- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 1-561-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07835-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeiminė padėtis – nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013 m. liepos 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams; 2) 2020 m. liepos 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, būti namuose nuo 21:00 iki 06:00 val., tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 12 (dvylika) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programos kursą; 3) 2020 m. gruodžio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; b) tęsti darbą, o darbo netekimo atveju pradėti dirbti arba per 1(vieną) mėnesį registruotis Užimtumo tarnyboje; c) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, psichotropines ar narkotines medžiagas. BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2020 m. liepos 8 d Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, prie jos pridėta nauju baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių metų) ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimus ir draudimus: a) nuo 21:00 val. iki 06:00 val. būti namuose jei tai nesusiję su liga, darbu, mokslu ar vaikų priežiūra, b) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; c) tęsti darbą, o darbo netekimo atveju pradėti dirbti arba per 1(vieną) mėnesį registruotis Užimtumo tarnyboje; d) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, psichotropines ar narkotines medžiagas. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu kaltinamajam M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio. Nustatyta, kad šią įmoką jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmoka nesumokėta; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. K. 2021 m. kovo 14 d., apie 18:10 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,30 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia, du kartu delnu sudavė savo seseriai V. S. į lūpas, po ko, jai nukritus ant žemės, jis vieną kartą spyrė gulinčiai ant žemės V. S. į dešinę ausį ir tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai savo seseriai V. S. fizinį skausmą.
2. Šiame kaltinamajame akte aprašytais veiksmais kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamasis M. K., teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad 2021 m. kovo 14 d., apie 18:10 val., buvo išgėręs, nedaug. Nurodė, kad sukėlė fizinį smurtą prieš seserį. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad trenkė porą kartų į veidą savo seseriai V. S.. Trenkdamas į veidą, galėjo pataikyti į lūpas. Neatsimena ar spyrė kai ji (V. S.) nukrito ant žemės. Po įvykio nekalbėjo su V,. Apskritai, iki šios dienos, kalbėjo su V, apie įvykį, ji pasakojo keliais žodžiais. Galėjo būti, kad kai ji (V. S.) nukrito, jis (kaltinamasis) jai įspyrė. Viskas vyko pas juos, (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kiek buvo išgėręs, alų gėrė. Jei būtų blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Kartais turi problemų su alkoholio vartojimu. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Atsiprašė V. S., ji atleido. Blogai vertina savo poelgį. Gailisi, kad taip padarė. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis nurodė, kad įmokos į nukentėjusiųjų fondą dar nesumokėjo, pamiršo, sumokės. Baudžiamuoju įsakymu buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias, nežino, kodėl nevykdo šio teismo įpareigojimo. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Sudavė sesei, nes išgėręs buvo. Truputį susiginčijo. Nurodė, kad jo atlyginimas – 600 Eur. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis nurodė, kad išlaikytinių neturi, visas atlyginimas kaltinamajam vienam tenka.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
5. Be kaltinamojo M. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
6. Nukentėjusioji V. S., apklausta 2021 m. kovo 14 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 14 d., apie 15 val. 30 min., ji nuėjo į (duomenys neskelbtini), pas savo mama I. M. pasisemti vandens. Kai pasisėmė vandens, motina jai pasakė, kad ją kviečia broliai M. K. ir A. M.. Jie abu gyvena šiuo adresu kartu su mama. Kai ji pas juos nuėjo į kambarį, jie jai pasiūlė kartu su jais išgerti alkoholio, ji žinoma sutiko. Vėliau, apie 18 val. 10 min., geriant ji paskambino broliui M. K., kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Iki to jokių konfliktų nebuvo. Ji parodė jam per telefoną, kad jo namuose yra netvarka. Iš namo padaryta landynė. Jos brolis M. K. išgirdo jos pokalbį su kitu broliu ir supyko ant jos, pasakė „ka tu kurva darai, pisk nachui iš namų”. Po šių žodžių jis du kartus delnu sudavė jai į veidą, lūpas, ji juto kraujo skonį burnoje. Nuo suduotų smūgių ji nukrito ir tada jis jai koja įspyrė į dešinės pusės ausį. Kai M. K. ją mušė, jai labai skaudėjo. Jis butų nesiliovęs jos mušti, bet iš lauko atėjęs kitas brolis, A. M., nustūmė šalin smurtaujanti brolį. Tada ji atsikėlė ir išbėgusi į lauką iškvietė policiją. Ankščiau jos brolis buvo prieš ją smurtavęs, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jie kartu negyvena, todėl ji jo nebijo. Dėl patirto smurto ji atsisakė medikų pagalbos, pati pas teismo medicinos ekspertą sužalojimo lygiui nustatyti nevažiuos. Pagalba psichologų ar kitų specialistų jai nereikalinga (b. l. 28-30).
7. Iš į bylą pateikto 2021 m. kovo 14 d. asmens apžiūros protokolo su fotonuotraukomis, veiksmas pradėtas – 20:23 val., veiksmas baigtas – 20:28 val., matyti, kad apžiūrėjus V. S. galvą, akivaizdžiai matosi paraudusi dešinė ausis. Veido viršutinė lūpa ištinusi. Aplink lūpas sukrešėjęs kraujas. Iš vidinės viršutinės lūpos matomas nežymus prakirtimas. Daugiau sužalojimų nerasta. Trūksta priekinio danties, kurio Nr. 2, kaip aiškina, išsimušė ankščiau (b. l. 32-38).
8. Iš byloje esančio 2021 m. kovo 14 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo su fotolentelėmis, apžiūra pradėta – 18:59 val.; apžiūra baigta – 19:12 val.; apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini); apžiūros objektas – kambarys, nustatyta: įvykio vieta yra butas mediniame name. Įėjimas iš kiemo pusės. Užėję pro durys patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje yra virtuvė. Koridoriaus dešinėje, palei sieną, yra spintelė. Priešais yra kambarys. Namuose baisus kvapas, pūvančių maisto produktu, nešvaros. Užėjus į kambarį jis labai netvarkingas, visur išmėtyti daiktai, visur purvas. Kambario viduryje guli per pusę sulenktas nešvarus čiužinys. Prie kairės sienos stovi sofa. Prie priešais esančios sienos, daugiau kairėje, stovi stalas. Ant jo nešvarūs indai, nuorūkos, maisto likučiai. Prie priešais esančios sienos, arčiau dešinės sienos, stovi sofa. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos įrankių, pėdsakų nerasta ir nepaimta (b. l. 10-12).
9. Alkoholio matuokliu ALCOTEST 6810, Nr. ARFM-0422, 2021 m. kovo 14 d., 18:45 val., V. S. nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 21). Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810, Nr. ARFM-0422, 2021 m. kovo 14 d., 18:45 val., M. K. nustatytas 2,30 promilių girtumas (b. l. 21).
Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo
10. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad M. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,30 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami M. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
11. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis parodė, jog neatsimena kiek buvo išgėręs, prisimena, kad smogė seseriai, nukentėjusiajai V. S., tačiau neprisimena, kad būtų jai dar ir įspyręs, susitaikė su nukentėjusiąja; pripažino, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų smurtavęs – atitinkamai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis būdamas blaivus nesmurtauja.
12. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę M. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. M. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas tris kartus, visus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), paskutinį kartą 2020 m. gruodžio 11 d. dėl smurto taipogi prieš savo seserį V. S. (b. l. 62-66), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (5 MGL) nėra įvykdęs, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. lapkričio 4 d. (b. l. 58-59), turi galiojančių nuobaudų. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (nuosprendžio 3 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis – 2,30 promilių girtumas (b. l. 21), be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).
13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir nepasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo smurtas prieš nukentėjusiąją yra ne atsitiktinio, o sisteminio pobūdžio – tai patvirtina faktai, kad kaltinamasis jau tris kartus buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą taip pat prieš nukentėjusiąją V. S.. Visus tris kartus kaltinamajam buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, t. y. pakankamai švelnios bausmės, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jo veiksmai buvo ypač šiurkštūs ir keliantys pavojų nukentėjusios ne tik sveikatai, bet ir gyvybei – nukreipti į nukentėjusios galvą. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad „žmogaus galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama kūno dalis. Normalaus išsivystymo žmogus suvokia, kad suduodamas smūgį kietu daiktu kitam žmogui per galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Tai suvokdamas, asmuo numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sutrikdymai, tame tarpe pavojingi gyvybei, dėl kurių jis gali mirti. Taigi kaltininkui darančiam tokią veiką nėra paslaptis priežastinio ryšio dėl padarytos veikos vystymosi dėsningumai. Jis numato kaip vystysis priežastinis ryšis ir kad tokia jo veika gali sukelti net gyvybės atėmimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2005). Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam pagrįsta ir teisinga bausmė bus 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas.
14. Kaltinamasis M. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla išnagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
15. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kaltinamajam 2020 m. gruodžio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė nustatant įpareigojimus ir draudimus: 1) nuo 21:00 val. iki 06:00 val. būti namuose jei tai nesusiję su liga, darbu, mokslu ar vaikų priežiūra, 2) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 3) tęsti darbą, o darbo netekimo atveju pradėti dirbti arba per 1 (vieną) mėnesį registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį, psichotropines ar narkotines medžiagas. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu kaltinamajam M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio. Nustatyta, kad šią įmoką jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirtina galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas taip pat už nesunkius nusikaltimus. Kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė neviršija 4 metų terminuoto laisvės atėmimo. Iš byloje esančių įrodymų ir kaltinamojo duotų parodymų teisiamojo posėdžio metų, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, kaltinamasis šiuo metu turi darbą, dirba, realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiks jo darbo santykius. Pažymėtina ir tai, kad iki šiol kaltinamajam nebuvo skirtas gydymas nuo alkoholizmo. Kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pareiškė, kad sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat pareiškė, kad kaltinamajam reikia gydytis, kad ji jam viską atleido. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidėtinas laisvės atėmimo bausmės vykdymas vieniems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o nutrukus darbo santykiams, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ieškoti darbo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktu kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki pasveikimo, gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktu kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilankyti specializuotuose alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir prekybos centrų alkoholinių gėrimų skyriuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
19. Baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio, paskirtos 2020 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vykdytinos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-1827-675/2020.
20. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. kovo 15 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant M. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini) (b. l. 96-97), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
21. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. K. buvo sulaikytas nuo 2021 m. kovo 14 d., 19:10 val. iki 2021 m. kovo 15 d., 13:50 val. (b. l. 82), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
22. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti bausmę – 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir M. K. paskirti subendrintą galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 9 ir 10 punktais, M. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o nutrukus darbo santykiams, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ieškoti darbo; 2) ne ilgiau kaip iki pasveikimo, gydytis nuo alkoholizmo; 3) nesilankyti specializuotuose alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir prekybos centrų alkoholinių gėrimų skyriuose; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti M. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 14 d., 19:10 val. iki 2021 m. kovo 15 d., 13:50 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio, vykdyti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. baudžiamojo įsakymo pagrindu išduotą patvarkymą (vykdomąjį dokumentą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant M. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.