Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-338-929/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-05
Bylos Nr.
1S-338-929/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Nuteistasis
S. D.
Advokatai
Dainius Dargevičius, Romualdas Mikliušas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-338-929/2022
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-259, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam S. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas ir S. D. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir S. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

3. Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 11 d., o pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 11 d. 1/2 paskirtos bausmės dalį nuteistasis atliko 2021 m. vasario 11 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. – 2 metai 10 mėnesių 15 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisija 2022 m. rugsėjo 28 d. priimtu nutarimu Nr. 58-259 nutarė netaikyti nuteistajam S. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio dalies 2 punktą, šį sprendimą motyvuodama tuo, kad nors nuteistasis vykdo tam tikras socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tik vidutinė, o kriminogeninės sritys susijusios su darbine veikla, lėšų tvarkymų ir pajamų tvarkymu, gyvenimo stiliumi, mąstymu ir turimomis nuostatomis bei elgesiu, vis dar yra probleminės, tai yra reikalaujančios jo tikslingų veiksmų. Nuteistajam rekomenduota toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones.

5. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama 2022 m. spalio 31 d. nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) buvo atmestas. Teismas, įvertinęs asmens byloje esančius duomenis, konstatavo, kad dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis S. D. padarė akivaizdžią ar reikšmingą pažangą valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius. Jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir sunkumas, taip pat asmenybę apibūdinantys duomenys, teismo įsitikinimu, dar neduoda pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

6. Vilniaus apygardos teismui teikiamu skundu nuteistojo S. D. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas neatsižvelgė į visas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai yra neįvertino to, kad: laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. sausio 14 d. jis dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“; 2021 m. spalio – lapkričio mėnesiais Šiaulių tardymo izoliatoriuje dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbiai- Pasikeitimas“; 2020 m. spalio 12 d. jam buvo leista vykdyti apmokestinamą individualią veiklą (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos mėnesį jis kreipėsi dėl psichologo konsultacijų; 2022 m. rugpjūčio 16 d. atliko gerbūvio darbus: sutvarkė gyvenamąją sekciją Nr. 409, dažė sienas, spinteles; nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. dalyvavo tiksliniuose ,,Asmenų kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos“ užsiėmimuose, kuriuos vedė resocializacijos skyriaus specialistė; 2022 m. rugsėjo 9 d. dalyvavo „Tarptautinės savižudybių prevencijos dienos“ minėjimui skirtame renginyje, bei nuolat dalyvauja įvairiuose užimtumo programose. Gynėjas nurodo, kad teismas ne tik neįvertino minėtųjų aplinkybių, bet ir to, kad nuteistasis buvo net 7 kartus skatintas.

6.2. Gynėjas taip pat nurodo, kad analizuojant tiek Komisijos nutarimą, tiek skundžiamą nutartį akivaizdu, kad egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis teisinis pagrindas taikyti lygtini paleidimą S. D.. Pažymi, kad nuteistasis jau yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nors įkalinimo įstaigoje jis atsidūrė ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau aukštesnės instancijos teismų praktikoje nurodoma, kad asmens padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, teismui, kuris sprendžia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negali turėti esminės reikšmės. Taigi, nusikaltimų, už kuriuos S. D. nuteistas, pobūdis ir pavojingumas, taip pat kaltės klausimas, nėra tos aplinkybės, kuriomis gali būti lemiama apimtimi grindžiamas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Minėtos aplinkybės, kurių nuteistasis negali pakeisti nei bausmės atlikimo metu, nei kada nors vėliau, negali nusverti dedamų jo pastangų, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei visumos aplinkybių, tai patvirtinančių.

6.3. Gynėjas skunde atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį ir į tai, kad Komisijos nutarime bei žemesnės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje liko neįvertinti nuteistojo socialiniai ryšiai, tai yra bendravimas su šeima, nepilnamečiu vaiku ir kitai artimaisiais. Be to, liko neatsižvelgta ir į tai, kad S. D. turi garantuotą darbą ir gyvenamąją vietą. Tiek šios aplinkybės, tiek ir tai, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat yra įvykdęs rekomendacijas, anot gynėjo, priešingai, nei sprendė Komisija bei žemesnės instancijos teismas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad S. D. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apibendrindamas skundo argumentus gynėjas nurodo, kad asmens bylos medžiagoje užfiksuotų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad S. D. savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai, todėl toliau laikyti jo įkalinimo įstaigoje nebėra prasmės.

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmestinas

8. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas šiame procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metu laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstama elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmė. BVK 164 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas.

10. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas ir prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Kadangi toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, todėl tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įvertinus asmens byloje esančius duomenis matyti, jog nuteistasis S. D. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. vasario 11 d. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą, taikant ,,OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. D. priklauso vidutinei rizikos grupei. Tokiu atveju, tai yra esant ne žemai, o tik vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant.

11. Sutiktina, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-241 (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada) iš tiesų nustatyta nemažai teigiamai nuteistąjį S. D. charakterizuojančių aplinkybių – bausmės atlikimo metu baigė dalyvavimą ,,Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. sausio 14 d. dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą ,,Agresijos ir autoagresijos valdymas“; nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dalyvavo motyvacinėje programoje ,,Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“; nuo 2022 m. gegužės 12 d. jam leista vykdyti apmokestinamąją individualią veiklą (duomenys neskelbtini); kreipėsi dėl psichologo paslaugų teikimo galimybė ir 2022 m. liepos 20 d. buvo konsultacijoje; 2022 m. rugpjūčio 16 d. atliko gerbuvio darbus, tai yra sutvarkė gyvenamąją sekciją Nr. 409, dažė sienas, spinteles; nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. dalyvavo tiksliniuose ,,Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos“ užsiėmimuose; 2022 m. rugsėjo 9 d. dalyvavo ,,Tarptautiniame savižudybių prevencijos dienos“ užsiėmime ir pan. (a. b. t. 2, 1 dalis, b. l. 134-135). Priešingai, nei aiškina nuteistojo gynėjas, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė tiek į minėtas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, susijusias su jo aktyviomis pastangomis įsitraukti į įvairias pozityvaus užimtumo priemonėse, tiek ir į tai, kad bausmės atlikimo metu jis 7 kartus buvo skatintas. Kita vertus, ginčijamą procesinį sprendimą priėmęs teismas įvertino ir tai, kad S. D. bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo baustas – 2020 m. lapkričio 11 d. jam skirtas papeikimas už neleistiną mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortelę laikymą (a. b. t. 2, a dalis, b. l. 135). Tai rodo, kad nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo pavyzdingas visą laiką. Be to, skundą nagrinėjantis teismas pastebi ir tai, kad nuteistojo įsitraukimas į tam tikras pozityvaus užimtumo priemones iš esmės yra formalus. Tokia išvada grindžiam tuo, kad nors S. D. kreipėsi dėl galimybės lankytis pas psichologą suteikimo, tačiau 2022 m. liepos 20 d. nuvykęs į konsultaciją jis atsisakė kalbėti apie savo nusikalstamo elgesio istoriją, nurodė, kad nemato prasmės. Taip pat atsisakė kalbėti ir apie problemines savo gyvenimo sritis. Jų jis visiškai nepripažįsta (a. b. t. 2, 1 dalis, b. l. 134). Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis iki šiol stokoja savirefleksijos, tai yra gebėjimų identifikuoti nusikalstamą elgesį sukeliančias priežastis bei ieškoti jų eliminavimo būdų, todėl laikytina, kad jo įsitraukimas į resocializacijos procesą nėra pakankamas, o padaryta pažanga nėra akivaizdi, kad būtų galima taikyti jam lygtini paleidimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga.

12. Skunde gynėjas nurodo, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertino S. D. ankstesnius teistumus, tai yra padarytų nusikalstamų viekų pavojingumą bei pobūdį, nors pagal aukštesniojo teismo suformuotą praktiką, šios aplinkybės negali turėti esminės reikšmės sprendimo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo/netaikymo priėmimui. Aukštesnysis teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad nors sutiktina, jog ankstesni teistumai nėra kriterijus, tiesiogiai turintis įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau šio kriterijaus vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybes į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, o kartu ir prognozuoti jo elgesį taikius jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Kaip matyti, S. D. anksčiau teistas du kartus, tai yra 2003 metais už nesunkaus turtinio pobūdžio nusikalstamo padarymą – vagystę (BK 178 straipsnio 1 dalis), o 2007 metais už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis) (a. b. t. 2, 1 dalis, b. l. 128), kas rodo, kad jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo. Be to, būtina paminėtina ir tai, kad 2013 metais S. D. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis teisingų išvadų nepadarė ir vėl pakartotinai nusikalto. Šiuo metu S. D. pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, įvykdymą, tai yra už tai, kad jis, veikdamas kaip organizatorius, subūrė organizuotą grupę ir parengė nusikalstamos veikos planą bei davė organizuotos grupės nariams nurodymus dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu. Vykdant jo nurodymus, iš užsienio valstybės į Lietuvą neteisėtai buvo gabenama, o vėliau ir laikoma, 86,795 kg kanapių dervos. Visuma aptartų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

13. Itin svarbu aptarti ir nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas – 2018 m. birželio 28 d. nuosprendyje nurodoma, kad S. D. kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų, susijusių su uždraustų medžiagų gabenimu kontrabandos būdu ir disponavimu, veikimo organizuotoje grupėje ir vadovavimu jai, nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad interviu metu nuteistasis taip pat kategoriškai neigė įvykdęs nusikalstamus veiksmus, pateikia subjektyvius nusikalstamų situacijų aplinkybių paaiškinimus, teigdamas, kad jis tiesiogiai organizavo automobilių gabenimą į kitas šalis, o ne disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Jaučiasi esantis nekaltai nuteistas ir nepagrįstai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vertinant nuteistojo mąstymą, minėtoje išvadoje pastebima, kad problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių aspektu yra pastebimu tam tikri sunkumai. S. D. nėra linkęs analizuoti negatyvių patirčių ir asmeninių ypatumų, kurie galėjo sąlygoti jo nusikalstamą elgesį Matomas nuoseklus polinkis ieškoti netinkamo savo elgesio pateisinimo būdų, kas apsunkina jo paties galimybes objektyviai identifikuoti problemines, rizikingas sritis bei siekti jų koregavimo bei valdymo (a. b. t. 2, 1 dalis, b. l. 129; 133). Iš aptarto seka, kad kriminogeniniai veiksniai, siejami su nuteistojo mąstymo bei nuostatų sritimis, dar nėra pakankamai pakoreguoti tikslinių intervencinių priemonių pagalba, dėl ko lygtinio paleidimo taikymas, manytina, šiuo metu jam būtų per ankstyvas. Įvertintina ir tai, jog Socialinėje išvadoje nurodyta, kad nuteistasis stabilios, nuoseklios darbinės patirties neturi įgijęs, nes stokoja motyvacijos realizuoti save oficialioje darbinėje veikloje tiek iki nuteisimo, tiek laisvės bausmės atlikimo metu (a. b. t. 2, 1 dalis, b. l. 130). Tai, kad darbinės motyvacijos ir patirties stoka itin neigiamai veikia nuteistojo socialinį funkcionavimą, patvirtina ir aplinkybė, jog dauguma atvejų S. D. praeityje nusikalto siekdamas neteisėtos materialinės naudos. Paminėtina ir tai, kad nors šiuo metu nuteistasis turi leidimą užsiimti individualia veikla, tačiau iš jos pajamų negauna, pataisos įstaigoje nedirba, yra išlaikomas artimųjų, sugyventinės ir draugų (a. b. t. 2, 1 dalis, b. l. 130). Vertindamas šias aplinkybes greta to, kad jo praeityje padarytos nusikalstamos veikos buvo sietinos su neteisėtos finansinės naudos siekimu, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad S. D. dar nėra pasirengęs laisvėje veikti teisėtu būdu, todėl jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas. Papildomai pridurtina, jog nors asmens byloje yra pažyma patvirtina, jog nuteistasis laisvėje bus įdarbintas šioje įmonė, visgi aukščiau aptartos aplinkybės, rodančios jo turimą darbinės patirties ir motyvacijos darbui stoką, aukštesnės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių dėl deklaruojamo ketinimo įsidarbinti realumo bei, kad įsidarbinęs jis sugebės išlaikyti šią darbo vietą.

14. Kaip nepagrįsti atmesti skundo argumentai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nebuvo atsižvelgta į nuteistojo turimus tvirtus socialinius ryšius, kadangi tiek Komisija, tiek ir žemesnės instancijos teismas į juos atsižvelgė, tačiau sprendė, kad jie nenusveria visumos kitų aplinkybių dėl kurių lygtinio paleidimo instituto taikymas yra negalimas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, kas neabejotinai yra svarbus veiksnys jo motyvacijos rinktis teisėtą elgesį stiprinimui. Kita vertus, socialiniai ryšiai su artimaisiais nuteistąjį siejo ir iki jam nusikalstant, tačiau akivaizdu, kad jie nebuvo jam tokie reikšmingi, kad sulaikytų jį nuo neteisėto elgesio. Dėl šios priežasties, nėra pagrindo šių ryšių vertinti kaip faktoriaus užtikrinsiančio, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Galiausiai, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos bausmės, tačiau kalėti jam liko apie 3 metus, tai yra pakankamai ilgai, todėl spręstina, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama konstatuoti, jog nubaudimo ir prevenciniai bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 1,2 dalyse, jau yra pasiekti. Manytina, kad per trumpas bausmės atlikimo terminas gali suformuoti nebaudžiamumo nuostatas ir paskatinti nuteistąjį vėl nusikalsti ateityje, kas yra nesuderinama su bausmės tikslų įgyvendinimu.

15. Remdamasis išdėstytu, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, jog žemesnės instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bei visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog S. D. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Rasa Paužaitė