiau, viešojo konkurso pirkimo sutarties tikslas yra įsigyti melioracijos statinių rekonstravimo darbus, atitinkančius pirkimo sąlygų reikalavimus. Konkurso sąlygų 27.12 punkte nustatytas techninis reikalavimas tiekėjams naudoti techniką, atitinkančią „CE“ standartus reiškia, jog tiekėjui yra keliami techninio pajėgimo reikalavimai turėti tam tikrą techniką - daugiakaušį ekskavatorių, žvyro užpylimo įrenginį, vienkaušį ekskavatorių, buldozerį, kurios atitiktį pirkimo reikalavimas patvirtina „CE“ ženklas. Paminėtina, kad šis ženklinimas parodo, jog produktas atitinka taikomus Europos direktyvų reikalavimus ir jam buvo atliktos atitinkamos atitikties įvertinimo procedūros. Visų pirma, teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog ginčo atveju yra taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42/EB 2006-05-17 dėl mašinų, iš dalies keičiančios Direktyvą 95/16EB (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2006/42/EB), bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatos, tuo aspektu, kad Konkurso sąlygų 27.12 punkte nurodyta technika yra priskirtina prie žemės ir miškų ūkio traktorių. Pažymėtina, kad Direktyvos 2006/42/EB 1 straipsnio a) punktas numato, jog ši direktyva taikoma mašinoms. Remiantis 2 straipsnio e) punktu, ši direktyva netaikoma šioms transporto priemonėms: žemės ir miškų ūkio traktoriams dėl rizikų, kurias apima Direktyva 2003/37/EB, išskyrus ant šių transporto priemonių sumontuotus mechanizmus. Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 2 punkte yra nurodyta, kad pagal šias taisykles registruojami: traktoriai, apibrėžti Žemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-685 (Žin., 2005, Nr. 4-84); savaeigės žemės ūkio mašinos – savaeigiai javų, cukrinių runkelių, linų, uogų ir kiti savaeigiai kombainai, taip pat šienapjovės, smulkintuvai ir augalų purkštuvai; savaeigės mašinos – ratiniai ir vikšriniai ekskavatoriai, krautuvai, savaeigiai kranai, greideriai, vikšriniai buldozeriai, grunto tankintuvai, kelių frezeriai, asfalto klotuvai, plentvoliai, vikšriniai vamzdžių klotuvai, poliakalės, kelių ženklinimo mašinos, medvežės, miško kirtimo mašinos, gatvių priežiūros mašinos, motorinės rogės ir kitos savaeigės mašinos; priekabos ir puspriekabės – traktorių priekabos, apibrėžtos Atitikties įvertinimo taisyklėse, savadarbės priekabos ir puspriekabės, medvežės priekabos, cisterninės priekabos, savikrovės priekabos, srutvežiai, prikabinamosios platformos ir krovininių transporto priemonių priekabos, eksploatuojamos su traktoriais. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad ratiniai ir vikšriniai ekskavatoriai, krautuvai, savaeigiai kranai ir kt. nėra priskiriami prie žemės ir miškų ūkio traktorių kategorijos, todėl, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad į Direktyvos 2006/42/EB netaikymo sritį patenka perkančiosios organizacijos 27.12 punkte nurodyta įranga.Antra, teismo vertinimu šiuo atveju sprendžiant ar perkančioji organizacija keldama reikalavimą pirkimo darbams atlikti naudoti techniką, atitinkančią „CE“ standartus yra aktualus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 325 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“ (toliau – Reglamentas STR 2.01.08:2003), kurio 1 priedo 16, 18, 21, 37 punktai numato, jog buldozeris, automobilinis savivartis, ekskavatorius krautuvas, krautuvas priskiriami lauko sąlygomis naudojamai įrangai. Statybos techninio reglamento STR 2.01.08:2003 3 straipsnis numato, jog Reglamentas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie gamina ir tiekia į rinką ar pradeda naudoti Lietuvoje lauko įrangą. Reglamentas taikomas visai 1 priede apibūdintai lauko įrangai, kuri yra tiekiama į rinką ar pradedama naudoti pagal paskirtį kaip vientisas agregatas bei yra detaliai išvardyta Reglamento 2 ir 3 prieduose (Reglamento STR 2.01.08:2003 5 straipsnis). Visa Reglamento 1 priede išvardyta lauko įranga, kuri atitinka Reglamento nuostatas, turi būti paženklinta „CE“ atitikties ženklu (Reglamento STR 2.01.08:2003 10 straipsnis). Vadovaujantis Reglamento STR 2.01.08:2003 tiek 30 punktu, tiek 31 punktu, Reglamento 2 ir 3 prieduose išvardytą lauko įrangą draudžiama teikti į rinką ar pradėti naudoti anksčiau, negu gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad įranga paženklinta „CE“ ženklu bei garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu.Vadovaujantis išdėstytomis įstatymų nuostatomis, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas, jog viešojo pirkimo darbams atlikti naudojama technika – lauko įranga būtų paženklinta „CE“ ženklu atitinka LR galiojantį ir su Europos Sąjungos direktyvomis suderintą teisinį reglamentavimą, todėl ieškovės argumentus, kad toks reikalavimas teisės aktuose nėra numatytas ir ji neturi prievolės neeksploatuoti mašinas neatitinkančias „CE“ standartų, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Taip pat pažymėtina, kad teismas iš dalies turi pagrindo sutikti su tuo, kad Konkurso sąlygose 27.12 punkte nustatytas reikalavimas gali būti vertinamas kaip perteklinis tuo aspektu, kad tiekėjas šio reikalavimo turėtų laikytis net perkančiajai organizacijai jo nenurodžius pirkimo dokumentuose, tačiau ši aplinkybė teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamos Konkurso sąlygos neteisėta bei ribojančia konkurenciją. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog atsakovė siekdama tinkamai įvertinti tiekėjo galimybę įvykdyti viešojo pirkimo sutartyje numatytus įpareigojimus, turėjo objektyvų pagrindą Konkurso sąlygose numatyti techninio pobūdžio reikalavimą, kuris užtikrintų, jog paslaugos bus teiktinos tik laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų - šiuo konkrečiu atveju Konkurso sąlygose nurodytiems darbams atlikti bus naudojama technika, pažymėta „CE“ ženklu.

Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė Konkurso sąlygų 71 punkte nurodė, jog tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimų kriterijų kurį sudaro: kaina (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 40) ir kokybė ir efektyvumas (lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 60). Komisija kiekvieną pasiūlymą įvertins pagal kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ parametrą, suteikdami balus nuo 0 iki 10 (Konkurso sąlygų 71 punktas). Kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ parametrai: rizikos valdymas (lyginamasis svoris - 0,20; vertinamas rizikos veiksnių analizės išsamumas, identifikuotų rizikų realumas ir jų valdymo priemonių pagrįstumas), aplinkos supratimas (lyginamasis svoris - 0,20; vertinama, kaip rangovas išmano šio konkretaus projekto aplinką ir hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projektų valdymo specifiką apskritai, t.y. techninius, teisinius, aplinkosauginius, finansavimo ir kitus šių darbų vykdymo aspektus), darbų organizavimas (lyginamasis svoris - 0,15; vertinami papildomi, techniniame darbo projekte nedetalizuoti, rangovo darbo organizavimo apsektai; organizavimo tvarkos poveikio darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas), komunikacijos planai (lyginamasis svoris - 0,15; vertinami rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veikslo partnerių, subrangovų) ir išorinės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, nuoseklumas, atitikimas perkančiosios organizacijos poreikiams ir lūkesčiams, sutarties specifikai), vadybos sistemų taikymas (lyginamasis svoris - 0,10; vertinamas rangovo įdiegtų valdybos sistemų taikymo praktikoje pagrindimas, taikymo naudos ir būdų visapusiškas atskleidimas), aplinkosaugos priemonės (lyginamasis svoris - 0,10; vertinamas poveikio aplinkai mažinimo priemonių plano aiškumas, detalumas, efektyvumas, susietumas su kitomis metodologijos dalimis; visų statybos metu neigiamai veikiamų aplinkos komponentų ir būsimų taršos šaltinių atskleidimo išsamumas; darnios plėtros principų išmanymas), darbų tvarkaraštis (lyginamasis svoris - 0,10; vertinamas rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumas ir detalumas, susietumas su rizikos valdymo planu). Parametrų vertinimo metodika: vertinama iki 4 balų (patenkinamai) – parametras atskleistas neišsamiai, fragmentiškai, nesusietas su kitų parametrų aprašymu, neįvertinta projekto specifika; žemas rangovo raštingumo lygis, yra kitų reikšmingų trūkumų, vertinama 5-7 balais (gerai) – parametras atskleistas, tačiau nepakankamai detaliai arba pateikiant perteklinę informaciją; aprašymas nepakankamai susietas su kitomis metodologijos dalimis, neįsigilinta į prikimo specifiką, yra kitų trūkumų; vertinama 8-10 balų (puikiai) – parametras nuosekliai ir visapusiškai atskleistas, įsigilinant į projekto specifiką, nurodant papildomus kokybės ir efektyvumo aspektus; parametro aprašymas visiškai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir lūkesčius.Ieškovė teigia, kad atsakovės nustatyti kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ parametrai neturi tiesioginio ryšio su ekonominiu naudingumo atliekant perkamus statybos rangos darbus vertinimu, parametrų aprašymas yra nekonkretus, abstraktus bei neleidžiantis įvertinti ekonominio naudingumo perkamiems darbams. Taip pat ieškovė nurodo, jog parametrų vertinimo metodika kelia abejonių ar informacijos išsamumas, raštingumas, perteklinės informacijos buvimas, nuoseklumas, aiškumas, pagrįstumas ir atitiktis projekto esmei ir perkančiosios organizacijos veiklos specifikai gali būti vertinami ne absoliučiais, o santykiniais kriterijais. Atsakovė su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir teigia, kad ruošiant konkurso sąlygas buvo vadovaujamasi Viešųjų pirkimų direktoriaus patvirtintomis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, VPĮ nuostatomis. Atsakovės vertinimu, pirkimo dokumentuose nustatytų kriterijų tarpusavio santykis bei kriterijų parametrai optimaliai atitinka pirkimo objektą, o ieškovė teigdama priešingai, nepateikė jokių konkrečių motyvų, kodėl, pasak jos, atsakovės nustatyti konkretūs pasiūlymų vertinimo kriterijai prieštarauja VPĮ nuostatoms. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei atsižvelgęs į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą šiuo klausimu, teismas turi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad perkančiosios organizacijos nustatyto kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ parametrai yra nekonkretūs ir abstraktūs bei neatitinkantys VPĮ keliamų tikslų.Kasacinio teismo ne kartą pažymėta perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų, nes Direktyvoje 2004/18 numatytų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose. Be to, tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Šie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53 „Dėl Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų“ patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 2.5 punktu, „Kriterijus - pirkimo objekto ir kitų tiekėjo pasiūlymo savybių (paprastai kaina, kokybė, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo terminas) požymis, pagal kurį nustatomas viešojo pirkimo pasiūlymų ekonominis naudingumas. Kriterijus gali susidėti iš dalių — kriterijaus parametrų“. Rekomendacijų 3 punkte nurodyta, jog pasiūlymų vertinimas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ypač tinka tada, kai svarbu pasiekti, kad perkamas objektas (prekės, paslaugos ar darbai) būtų kuo kokybiškesnis, t. y. būtų kuo funkcionalesnis, estetiškesnis, pigesnis aptarnaujant ir plėtojant, efektyvesnis siekiant tų tikslų, kuriems perkančioji organizacija juos numato panaudoti, kad saugotų aplinką, kad būtų kuo trumpesni pristatymo ar atlikimo terminai ir ilgesnis garantijos laikotarpis. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog „ Nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus būtina laikytis visų VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų principų. Vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija turi stengtis taip nustatyti vertinimo kriterijus, kad išrenkant geriausią pasiūlymą būtų sudarytos sąlygos pasiekti VPĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatytą pirkimų tikslą“. Rekomendacijų 11 punkte nurodyta: „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui siūloma pasirinkti kriterijus, kurie padidintų perkamo objekto naudojimo efektyvumą: kainą (kaina yra privalomas kriterijus), kokybę, techninius privalumus, estetines, funkcines charakteristikas, aplinkosaugos charakteristikas, eksploatavimo išlaidas, efektyvumą, garantinį aptarnavimą ir techninę pagalbą, pristatymo datą, pristatymo laikotarpį arba užbaigimo terminą, taip pat kitus, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Rekomenduojama vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui, arba ta įtaka labai nedidelė. Nerekomenduojama pasiūlymus vertinti pagal kriterijus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija“.Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad, kaip pagrįstai nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje, perkančioji organizacija nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus Pirkimo dokumentuose prie pasiūlymo pateikimo reikalavimų (Konkurso sąlygų V skyrius „Pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas“), nei Pirkimo dokumentų pateiktame 2 priede (Pasiūlymo formoje) nenurodė, kad tiekėjas turi pateikti specialų dokumentą, kuriame aprašyti kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ parametrai, t. y. dokumentas, kurio turinį Perkančioji organizacija vertins balais. Taip pat teismas įvertinęs atsakovės pateiktus paaiškinimus, pirkimo dokumentus, sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, jog perkančioji organizacija Konkurso sąlygose nepateikė aiškaus ir suprantamo parametrų minimalių aprašymų, pvz., kaip turi būti suprantamas parametras „Rizikos valdymas“, ar turi būti nurodyti rizikos faktoriai įmonės valdyme, ar rizikos suvaldymas nurodant vykdomus darbus; vertinant parametrą „Aplinkos supratimas“, Perkančioji organizacija turėjo Pirkimo dokumentuose nurodyti vykdomo projekto ribose darbų aplinką bei ko tikisi iš tiekėjų aprašymų, ką turėtų į juos įtraukti; kaip komunikacijos planai gali būti susiję su Pirkimo objektu; ką reiškia parametras „Darbų organizavimas“, pagal kurį vertinami papildomi, techniniame darbo projekte nedetalizuoti, rangovo darbo organizavimo aspektai, jei visi darbai nurodyti techniniame darbo projekte, o jei nenumatyti - perkančioji organizacija turi taisyti patį techninį darbo projektą ir kt. Be to, kaip matyti iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų, atsakovė nepateikė teismui objektyvių ir motyvuotų paaiškinimų kaip kiekvienas iš nustatytų ekonominio naudingumo vertinimų kriterijų konkrečiai gali leisti įvertinti kuris iš pateiktų pasiūlymų yra ekonomiškai naudingiausias. Atsakovė tik deklaratyviai teigdama, jog nustatyti kriterijų parametrai optimaliai atitinka pirkimo objektą, neprieštarauja VPĮ nuostatoms, nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Taip pat teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad Konkurso sąlygose nurodyta „Kokybės ir efektyvumo“ parametrų vertinimo metodika nėra visiškai objektyvi. Pažymėtina, kad, teismo vertinimu, santykinis parametrų vertinimas pagal tokius kriterijus kaip pvz. raštingumo lygis, aprašymo detalumas, gali suponuoti tokią situaciją, kad iš esmės perkančiosios organizacijos reikalavimus atitinkantis tiekėjo pasiūlymas gali būti įvertintas žemu balu vien dėl, kad, nepaisant turinio, yra mažesnės apimties nei kitų tiekėjų. Toks vertinimas, teismo nuomone, neatitinka pačios perkančiosios organizacijos keliamų tikslų įsigyti ekonomiškai naudingiausią (o ne išsamiausiai ir plačiausiai aprašytą) pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas panašaus pobūdžio klausimą, 2013-10-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013, pažymėjo, jog „teisėjų kolegija pripažįsta perkančiosios organizacijos teisę į išsamią tiekėjų pasiūlymuose pateikiamą informaciją, prireikus ji gali kreiptis į tiekėją, jo prašydama pasiūlymą patikslinančios ar paaiškinančios informacijos, kiek tai nepažeistų viešųjų pirkimų principų, tačiau abejoja, ar informacijos išsamumas, nuoseklumas, aiškumas, pagrįstumas ir atitiktis projekto esmei ir perkančiosios organizacijos veiklos specifikai gali būti vertinami ne absoliučiais, o santykiniais kriterijais, t. y. skiriami balai, nors ir mažesni, už ne visiškai nuoseklų, išsamų, pagrįstą ir logikos stokojantį tiekėjo pasiūlymą. Nors perkančioji organizacija siekė įsigyti sudėtingą, iš dalies intelektinėmis paslaugomis paremtą produktą, kuriam būdingas aprašymo detalumas, ir to ji tiekėjų galėjo prašyti, tačiau abejotina, ar tam tikrą minimalią (protingą) suprantamumo, išsamumo, detalumo ribą peržengę pasiūlymų aprašymai turėtų būti vertinami kitaip už tuos, kurie dar detaliau, išsamiau pagrindė pasiūlymo atitiktį reikalavimams. Pažymėtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymai galėjo gauti skirtingą balų skaičių inter alia dėl jų apimties, t. y. atitikties aprašymo išsamumo: kasatorės pasiūlymas apie pusantro šimto puslapių „plonesnis“ už trečiųjų asmenų pasiūlymą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog atsakovės Konkurso sąlygų 72 punkte nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, parametrų vertinimo metodika suformuluoti labai abstrakčiai, neaiškiai, konkrečiai nesusiejant su pirkimo objektu, tinkamai jų nepagrindžiant, kas galėjo įtakoti skirtingą šių kriterijų interpretavimą bei taikymą. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybes leidžia spręsti, jog minėta sąlyga neatitinka pirkimo sąlygų turinių keliamų aiškumų, konkretumo ir objektyvumo reikalavimų, todėl pripažintina neteisėta. Pabrėžtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, teismui konstatavus ginčo Konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013)

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir procesinės bylos baigties

Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovės vykdytas supaprastintas atviras konkursas „Telšių rajono Degaičių kadastrinės vietovės Birikų ir Gintaučių kaimų žemės dalies melioracijos statinių rekonstrukcijos“ darbai ir viešinimas“ pasibaigė. 2016-02-10 buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis su pirkimo laimėtoja – UAB „Ežerūna“. Bendra sutartyje numatytų rangovo atliekamų objektų darbų kaina, nustatyta konkurso būdu, yra 342518,29 Eur su PVM, darbų užbaigimo terminas – 2017-06-30. Konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir UAB „Ežerūna“ 2016-02-10 viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).Pagal VPĮ 95² straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Nagrinėjamu teismas atsižvelgęs į viešojo pirkimo sutarties dalyką, į atliekamų darbų specifiką – melioracijos darbai, kurie turi būti derinami su žemės ūkio veikla, į tai, kad viešasis pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju siekiant išvengti dar didesnės žalos viešajam interesui ir teisėtiems Telšių rajono gyventojų (žemės ūkio paskirties žemės naudotojų) lūkesčiams, kyla būtinybė išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį - nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punktas).Įvertinęs viešojo pirkimo procedūrų metu padaryto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę, tai, kad VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 proc. pirkimo sutarties vertės, teismas sprendžia, kad atsakovei skirtina 1000,00 Eur bauda, kuri priteistina valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies (33 proc.), t.y. ieškovės ginčijamas Konkurso sąlygas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų pripažinus neteisėtomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 71,61 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.). Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.Laikinosios apsaugos priemonės byloje netaikytos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 2 dalimi, 95² straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 178, 185, 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, 423⁹ straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti perkančiosios organizacijos Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Birikų, Gintaučių kaimų jungtinė melioracija“ vykdyto viešojo pirkimo „Telšių rajono Degaičių kadastrinės vietovės Birikų ir Gintaučių kaimų žemės dalies melioracijos statinių rekonstrukcijos“ darbai ir viešinimas“ konkurso sąlygų 27.9 punktą, kuriame numatytas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai ir 72 punktą, kuriame nurodyti kriterijaus „Kokybė ir efektyvumas“ parametrai, jų aprašymai, parametrų vertinimo metodika, neteisėtais.

Priteisti iš atsakovės Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Birikų, Gintaučių kaimų jungtinė melioracija“, juridinio asmens kodas 303559122, ieškovės UAB „Uliksas“, įmonės kodas 179351111, naudai 71,61 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Paskirti atsakovei Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Birikų, Gintaučių kaimų jungtinė melioracija“, juridinio asmens kodas 303559122, 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti bylos dalyviams.

Teisėja Vilija Valantienė