- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-154/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. E. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria A. E. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 9 d.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
A. E. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su R. L. , K. Č. , D. B. , D. K. , S. K. ir kitais tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų: ne vėliau kaip iki 2006 m. rugsėjo 1 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus „IZH 79-8“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne vėliau kaip iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neturėdamas leidimo įgijo dar ne mažiau kaip šešis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus „IZH 79-8“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, taip pat ne mažiau kaip du šimtus penkiasdešimt 9 mm kalibro šovinių, kuriuos transporto priemonėmis neturėdamas leidimo gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir iki 2007 m. rugsėjo 4 d. neturėdamas leidimo laikė garažuose Nr. 76, 77, esančiuose (duomenys neskelbtini) .
Tokie A. E. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Be to, A. E. , veikdamas organizuota grupe su R. L. , K. Č. , D. B. , D. K. , S. K. ir kitais tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis, kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: 2007 m. rugpjūčio 1 d. - rugsėjo 4 d. laikotarpiu garažuose Nr. 76, 77, esančiuose (duomenys neskelbtini) , paslėpė ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų „IZH 79-8“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip du šimtus penkiasdešimt 9 mm kalibro šovinių slėptuvėje - krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį S. K. 2008 m. rugsėjo 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu krovininiu automobiliu, neturėdamas leidimo, pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir išvežė į Jungtinę Karalystę.
Tokie A. E. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Be to, A. E. , veikdamas organizuota grupe su R. L. , K. Č. , D. B. , D. K. , S. K. ir kitais tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus: ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 1 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų „IZH 79-8“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, kuriuos transporto priemonėmis neturėdamas leidimo gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir iki 2007 m. lapkričio 11 d. neturėdamas leidimo laikė garažuose Nr. 76, 77, esančiuose (duomenys neskelbtini) .
Tokie A. E. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Be to, A. E. , veikdamas organizuota grupe su R. L. , K. Č. , D. B. , D. K. , S. K. ir kitais tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis, kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus: 2007 m. lapkričio 1-12 dienomis garažuose Nr. 76, 77, esančiuose Miškininkų g. 15, Alytuje, paslėpė ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų „IZH 79-8“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, slėptuvėje - krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį S. K. 2008 m. lapkričio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu krovininiu automobiliu, neturėdamas leidimo, pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir išvežė į Jungtinę Karalystę.
Tokie A. E. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Be to, A. E. , veikdamas organizuota grupe su R. L. , K. Č. , D. B. , D. K. , S. K. ir kitais tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus: 2008 metų pradžioje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau kaip šešis pramoninės gamybos, automatinius 9 mm kalibro pistoletus-kulkosvaidžius ir ne mažiau kaip šešis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus „IZH 79-8“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, kuriuos transporto priemonėmis neturėdamas leidimo gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir neturėdamas leidimo iki 2008 m. kovo 7 d. laikė garažuose Nr. 76, 77, esančiuose (duomenys neskelbtini) .
Tokie A. E. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Be to, A. E. , veikdamas organizuota grupe su R. L. , K. Č. , D. B. , D. K. , S. K. ir kitais tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis, pasikėsino kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti šaunamuosius ginklus: 2008 m. vasario 12 d. garažuose Nr. 76, 77, esančiuose (duomenys neskelbtini) , paslėpė šešis pramoninės gamybos, automatinius 9 mm kalibro pistoletus-kulkosvaidžius ir du savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus „IZH 79-8“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, slėptuvėje - krovininio automobilio akumuliatoriuje „Autopart“ Nr. 0307170, kurį S. K. , neturėdamas leidimo, turėjo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir išvežti į Jungtinę Karalystę, bet nusikaltimo nebaigė, kadangi 2008 m. kovo 7 d. bendrininkai buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Tokie A. E. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
A. E. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio numatyta tvarka sulaikytas 2008 m. kovo 7 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 9 d. nutartimi A. E. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi suėmimo laikotarpis A. E. buvo pratęstas iki 2008 m. rugpjūčio 9 d., o 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi suėmimo terminas jam buvo pratęstas vienam mėnesiui. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartimi suėmimo terminas A. E. buvo pratęstas 3 mėnesiams. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi suėmimo terminas A. E. pratęstas dar 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 9 d.
Šalies argumentai
Įtariamasis A. E. skunde prašo peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Įtariamasis skunde nurodo, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, ikiteisminis tyrimas jau trunka 9 mėnesius, jokie procesiniai veiksmai su juo nėra atliekami, jis yra davęs parodymus, todėl apygardos teismas jam suėmimo terminą pratęsė nepagrįstai. Teigia, kad visi liudytojai ir kiti įtariamieji byloje jau apklausti, todėl jis negali daryti įtakos jų parodymams. Skunde įtariamasis nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, su kuria gyvena jau 4 metus, kartu augina mažametį vaiką, taip pat turi rūpintis sūnumi iš pirmosios santuokos, turi pragyvenimo šaltinį, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė bei žada netrukdyti procesui. Todėl teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neįsigilino į jo parodymus bei jo veiklą padarant nusikaltimus.
Įtariamojo A. E. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo A. E. skundas atmetamas.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina taikymo sąlyga yra tai, kad byloje yra pakankamai domenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. E. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra gauti kratų, apžiūrų, apklausų, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės bei slapto sekimo ir slaptų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų metu, taip pat jie nurodyti specialistų išvadose, kitoje byloje surinktoje medžiagoje. Į daugelį įtariamojo A. E. skunde nurodytų argumentų buvo atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, todėl šioje nutartyje jie dar labiau akcentuojami.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo A. E. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai A. E. , įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas A. E. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi A. E. įtariamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis A. E. turi ryšių Jungtinėje Karalystėje, anksčiau teistas, išsituokęs, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas A. E. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Nors įtariamasis skunde nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, augina mažametį vaiką, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė ir žada netrukdyti procesui, tačiau teismas mano, jog šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarties matyti, kad A. E. suėmimo terminas pratęstas tuo pagrindu, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu byloje yra duomenų, rodančių, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Iš pateiktos teismui bylos medžiagos matyti, kad A. E. vaidmuo atliekant jam inkriminuojamus nusikaltimus yra aktyvus, t. y. jis pažįsta liudytojus, be to, nenustatyti kiti šios organizuotos grupės nariai bei nerasti visi ginklai. Tai rodo, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog A. E. , būdamas nesuimtas, bandys paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus, derinti parodymus, sunaikinti ar paslėpti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės veikoms tirti, ir taip trukdys procesui, yra pagrįstas.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog A. E. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes jis kaltinamas padaręs du nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, A. E. yra teistas du kartus, teistumas nėra išnykęs, šiuo metu dėl jo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje, buvo sulaikytas darant nusikalstamas veikas ir įtariamas pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinio teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad būdamas nesuimtas A. E. darys naujas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą daugiau kaip šeši mėnesiai, be bendrųjų, yra būtini ir specialieji suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad byla yra itin sudėtinga, tyrimas atliekamas dėl organizuota grupe padarytų nusikalstamų veikų, be to, tyrimo veiksmai atliekami ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad vyksta intensyvus susirašinėjimas su Jungtinės Karalystės karališkąja prokuratūra, siekiant kuo efektyviau panaudoti abiejose šalyse surinktus duomenis ir priimti sprendimus dėl įtariamųjų nusikalstamos veikos masto, veikų kvalifikavimo ir atsakomybės ribų. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, atliktos liudytojų ir įtariamųjų apklausos, gauti išslaptinti operatyvinio tyrimo duomenys, specialistų išvados, atsakymas iš Jungtinės Karalystės į dalį teisinės pagalbos prašymų, neatlikti visi būtini proceso veiksmai. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi A. E. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas viršijant šešis mėnesius. Pažymėtina, kad minėtas straipsnis numato, kad, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminas gali būti tęsiamas iki aštuoniolikos mėnesių. A. E. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios minėtame straipsnyje numatytos suėmimo taikymo trukmės neviršija.
Iš suimtojo skundo turinio matyti, kad jis nesutikdamas su apygardos teismo nutartimi ginčija ir savo kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su suimtojo teise aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.
Įtariamojo prašymas vietoj suėmimo skirti kitą, švelnesnę kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 26 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartyje padarytos išvados iš esmės neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams. Teismas, pratęsdamas A. E. suėmimo terminą, taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo A. E. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.