- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eA-2598-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02559-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. G.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. G.) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti (duomenys neskelbtini) direktoriaus (toliau – ir (duomenys neskelbtini), atsakovas) 2020 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. T4-177 (1.34) „Dėl pacientui A. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pacientas A. G. (toliau – ir pacientas) buvo stacionarizuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), priimdama ginčijamą Įsakymą, nevertino fakto, kad kraujo tyrimai pacientui jau buvo atlikti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) neteisingai teigė, kad (duomenys neskelbtini) gydytoja R. D. (toliau – ir gydytoja) tyrimų plane nurodė, jog kraujo tyrimas bus atliktas 2019 m. rugpjūčio 1 d., kadangi gydytoja numatė atlikti tyrimus pagal poreikį. Pareiškėjas paaiškino, kad paciento būklė ėmė keistis 2019 m. rugpjūčio 12 d., todėl tą dieną ir buvo atliekamas tyrimas, 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 16 d. buvo atlikti pakartotiniai tyrimai. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl (duomenys neskelbtini) mano, kad kraujo tyrimas turėjo būti atliekamas tą pačią dieną, kai pacientas buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), nors iš (duomenys neskelbtini) pacientai gali būti išleidžiami (perkeliami) tik atlikus visus būtinus tyrimus ir įsitikinus, kad jų būklė stabili.
3. Pareiškėjas nesutinka su (duomenys neskelbtini) išvada, kad (duomenys neskelbtini) gydytoja R. D. pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340, (toliau – ir MN 76:2015) 11.2 papunktį, (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintos Vidaus ligų gydytojos pareigų instrukcijos Nr. 3 5 punkto nuostatas. Pareiškėjo teigimu, gydytoja savo pareigas įvykdė – tyrė pacientą, diagnozavo ligą, skyrė gydymą ir užtikrino sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją. Jeigu, (duomenys neskelbtini) manymu, gydytoja pažeidė savo pareigas, ji turėtų aiškiai nurodyti, kokios konkrečiai pareigos buvo pažeistos.
4. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) nurodytuose teisės aktuose apibrėžtas (duomenys neskelbtini) gydymas atitinka (duomenys neskelbtini) gydytojos R. D. veiksmus, t. y. gydytoja tinkamai diagnozavo ligą ir ją gydė, skirdama (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) konsultanto nuomone, buvo galima skirti kitokį tirpalą, tačiau tai nėra pagrįsta jokiomis aiškiomis teisės aktų normomis. Be to, gydytoja R. D. rėmėsi oficialiomis tarptautinėmis (duomenys neskelbtini) gydymo gairėmis, kuriose nurodoma, kad ši liga gydoma būtent (duomenys neskelbtini), ir kurių (oficialių tarptautinių (duomenys neskelbtini) gydymo gairių) laikymasis privalomas visiems gydytojams.
5. Pareiškėjo teigimu, Įsakyme ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo T3-327/2019 ataskaitoje Nr. D17-125-(1.27) (toliau – ir Ataskaita) remiamasi konsultantės nuomone, kuri nepagrįsta jokiais teisės aktais. Ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gydytoja R. D. neinterpretavo laboratorinių tyrimų rezultatų, ne iki galo pagrindė gydymo taktiką, tačiau lieka neaišku, kokius teisės aktus ir kokiais savo veiksmais gydytoja pažeidė. Apibendrinus Ataskaitoje ir Įsakyme nurodytas išvadas, pareiškėjui nėra aišku, ar, (duomenys neskelbtini) manymu, gydytoja netinkamai suteikė gydymo paslaugas, ar netinkamai pildė (interpretavo) ligos istoriją. Pareiškėjas mano, kad Įsakymu padarytos išvados neatitinka faktų, yra nepagrįstos, klaidingos, subjektyvios, pažeidžiančios išsamumo principą. Sankcijos pritaikymas, neįvertinus gydymo metodikos, kuria buvo remiamasi ir kuria, (duomenys neskelbtini) konsultanto nuomone, turėtų būti remiamasi, pažeidžia įstatymo viršenybės principą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad teisės aktais neįmanoma ir nelogiška formalizuoti visų ligų bei jų derinių, komplikacijų galimų gydymo būdų, nes atitinkamą gydymo būdą lemia ne tik ligos pobūdis, bet ir individuali paciento sveikatos būklė. Būtent todėl (duomenys neskelbtini), vertindama, ar asmeniui buvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pasitelkia atitinkamos specialybės konsultantus, kurie, vadovaudamiesi savo turimomis žiniomis bei sukaupta praktika, įvertina paciento klinikinį atvejį ir pateikia atitinkamas išvadas.
8. Atsakovas paaiškino, kad paciento klinikinį atvejį išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) gydytoja S. N. (toliau – ir konsultantė). Konsultantė nurodė, kad pagal paciento medicinos dokumentus nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 26 d. pacientą gydžiusi gydytoja tinkamai vertino paciento klinikinę būklę. Vertindama paciento medicininę dokumentaciją nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. konsultantė pažymėjo, kad pacientas buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) sunkios būklės ((duomenys neskelbtini)), gydanti gydytoja 2019 m. rugpjūčio 1 d. įrašo tyrimų plane pažymėjo, jog numatyta atlikti bendrą kraujo tyrimą, biocheminį tyrimą. Pagal pateiktą dokumentaciją tyrimai atlikti 2019 m. rugpjūčio 12 d., kartoti rugpjūčio 14 d., gydančios gydytojos įrašuose pirminių ir pakartotinai atliktų tyrimų indikacijos neaprašytos, klinikinis vertinimas nepateiktas. 2019 m. rugpjūčio 14 d. ligos istorijos dienyno įraše nurodyta, kad ligoniui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau pagal paskyrimus toliau tęsiamos (duomenys neskelbtini). Konsultantės nuomone, vertinant didėjančią (duomenys neskelbtini) (pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. kartotą tyrimą), buvo reikalinga keisti (duomenys neskelbtini) kitais, pvz., (duomenys neskelbtini), o, nesant galimybių skirti pastaruosius (duomenys neskelbtini), turėjo būti skiriama sumažintos koncentracijos ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Konsultantės manymu, liko nepaaiškintas 2019 m. rugpjūčio 16 d. paskirto antibakterinio gydymo (duomenys neskelbtini) tikslas. Konsultantė nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. gydančios gydytojos R. D. įrašai ligos istorijoje buvo reti ir lakoniški, jie ne iki galo paaiškina atliktus tyrimus bei pasirinkto gydymo taktiką. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimai buvo užsakomi ir atliekami dinamikoje, tikėtina, kad gydytoja tinkamai vertino klinikinę paciento eigą, tačiau to tinkamai neaprašė ligos istorijoje. Vertinant didėjančius uždegiminius rodiklius, pacientas į (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas laiku. Konsultantė pabrėžė, kad pacientas sirgo lėtinėmis ligomis ((duomenys neskelbtini)), kurių progresavimas galėjo lemti (duomenys neskelbtini).
9. Atsakovas nurodė, kad Ataskaitos ir Įsakymo derinimo metu pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) argumentus dėl (duomenys neskelbtini) naudojimo, tačiau konsultantė savo nuomonės nepakeitė, nurodė, jog susipažino su pateikta medžiaga, tačiau pateiktų logiškų ir mediciniškai pagrįstų kontrargumentų pateiktoms savo išvadoms nematė. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokios konkurencingos nepriklausomo, nešališko specialisto išvados. Pareiškėjo pateiktose (duomenys neskelbtini) gydymo gairėse numatyta pareiga stebėti ir koreguoti (duomenys neskelbtini) kiekį, o tai, atsižvelgiant į kylantį paciento (duomenys neskelbtini) kiekio kraujyje rodiklį, nebuvo padaryta. Už tai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) pažeidimas.
10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. gydytojos paskirti tyrimai buvo tik rekomendacija juos atlikti ateityje. 2019 m. rugpjūčio 12 d. paciento sveikatos istorijoje nėra jokio įrašo, pagrindžiančio pasikeitusią paciento būklę, dėl kurios atsirado būtinybė atlikti prieš 11 dienų paskirtus tyrimus. Atsakovas pabrėžė, kad pacientas buvo sunkios būklės, jo būklė dažnai keitėsi, todėl ją (būklę) buvo būtina tinkamai stebėti ir gydymą koreguoti pagal poreikį.
11. Atsakovo teigimu, viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas įvertinant, ar jis priimtas kompetentingo subjekto, ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai. Ataskaita ir Įstatymas buvo priimti gavus atitinkamos profesinės kvalifikacijos specialistės nuomonę, kurios pareiškėjas nenuginčijo.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad A. G. po paskutinio kraujo tyrimo 2020 m. rugpjūčio 16 d. turėjo būti perkeltas į (duomenys neskelbtini), nes jo būklė buvo sunki. Teigė, kad gydytoja R. D. nesilaikė darbo ir vidaus tvarkos taisyklių, Sveikatos ministerijos kodekso. Ne kartą kreipėsi į gydytoją R. D., kad suteiktų informacijos apie paciento sveikatos būklę, tačiau gydytoja bendravo atmestinai, neatsakė į klausimus, neatsižvelgė į išsakytus prašymus, pageidavimus, pacientui buvo teikiamas nepašildytas maistas. Mano, kad gydytoja savo pareigas atliko netinkamai.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą kaip nepagrįstą.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas), (duomenys neskelbtini) prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839) nuostatas, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), nagrinėdama asmenų skundus dėl jiems suteiktų ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kontrolę, tokį vertinimą atlieka vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, kurios reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, laikymąsi ir taikymą. Taigi, (duomenys neskelbtini) Įsakymo teisėtumas vertintinas tik tuo aspektu, ar (duomenys neskelbtini), pagal jai įstatymais suteiktą kompetenciją atlikdama A. G. (duomenys neskelbtini) suteiktų medicininių paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti išsamų S. G. skundo išnagrinėjimą.
16. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad Įsakyme ir Ataskaitoje remiamasi konsultantės nuomone, kuri nepagrįsta jokiais teisės aktais, teismas nurodė, jog pagal (duomenys neskelbtini) nuostatų 12.12 papunktį, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo priežiūrą, (duomenys neskelbtini) turi teisę kviesti dalyvauti tinkamos kompetencijos asmens sveikatos priežiūros medicinos specialistus-konsultantus, prašyti jų pateikti klinikines išvadas. Teismas pažymėjo, kad tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus teisės aktai negali sureguliuoti visų gydytojo veiksmų sveikatos priežiūros srityje.
17. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad paciento klinikinį atvejį išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) gydytoja S. N.. Teismo posėdyje ji dalyvavo kaip specialistė. Vertindama paciento medicininę dokumentaciją nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., konsultantė pažymėjo, kad pacientas buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) sunkios būklės ((duomenys neskelbtini)), gydanti gydytoja 2019 m. rugpjūčio 1 d. įrašo tyrimų plane pažymėjo, jog numatyta atlikti bendrą kraujo tyrimą, biocheminį tyrimą, tačiau pagal pateiktą dokumentaciją tyrimai atlikti 2019 m. rugpjūčio 12 d., t. y. po 11 dienų, kartoti rugpjūčio 14 d., gydančios gydytojos įrašuose pirminių ir kartotinai atliktų tyrimų indikacijos neaprašytos, klinikinis vertinimas nepateiktas. 2019 m. rugpjūčio 14 d. ligos istorijos dienyno įraše nurodyta, kad ligoniui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau pagal paskyrimus toliau tęsiamos (duomenys neskelbtini). Konsultantės nuomone, kurią ji, kaip specialistė, pateikė ir teismo posėdyje, vertinant didėjančią (duomenys neskelbtini) (pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. kartoti tyrimą, (duomenys neskelbtini)) buvo reikalinga keisti (duomenys neskelbtini) tirpalą kitais, pvz., (duomenys neskelbtini), o, nesant galimybių skirti pastaruosius (duomenys neskelbtini) tirpalus, skirti sumažintos koncentracijos ((duomenys neskelbtini)). Konsultantė patvirtino, kad pacientui buvo (duomenys neskelbtini) ir buvo pritaikytos nepakankamos gydymo korekcijos, nagrinėjamu atveju buvo sumaišyta ūmi ir lėtinė ligos forma.
18. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad (duomenys neskelbtini) tinkamai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) gydytoja R. D. pažeidė Mikroelementų disbalanso diagnostikos ir gydymo protokolo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-16, 4.2.2 papunktį – (duomenys neskelbtini) diagnozuojama esant laboratoriniam tyrimo atsakymui daugiau kaip (duomenys neskelbtini) ir 5.2.2 papunktį ((duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktose (duomenys neskelbtini) gydymo gairėse aiškiai nustatyta pareiga stebėti ir koreguoti (duomenys neskelbtini) kiekį ir, atsižvelgiant į tai, koreguoti gydymo taktiką.
19. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gydytoja R. D. nepažeidė medicinos normos MN 76:2015 11.2 punkto, (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintos Vidaus ligų gydytojos pareigų instrukcijos Nr. 3, 5 punkto nuostatų, teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pacientui tyrimai 2019 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo atlikti, blogėjant jo būklei jie (tyrimai) buvo atlikti 2018 m. rugpjūčio 12 d., kartoti 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 16 d. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nurodytas laikotarpis, per kurį turi būti atlikti tyrimai, paskirti ne skubos tvarka, todėl atsižvelgus į tai, kad tik konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Teismas nurodė, kad konsultantė teismo posėdyje pažymėjo, kad jeigu tyrimai numatyti 2019 m. rugpjūčio 1 d., tai dažniausiai ir atliekami tą pačią arba kitą dieną, o gydymas taikytas tuo pačiu (duomenys neskelbtini) tirpalu buvo neteisingas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti konsultantės pateikta išvada, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. paskirti tyrimai, atlikti tik po 11 dienų, negali būti vertinami kaip atlikti laiku. Pacientas buvo sunkios būklės, jo būklė dažnai keitėsi, todėl ją buvo būtina tinkamai stebėti ir koreguoti gydymą pagal poreikį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie galėtų paneigti konsultantės išdėstytą gydymo eigos aplinkybių vertinimą.
20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, teismas sprendė, kad ginčijamas (duomenys neskelbtini) Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įgalioto subjekto, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimus, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
III.
21. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, Įsakyme nėra aiškiai nurodyti teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, kurie atitiktų motyvų išdėstymo, adekvatumo, aiškumo ir pakankamo reikalavimus.
23. Pareiškėjas nurodo, kad tiek Ataskaita, kuri yra Įsakymo sudedamoji dalis, tiek ir teismo sprendimas yra paremti išskirtinai konsultantės, (duomenys neskelbtini) gydytojos S. N., prielaidomis ir nuomone. Pažymi, kad teismas, sprendime sutikdamas su (duomenys neskelbtini) padarytomis išvadomis, neatsižvelgė į tai, jog (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintame Mikroelementų disbalanso diagnostikos ir gydymo protokole (toliau – Protokolas) įtvirtinta pastaba, nurodanti, kad medikamentų ir tirpalų kiekis koreguojamas pagal paciento bendrą būklę, suvartojamų paros skysčių kiekį, volemiją, gretutines ligas. Šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) gydytoja R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagrįstai netaikė (duomenys neskelbtini) tirpalo, kadangi jis dažniausiai naudojamas reanimacijos, o ne (duomenys neskelbtini) sąlygomis, be to, taikant šį tirpalą yra reikalingas nuolatinis paciento monitoringas, ką suteikti gali tik trečiojo lygio gydymo įstaigos. Negana to, taikant (duomenys neskelbtini) tirpalą atsiranda rizika sukelti ląstelių žūtį, todėl gydytoja pasirinko labiausiai žmogaus fiziologiją atitinkantį (duomenys neskelbtini) tirpalą, t. y. pasirinko saugiausią variantą pagal esamas aplinkybes. Vis dėl to, teismas į pareiškėjo argumentus neatsižvelgė ir jų nevertino.
24. Pareiškėjo teigimu, sprendime minimas (duomenys neskelbtini) tirpalas savo sudėtimi beveik nesiskiria nuo (duomenys neskelbtini) tirpalo, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad esminės reikšmės pacientui toks (duomenys neskelbtini) kiekio skirtumas neturi ir nebūtų turėjęs. Kita vertus, kaip (duomenys neskelbtini) gydytoja R. D. minėjo teismo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, kad konsultantė darė tik prielaidą, kuria sprendime rėmėsi ir teismas, kad pacientui vietoj (duomenys neskelbtini) tirpalo galėjo būti skirtas (duomenys neskelbtini) tirpalas. Tačiau teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) gydytoja R. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tirpalo buvo atsisakyta sąmoningai, nes jo naudojimas tokioje situacijoje nėra pagrindinė (duomenys neskelbtini) tirpalo funkcija ir jis dažnu atveju gali sukelti naujas ligas, pvz. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu būtų keliama rizika paciento gyvybei, ypatingai vertinant jo amžių ir būklę. Paciento organizme (duomenys neskelbtini) kilo dėl bendros jo būklės, o ne skiriamo tirpalo, dėl to traktuotina, kad (duomenys neskelbtini) gydytojos R. D. paskirtas (duomenys neskelbtini) tirpalas buvo pasirinktas kaip tuo metu saugiausias variantas.
25. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju gydytoja R. D. vertino paciento būklę gydymo eigoje ir priėmė sprendimus, mažiausiai pavojingus paciento sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo manymu, nei (duomenys neskelbtini) nei teismas neįvertino kitų tirpalų naudos ir kenksmingumo santykio, o pasirėmė konsultantės prielaidomis ir nuomone, kad tokie tirpalai galėjo būti naudoti. Pabrėžia, kad konsultantė neišskyrė kitų tirpalų kenksmingumo, dažnu atveju gydytojai gali turėti kelis pasirinkimus, kaip teikti gydymo paslaugas pacientui. Pareiškėjo manymu, skundžiamas teismo sprendimas gali sukurti praktiką, kai gydytojas visais atvejais liks kaltas dėl to, jog galėjo taikyti kitokį (alternatyvų) gydymą ar kitokias priemones, nepaisant to, kad taikytas gydymas visiškai atitiko paciento poreikį ir būklę.
26. Pareiškėjai nėra aišku, kokius teisės aktus, iš karto neskirdama kraujų tyrimų, pažeidė (duomenys neskelbtini) gydytoja, nes teismas sprendime nurodė, jog teisės aktai nenumato laikotarpio, per kurį turi būti atlikti tyrimai. Paaiškina, kad pacientas buvo gydomas (duomenys neskelbtini), buvo atvežtas stabilios būklės, kuri nereikalavo papildomų skubių tyrimų. Vėliau, būklei pradėjus kisti, (duomenys neskelbtini) gydytoja atliko kraujo ir kitus tyrimus, kaip ir buvo numatyta pagal gydymo taktiką. Pareiškėjas mano, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikė pareigos priimti aiškų ir nedviprasmišką sprendimą. Įvertinus Ataskaitą ir jos pagrindu priimtą Įsakymą galima spręsti, kad išvados dėl minėtų punktų pažeidimų buvimo padarytos išskirtinai pagal konsultantės nuomonę, o ne vadovaujantis teisės aktais, tačiau konsultantės prielaidos ir nuomonė negali būti prilyginama teisės aktams. Pareiškėjas pastebi, kad konsultantė atliko vertinimą iš trečiojo lygio gydymo įstaigos (kurioje ir dirba) perspektyvos, o nagrinėjamu atveju gydymas vyko žemesnio lygio (duomenys neskelbtini), kuri neturi tolygių gydymo priemonių ir galimybių bei gydo kitokios būklės pacientus, nei konkrečiai konsultantė teikusi išvadą.
Atsiliepimas
27. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
28. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas, kad (duomenys neskelbtini) išvados būtų paremtos vien tik teisės aktų nuostatomis, yra neįmanomas ir prieštarauja nuosekliai formuojamai teismų praktikai, pagal kurią teisės aktai negali tiksliai sureguliuoti visų gydytojo veiksmų pirmiausia dėl to, kad situacijų, kuriomis gydytojas veikia, konkrečių pacientų ypatumai, galima ligos perspektyva ir panašios aplinkybės yra skirtingos, todėl neįmanoma sukurti bendro gydytojo elgesio modelio, tinkamo visais atvejais.
29. Atsakovas pažymi, kad konsultanto išvada nėra individualus administracinis aktas, o profesinės kompetencijos pagrindu sudarytas dokumentas, kuriame pateikiamos minėta kvalifikacija pagrįstos išvados dėl konkretaus klinikinio atvejo (įskaitant, gydymo taktikos) ekspertinio vertinimo. Tokiam dokumentui taikomi ne motyvuotumo reikalavimai, nurodyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, o profesionalumo, kompetentingumo, išvadų aiškumo ir atitikties užduotiems klausimams reikalavimai.
Atsiliepimas
30. Atsakovas teigia, kad teisės aktų nuostatų taikymas yra patikėtas (duomenys neskelbtini) kompetencijai. Teismo posėdžio metu buvo iškelti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti klausimai/argumentai, tačiau Konsultantė palaikė patikrinimo metu išdėstytą nuomonę dėl pacientui taikyto gydymo. Atsakovo nuomone, paciento klinikinis atvejis buvo išsamiai įvertintas atitinkamos profesinės kompetencijos specialistės, kaip to reikalauja teisės aktai ir teismų praktika.
31. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas bando iškelti naują abejonę dėl (duomenys neskelbtini) tirpalo, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) tirpalas savo sudėtimi beveik nesiskiria nuo (duomenys neskelbtini) tirpalo ir esminės reikšmės pacientui toks (duomenys neskelbtini) kiekio skirtumas neturi ir nebūtų turėjęs. Dėl šių argumentų atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) tirpalas nagrinėjamu klinikiniu atveju turėjo kitų pranašumą prieš (duomenys neskelbtini) tirpalą, kurį pagal savo kompetenciją įvertino konsultantė.
32. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas nepateikė jokios nepriklausomo, nešališko specialisto išvados, o savo argumentus dėl (duomenys neskelbtini) pasitelktos konsultantės išvados neteisingumo grindžia išskirtinai pačios įstaigos, kuriai konstatuotas pažeidimas, (duomenys neskelbtini) gydymo algoritmu. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog net ir pareiškėjo pateiktose (duomenys neskelbtini) gydymo gairėse numatyta pareiga stebėti ir koreguoti (duomenys neskelbtini) kiekį, o tai, atsižvelgiant į kylantį paciento (duomenys neskelbtini) kiekio kraujyje rodiklį, nebuvo padaryta ir dėl to nustatytas (duomenys neskelbtini) pažeidimas.
Atsiliepimas
33. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo nuomonė, jog teismas sprendime neįvertino, jog konsultantė atliko vertinimą iš trečiojo lygio gydymo įstaigos (kurioje ir dirba) perspektyvos. Pažymi, kad konsultantės nurodytos gydymo taktikos klaidos ir tinkami paciento sveikatos būklės gydymo būdai nereikalavo ypatingų, tik trečiojo lygio ligoninėje prieinamų priemonių. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) tirpalai yra įprasti medicinos praktikoje naudojami tirpalai, kurių naudojimas, priešingai negu nurodo pareiškėjas, nereikalauja ypatingų, (duomenys neskelbtini) neprieinamų, stebėjimo priemonių. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas savo skunduose ir paaiškinimuose posėdžio metu iš esmės neginčijo, jog taikė ne geriausiai paciento esamai būklei tinkantį gydymą, o tik tuo metu (duomenys neskelbtini) prieinamą gydymą.
34. Atsakovas dėl pacientui paskirtų tyrimų nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų sutikti su pareiškėju, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. gydytojos paskirti tyrimai buvo tik rekomendacija juos atlikti ateityje. Nors pareiškėjas teigė, jog tyrimai buvo paskirti atlikti ateityje pagal paciento būklės pokyčius, 2019 m. rugpjūčio 12 d. paciento sveikatos istorijoje nėra jokio įrašo, pagrindžiančio pasikeitusią paciento būklę, kurie sudarė pagrindą atlikti prieš 11 dienų paskirtus tyrimus. Atsakovas pažymi, kad pacientas buvo sunkios būklės, jo būklė dažnai keitėsi, todėl ją buvo būtina tinkamai stebėti ir koreguoti gydymą pagal poreikį. Atsakovas taip pat pastebi, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 1 d. išraše buvo nurodyta, jog paskutiniai tyrimai atlikti tik (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 26 d. Taigi kraujo tyrimai (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikti, todėl pareiškėjo pozicija, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. į (duomenys neskelbtini) grąžintam pacientui buvo atlikti visi reikiami tyrimai, yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. T4-177 (1.34) „Dėl pacientui A. G. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) skirtas įspėjimas dėl pacientui A. G. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 rugpjūčio 19 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pagrįstumo ir teisėtumo.
36. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs ginčijamo (duomenys neskelbtini) Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
38. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl (duomenys neskelbtini), pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520-2016, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-67-552/2019). Pažymėtina, kad nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015; 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017).
39. Byloje nėra ginčo, kad skundžiamas (duomenys neskelbtini) įsakymas yra priimtas kompetentingo priimti tokį sprendimą viešojo administravimo subjekto ir jis neviršijo savo kompetencijos. Byloje keliamas ginčas dėl Įsakymo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, taip pat dėl Ataskaitoje, kuri yra Įsakymo sudedamoji dalis, pateiktų (duomenys neskelbtini) gydytojos S. N. išvadų dėl paciento gydymo ir pareiškėjo teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertins, ar teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad (duomenys neskelbtini) pagrįstai nustatė Mikroelementų disbalanso diagnostikos ir gydymo protokolo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-16, 4.2.2 ir 5.2.2 papunkčių, Lietuvos medicinos normos MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340, 11.2 papunkčio ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintos Vidaus ligų gydytojos pareigų instrukcijos Nr. 3 5 punkto nuostatų pažeidimus, ar priėmė Įsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad praktiką, susijusią su gydytojų veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio išaiškinimais bus remiamasis šioje byloje.
40. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d.) 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 52 straipsnio 2 punktą (duomenys neskelbtini) suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Lietuvos medicinos norma MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-340, numato, kad vidaus ligų gydytojas privalo tirti, diagnozuoti ligą, skirti gydymą bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją (11.2 p.). Vidaus ligų gydytojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu (9 p.). (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintos Vidaus ligų gydytojos pareigų instrukcijos Nr. 3 5 punkte nustatyta, kad vidaus ligų gydytojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šią medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybė aprašymu. Pagal Mikroelementų disbalanso diagnostikos ir gydymo protokolo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-16, 4.2.2 papunktį – (duomenys neskelbtini) diagnozuojama esant laboratoriniam tyrimo atsakymui daugiau kaip (duomenys neskelbtini); o pagal 5.2.2 papunktį – (duomenys neskelbtini) gydymas: (duomenys neskelbtini).
41. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais pareiškėjas nesutinka su (duomenys neskelbtini) konsultavusios konsultantės nuomone ir išvadomis dėl pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., pažymi, kad pagal Pacientų skundų nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo 25 punktą (duomenys neskelbtini) skundo nagrinėjimui gali pasitelkti kitas valdžios institucijas ir įstaigas, medicinos specialistus-konsultantus. Ši (duomenys neskelbtini) teisė įtvirtinta ir (duomenys neskelbtini) nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 (2017 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V-225 redakcija).
42. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
44. (duomenys neskelbtini), siekdama įvertinti, ar konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) gydytoja R. D. elgėsi taip, kaip turėjo pagal savo profesinę kompetenciją, pasitelkė (duomenys neskelbtini) gydytoją S. N. klinikiniam atvejui įvertinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, taip pat išklausiusi šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme 2020 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu, neturi pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) konsultaciją teikusios (duomenys neskelbtini) gydytojos S. N. išvadomis, nes jos yra išsamios ir pakankamos bei atliktos kompetentingos medikės. Pareiškėjas be savo paaiškinimų nepateikė jokių nešališkų specialistų/ekspertų išvadų, kurias teismas galėtų įvertinti kartu su atsakovo pateiktais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (priežiūrą) vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (šiuo atveju dėl tinkamiausio (duomenys neskelbtini) tirpalo paciento gydymui parinkimo, tirpalo koncentracijos ir kiekio, tirpalo naudos ir kenksmingumo santykio), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų.
45. Teisėjų kolegijos nuomone, (duomenys neskelbtini) pagrįstai nustatė Įsakyme nurodytus teisės aktų pažeidimus, kuriems skundžiamu sprendimu pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju atsižvelgiant į nenuginčytas konsultantės išvadas, vertinant didėjančią (duomenys neskelbtini) (pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. kartoti tyrimą, (duomenys neskelbtini)) buvo reikalinga keisti (duomenys neskelbtini) kitais, pvz., (duomenys neskelbtini) intraveniškai skiriamais tirpalais, o nesant galimybių skirti pastaruosius (duomenys neskelbtini) tirpalus – skirti sumažintos koncentracijos ((duomenys neskelbtini)). Konsultantė patvirtino, kad pacientui buvo lėtinė, užsitęsusi (duomenys neskelbtini) ir buvo pritaikytos nepakankamos gydymo korekcijos, nagrinėjamu atveju buvo sumaišyta ūmi ir lėtinė ligos forma. Iš teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės paaiškinimų galima daryti išvadą, kad paciento atveju buvo taikomas ne geriausiai paciento esamai būklei tinkantis gydymas, bet tuo metu (duomenys neskelbtini) prieinamiausias gydymas (pagal pareiškėjo atsakovės paaiškinimus, (duomenys neskelbtini) tirpalo neturėjo, o ir negalėjo naudoti, nes (duomenys neskelbtini) nėra sąlygų nuolat stabėti pacientą). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad konsultantė atliko vertinimą iš trečiojo lygio gydymo įstaigos perspektyvos, neatsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) teikiamų paslaugų specifiką, nes konsultantės išvadoje buvo pateikti alternatyvūs gydymo variantai, kurie nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomi, t. y. arba keisti (duomenys neskelbtini) tirpalą kitais, arba skirti sumažintą koncentraciją. Tuo tarpu byloje nėra pateikta pareiškėjo teiginius patvirtinančių įrodymų, jog pareiškėjo pasirinkta gydymo taktika (duomenys neskelbtini) tirpalu tuo metu buvo saugiausias gydymo variantas.
46. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti bylos faktinių aplinkybių dėl pacientui atliktų/neatliktų kraujo tyrimų. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 1 d. išrašas, kurio pareiškėjas teismo posėdžio metu neginčijo, patvirtina, kad paskutiniai paciento kraujo tyrimai buvo atlikti 2019 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini), t. y. kraujo tyrimai paciento buvimo (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikti. Pacientą iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 1 d. perkėlus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gydytoja R. D. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ligos istorijoje nurodė paciento klinikinę diagnozę, jo sveikatos būklę, paskyrė atlikti bendrą kraujo ir biocheminį tyrimus, paskyrė rekomenduotą gydymą. Tačiau pacientui kraujo tyrimai 2019 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo atlikti, blogėjant jo būklei jie (kraujo tyrimai) buvo atlikti 2019 m. rugpjūčio 12 d., kartoti rugpjūčio 14 d. ir rugpjūčio 16 d. Nors teisės aktuose nėra nurodytas laikotarpis, per kurį turi būti atlikti tyrimai, paskirti ne skubos tvarka, tačiau pagal konsultantės paaiškinimus apie nusistovėjusią gydytojų praktiką, jeigu kraujo tyrimai paskiriami – jie atliekami tą pačią arba kitą dieną. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad perkėlus pacientą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo galvojama, jog kraujo tyrimai pacientui jau buvo atlikti ligoninėje, todėl gydytoja tyrimų plane numatė atlikti tyrimus pagal poreikį. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. perkėlus pacientą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai įsigilinta į paciento medicininius dokumentus, todėl ir buvo delsiama atlikti kraujo tyrimus, manant, jog jie buvo atlikti prieš perkeliant pacientą. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis pacientui nuo perkėlimo į (duomenys neskelbtini) buvo taikomas gydymas (duomenys neskelbtini) tirpalu, kuriuo gydoma (duomenys neskelbtini), o šiai ligai diagnozuoti (ir tinkamai gydyti) reikia atlikti laboratorinius tyrimus (Mikroelementų disbalanso diagnostikos ir gydymo protokolo 4.2.2). Taigi atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinusi bylos duomenis apie paciento būklę, kuri dažnai keitėsi, gretutines ligas, amžių, teisėjų kolegija sutinka tiek su (duomenys neskelbtini), tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kraujo tyrimų atlikimas po 11 dienų nuo perkėlimo į (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip atliktas laiku ir dėl to pagrįstai buvo konstatuotas pažeidimas.
47. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog (duomenys neskelbtini) nenurodė teisės aktų, kuriais grindė išvadas dėl nustatytų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad sveikatos priežiūros srityje tikslių kriterijų, reikalavimų arba, kitaip tariant, veiksmų standarto, kuriuo gydytojas turėtų vadovautis kiekvienoje konkrečioje situacijoje, teisės aktai paprastai nenustato ir negali nustatyti, o reikalauja suteikti tinkamo rūpestingumo laipsnio paslaugas, atitinkančias gydytojo profesijos reikalavimus. Teisės aktai negali tiksliai sureguliuoti visų gydytojo veiksmų pirmiausia dėl to, kad situacijų, kuriomis gydytojas veikia, konkrečių pacientų ypatumai, galima ligos perspektyva ir pan. aplinkybės yra skirtingos, todėl neįmanoma sukurti bendro gydytojo elgesio modelio, tinkamo visais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
48. Teisėjų kolegija, vertindama Įsakymo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pažymi, kad iš ginčijamo Įsakymo turinio matyti, jog jis buvo priimtas atsižvelgus į Ataskaitoje nustatytas aplinkybes, taigi Ataskaitoje nustatytos (išdėstytos) aplinkybės bei joje pateikta išvada laikytinos neatsiejama Įsakymo dalimi. Įsakymo įžanginėje dalyje aiškiai nurodyti konkretūs jo priėmimo teisiniai pagrindai (Sveiktos sistemos įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos įstatymo bei Pacientų skundų nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo atitinkamos nuostatos, Ataskaita ir kita patikrinimo metu surinkta medžiaga), nurodytos faktinės aplinkybės (Įsakymo 1 p.) bei pažeisti teisės aktai (Įsakymo 1.2.1.1–1.2.1.3 p.). Taip pat Įsakyme nurodyta (duomenys neskelbtini) taikoma poveikio priemonė – įspėjimas (Įsakymo 2 p.) ir rekomendacijos (Įsakymo 3 p.) bei Įsakymo apskundimo tvarka (Įsakymo 4 p.). Įvertinusi minėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų vertinimo bei materialinės teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
50. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.