- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- A2-20-753/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01222-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Atsakovas
- A. S., K. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Simona Slavickaitė
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, atsakovams A. S. ir K. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. S., K. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – LR TPDB) prašo priteisti iš atsakovo A. S. 7373,92 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 221 Lt žyminį mokestį, 54,70 Lt už pateiktų priedų vertimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje 2007 m. gruodžio 15 d. dėl transporto priemonę Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. S. vardu Lietuvoje, tačiau nedraustą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau – TPVCAPD), vairavusio atsakovo A. S. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio valstybės –Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurer‘ Bureau-UK) , vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais , sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės –Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 1.964,18 svarų Sterlingų (7.373,92 Lt) sumai.
Šalies argumentai
Ieškovas LR TPDB atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, t. y. išmokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui 1964,17 svarų sterlingų žalai atlyginti (TPVCAPD įstatymo 17 str. 5 d., Biurų tarybos vidaus nuostatų 5 str.). Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia reikiamos apimties draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (TPVCAPD įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes (TPVCAPD įstatyme 2 str.8 d.). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės – tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos ( žaliosios kortelės sistemos) dalyvės, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Žaliosios kortelės sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės ( šiuo atveju eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje) nacionalinis draudikų biuras ,būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu , atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims( esant jų reikalavimui) būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju transporto priemonės įprastinės buvimo vietos –registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras ( šiuo atveju transporto priemonė Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota Lietuvos Respublikoje , jos savininkas - A. S.) atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Pagrindinis teisės aktas , kuriuo vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo , atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos vidaus nuostatai (TPVCAPD įstatyme –Vidaus tvarkos taisyklės) paskelbti su 2003-07-28 Komisijos Sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)( priedai 4,5). Tuomet kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu , iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras ( dažniausiai nukentėjusiojo asmens šalies nacionalinis draudikų biuras), kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Šiuo atveju kadangi eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje ( kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles), ir eismo įvykio kaltininkas , vairavo Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę, kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu , Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras ( ieškovas) privalėjo apmokėti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kadangi tokia pareiga draudikų biurui ( ieškovui) yra įtvirtinta privalomuose vykdyti teisės aktuose -TPVCAPD įstatymo 17 str.5d. , Biurų tarybos Vidaus nuostatai ( 5 str.). Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo A. S. vairuojama transporto priemonė Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausanti jam , kuri registruota Lietuvos Respublikoje , eismo įvykio dieną nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pats atsakovas neatlygino padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras administravo ir atlygino žalą nukentėjusiajam už atsakovo A. S. priklausančia transporto priemone eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl LR CK 6.280 str., TPVCAPD įstatymo 23 str. pagrindu, ieškovas , išmokėjęs Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą nuostolių sumą, atlyginęs atsakovo A. S. padarytą žalą bei su administravimu susijusias išlaidas, įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimą regreso tvarka.
TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d. įtvirtinta ieškovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, t. y. transporto priemonės savininkas (TPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d.), grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Transporto priemonės savininko ir eismo įvykio kaltininko prievolė gali būti dalinė arba solidari, t.y. reikalavimo pareiga negali būti skaidoma į dalis, prievolės dalykas išlieka vientisas ir nedalomas. Esant keliems skolininkams, atsakingiems už visą prievolės įvykdymą, ieškovas gali reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų bet kuris skolininkas atskirai. TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d. ieškovas, turi teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko arba iš eismo įvykio kaltininko įvykdyti prievolę visa apimtimi, t. y. bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d. numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, yra solidari, į tai, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų skyrium, atsakovas A. S. žalos neatlygino, prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (T. 2, b. l. 4). Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai (T. 1, b. l. 169). Byla išnagrinėta ieškovo LR TPDB atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 str.1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, jį tinkamai atstovauja advokatė Simona Slavickaitė, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Atsakovas A. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei atstovė advokatė Simona Slavickaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinyje nurodyto autoįvykio metu transporto priemonė Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. S. nepriklausė asmeninės nuosavybės teise. Automobilį 2007 m. vasario 15 d. A. S. pardavė atsakovui K. K., ką patvirtina byloje pateikta transporto priemonės pirkimo –paradavimo sutartis. Atstovės advokatės S.Slavickaitės paaiškinimu, atsakovas A. S. gyvena, dirba užsienyje, kuris dėl intensyvaus darbo grafiko bei gyvenimo Jungtinėje Karalystėje minėtos sutarties neįregistravo Lietuvoje VĮ Regitra duomenų bazėje. Atsakovas A. S. iš karto po transporto priemonės Opel Frontera,valst.Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo , ją perdavė pirkėjo K. K. nuosavybėn ir šia transporto priemone nesinaudojo nuo 2007-02-15d. Atstovės advokatės S.Slavickaitės paaiškinimu, eismo įvykio metu nebuvo nustatinėjama kaltininko asmenybė, tik formaliai duomenys perrašyti nuo transporto priemonės techninio paso. Autoįvykio deklaraciją pildė įvykyje nukentėjęs asmuo, o ne pareigūnas, kuriam buvo pateiktas automobilio techninis pasas, o jame buvo nurodytas automobilio savininku A. S., nors faktiškai jau nebebuvo automobilio savininku. Atsakovas niekada negyveno adresu, nurodytu autoįvykio deklaracijoje, todėl esant byloje pateiktam rašytiniam įrodymui ( transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutarčiai) , ir trūkstant duomenų, kad autoįvykio metu automobilį vairavo atsakovas A. S. , atstovė laiko V. S. byloje ieškovo įtrauktą netinkama šalimi –atsakovu, nes paradytos nuostolius turi atlyginti transporto priemonės savininkas K. K., kuris turėjo pareigą drausti transporto priemonę privalomuoju draudimu. Advokatė S.Slavickaitė prašė taikyti ieškinio senatį.
Atsakovui K. K. ieškinio kopija, ieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų kopijos ir pranešimas apie atsiliepimų pateikimą įteikti viešo paskelbimo būdu, laikantis CPK 130 str. numatytos tvarkos, 2013 m. gruodžio 11 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (T1, b. l. 165-166, 172), todėl laikytina, kad jie įteikti atsakovui tinkamai. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Didžiojoje Britanijoje 2007 m. gruodžio 15 d. dėl transporto priemonės Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens atsakovo A. S. kaltės įvyko eismo įvykis (T 1, b. l. 39-40 – 45-46,) kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonė, priklausanti A. S. (T 1, b. l. 35), nebuvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Žalą administravo ir nukentėjusiems asmenims atlygino eismo įvykio valstybės Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurers‘ Bureau- UK), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 str. (T1, b. l. 48-59), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieškovui, reikalavimą 1964,18 svarų sterlingų (7373,92 Lt) sumai (T 1, b. l. 36-38 – 41-44). Ieškovas, gavęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 1964,18 svarų sterlingų (7373,92 Lt) dėl transporto priemone Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui 1964,18 svarų sterlingų (7373,92 Lt) (T 1, b. l. 60)( mokėjimo data -2009-10-12). Ieškovas, sumokėdamas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo reikalavimo teisę reikauti išmokėtos sumos iš atsakovo. Įgyvendindamas įstatymo suteiktą regreso teisę, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti ieškovui 7373,92 Lt. Atsakovas A. S. reikalaujamos sumos nesumokėjo ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento.
Atsakovas A. S. pateikė teismui transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2007 m. vasario 15 d. sutartį, kurioje nurodyta, kad jis pardauda , o K. K. perka transporto priemonę automobilį Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 101).
Dėl senaties termino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numatyta, kad sutrumpintas trejų matų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Atsakovo A. S. atstovė advokatė S.Slavickaitė nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas ir dėl to, kad ieškovas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d.). LRTPVCAPD įstatymo 17 str. nurodytu atveju, kai kaltininko padariusio žalą transporto priemonė neapdrausta LRTPVCAPD, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo (savininko) civilinė atsakomybė, draudimo išmoką nukentėjusiesiems ar tretiesiems asmenims išmoka – Biuras, nes transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku. Kadangi LR TPDB nevykdo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento ir jam yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biurui (Motor Insurers‘ Bureau- UK) 1964,18 svarų sterlingų (7373,92 Lt) pervedė 2009 m. spalio 12 d. (T 1, b. l. 60), ieškinys Kaišiadorių rajono apylinkės teisme registruotas 2012 m. spalio 15 d. (T 1, b. l. 3), tačiau iš pridedamo voko kopijos matyti, jog ieškinys teismui išsiųstas 2012 m. spalio 11 d. (T 1, b. l. 6). Todėl ieškovo regresiniam reikalavimui pareikšti trijų metų ieškinio senaties terminas nebuvo nepraleistas.
Dėl atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį.
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad transporto priemonė Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gruodžio 15 d. buvo registruota atsakovo A. S. vardu (T1, b. l. 17). Byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2007 m. vasario 15 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad A. S. parduoda, o K. K. perka automobilį Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T1, b. l. 101). Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovu byloje įtraukė K. K. (T 1 b. l. 132-134). Teismo iniciatyva surinkus duomenis nustatyta, kad transporto priemonė Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 19 d. registruota V. S. vardu ir 2008 m. spalio 18 d. išregistruota (T 1, b. l. 128). VĮ Regitra duomenimis minėta transporto priemonė K. K. nebuvo registruota (T 1, b. l. 129, 130), ji eismo įvykio metu buvo registruota V. S. vardu(T1 b.l.72). Gyventojų registro tarnybos duomenimis A. S. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę 2011 m. liepos 27 d. (T1, b. l. 87), kreipdamasis į teismą 2013 m. rugsėjo 5 d. su prašymu dėl proceso atnaujinimo A. S. nurodė gyvenamosios vietos adresą(duomenys neskelbtini) (T 1, b. l. 96-99).
Remiantis CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Remiantis CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta Didžiojoje Britanijoje, kurios nacionalinis draudikų biuras vadovaudamasis nacionaliniais teisės aktais nustatė dėl žalos atsiradimo kaltą asmenį, o taip pat ir patirtos žalos dydį. Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 straipsnis numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir nustatęs neapdraustą Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę vairavusio asmens kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 straipsniu. Byloje yra surinkti visi reikalingi dokumentai, patvirtinantys tiek aplinkybes, susijusias su įvykio tyrimu, tiek su žalos dydžiu. Esant įstatyme nustatytoms sąlygoms yra numatyta ieškovo pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, galimybė ginčyti ar nesutikti su prašoma išmokėti suma nėra numatyta. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami ir išvadai, kad prašomas priteisti sumas ieškovas sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykio metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais, todėl dokumentai, išduoti Didžiosios Britanijos institucijų, kuriais nustatytas eismo įvykio kaltininkas, žalos dydis, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta sužinojus apie pareikštą ieškinį teisme, galimai norint išvengti atsakovui V. S. atsakomybės. Be to, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonė buvo registruota atsakovo A. S. vardu VĮ Regitroje ir niekada nebuvo registruota atsakovo K. K. vardu. Taip pat atsakovas A. S. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių įvykio deklaracijoje nurodytą jo gyvenamosios vietos adresą. Todėl atsakovo V. S. atsiliepime ir ko atstovės advokatės S.Slavickaitės išsakytos abejonės dėl Didžiosios Britanijos draudikų biuro netinkamo pareigų atlikimo, nenustatinėjant kaltininko tapatybės, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie įrodymai nėra pakankami pagrįsti transporto priemonės savininkui bei transporto priemonės savininkui nustatyti.
Dėl žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). Transporto priemonių draudimas yra privalomas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek jas naudojančių asmenų turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, atsižvelgiama į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Tai lemia įstatymu numatytą transporto priemonių privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Pagal TPVCAPD įstatymo 4 str. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, o už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal CK 6.280 str. 1 d., LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam avarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę už atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją ar jos savininką. Ieškovas sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui 1964,18 svarų sterlingų (7373,92 Lt) (t. 1, b. l. 60). Todėl biurui LRTPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d. pagrindu atsiranda teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju buvo išmokėtos išmokos, kai kaltininkas ir transporto priemonės savininkas A. S. padarė žalą, naudodamas neapdraustą transporto priemonę, dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, ir ieškovas reikalavimo teisę įgijo į atsakingą už žalos padarymą asmenį bei į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPD 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.), todėl darytina išvada, jog 1964,18 svarų sterlingų (7373,92 Lt) išmokėta žala priteistina iš atsakovo A. S..
Atsakovo prievolė – piniginio pobūdžio, todėl vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo A. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 2012 m. spalio 12 d. 221Lt žyminį mokestį, bei patyrė 54,70 Lt vertimo išlaidas (t 1, b. l. 63, 64). Todėl iš atsakovo V. S. ieškovo naudai priteistinos turėtos 275,70 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Iš atsakovo A. S. į valstybės biudžetą priteistinos 56,70 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str., 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 7373,92 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt tris litus 0,92 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 221 Lt (dviejų šimtų dvidešimt vieno lito) žyminį mokestį, 54,70 Lt (penkiasdešimt keturis litus 0,70 ct) už vertimo paslaugas, iš viso 275,70 Lt (du šimtus septyniasdešimt penkis litus 0,70 ) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 56,70 Lt (penkiasdešimt šešių litų 0,70 ct) išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.