Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininkaujancios teisejos Reginos Majauskienes, teiseju Aruno Paštuolio, Romualdo Linceviciaus, sekretoriaujant Laimai Grebliunienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Vansevicienei, gynejams advokatams Birutei Simonavicienei, Valdui Venckunui, nuteistajam A. T., teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. T., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., 8 kl. išsilavinimo, vedes, teistas 1977 m. gegužes 17 d. pagal 1961 m. BK 90 str. 1 d., 146 str. 1 d. 2 m. l. atemimo, paskirtam bausmes laikui privalomai ijungiant i darba; teistas 1978 m. liepos 25 d. pagal 1961 m. BK 98 str. 1 m. 6 men. l. atemimo; teistumai išnyke, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) rajone, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir

Aprašomoji dalis

nustate:

T. kaltinamas tuo, kad 2004 m. rugsejo 22 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apsvaiges nuo alkoholio, už savo sodybos ukinio pastato esanciame lauke, (duomenys neskelbtini), Jonavos raj., tarpusavio konflikto del A. M. tariamai jo atžvilgiu atliktu nepagarbaus pobudžio veiksmu, t.y. spjuvio i veida bei necenzuriniu žodžiu, viela surišes A. M. rankas, tycia sudaves ne mažiau, kaip 42 smugius mediniu pagaliu, kumšciais bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nukentejusiai i galva, krutine, nugara, abi rankas, abi kojas ir tuo padares nukentejusiai muštines žaizdas plaukuotoje galvos dalyje bei veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose muštiniu žaizdu aplinkoje, abieju akiu vokuose, daugybines kraujosruvas krutines, nugaros, abieju ranku ir koju srityse, krutinkaulio kuno ir netiesioginius dešines puses III-V, kaires puses II-V šonkauliu lužius priekinese pažasties linijose, krutines organu sumušima su kraujosruva tarpuplaucio audiniuose, širdipleveje, kraujosruvas dešinio šonkauliu lanko projekcijoje bei dešiniame klube, stranguliacine vaga dešiniame rieše, odos ibrežima kairiame dilbyje, tycia nužude A. M., nes ši, vartoto smurto pasekoje, nuo gautu daugybiniu kuno sumušimu progresuojant mažakraujystei, po nukraujavimo vystantis kvepavimo bei kraujotakos nepakankamumui del aspiracijos krauju bei krutinkaulio ir abipusiu šonkauliu lužiu, ivykio vietoje mire.

A. T. pareikštas kaltinimas grindžiamas nukentejusios, liudytoju parodymais, buvusiu kaltinamojo prisipažinimu, jo parodymu patikrinimo vietoje ir kratu protokolais bei byloje esanciomis specialistu išvadomis.

Nukentejusi J. M. teisme parode, kad i namus su R. K. ji grižo 2004 m. rugsejo 22 d., ryte. R. K. nuejo pas A. T., o ji i namus. Namuose rado pridaužytus stiklus, iš spintos išverstus ir išmetytus daiktus. Kas tai padare, nežino. Sugrižes R. K., pakviete eiti ir parsivesti girta motina. Nuejusi, pamate už tvarto kraujo klane gulincia motina.

Liudytoja J.R. K. teisme parode, kad, 2004 m. rugsejo 22 d. ryte, eidama pas karves, lauke pamate gulincia A. M., tad, nuejo pas A. T. ir pasake apie tai jam bei pas ji buvusiam V. C..

Liudytojas R. K. teisme parode, kad 2004 m. rugsejo 22 d. ryte, apie 08 val., užejes pas A. T., rado ši girta bei mate, kad jo pilvas kruvinas. V. C. pasake jam kur guli A. M.. Nuejes su J. M., A. M. rado sumušta ir negyva.

Liudytojas V. C. teisme parode, kad 2004 m. rugsejo 22 d. naktim miegodamas girdejo prie namo S. M. ir A. T. balsus. Ryta išejes i lauka, prie kas ryta atvažiuojancios autoparduotuves pamate A. T.. Šis, pirko alu, kuri jie abu, nueje pas A. T. i lauko virtuvele, gere. Begeriant, atejusi J.R. K. pasake, kad laukuose už tvarto guli A. M.. Jie abu nuejo ir pamate, kad A. M. sumušta, kruvina, o josios rankos per tarpukoji surištos viela. A. T. ja atverte, atrišo rankas, bet kokiu budu jis jas atrišo, nežiurejo, nes nuejo pranešti St. M..

Liudytojas St. M. teisme parode, kad 2004 m. rugsejo 21 d., vakare, prieš 20 val., atejes A. T. papraše jo žmona, nupešti jam gaidi. Žmona išejo pas A. T.. Neilgai trukus jis taip pat nuejo pas A. T. ir pamate, kad žmona gaidžio nepeša, bet su A. T. geria. Jis liko ir kartu su jais gere. Begeriant, jis su žmona susipyko ir ši išejo. Likes su A. T., gere toliau, o po to abu nusipeše gaidi, išsivire ji ir valge bei dar gere. Namo išejo, apie 01 val.. Grižes i namus, duris rado atrakintas. Ar žmona buvo namuose, nemate, nes tuoj pat atsigule ir užmigo. Atsikeles ryte, žmonos nerado. Pamate, kad dukros kambaryje viskas suversta, spinta tuscia, joje buve daiktai išmesti. Lauke po langu rado mieganti A. T. ir ji prikele. A. T. nuejo namo, o jis išvažiavo dirbti.

Specialisto išvados aktu Nr. KM 5/06(02) konstatuota, kad A. M. mire nuo daugybiniu kuno sužalojimu (muštiniu žaizdu, audiniu kraujosruvu, krutinkaulio ir šonkauliu lužimu, krutines lastos organu sumušimu su kraujosruvomis tarpuplaucio audiniuose bei širdipleveje), padarytu ne mažiau, kaip 42 trauminiais poveikiais ir kietu buku, ir pailgos formos, turincios briauna, ir lanksciu siauru daiktais, ir smugiais rankomis bei kojomis, ir šokinejant ant kuno ar krutines kojomis, kurie dave umu nukraujavima, aspiracija krauju, kvepavimo funkcijos ir kraujotakos nepakankamuma bei šoka.

Specialisto išvados aktu Nr. 11-299(05) konstatuota, kad ivykio vietoje, sandeliuke ir prie ukinio pastato rastos vielos yra bendro grupinio priklausomumo.

2005 m. gruodžio 2 d. kratos protokolu iš A. T. sodyboje rasti ir paimti 7 vnt. repliu bei žirkliu.

Specialisto išvados aktu Nr. 10279 konstatuota, kad vielos, paimtos prie A. M. vienas iš galu buvo nužnybtas iš A. T. sodybos paimtomis ir Nr. 3 pažymetomis replemis.

Specialisto išvadu aktais Nr. S 548/04(01), S 570/05(01) su 99,9999999999 % tikimybe konstatuota, kad ant A. T. marškineliu, sportiniu kelniu ir guminiu batu, taip pat pavyzdyje iš ivykio vietos, bei ant medžiagos iškarpos ( pagal bylos duomenis audeklo iškarpa paimta buvo tik S. M. bute), yra A. M. kraujas.

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parode, kad mirusiaja paskutini karta mate 2004 m. rugsejo 21 d. Ta diena, apie 21 val.,, ji, palikusi pas ji savo vyra, išejo. Sekancia, t.y. rugsejo 22 d., apie 7 val., jam su V. C. išgerinejant, pas ji atejusi kaimyne K. pasake, kad už jo ukinio pastato guli sumušta A. M.. Jis su V. C. nuejo i nurodyta vieta. Joje rado surištomis rankomis ant dirvos gulincia, o jam atrode, kad ir kažka dar murmancia, A. M.. Jis, ja pakeles, atrišo rankas bei megino ja pasodinti, bet A. M. nesikele ir nesedejo, tad, vel paguldes, ja ten ir paliko. Ikiteisminio tyrimo metu del prieš ji vartoto psichologinio spaudimo, buvo priverstas prisipažinti kaltu ir save apkalbejo.

Asmens kalte nusikaltimo padarymu negali buti grindžiama prieštaravimais, spejimais bei tiketinais ir kelianciais abejones faktiniais duomenimis. Šiuo konkreciu atveju, patikrinus ir ivertinus kaltinimo teismui pateiktus irodymus, nustatyta, kad kaltinimas A. T. kalte šioje byloje išimtinai grindžia pirminiais kaltinamojo parodymais, liudytoju parodymais, ivykio vietos apžiuros ir parodymu patikrinimo vietoje protokolais bei specialistu išvadomis. Taciau mineti kaltinimo irodymai yra prieštaringi ir spejamojo pobudžio. Prieštaravimu, išnaudojus visas galimas priemones (byla net du kartus buvo gražinta prokurorui), bylos nagrinejimo teisme metu pašalinti nepavyko, o faktiniais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis gristi apkaltinamaji nuosprendi, draudžia istatymai.

Kaltinimo grindima prieštaravimais bei abejonemis tvirtina šie faktai:

Ivykio aplinkybes rodo, kad 2004 m. rugsejo 22 d. ivykio vietos apžiura baigta buvo 10.15 val. (t.1, b.l. 11-32). Bylos duomenimis, kaltinamaji A. T., uždeje antrankius, pareigunai i policija išsiveže tuoj pat po ivykio vietos apžiuros. Vadinasi, tai padaryta buvo truputis po 10.15 valandos. Ta pacia diena, t.y. 12,40 val. jis pareigunu pristatytas buvo ir medicininei apžiurai neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti (t.2, b.l. 4), kurios metu, t.y. 13.21 val. kaltinamajam buvo konstatuotas 2,69 promiliu girtumas (t.2, b.l. 3). Taciau sulaikymo protokolas kaltinamajam surašytas buvo tik tos pacios dienos 16.20 val.. Ta pacia diena buvo surašytas ir tarnybinis pranešimas, gauta rezoliucija ikiteisminio tyrimo pradejimui bei paskirtas ji turintis atlikti pareigunas, taciau pirmieji ikiteisminio tyrimo veiksmai su kaltinamuoju A. T. pradeti atlikineti buvo tik 2004 m. rugsejo 24 d. (t.2, b.l. 46-53, t.1, b.l. 1, 3), t.y. praejus daugiau nei dviem parom po jo sulaikymo. Ikiteismini tyrima šioje byloje atlikusios liudytojos I. M. teigimu, kaltinamojo parašyta pasiaiškinima, kuriame šis prisipažino vartojes prieš A. M. smurta, jai atneše tyrejas A. K.. Liudytoju apklaustas tyrejas A. K. pripažino A. T. sulaikymo metu bendraves su kaltinamuoju, emes iš jo paaiškinima bei nunešes ir perdaves ji tyrejai I. M.. Surašyto pasiaiškinimo turinys rodo, kad jis surašytas apsiribojant abstrakciais ir neinformatyviais teiginiais, lakoniškai nurodant, kad jis, t.y. kaltinamasis A. T., su A. M. vartojo alkoholinius gerimus, kad begeriant ši spjove jam i veida, kad jis, einant lauke, trenke jai kelis kartus pagaliuku per rankas, bei, kad jis jai sedinciai, surišo viela rankas (t.2, b.l. 45). Analogiški lakoniški ir neinformatyvus teiginiai užfiksuoti ir kaltinamojo A. T. 2004 m. rugsejo 24 d. apklausos itariamuoju protokole (t.2, b.l. 50 – 53). Apklausos teisme metu, duodamas parodymus teisejui, sprendusiam suemimo jam skyrima, taip pat apsiribota keliu lakonišku sakiniu pasakymu, pasakant tik tiek, kad jis nežude, bei, kad jis tik kelis kartus lazdele sudave A. M. per rankas ir surišes jas už nugaros viela (t.2, b.l. 8-10), paliko ja. Nei viename iš prieš tai nurodytu dokumentu, A. T. parodymu teisinguma pagrindžiantys faktiniai duomenys neužfiksuoti, tad kaltinamajam minetu parodymu atsisakius, galimybes patikrinti ir ivertinti šiuose jo parodymuose nurodytu aplinkybiu teisinguma, nera. Kartu pažymetina ir tai, kad dalyje minetu dokumentu užfiksuoti faktai yra abejotini. O butent:

2004 m. rugsejo 27 d. parodymu patikrinimo vietoje protokole rašoma, kad kaltinamasis parodymu patikrinimo vietoje metu parode vietas kur jis su A. M. gere, iš kur paeme pagaliuka, kur sudave juo, iš kur paeme vielos gabala, kur surišo rankas, taciau konkrecios jo tuo metu rodytos vietos, protokole neužfiksuotos. 2004 m. rugsejo 22 d. ivykio vietos apžiuros protokolu konstatuota, kad A. M. lavonas gulejo už 57,40 (17+2,5+36,5+1,40=57,40) metru nuo kaltinamojo A. T. ukinio pastato. Tuo tarpu pagal tyrejos prie mineto parodymu patikrinimo vietoje protokolo nubraižyta schema išeina, kad, A. M. surištomis rankomis, turejo guleti vos už 26 (16+10=26) metru nuo A. T. ukinio pastato (t. 1, b.l. 11-15, t.2, b.l. 54-56), t.y. beveik perpus arciau, nei ji iš tikruju buvo rasta. Kaltinamajam duotu parodymu atsisakius, galimybes, patikrinti bei ivertinti šiu parodymu patikrinimo vietoje protokole užfiksuotu kaltinamojo A. T. parodymu teisinguma, irgi nera.

Pažymetina taip pat ir tai, kad surašyto parodymu patikrinimo vietoje protokolo aprašomoji dalis prieštarauja protokolo išvadoms. Aprašomojoje protokolo dalyje rašoma, kad kaltinamasis parode vieta ( mineta prieš tai, kad nei viena iš rodytu vietu protokole nekonkretizuotos) iš kur jis paeme viela (t.2, b.l. 54-55), taciau vielos buvimas kaltinamojo parodytoje vietoje, nekonstatuotas, bet, nepaisant to, protokolo grafoje apie parodymu patikrinimo vietoje metu rastus ir paimtus daiktus nurodyta, jog ivykio vietoje prie malkines buvo paimtas vielos gabalelis (t.2, b.l. 55). O duodama parodymus, tyreja I. M. nurode visai kitokias vielos gabalelio radimo ir poemio aplinkybes. Pasak jos, ji šio kaltinamojo parodymu patikrinimo vietoje metu prie malkines rado ne gabaleli, bet stovinti visa ritini vielos, nuo kurio ji tik atsilauže ir prijunge prie bylos vielos gabaleli. Taciau nei surašytame 2004 m. rugsejo 22 d. ivykio vietos apžiuros protokole ir prie jo nubraižytose schemose (t.1, b.l. 11-32), nei parodymu patikrinimo vietoje protokole ir prie jo sudarytoje schemoje, (t.2, b.l. 56), nei peržiuretame ivykio vietos apžiuros vaizdo iraše, vielos ritinio buvimas prie kaltinamojo malkines neužfiksuotas. Kaltinamasis neigia turejes bei prie malkines laikes vielos ritini, bet pripažista, kad jo sodybos teritorijoje tikrai galejo buti ir buvo vielos gabalai tiek palikti elektriku, tiek ir jam atlike nuo tverto aptvaro, taciau, jo parodymu tikrinimo vietoje metu vielos gabalelio poemi, jis neigia. Vizualiai žiurint, tiketina, kad itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokolo “parodymu patikrinimo metu vietoje rasta ir paimta“ grafoje irašas apie tai, jog buvo paimtas “gabalelis vielos prie malkines, kur parode A. T. iš kur ja paeme ir surišo rankas” galejo buti padarytas ir ne šio protokolo surašymo metu.

Tiek iš A. T. surašyto pasiaiškinimo (t.2, b.l. 45), tiek iš jo parodymu, duotu 2004 m. rugsejo 24 ir 27 dienomis (t.2, b.l. 8-10, 50-53) matyti, kad, prisipažindamas kaltu vartojus smurta, kaltinamasis nurode tik tokias aplinkybes (kad sudave, viela surišo rankas ir paliko), kurios ne tik jam, kaip asmeniui, lavono radimo vietoje atrišusiam nužudytosios rankas, bet ir visiems kitiems ivykio vietoje pabuvojusiems ir maciusiems viela, paraudusius lavono ranku riešus, krauju pasruvusia galva bei kitas kuno vietas, turejo buti ir buvo itin akivaizdžios.

Iš bylos faktiniu duomenu tiketina, kad prisipažindamas vartojes prieš A. M. smurta, kaltinamasis A. T. save tikrai apkalbejo. Faktiniai šios bylos duomenys taip pat leidžia daryti ir išvada, kad kaltinamojo A. T. saves apkalbejimas, prisipažistant smurto prieš A. M. vartojimu, akivaizdus buvo ir ikiteisminio tyrimo pareigunams. Tokia išvada daryti leidžia šie faktai:

1. 2004 m. rugsejo 22 d. 17 val. ir 17.10 val., kartu su kaltinamuoju A. T. buvo sulaikyti ir liudytojai V. C. bei St. M. (t.1, b.l. 109, 128), taciau, gavus kaltinamojo A. T. prisipažinima (A. K. teigimu jis kaltinamojo prisipažinima gavo 2004 m. rugsejo 22 d. ir ta pacia diena perdave tyrejai I. M.), mineti liudytojai ne tik, kad nebuvo paleisti iš sulaikymo, bet jiems abiem buvo surašyti pranešimai apie itarimus, o ju atžvilgiu pradetas ikiteisminis tyrimas [Abu jie itariamaisiais apklausti buvo 2004 m. rugsejo 23 d. [(t. 1, b.l. 119-121 ir 147-149). V. C. iš sulaikymo paleistas buvo rugsejo 24 d. 15,05 val. (t.2, b.l. 112), o St. Maculevicius – po 17 paru, t.y. tik 2004 m. spalio 8 d. 10.45 val.(t. 1, b.l. 136)], nutrauktas buvo tik 2005 m. sausio 21 d. (t.1, b.l. 150). Vadinasi, ikiteisminio tyrimo pareigunai taip pat netikejo kaltinamojo A. T. prisipažinimu.

2. Pripažindamas smurto prieš A. M. vartojima, kaltinamasis teige padares tai pusvalandis ar daugiau, bet neviršijant valandos iki A. M. lavono radimo, bei tvirtino, kad ranku atrišimo metu, o tai buvo apie 07.10 val., A. M. dar kažka murmejo. Tokius A. T. parodymus pripažinus teisingais, A. M. turejo mirti tarp 6. 40 val. ir 07.10 val., taciau tai prieštarauja faktinei bylos medžiagai, t.y. specialistu akto išvadai, pagal kuria išeina, kad A. M. mirti turejo 2004 m. rugsejo 22 d. tarp 01 ir 05 val.. Iš to matyti, kad kaltinamojo A. T. nurodytu smurto prieš A. M. vartojimo laiku, pastaroji seniai buvo nebegyva. Vadinasi, kaltinamojo A. T. parodymai tikrai nebuvo teisingi.

3. Buves A. M. ranku surišimo viela budas byloje nenustatytas. Liudytojo V. C. teigimu, A. M. lavono rankos surištos buvo perkišus viena ju per tarpukoji. Šie liudytojo parodymai bylos faktiniais duomenimis nepaneigti. Teismo posedyje apklausti ekspertai A. C. ir A. S. paaiškino, kad, vienam asmeniui tokiu budu viela surišti rankas kitam asmeniui, yra neimanoma. Vadinasi, ir šioje dalyje kaltinamojo A. T. parodymai neteisingi.

Faktiniai bylos duomenys rodo, kad 2004 m. rugsejo 22 d. ryta, apie 7.10 val. (duomenys neskelbtini), laukuose, už kaltinamojo A. T. ukinio pastato, liudytoja R.J. K., pirmoji rado laukuose gulincia A. M.. Kaltinamajam A. T. bei tuo metu pas ji buvusiam liudytojui V, C., nuejus i minetos liudytojos nurodyta vieta, šie rado surištomis rankomis, su išorinemis smurto žymemis galvos, veido, ranku srityse gulincia A. M.. Ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad viena 0,13x10,9 cm dydžio, panaši i krauja deme, buvo už 17 metru nuo A. T. ukinio pastato. Dar už 2,5 metru buvo antroji – 0,45x0,15 cm dydžio analogiška, panaši i krauja deme. Nuo antrosios demes dar už 36,5 metru ant žoles gulejo atsegtas rankinis laikrodis, o nuo laikrodžio dar už 1,40 metro, (nesurištomis rankomis) kruvinu veidu, purvinais, šlapiais, išteptais raudonos spalvos dememis drabužiais ir be batu gulejo A. M. lavonas su aiškiomis smurto vartojimo žymemis, ir prie pat lavono galvos, iš kaires puses buvo 0,30x0,15 cm dydžio trecioji analogiška panaši i krauja, deme. Ivykio vietos apžiuros metu darytos fotografijos bei vaizdo irašas taip pat patvirtina, kad A. M. buvo kruvina, bei, kad ant žemes buvo kraujo demes. Specialistu išvadu Nr. S 548 /04(01) ir S 570/05(01) aktai rodo, kad A. T. marškineliu priekyje buvo rasta viena 21x25 cm dydžio intensyvi ir netaisyklinga deme, sportiniu kelniu dešines klešnes priekyje - viena 8x13 cm dydžio nevienodo intensyvumo deme, dešinio bato išoriniame šone 4x4,5 cm. plote - viena netaisyklinga, nevienodo intensyvumo, deme ir kairio bato aulo viduje prie pat viršaus 9x10 cm. plote - vienas netaisyklingas nevienodo intensyvumo sutepimas. Visi jie padaryti A. M. krauju. Kaltinamojo A. T. teigimu, jis ne tik atrišo A. M. rankas, bet ir, megino ja pasodinti. Kad kaltinamasis A. T. atverte A. M. bei atrišo jai viela surištas rankas, patvirtino kartu su kaltinamuoju ivykio vietoje buves liudytojas V. C.. Akivaizdu, jog tiek atrišdamas rankas, tiek ir sodindamas kruvina A. M. lavona, kaltinamasis A. T. ne tik galejo, bet ir turejo išsitepti josios krauju tiek savo striuke, tiek marškinius, tiek kelnes bei batus, nes tokiu konkreciu atveju kontaktas su nužudytosios krauju, neišvengiamai turejo buti, tad šiuo konkreciu atveju A. M. kraujo radimas ant kaltinamojo A. T. rubu bei apavo, leidžia daryti prielaida, kad kaltinamasis A. T. galejo nužudyti A. M., bet nepaneigia jo parodymu, jog jis rubus ir apava susitepe atrišdamas nužudytosios rankas bei megindamas ja pasodinti.

Nukentejusios J. M., liudytoju R.J. K., R. K. parodymai, jog jie mate krauju suteptus kaltinamojo A. T. rubus, kuriais kaltinimas grindžia kaltinamojo A. T. kalte, taip pat leidžia daryti tik prielaida, kad kaltinamasis A. T. galejo nužudyti A. M., taciau besalygiškai pastarojo kaltes nužudžius A. M., taip pat nepatvirtina, nes visi jie kaltinamaji A. T. mate jau po ranku A. M. lavonui atrišimo, t.y. jau po kontakto su kruvinu A. M. lavonu.

Pagal byloje esancius duomenis, tik liudytojai V. C. ir St. M. mate kaltinamaji A. T. bei bendravo su juo iki jo kontakto su A. M. lavonu.

V. C. tiek 2004 m. rugsejo 23 d. apklausiant ji itariamuoju, tiek 2005 m. birželio 22 d., apklausiant ji liudytoju, tiek ir 2005 m. rugsejo 26 d., 2005 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužes 19 d., apklausiant ji liudytoju teisme teige, kad iki lavono radimo, jis mate kaltinamaji vaikštant užsegta striuke. Krauju suteptus marškinius ir batus jis pamate kaltinamajam vaikštant atsegta striuke jau po ranku A. M. atrišimo. Kada kaltinamasis A. T. atsisege striuke, pasakyti negali ir nepastebejo, ar panašus i krauja sutepimai buvo ant atsegtos kaltinamojo striukes (t.1, b.l. 119-121, t.3, b.l. 25, 110-112, t.4, b.l. 118). Tad ir liudytojo V. C. parodymai kaltinamojo A. T. kaltes, tycia nužudžius A. M., taip pat nepatvirtina.

Jei liudytojo V. C., maciusio kaltinamaji A. T. iki A. M. lavono radimo, parodymai yra pastovus, tai to pasakyti negalima apie liudytojo S. M. paaiškinimus ir parodymus.

St. Maculevicius pirma karta, t.y. 2004 m. rugsejo 23 d. 10.40 val., aiškindamas ivykio aplinkybes teismo med. ekspertui teige, kad 2004 m. rugsejo 22 d. 7 val. ryto, rades prie namo darže gulinti kaltinamaji, prikele ir atsivede ji i kambari, kur šis išsiemes buteli, ipyle jam „samanes“. Išgeres samagona, jis išvažiavo pas gyvulius (t.1, b.l. 142).

Ta pacia diena nuo 14 iki 15 valandos, apklausiamas itariamuoju, St. M. parode, kad ivykio diena jis, apie 6.30 val., prikeles prie jo namo darže gulinti kaltinamaji A. T., nuvede ji i pastarojo sandeliuka, padare su juo “pachmiela” ir mate, kad kaltinamojo baltiniai pilvo srityje buvo kruvini (t.1, b.l. 147-149). Tokius pat parodymus jis dave ir apklausiant ji liudytoju 2005 m. birželio 27 d. (t.1, b.l. 152-154).

2005 m. rugsejo 26 d, apklausiamas teisme, aiškino, kad, jo prikeltas A. T. nuejo namo, o jis išvyko i ganykla, bei, pripažino, kad jis “gal biski išgere ta ryta pas A. T. (t. 3, b.l. 26).

2005 m. gruodžio 13 d. apklausos metu parode, kad prikelta kaltinamaji jis tik palydejo 10-20 metru ir liepe eiti namo, bei kad kaltinamasis buvo be striukes, bet su megztiniu, o ant kaltinamojo pilvo jis mate panašia i krauja deme (t.3, b.l. 107). Šiuos parodymus St.Maculevicius tvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu (t.3, b.l. 118-120).

2006 m. gegužes 19 d.apklausos teisme metu nurode, kad prikeltas A. T. nuejo namo, o jis, pasiemes dvirati, nuvažiavo pas A. T., kur išgere ir išvyko i ganykla. Nurode, kad kaltinamasis buvo apsirenges trumpomis rankovemis maikute ir be striukes, bei, kad jis ant jo maikutes, pilvo srityje mate deme, bet kokia tai buvo deme, jis pasakyti negali.

Prieštaravimai, nurodant sutepimu ant kaltinamojo A. T. rubu buvima, šio liudytojo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu pašalinti nebuvo. Liudytojui St. M. negalint paaiškinti prieštaravimu jo parodymuose priežasties, nepavyko ju pašalinti ir bylos nagrinejimo teisme metu.

Kaltinamojo A. T. teigimu, liudytojas St. Maculevicius, teigdamas, mates jo krauju suteptus rubus iki lavono radimo, ji apkalba.

Toks kaltinamojo teiginys, faktiniais bylos duomenimis nepaneigtas ir yra pilnai tiketinas del šiu faktiniu aplinkybiu.

1. Bylos duomenimis, ivykio nakti, t.y. 2004 m. rugsejo 22 d. nakti, lynojo. Liudytojo V. C. parodymai apie tai, kad St. M. jam sakes, jog darželyje gulinti kaltinamaji A. T. jis keles, kad šis, lynojant lietui, nesušlaptu, bei buve šlapi rubai ant A. M. lavono, patvirtina, kad ivykio nakti tikrai lynojo. Todel akivaizdu, kad kaltinamajam A. T. tokiu oru ne tik einant, bet ir šviežiai krauju suteptais rubais atsigulus ant žoles, rubai - turejo sušlapti, o kraujo deme nuo krauju suteptu rubu bei apavo turejo prasiskiesti, placiai išsilieti bei palikti kraujo žymes guletoje vietoje. Taciau ivykio vietos apžiuros protokolas rodo, kad išguletoje vietoje sutepimu krauju nebuvo. Kaltinamojo devetu rubu šlapumas taip pat nekonstatuotas. O ir specialisto išvados aktu Nr. S 548/04 (01) konstatuotas ne prasiskiedusiu, nubegusiu ar išsiliejusiu kraujo demiu buvimas, bet intensyvaus sutepimo demiu buvimas. Vadinasi, mineti liudytojo S. M. parodymai vercia abejoti ju teisingumu.

2. Liudytojui St. M. ikiteisminio tyrimo metu del A. M. nužudymo taip pat buvo pareikštas itarimas. Suimtas jis buvo iki 2004 m. spalio 8 d., o itariamuoju šioje byloje jis buvo iki 2005 m. sausio 21 d. Be to, didžiosios dalies šios bylos liudytoju teigimu, liudytojas St. Maculevicius ir iki šio ivykio dažnai vartojo smurta prieš A. M.. Šio fakto neneige ir jis pats. Vadinasi, išvengti itariamo asmens statuso šioje byloje, St. Maculevicius galejo tik nuo saves nukreipdamas itarima i kita asmeni. Butent A. M. parodymai, teigiantys, kad pilvo srityje krauju išteptus kaltinamojo A. T. rubus jis mate iki ranku A. M. atrišimo, ir buvo ta priemone, kuri leido St. M. nukreipti itarima nuo saves bei dave pagrinda manyti, kad A. M. nužude kaltinamasis A. T.. Vadinasi, St. M., noredamas pats išvengti itarimo, tikrai turejo preteksta ir galejo apkalbeti kaltinamaji A. T., todel minetais liudytojo S. M. parodymais galima butu tiketi tik tuo atveju, jei juos patvirtintu kiti negincytini faktiniai duomenys. Taciau tokiu byloje, nera.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinimo teigimu, i namus išejus A. M., A. M. sugrižo girtauti pas A. T.. Taciau byloje duomenu, patvirtinanciu, kad 2004 m. rugsejo 22 d. po 01 val. A. M. sugrižo pas A. T., nera. Kaltinamasis A. T. tai neigia. Liudytojas St. Maculevicius teigia, jog tik 2004 m. rugsejo 22 d. apie 6.30 val. jis pamate, kad A. M. nera namuose. Ar A. M. buvo namuose jo grižimo i namus metu, t.y. 2004 m. rugsejo 22 d. po 01 val., jis nežino. Mineti faktiniai duomenys leidžia daryti išvada, kad kaltinimas, neturedamas jokiu konkreciu faktiniu duomenu, remdamasis pirminiais A. T. parodymais, tiesiog preziumavo, kad, liudytojui A. M. iš kaltinamojo A. T. išejus i namus, A. M. sugrižo pas A. T. bei gere, ir, del A. M. spjuvio abiem susipykus, ant A. M. supykes kaltinamasis A. T., „mušdamas ja pagaliu, kumšciais ir nenustatytu daiktu“, tycia nužude.

Specialisto išvados aktu Nr. KM 5/06(02) nustatyta, kad lavondemiu pirmoji hipostazes stadija vidutiniškai užtrunka iki 8-12 val., bei, kad A. M. mire ne seniau, kaip prieš 12 val. iki lavono autopsijos nuo sužalojimu, padarytu ne daugiau, kaip kelios valandos iki mirties (t.4, b.l. 22-25). Iš to išeitu, kad nuo padarytu sužalojimu galejo praeiti ir žymiai trumpesnis nei kelios valandos laikas. A. M. autopsija pradeta buvo 2004 m. rugsejo 22 d. 13 val., todel A. M. mirti turejo 2004 m. rugsejo 22 d. tarp 01 ir 05 val., nuo sužalojimu, padarytu laikotarpiu tarp 2004 m. rugsejo 21 d. 23 val. ir 2004 m. rugsejo 22 d. 05 val. Tai reiškia, kad lieka nepaneigta galimybe, jog A. M. buvo sumušta bei numire ir iki 2004 m. rugsejo 22 d. 01 val., t.y. iki kaltinamojo A. T. ir liudytojo S. M. išsiskyrimo, nes, faktiniu duomenu, rodanciu, kad A. M. iki 2004 m. rugsejo 22 d. 01 val. nebuvo sumušta ir buvo gyva, byloje nera, kaip kad nera ir duomenu, patvirtinanciu josios atejima pas kaltinamaji A. T. jau po 01 val.

Kaltinamojo A. T. bei liudytojo S. M. teigimu, A. M. pas kaltinamaji atejo 2004 m. vasario 21 d. apie 19.30 val., o St. M. apie 20 val. Begeriant, St. M. su A. M. susipykus, A. M., palikusi St. M. ir kaltinamaji A. T., išejo. Šie kaltinamojo A. T. ir liudytojo S. M. parodymai nepaneigti. S. M. ir A. T. teigimu, like dviese, jie gere toliau, nusipeše, išsivire ir suvalge gaidi. St. M. tvirtina, kad apie 22-22.30 val., atvažiavus jo sesers, t.y kaltinamojo sugyventines ir kaltinamojo dukrai, gaidys dar buvo nenupeštas. Kaltinamasis A. T. prisimena tik tiek, kad su A. M. išsiskyre po 22 valandos, o liudytojas St. M. prisimena, kad išsiskyre jie abu rugsejo 22 d. apie 01 val. nakties. Kur nuo išejimo momento buvo ir ka veike A. M., nei vienas iš ju, nežino. Nenustatyta tai ir ikiteisminio tyrimo metu.

Ivykio vietos apžiuros metu prie A. M. lavono buvo rasta aliumine viela. Konkreti vielos radimo vieta ivykio vietos apžiuros protokole nenurodyta, pati viela ivykio vietos apžiuros metu neapžiureta, jos ilgis ir kiti požymiai neaprašyti. Taciau, iš fotolentelese esanciu nuotrauku Nr. 4, 5, 6, 14 (t.1, b.l. 19, 20, 24), yra aiškiai matyti, kad metaline viela buvo po dešine lavono ranka, bei, kad ja sudare trys tarpusavyje persisuke vielos gabalai. Ivykio vietos apžiuros protokolas rodo, kad, placiau apžiurejus teritorija, kitu pedsaku, rasta nebuvo. Antras, 48 cm. ilgio aliumines vielos gabaliukas, buvo paimtas kaltinamojo A. T. lauko virtuveleje, o trecio vielos gabalelio „radimas“ kaltinamojo A. T. parodymu patikrinimo vietoje metu, aptartas ir ivertintas prieš tai.

Trijose vietose rasti ir paimti vielos gabalai buvo tiriami ir specialisto išvados aktu Nr. 11-299(05) (t.1, b.l. 62-63) nustatyta, kad jie visi yra pagaminti iš aliuminio ir visi jie yra bendro grupinio priklausomumo. Suprantama, kad visu vielu bendro grupinio priklausomumo nustatymas, leidžia preziumuoti, kad kaltinamasis A. T. galejo nužudyti A. M., taciau tokio grupinio priklausomumo vielos galima rasti beveik visose sodybose, tad, tam, kad tokia prielaida taptu kaltinamojo A. T. kaltes irodymu, ja patvirtinti turi kiti faktiniai duomenys, irodantys A. M. atejima pas kaltinamaji A. T. po 01 valandos, konflikto tarp ju buvima bei A. T. veiksmus, vartojant prieš A. M. smurta, bet, kaip jau mineta tokiu faktiniu duomenu byloje nera. Todel bendro grupinio priklausomumo vielos buvimas, tera tik irodymais nepatvirtinta prielaida, kuri nera ir ji negali buti laikoma negincijamu kaltinamojo A. T. kaltes irodymu.

2005 m. gruodžio 2 d. kratos protokolas rodo, kad atlikus krata kaltinamojo A. T. sodyboje buvo rasti ir paimti 7 vienetai repliu bei žirkliu metalui kirpti (t. 3, b.l. 158-159). Protokole nenurodyta iš kur konkreciai ir kas buvo paimta. Tyrimui buvo pateikta viela, rasta virtuveleje, viela rasta prie „malkines“ ir viela (ja sudare tarpusavyje persine trys vielos), rasta prie lavono bei kratos metu kaltinamojo A. T. sodyboje paimti 7 vnt. repliu ir žirkliu metalui kirpti. Del bendru atidalinimo paviršiu neaptikimo, specialistinio tyrimo metu nenustatyta, kad visi penki vielos gabalai kada nors tarpusavyje butu sudare viena visuma. Specialisto išvados aktas Nr. 10279 (t.3, b.l. 166-173) rodo, kad, iš visu penkiu tyrimui pateiktu vielu, turejusiu 10 galu, 6 galai yra nužnybti replemis ar žirklemis metalui kirpti, ir keturi galai - nulaužti. Vielu, nurodytu, kad jos buvo rastos kaltinamojo A. T. virtuveleje bei prie malkines, visi keturi galai nužnybti ne A. T. sodyboje buvusiomis replemis ar žnyplemis metalui kirpti, ir tik vielos, kuria sudare trys tarpusavyje persipynusios vielos (butent šia viela buvo surištos A. M. rankos) vienas iš šešiu jos galu yra nukirptas kratos iš kaltinamojo A. T. sodybos metu paimtomis ir Nr. 3 pažymetomis replemis, kitas vielos galas nukirptas ne pas kaltinamaji A. T. rastomis replemis ar žirklemis metalui kirpti, o like keturi ju galai, nulaužti. Vieno iš šešiu vielos, kuria buvo surištos A. M. rankos, galu nukirpimas pas kaltinamaji sodyboje rastomis replemis, leidžia daryti prielaida, kad A. M. nužudyti galejo kaltinamasis, taciau nepašalina abejoniu ir neduoda pagrindo atmesti kaltinamojo A. T. parodymus.

Kaltinamasis, pripažista, kad jo sodyboje vielu gabalai ne tik galejo buti bet ir buvo. Neneigia jis ir to, kad viela jis tikrai žnybdavo pas ji rastomis replemis, taciau tvirtina, kad per jo sodybos teritorija eiti, viela iš jos pasiimti ar jo sodybos teritorijoje ja numesti galejo bet kas. Šie kaltinamojo parodymai faktiniais bylos duomenimis nepaneigti. Juos iš dalies tvirtina tiek ivykio vietos apžiuros protokolas, kuriame duomenu, jog kaltinamojo sodyba buvo aptverta, nera, tiek ir ivykio vietos apžiuros metu darytas vaizdo irašas, kuriame taip pat neužfiksuotas tvoros apie sodyba buvimas. Sutikimas su kaltinimo teigimu, kad rankas viela A. M. surišo kaltinamasis, reikštu, kad reikia sutikti su tuo, jog prieš surišdamas tokia viela A. M. rankas, antra savaite neišsiblaivinantis kaltinamasis, vielos, kuria buvo surištos A. M. rankos, vieno galo nukirpimui nuejes i ukini pastata, pasieme jo turetas reples Nr. 3 ir jomis nukirpo viena gala vielos. Po to, kito vielos galo nukirpimui jis nežinia iš kur paeme kitas nenustatytas reples ir jomis nukirpo kita vielos gala. Po to, likusius keturis galus nulaužes, visus tris vielos gabalus tarpusavyje perpyne ir po to nuejes surišo ja rankas. Akivaizdu, kad yra absurdiška ir nelogiška ne tik taip manyti, bet ir taip teigti.

Vielos gabalo, rasto kaltinamojo virtuveleje, kurio atsiradimo joje aplinkybes, kaltinamojo teigimu jam nežinomas, abu galai nužnybti nenustatytomis replemis ar žnyplemis. Vielos gabalo, paimto parodymu patikrinimo vietoje metu, kuri, pasak liudytoja apklaustos tyrejos I. M., ji pati nulauže nuo prie malkines stovejusio ritinio, abu galai buvo ne nulaužti, bet nužnybti nenustatytomis replemis arba žirklemis metalui kirpti. O tai ne tik paneigia tyrejos parodymus apie rastos vielos nulaužima, bet ir vercia tiketi kaltinamojo teiginiais apie ikiteisminio tyrimo tendencinguma.

Bendros rušines priklausomybes vielos nustatymas leidžia daryti prielaida, kad A. M. rankas aliumine viela surišo kaltinamasis, taciau nepašalina abejoniu ir nepaneigia kaltinamojo A. T. teiginiu, kad jo sodyboje besimetanciais vielos gabalais pasinaudojo kiti nenustatyti asmenys.

Iš to, kas pasakyta, galima tik viena išvada, kad vielos, kuria buvo surištos A. M. rankos, vieno iš šešiu jos galu nukirpimas pas kaltinamaji rastomis replemis, neduoda pagrindo preziumuoti kaltinamojo kalte tycia nužudžius A. M., tad šie kaltinimo pateiki irodymai taip pat negali buti laikomi neabejotinu kaltinamojo A. T. kaltes irodymu.

Specialisto išvados aktu Nr. MK 11/05(01) (t.1, b.l. 65-77) neatmesta galimybe, kad A. M. galvos žaizdos galejo buti padarytos pas kaltinamaji A. T. ivykio vietos apžiuros metu rastu mediniu pagaliu. Kaltinamojo teigimu, pas ji rastas pagalys naudojamas buvo ukyje kopustu mušimui. Specialisto išvados aktu tikrai konstatuota, kad šiuo pas kaltinamaji rastu ir paimtu mediniu pagaliu, A. M. konstatuoti sužalojimai galejo buti padaryti. Taciau tam, kad minetas pagalys taptu A. T. kaltes, nužudžius A. M. irodymu, tai pagristi turi faktiniai duomenys, rodantys, kad A. M. mušama buvo butent šiuo mediniu pagaliu. A. M. sužalojimai padaryti mažiausiai 42 smugiais. Fotografijos, darytos ivykio vietos apžiuros metu (t.1, b.l. 8-26) rodo, kad ypac nukentejusios veidas ir galva buvo gausiai sutepti krauju, galva daugelyje vietu buvo prakirsta ir kraujavo, tad akivaizdu, kad galva ir kitas krauju suteptas vietas žalojes irankis taip pat turejo buti išteptas krauju, taciau specialisto išvados aktas Nr. S 548/04(01) (t.1, b.l. 79-86) rodo, kad ant medinio pagalio, paimto kaltinamojo A. T. virtuveleje, kraujo nerasta. Specialisto išvados teiginys, kad, nustatyti, ar butent pas kaltinamaji rastu pagaliu ir konkreciai kuria to pagalio vieta A. M. galvoje buvo padarytos odos žaizdos, negalima, taip pat neduoda pagrindo teigti, kad A. M. buvo mušama butent pas kaltinamaji rastu pagaliu.Vadinasi ir šiuo atveju, galimybes, jog pas kaltinamaji rastu pagaliu A. M. galejo buti padaryti galvos sužalojimai, buvimas, pagrindo preziumuoti, kad butent tuo pagaliu A. M. ir buvo mušama, taip pat neduoda.

Pažymetina ir tai, kad eile faktu byloje ne tik vercia abejoti ikiteisminio tyrimo objektyvumu bet ir rodo jo tendencinguma. O butent:

1. 2004 m. rugsejo 22 d. daiktu, dokumentu pateikimo protokolas rodo, kad tarpe kitu kaltinamojo A. T. rubu buvo paimta ir jo pilkos spalvos striuke su kraujo dememis. Kraujo demiu buvimo vietos, ju intensyvumas ir t.t. galejo padeti, vertinant ju atsiradimo ant kaltinamojo rubu buda, laika. Taciau ikiteisminio tyrimo metu mineta striuke istatymo nustatyta tvarka apžiureta ir tirta nebuvo. Duomenys byloje rodo, kad iš kaltinamojo A. T. poemio metu paimtu daiktu tarpo krauju sutepta striuke ikiteisminio tyrimo institucijoje nenustatytomis aplinkybemis dingo.

2. Liudytojo S. M. teigimu, jo sulaikymo diena, t.y. 2004 m. rugsejo 22 d. iš jo taip pat buvo paimti rubai (policijos striuke, baltiniai, kelnes), bei apavas (kerziniai batai). Taciau, nors St. Maculevicius šioje baudžiamojoje byloje itariamuoju buvo iki 2005 m. sausio 21 d., prie bylos šiu daiktu nei poemio protokolai, nei ju apžiuru protokolai, neprijungti ir iš jo paimti rubai bei apavas tiriami nebuvo. 2006 m. spalio 9 d. informacijoje teigiama, kad šio liudytojo rubai ir apavas ikiteisminio tyrimo istaigoje taip pat dingo.

3. 2004 m. rugsejo 23 d. specialisto išvada rodo, kad S. M. apžiuros metu teismo medicinos ekspertas nukirpo ir perdave tyrejai nukirptus nuo S. M. ranku nagus (t. 1, b.l. 142). Taciau ir vel, nors St. M. šioje baudžiamojoje byloje itariamuoju buvo iki 2005 m. sausio 21 d., jo nukirpti nagai ne tik prie bylos prijungti nebuvo, bet taip pat jie nebuvo ir tiriami. Šiuo metu ju buvimo vieta, taip pat nežinoma.

4. Ivykio vietos apžiuros metu užfiksuota, kad iš visu triju panašiu i krauja demiu, buvusiu lauke už kaltinamojo ukinio pastato buvo paimti demiu pavyzdžiai, taciau prie bylos prijungti yra tik du iš ju, t.y. tik pavyzdžiai iš 0,45x0,15 cm ir 0,30x 0,15 cm dydžio demiu. Pavyzdys, paimtas iš didžiausios 0,13x10,9 cm dydžio demes, prie bylos neprijungtas (t.1, b.l. 14) ir jo buvimas bei panaudojimas, nežinomi, neprijungimo prie bylos priežastys nenurodytos.

5. Faktiniai duomenys byloje, t.y. ivykio vietos apžiuros protokolas bei vaizdo irašas patvirtina liudytoju S. M. ir J. M. parodymus apie tai, kad 2004 m. rugsejo 22 d. ryte ju namuose tikrai iš J. M. spintos buvo išversti bei išmetyti daiktai ir pridaužyta stiklu, ant žemes bei pagalves rastos ir demes, panašios i krauja. Nei vienas iš ju aplinkybiu, kuriomis tai padaryta buvo, nežino, bet pagrindas manyti, kad šiame bute kažkoks tai konfliktas ivyko, yra, taciau ar vykusio konflikto vienu iš veikeju nebuvo ir A. M., ikiteisminio tyrimo metu taip pat netirta.

6. Ivykio vietos apžiuros metu liudytojo S. M. namuose buvo paimta audeklo iškarpa ir pavyzdys iš demes, panašios i krauja (t.1, b.l. 11-32). Specialisto išvados aktu nustatyta, kad tiek deme audeklo gabale, tiek ir ant pavyzdžio, paimto nuo grindu S. M. bute, sudaro A. M. kraujas (t.3, b.l. 145), taciau kaltinimas, del nesuvokiamu priežasciu, butent šiais faktiniais duomenis taip pat grindžia kaltinamajam A. T. inkriminuota kaltinima.

Asmens kalte gali buti irodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai teisingai išspresti. Vadinasi, asmens kalte nusikaltimo padarymu negali buti grindžiama prieštaravimais bei tiketinais ir kelianciais abejoniu duomenimis. Kelis kartus gražindamas byla prokurorui del netinkamai surašyto kaltinamojo akto bei ikiteisminio tyrimo papildymui, teismas emesi priemoniu prieštaravimu, abejoniu, prielaidu pašalinimui, taciau po kiekvieno bylos prokurorui gražinimo, byla i teisma sugrižo su padidejusia prieštaravimu, prielaidu bei spelioniu apimtimi. Ivertinus tai, kad visi teismui pateikti ir teismo posedyje ištirti irodymai tera istatymo nustatyta tvarka nepatvirtintos bei keliancios abejones prielaidos, kuriu pagrindu apkaltinamojo nuosprendžio grindimas negalimas, kaltinamasis A. T. pagal jam inkriminuota BK 129 str. 2 d. 6 p. išteisinamas, nenustacius, kad jis dalyvavo šio jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

A. T. išteisinti pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., nenustacius, kad jis dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

Kardomaja priemone – suemima, panaikinti ir, po nuosprendžio paskelbimo, paleisti ji teismo saleje.

Daiktinius irodymus – kaltinamojo A. T. marškinius, kelnes, batus, nuosprendžiui isiteisejus, gražinti išteisintajam A. T..

4-iu tomu baudžiamaja byla Nr. 1-121-120/06 po nuosprendžio isiteisejimo perduoti prokurorui, kad šis imtusi priemoniu nusikalstama veika padariusiam asmeniui nustatyti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per ši apygardos teisma.