- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- A5.-233-850/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00087-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- Š. N.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Š. N., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. N. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85-ANR_P-1830-2021 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjas A. G. 2021 m. kovo 26 d. surašė dėl to, kad 2021 m. kovo 13 d., nuo 10 val. adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti darbininko pareigomis D. V., tai yra atlikti medžio pjovimo darbus, tačiau su juo nesudarė rašytinės sutarties, bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 punkto ir 2 punkto ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 dalies 1 punkto nuostatas, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. N. su pažeidimu nesutinka. Paaiškino, kad malkas tvarkė kartu su D. V.. Kai nutiko nelaimė, D. V. tuo metu pjovė medį. Apie tai pasakė žmonai, kuri iškvietė greitąją pagalbą. Malkos buvo pjaunamos D. V., kuris nuo 2019 m. gyvena žmonai J. N. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kūrenimui. Jis malkas būtų susikapojęs ir kūrenęs žiemą. D. V. yra dirbęs pas jo mamą, jis neturėjo kur gyventi, todėl leido jam gyventi, nes namas buvo tuščias. Namelio nenaudinga pardavinėti, geriau patikimą žmogų įleisti, nei nuomininką. D. V. labai tvarkingas žmogus. Jis prižiūri namą, kūrena, nusipjauna žolę. Reikėjo gluosnius aplink seną tvenkinį išpjauti. Norėjo malkas atiduoti įmonei, tačiau D. V. sakė, kad geriau pats išpjaus ir susipjaustys. Jam malkas ir atidavė, pats dar padėjo tampyti, davė benzopjūklus ir benziną. Į sodybą nuvažiavo su traktoriumi, o D. V. susidėjęs benzopjūklus į jo automobilį, atvažiavo prie medžių. Su D. V. nėra sudaręs jokių sutarčių dėl darbo, net minties nebuvo siūlyti D. V. atlygį. Policijoje sakydamas, kad D. V. kartais padeda prie ūkio, bet oficialiai pas jį nedirba, turėjo galvoje, kad jis tame namelyje pjauna žolę, karpo medžius, tai yra, kad jis tame name tvarkosi. Jis supranta tuos ūkinius darbus. Buvo šoko būsenos, kai reikėjo duoti parodymus. Policininkai ne kartą D. V. yra parvežę į tuos namus, jie gerai žino kad jis ten gyvena. Visą medieną paliko kur yra, laukė kol pasibaigs ikiteisminis tyrimas. Niekas neuždraudė realizuoti tų medžių, jų neparduos - parduoti medienos neapsimoka, nes ta malka nekaitri. Tas plotas buvo pjaunamas pusantros dienos. Ten galėjo susidaryti kokie keturi nedideli sunkvežimiai malkų. Per žiemą sudeginama apie 2,5 priekabos malkų. Ten yra didelis ūkinis pastatas, kur galima sandėliuoti malkas. D. V. dirbo legaliai Olandijoje, Švedijoje.
Atstovas advokatas V. S. paaiškino, kad byloje nėra antrojo D. V. apklausos protokolo.
Liudytojas D. V. paaiškino, kad labai senai dirbo pas Š. N. mamą, taip ir susipažino. Neturėjo kur gyventi, todėl Š. N. pasiūlė pagalbą, leido gyventi name. Namą pats prisižiūri, apsitvarko aplinką, pasišeria šunį. Nieko nemoka už gyvenimą name. Labai gerai vertina Š. N. pagalbą, yra žmonių kurie padeda. Nusprendė išsipjauti malkas, kad nereiktų pirkti, nes viskas brangu, galvojo bus pakūrenimui. Po sužalojimo pasveiko, neprašė jokios žalos priteisimo, nes pats yra kaltas. Tvarkėsi malkas sau, kad išgyventų. Jokio atlygio iš Š. N. negavo. Važiuoja į užsienį, užsidirba pinigų pragyvenimui. Užsienyje buvo prieš Naujus metus. Dirba dvi tris savaites, po to grįžta. Per šalčius nevažiuoja dirbti. Policijoje dėl minėtų aplinkybių buvo apklausinėjamas. Paaiškino pareigūnui A. G., kad apsitvarko tą namelį. Pareigūnui sakė, kad sau pjovė medžius. Buvo apklausiamas du kartus. Pirmą kartą ligoninėje, perskaitė jam tą paaiškinimą. Antrą kartą š. m. balandžio 1 d. Tauragės policijoje. Apklausiant antrą kartą sakė, kad Š. N. neturi jokių pretenzijų, nurodė kur gyvena. Klausė ar dirba pas Š. N., atsakė, kad tik susitvarko tą namelį. Š. N. nieko nepadeda. Buvo surašytas protokolas, jį pasirašė.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad gavo medžiagą iš Reagavimo skyriaus, kur buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti administracinėn atsakomybėn Š. N.. Visa medžiaga buvo surinkta Reagavimo skyriaus. Tų duomenų pagrindu, kad D. V. dirbo pas Š. N., pjovė medžius, ir surašė protokolą. Jokio tyrimo pats neatliko. Š. N. neapklausė, protokolas buvo surašytas remiantis medžiaga. D. V. buvo apklaustas ligoninėje ir policijos komisariate. Antros apklausos protokolo nepateikė į bylą, kadangi apklausa buvo daryta po protokolo surašymo ir skyrėsi D. V. parodymai nuo pirminės apklausos. Antroje apklausoje D. V. teigė, kad pjauna sau medžius, o Š. N. jam padėjo. Antroje apklausoje pasikeitė jo parodymai, todėl rėmėsi pirma apklausa. D. V. sakė, kad gyveno Š. N. name. Pats žino, kad jis ten gyvena. Kad D. V. pjovė malkas Š. N., neturi tai raštiškai įrodančių duomenų. Nebuvo nurodyta, kad D. V. gavo atlygį. D. V. buvo apklausinėjamas po įvykio, koks buvo jo stovis reikia, klausti pareigūnų. Mano, kad galėjo tada duoti objektyvius parodymus, buvo sąmoningas.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta ir informuota tinkamai. Buvo išsiųsti prisijungimo duomenys prie ZOOM programos.
Iš Tauragės AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Ž. Č. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. kovo 13 d. aiškinosi aplinkybes dėl pjaunamo medžio sužaloto vyro, dirbusio privačioje teritorijoje. Įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), buvęs Š. N. paaiškino, kad dukrai priklausančiame sklype pažįstamas D. V. padėjo pjauti medžius malkai. Pats dirbo su traktoriumi, o D. V. pjovė benzopjūklu. Atėjęs pasiimti grandinės, rado prie pjaunamo medžio gulintį D. V.. Jis skundėsi skausmu krūtinėje, aiškino, kad ant jo užkrito pagalys. Iškvietė greitąja pagalbą. D. V. kartais padeda prie ūkio darbų, oficialiai pas jį nedirba. Kokiomis aplinkybėmis D. V. susižalojo nematė.
Iš 2021 m. kovo 13 d. D. V. liudytojo apklausos protokolo nustatyta, kad ryte su pažįstamu Š. N. nuvyko į jo dukters sodybą, nes norėjo, jog padėtų nupjauti sodyboje augančius medžius. Š. N. tampė medžius traktoriumi, o pats pjovė su benzininiu pjūklu. Pjaunat vieną gluosnį, virsdamas parbloškė jį ant žemės ir sužalojo. Š. N. šalia nebuvo. Kai vėliau atvyko, padėjo jam išsilaisvinti. Dėl šio įvykio nieko nekaltina, viskas įvyko dėl pačio kaltės, kad neįvertino teisingai situacijos ir taip susižalojo. Š. N. jokių pretenzijų neturi.
Iš 2021 m. kovo 16 d. Tauragės AVPK vyriausiosios tyrėjos A. Š. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį matyti, kad nutarime nurodė, kadangi Š. N. teigė, jog D. V. kartais jam padeda prie ūkio darbų, oficialiai pas jį nedirba, todėl reikalinga spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnyje (nelegalus darbas).
Iš 2019 m. sausio 10 d. sutarties matyti, kad Š. N. leidžia gyventi D. V. kartu su žmona J. N. priklausančioje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini) neatlygintinai. Už gyvenimą šiame name D. V. įsipareigoja neapleisti namo, palaikyti tvarką kieme ir viduje, pasirūpinti šildymu. Sutartis galioja iki atskiro patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Teismas pažymi, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį (Lietuvos Aukščiausiasis teismas administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-27-942/2020).
P. U. įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl E. S. veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose.
Pagal DK 32 straipsnį darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.
Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos A. T. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).
Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 13 d., nuo 10 val. adresu (duomenys neskelbtini) Š. N. dukters sodyboje, D. V. kartu su Š. N. pjovė gluosnius. Apie 15 val. D. V. benzopjūklu pjaunant medį, buvo jo prispaustas ir sužalotas. Įvykio vietoje ir rašytiniame paaiškinime Š. N. pareigūnams nurodė, kad D. V. padėjo pjauti medžius, kartais padeda ir prie ūkio darbų, oficialiai pas jį nedirba. D. V. apklaustas ligoninėje po įvykio taip pat nurodė, kad Š. N. norėjo, jog padėtų nupjauti medžius. Teismo posėdžio metu Š. N. patvirtino, kad su D. V. pjovė medžius, tačiau patikslino, kad jo nesamdė, jokio atlygio nesiūlė. D. V. pats pasiūlė pjauti medžius, nes norėjo susiruošti medieną kūrenimui, todėl jam ją ir atidavė. Neneigia, kad D. V. jam kartais padeda prie ūkio darbų, tačiau paaiškino, kad taip sakydamas turėjo omenyje tai, kad D. V. susitvarko aplinką, pasirūpina šildymu, nupjauna žolę, t. y. prižiūri namo aplinką, kuriame jam leido gyventi neatlygintinai, su sąlyga, jog neapleis namo, palaikys tvarką kieme ir viduje. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. V., tai yra - kad gyvena Š. N. name su sąlyga, kad palaikys tvarką, pasirūpins šildymu. Medžius pasisiūlė nusipjauti sau, nes norėjo pasiruošti malkų. Š. N. jokio atlygio nesiūlė. Šias aplinkybes teigė nurodęs ir policijos komisariate apklausiamas antrą kartą, kai buvo surašytas protokolas, o po įvykio pirmą kartą buvo apklausiamas ligoninėje. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais Š. N. ir D. V. parodymais, jie nėra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis. Liudytojas policijos pareigūnas A. G. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad žino, jog D. V. gyvena Š. N. name. Iš minimo liudytojo paaiškinimo teisme matyti, kad jis jokio tyrimo gautoje iš Reagavimo skyriaus medžiagoje neatliko, tik apklausė antrą kartą D. V., kaip jis teigia, po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jo antros apklausos protokolo į bylą nepateikė, nes šie skyrėsi nuo pirminių parodymų – D. V. teigė, jog pjovė sau medžius, o Š. N. jam padėjo. Nesiaiškinęs aplinkybių, Š. N. vis tiek surašė protokolą dėl nelegalaus darbo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Š. N. ir D. V. nesiejo darbo sutarties teisiniai santykiai. D. V. vienkartinis medžių pjovimas, su tikslu sau pasiruošti malkas kūrenimui, negali būti traktuojamas kaip darbas paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Šie santykiai neturi nė vieno darbo sutarties požymio, tokiu būdu D. V. darbas Š. N. dukters sodyboje, nelaikytinas darbu, kuriam taikomi darbo įstatymai.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir teisme nustatytų aplinkybių matyti, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Š. N. kaltę dėl nelegalaus darbo įrodinėjo tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir Š. N. ir D. V. apklausa, kuri analogiška tarnybinio pranešimo turiniui. Minėtuose dokumentuose tik formaliai užfiksuotos D. V. sužalojimo aplinkybės, tačiau duomenys apie nelegalų darbą nerinkti – administracinio nusižengimo protokolą surašęs ir byloje liudytoju apklaustas A. G. patvirtino, kad jis Š. N. paaiškinimo neužrašė, jo neapklausė, o administracinio nusižengimo protokolą surašė vadovaudamasis tuo, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad reikia patraukti administracinėn atsakomybėn Š. N.. Tokiu būdu, Institucijos įgaliotas surašyti administracinio nusižengimo protokolą pareigūnas nepasinaudojo nė vienu iš ANK 593 straipsnyje jam suteiktų įgaliojimų, minimą protokolą surašė neatlikęs jokio tyrimo, nors ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolą pareigūnas surašo tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad I. R. skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimo atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuostata, kad „reikalinga spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR administracinių nusižengimų kodekso 95 str. (nelegalus darbas)“, jokiu būdu nereiškia, kad toks pažeidimas jau yra įrodytas. Šiuo atveju Institucijos įgaliotam pareigūnui buvo privalu surinkti visus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius nelegalaus darbo požymių buvimą Š. N. veiksmuose, tačiau, minėta, tai nebuvo padaryta, o jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo pateikto D. V. paaiškinimo, surašyto policijos įstaigoje, kuriame, sprendžiant iš liudytojų D. V. ir A. G. paaiškinimų, D. V. patvirtino kad medžius pjovė sau ir su Š. N. jų nesiejo jokie darbiniai santykiai, net nepateikė į bylą.
Teismas, pats surinkęs ir ištyręs bylai reikšmingus duomenis konstatuoja, kad jie nepatvirtina, jog Š. N. 2021 m. kovo 13 d. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veikoje nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Š. N. atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusio Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.