- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- ATP-423-417/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00420-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- J. M.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino J. M. prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-441-906/2012 J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį jam paskirta 20 Lt bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 2 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, J. M. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.
J. M. 2014 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Skuodo rajono apylinkės teismą prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi J. M. prašymo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad J. M. neįvykdė visų ATPK 329 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, nes iš byloje esančios pažymos apie J. M. baustumą nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimu jis buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Be to, teismas pažymėjo, kad J. M. nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. M. administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nepasiekti, todėl jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nesutrumpintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. M. atstovė advokatė V. Pargaliauskienė prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį, sutrumpinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimu J. M. atimtos teisės vairuoti transporto priemones 2 metams terminą ir pripažinti, kad šis terminas pasibaigė. Apeliantės teigimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi vien ta aplinkybe, kad J. M. teisės atėmimo laikotarpiu padarė teisės pažeidimą, ir nevertino kitų svarbių administracinei atsakomybei aplinkybių. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad J. M. už teisės atėmimo laikotarpiu padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, ir šios nuobaudos galiojimo laikas, teikiant teismui prašymą, buvo pasibaigęs, t. y. praėjo daugiau kaip metai laiko. Šis pažeidimas buvo vienintelis, jį J. M. padarė išprovokuotas, pažeidus jo, kaip tėvo, teises, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.
J. M. atstovės nuomone, galima teigti, kad J. M. ATPK 329 straipsnyje nurodytas būtinas sąlygas yra įvykdęs: paskirtą baudą sumokėjo, prisipažino dėl padaryto pažeidimo, nuoširdžiai gailisi iki šiol, suprato savo netinkamo elgesio pasekmes ir iš to pasimokė, be to, išklausė 4 valandų kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą ir buvo pagal ją atestuotas. Pažeidimas, po kurio J. M. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo vienintelis šiurkštus pažeidimas per jo 31 metų vairavimo laikotarpį. Iki tol J. M. nebuvo baustas už analogišką pažeidimą, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, taip pat nebaustas už itin šiurkščių KET pažeidimų padarymą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Padarydamas teisės pažeidimą, jis jokio pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai, eismo saugumui nesukėlė ir žalos niekam nepadarė. Tačiau suvokė dėl savo neadekvataus teisei elgesio galėjusias kilti pasekmes visuomenei. Paskirta nuobauda jam turėjo neigiamos įtakos. J. M. padarė atitinkamas išvadas dėl savo pavojingo visuomenei poelgio, o dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. J. M. pripažįsta, kad anksčiau buvo baustas administracine tvarka, ir dėl to jaučiasi kaltas. Paskirta nuobauda (teisės vairuoti atėmimas) yra skaudi pamoka, dėl to jis nukentėjo ne tik finansiškai, bet taip pat negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, todėl jaučiasi kaltas prieš savo darbdavį. Šiuo metu J. M. dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartyje nurodomas darbo pobūdis – statybos darbai ir darbai dirbtuvėse. Atsižvelgiant į darbo specifiką, jam reikia vykti į objektus apžiūrai, valdyti specialią statybos techniką, taigi J. M. tiesioginės darbo funkcijos dažnai yra susijusios su specialios statybų technikos vairavimu. Tačiau netekęs teisės vairuoti transporto priemones J. M. iki šiol negali tinkamai vykdyti pavedamų užduočių, trukdomi kiti darbuotojai. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones J. M. atlieka kitus jam darbdavio pavedamus pagalbinius bei aplinkotvarkos darbus, todėl gauna mažesnes pajamas. Už darbo veiklą gaunamos pajamos yra vienintelis J. M. pragyvenimo šaltinis, iš jų jis privalo teikti išlaikymą savo vaikams.
J. M. atstovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismui teikiant prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, J. M. nuo teisės atėmimo buvo praėję daugiau kaip 19 mėnesių (iš paskirtų 24 mėnesių) paskirtos nuobaudos termino. Teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. J. M. jau labai ilgą laiką patiria padaryto teisės pažeidimo neigiamas pasekmes, o teisės vairuoti grąžinimas jam būtų paskata ir didesnė motyvacija laikytis įstatymų. J. M. sutinka, kad padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis ir kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, tačiau tai nereiškia, kad visų pažeidėjų asmenybė, požiūris ir elgesys yra vienodi. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siejamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Apeliantės nuomone, tolesnis nuobaudos vykdymas J. M. būtų perteklinis, nes jis jau patyrė didelių nepatogumų pakankamai ilgą laiką ir per šį laikotarpį suvokė savo neadekvataus teisei elgesio pasekmes.
Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad J. M. administracinės nuobaudos tikslai nepasiekti, padarė iš esmės remdamasis tik duomenimis apie baustumą, tačiau jų nevertino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių kontekste, tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Be to, J. M. atstovė pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, konstatavo, kad pažeidimo, už kurį asmeniui skirta administracinė nuobauda, aplinkybės sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą įtakos neturi (administracinė byla Nr. N261-932/2012). Taigi tai, kad J. M. už 2012 m. rugsėjo 25 d. padarytą teisės pažeidimą jau buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, kaip tai pažymėjo teismas skundžiamoje nutartyje, apeliantės teigimu, negali būti dar kartą vertinama taikant ATPK 329 straipsnio nuostatas.
J. M. atstovės nuomone, ATPK 329 straipsnyje nustatytos privalomos sąlygos, kurios yra reikšmingos ir turi būti įvertintos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, yra įvykdytos ir tai patvirtina byloje esantys duomenys bei anksčiau išdėstytos aplinkybės, todėl galima daryti išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir įgyvendinti J. M. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, juo labiau kad šis terminas būtų sutrumpinamas žymiai mažiau nei pusę nustatyto termino. Ateityje J. M. laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys naujų teisės pažeidimų, todėl yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. M. atstovės skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo netenkinti J. M. atstovės advokatės V. Pargaliauskienės skundo ir palikti nepakeistą Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš paminėtos teisės normos analizės darytina išvada, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Be to, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios J. M. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi, įvertinęs visas aplinkybes, J. M. atstovės prašymą nagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad patenkinus prašymą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Su tokia teismo pozicija negalima nesutikti: J. M. Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, pastarasis pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, itin šiurkštus, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,79 promilės). Tokiu savo elgesiu J. M. kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtų savo neatsakingo elgesio pasekmių. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tyrė ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos (kurias nurodė apeliantė), t. y. kad jis per nuobaudos vykdymo laikotarpį padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, o tai rodo, kad J. M. neįvykdė visų ATPK 329 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, bet kartu vertino ir visumą byloje nustatytų aplinkybių. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad J. M. administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti sutrumpinus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apeliantė skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir apylinkės teismui pateiktame prašyme, papildomai nurodo, kad po nuobaudos paskyrimo J. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio jis neginčija, nėra pagrindas jam netrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, tuo labiau, kad J. M. už teisės atėmimo laikotarpiu padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, ir šios nuobaudos galiojimo laikas, teikiant teismui prašymą, buvo pasibaigęs, t. y. praėjo daugiau kaip metai laiko. Tačiau toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas ir atmetamas. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 19–22), J. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarė naują administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Šis J. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarytas pažeidimas bei duomenys apie tai, jog jis anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, rodo, kad J. M. iš jam paskirtų nuobaudų nepasimokė ir savo elgesio kritiškai nevertino, nes ir toliau daro administracinius teisės pažeidimus. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad J. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarė naują pažeidimą, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, jis elgėsi lengvabūdiškai ir vėl padarė administracinį teisės pažeidimą, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, nors apeliantė teigia, kad J. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, kurį jis padarė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, negalioja, nes praėjo vieneri metai po šios nuobaudos paskyrimo, tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, pagal teismų praktiką ATPK 329 straipsnyje įtvirtina sąlyga, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo teisės atėmimo laikotarpiu neturi būti padaręs teisės pažeidimo yra siejama su pažeidimo padarymo faktu, o ne su už jį paskirtos administracinės nuobaudos galiojimu. Vertinant šią aplinkybę, negalima sutikti su apeliante, kad J. M. teisės atėmimo laikotarpiu padarytas pažeidimas nesudaro pagrindo trumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą jau vien dėl to, kad jis neatitinka formalių įstatyme (ATPK 329 straipsnis) numatytų sąlygų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad teisės vairuoti atėmimas J. M. sukelia didelių nepatogumų atliekant darbo funkcijas, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, tuo labiau, jog nagrinėjamu atveju nebuvo visų formalių sąlygų, būtinų ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymui.
Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad J. M. neįvykdė visų ATPK 329 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, nes teisės atėmimo laikotarpiu padarė naują administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl nėra įstatyme numatyto pagrindo J. M. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tinkamai, ištyrė visus į bylą pateiktus duomenis bei padarė išvadas, atitinkančias įstatymo numatytus reikalavimus ir teismų praktiką, todėl skundžiama Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.