Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1070-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-11
Bylos Nr.
1-1070-836/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20606-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
V. T., A. B., L. P.
Kaltinamasis
R. T., E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1070-836/2020Proceso Nr. 1-01-1-20606-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.1.6.3.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 1.2.25.6.; 1.2.4.6.2; 1.1.7.2.3.; 2.1.10.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.6.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 11 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorui Arvydui Bernotavičiui,nukentėjusiesiems V. T., A. B., L. P.,kaltinamajam R. T.,kaltinamajam E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, iš kaltinamojo žodžių dirba Norvegijoje, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Norvegijoje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį,

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gegužės 17 d. apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą suvenyriniu kardu įpjovė savo artimajam giminaičiui – tėvui V. T. į kairę ranką, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairiame dilbyje, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. sausio 1 d. apie 13.00 val., veikdamas kartu su E. V., A. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, E. V. rankomis sugriebus L. P. už kaklo ir jį suspaudus, kumščiu penkis kartus sudavus jam į veidą, jis, tyčia rankos alkūne vieną kartą sudavė A. B. į kairę ausį bei kumščiu sudavė vieną kartą jai į kairę ranką, kartu su E. V. tempė A. P. už rūbų, jis parvertė A. B. ant grindų, taip šiais smurtiniais veiksmais padarė A. B. poodines kraujosruvas kairio dilbio srityje ir abiejose šlaunyse, tuo sukėlė A. B. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2020 m. sausio 21 d. apie 23.30 val., Valstiečių gatvėje, Krakių mstl., Kėdainių r sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,,BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0350, patikros sertifikato numeris Nr. 1174786, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių ) neblaivumas - 2,02 ‰ (promilių) girtumas.

E. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. sausio 1 d., apie 13.00 val., veikdamas kartu su R. T., A. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė L. P. už kaklo ir jį suspaudė, kumščiu penkis kartus sudavė jam į veidą, tyčia rankomis kartu su R. T. tempė L. P. už rūbų, taip šiais smurtiniais veiksmais padarė L. P. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus smakro srityje, pasmakrėje, muštinę paviršinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, tuo sukėlė L. P. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos

BK 140 straipsnio 2 dalyje nukentėjusiojo V. T. atžvilgiu

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko namuose, (duomenys neskelbtini), jis tuo metu gyveno pas tėvus. Buvo atėjęs kaimynas, vartojo alkoholį. Vakare tėtis su mama pradėjo konfliktuoti. Jis pradėjo raminti tėtį, norėjo jį pagąsdinti, sudavė tėvui suvenyriniu kardu ir įpjovė į ranką. Su tėvu susitaikė.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu koridoriuje ant grindų rastas kilimėlis galimai su kraujo dėmėmis. Tarpduryje rastos į kraują panašios dėmės. Kambaryje ant grindų šalia lovos rastas daiktas, panašus į durklą, šalia jo į kraują panašios dėmės. Kambaryje ant prie sienos padėto kelioninio krepšio ir kitų daiktų matyti į kraują panašios dėmės. Apžiūros metu paimtas į durklą panašus daiktas (1 t., b. l. 42-49).

Specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-581 nurodyta, kad tirti pateiktas objektas (suvenyrinis kardas) prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktas objektas (suvenyrinis kardas) yra pramoninės gamybos (1 t., b. l. 54-56).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad neblaivus ir sunkiai aplinkoje besiorientuojantis V. T. paaiškino, jog tamsoje kažkas sužalojo (perpjovė) kairę ranką. Neblaivi V. T. paaiškino, kad miegojo ir išgirdo vyro šauksmą, atėjusi į koridorių, rado kraujuojantį vyrą. Pastarajam buvo sužalota kairė ranka. V. T. nurodė, kad nematė, kas sužalojo jos vyrą (1 t., b. l. 63-66, 67).

Nukentėjusysis V. T. parodė, kad jo sūnus R. T. gyvena užsienyje ir kartais grįžta pasisvečiuoti. 2019-05-17 po pietų namuose jis su sutuoktine V. T., kaimynu V. G. ir sūnumi R. T. vartojo alkoholinius gėrimus. Po išgertuvių sutuoktinė nuėjo miegoti, o kaimynas išėjo namo. Prieš sutuoktinei užmiegant, jis su pastarąja ginčijosi. Jis su R. T. sėdėjo virtuvėje. Sūnui nepatiko, kad jis pykosi su V. T. ir apie 23.30 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. T. paėmė suvenyrinį durklą ir vieną kartą pjovė jam į kairę ranką. Tuo metu jis juto fizinį skausmą, bėgo kraujas. Į virtuvę atėjusi V. T. pamatė kraują ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sūnui jokių pretenzijų neturi. Abu buvo neblaivūs ir įvyko nesusipratimas. Civilinio ieškinio nereikš. Konfliktas tarp jo ir sūnaus įvyko pirmą kartą (1 t., b. l. 70-72, 74).

Iš specialisto išvados Nr. G1225/2019(02) matyti, jog V. T. konstatuota žaizda kairiame dilbyje, vertinta kaip pjautinė. Sužalojimas padarytas aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, ji padaryta 2-5 paros iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną trauminį kontaktą su aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuoto sužalojimo V. T. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia didesnį ar mažesnį skausmą individualiai (1 t., b. l. 87).

Liudytoja V. T. parodė, kad jos sūnus R. T. gyvena užsienyje ir į Lietuvą grįžta jų aplankyti.2019-05-17 nuo pietų savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji kartu su vyru V. T., sūnumi R. T. ir kaimynu V. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Po išgertuvių kaimynas išėjo. Prieš užmiegant, ji dar ginčijosi su savo sutuoktiniu. Virtuvėje liko V. T. ir sūnus R. T.. Apie 23.30 val. ji išgirdo triukšmą virtuvėje. Nuėjusi į virtuvę, pamatė kraujo dėmes. Matė, kad V. T., atrodo, iš kairės rankos riešo, bėgo kraujas. Nežino, kas atsitiko tarp sutuoktinio ir sūnaus R. T.. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Toks incidentas jų šeimoje įvyko pirmą kartą. Santykiai tarp V. T. ir R. T. yra geri (1 t., b. l. 90-91).

2019-05-18 02.16 val. alkoholio kiekio matuokliu, R. T. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 94-95).

Susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, savo noru atlygino žalą, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 98-99).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, R. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. gegužės 17 d. apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą suvenyriniu kardu įpjovė savo artimajam giminaičiui – tėvui V. T. į kairę ranką, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kairiame dilbyje, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – tėvą (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiųjų A. B. ir L. P. atžvilgiu

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šventė Naujus metus sodyboje. Atvažiavo pažįstami ir pasakė, kad išdaužtas jo automobilio langas. Jis konfliktavo su L. P., todėl įtarė, kad pastarasis jam taip padarė. Apie 13 val. nuvažiavo pas A. B. į namus (duomenys neskelbtini), L. P. mama pasakė, kad jis miega. Kilo konfliktas, sudavė A. B. į kairę ausį. Kilo muštynės. Įvykio metu buvo neblaivus. Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. B. atsiprašė, gailisi, atlygino žalą. Dabar registruotas Darbo biržoje ir dirba miške. Norvegijoje uždirbdavo apie 3000 eurų.

Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-01-01 sodyboje šventė Naujus metus. Apie 13 val. atvažiavo kažkokie žmonės ir pasakė, kad išdaužtas T. automobilio langas. Nuvažiavo pas A. B., ieškojo L. P.. A. B. pasakė, kad L. miega, bet pamatė jį virtuvėje. Įėjo į vidų, pagriebė L. P. už gerklės ir sudavė jam. Galėjo suduoti apie penkis smūgius, buvo neblaivus. A. B. trenkė jam ir jis pabėgo. Nubėgo į mašiną, kurioje jau laukė R. T.. Nematė, ką darė T. Atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino jiems 200 Eur žalos, susitaikė. Nedirba, nesimoko, pragyventi padeda sesuo. Yra pašauktas tarnauti, kai baigsis karantinas, eis į kariuomenę. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, pažada daugiau nusikaltimų nedaryti.

Be pačių kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas virtuvėje rastas kirvis. Apžiūros metu kitų duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (1 t., b. l. 122-129).

Iš PRĮR duomenų matyti, jog 2020-01-01 13.07 val. L. P. pranešė, kad į namus įsiveržė du asmenys, kurie užpuolė jo mamą ir sužalojo pastarajai ranką, bei užpuolė jo brolį, kuriam kraujuoja lūpa (1 t., b. l. 131-133).

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2020-01-01 ji su vaikais buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 13 val. pas ją į namus atėjo akivaizdžiai neblaivūs R. T. ir E. V., nuo pastarųjų sklido alkoholio kvapas. Juos į namus įsileido ji pati. Atvykę vyrai ieškojo jos sūnaus L. P.. Jie su sūnumi kalbėjosi koridoriuje. Negirdėjo, ką jie kalbėjo. Po to jie norėjo pasikalbėti su L. P., tačiau pastarasis atsisakė. R. T. paaiškino, kad L. P. išdaužė jo automobilio lango stiklą. Išgirdęs pokalbį, į virtuvę atėjo L. P.. R. T. pastarąjį pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. E. V. priėjo prie L., abiem rankom griebė jam už kaklo ir laikė. Sūnus jį atsistūmė, tuomet E. V. paleido kaklą ir abiem kumščiais smogė L. į veidą. Mažiausiai sudavė penkis smūgius. Kai L. užsidengė veidą, R. T. su E. V. pradėjo jį temti į virtuvę. Suprato, kad toliau jį muš, todėl ji paėmė kirvuką ir jo bukuoju galu sudavė E. V. tris kartus į nugaros sritį. E. V. nepaleido jos sūnaus, todėl E. V. dar kartą kirvuku sudavė į pakaušį. E. V. paleido L. ir išbėgo į lauką. R. T. dar laikė jos sūnų, todėl ji kitiems vaikams liepė kviesti policiją. Tuo metu, R. T. paleido L. ir alkūne vieną kartą smogė jai į kairę ausį bei su kumščiu sudavė per kairę ranką, kurioje laikė kirvuką. Smūgių sudavimo metu ji jautė stiprų fizinį skausmą. R. T. vėl griebė L. ir tempė į koridorių. Ji tuo metų stovėjo tarp jų viduryje ir R. T., tempdamas L., ją pargriovė. Ji nugriuvo ant kelių. Tuo metu pajuto stiprų skausmą keliuose. Į koridorių atbėgo kiti jos sūnūs. R. T. paleido L., išbėgo į lauką ir pagrasino nerašyti pareiškimo. Matė, kad R. T. buvo atvažiavęs tamsios spalvos automobiliu. Mašinoje sėdėjo kitas jaunuolis, kuris nebuvo išlipęs. E. V. tuo metu jau buvo išbėgęs link Krakių. Anksčiau R. T. grasino padegti ir susprogdinti namus. Ji bijo R. T.. Sūnus L. P. po įvykio patyrė šoką. Sūnui sumuštas veidas, praskeltos lūpos. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, stresas, išgąstis. R. T. bei E. V. jos ir sūnaus L. P. atsiprašė, atlygino padarytą neturtinę žalą. Ji R. T. ir E. V. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš ( 1 t., b. l. 109, 139, 140, 144, 145, 148).

Iš specialisto išvados Nr. G7/2020(02) matyti, kad A. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-01-01, vieno trauminio poveikio pasekoje. Poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse galėjo būti padarytos prieš 3-5 dienas iki apžiūros, dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 164-165).

Nukentėjusysis L. P. parodė, kad 2020-01-01 jis miegojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 13 val. virtuvėje išgirdo kažkokius garsus, atpažino R. T. balsą, pastarasis kažką rėkė. Jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. R. T. pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, grasino. Tarp jų kilo žodinis ginčas. Jie nepaaiškino, ko atvyko. Abu buvo pikti, agresyviai nusiteikę, neblaivūs. Prie jo pribėgo E. V., abiem rankom griebė jam už kaklo, suspaudė bei stūmė jį į virtuvės kampą. Suspaudimo metu juto fizinį skausmą. Jis stūmė nuo savęs E. V.. Pastarasis paleido kaklą ir abiejų rankų kumščiais smogė jam į veidą mažiausiai penkis kartus. Tuo metu juto fizinį skausmą. Nuo smūgių jis nenugriuvo, tik rankomis užsidengė veidą ir pasilenkė. Po to, E. V. nuėjo prie R. T.. Jis nuėjo paskui ir atsistojo prie mamos. Po to, R. T. su E. V. nutempė jį į koridorių. Pastarieji kartu tempė ir jo mamą, kuri stovėjo tarp jų. Tempiant jis niekur nesitrenkė, niekur nesusižalojo, tempimo metu fizinis skausmas jam nesukeltas. Jis užsidengė veidą ir nepastebėjo, ką darė mama. Kai jis atsidengė veidą, E. V. ir R. T. nebuvo. Mama sakė, kad kirvuku sudavė E. V. kelis kartus per nugarą ir per pakaušį. Mama paaiškino, kad pastarieji jį kaltino, jog išdaužė R. T. automobilio stiklą. Smūgių sudavimo į veidą metu juto stiprų fizinį skausmą, jam bėgo kraujas iš lūpos ir burnos, skaudėjo. Dėl to patyrė moralinę žalą. R. T. ir E. V. jo ir mamos atsiprašė. Jie atlygino padaryta neturtinę žalą. Pretenzijų R. T. ir E. V. neturi. Civilinio ieškinio nereikš (2 t., b. l. 3-7, 10).

Iš specialisto išvados Nr. G8/2020(02) matyti, kad L. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai smakro srityje, pasmakrėje, muštinė paviršinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-01-01. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (2 t., b. l. 19-20).

Liudytojas L. P. parodė, kad 2020-01-01 apie 13-14 val., tikslaus laiko nepamena, pas juos į namus atėjo R. T. ir E. V.. Pastarieji norėjo pasikalbėti dėl kažkokio automobilio lango. Jie kalbėjosi su juo ir broliu L.. R. T. norėjo pasikalbėti su jo broliu L. Nuo triukšmo prabudo ir atėjo L. R. T. pradėjo L. plūsti necenzūriniais žodžiais, grasino. Tarp L. ir R. T. kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. puolė E. V.. Pastarasis suėmė abiem rankom už L. galvos, sudavė delnais per ausis ir kumščiu smogė tris kartus į veidą. L. bandė tempti į lauką. Todėl jo mama, norėdama, kad jie paleistų L., pasiėmė kirvuką, puolė E. V. ir pastarajam du kartus pentimi sudavė per nugarą. E. V. puolė jo mamą. Jis E. V. užlaužė rankas, kad nemuštų mamos. Nematė, ar R. T. sudavė jo mamai. E. V. vėl tempė L. į lauką. Tuomet mama kirvuko pentimi sudavė E. V. per galvą ir pastarasis pabėgo. R. T. taip pat pabėgo, nes brolis L. iškvietė policiją. Viskas vyko greitai ir nematė, kad mamai kas nors suduotų. Jis nenukentėjau. R. T. ir E. V. buvo atvažiavę automobiliu „BMW“. Automobilį vairavo T. M., kuris nebuvo išlipęs iš automobilio ir jokių veiksmų neatliko (2 t., b. l. 25-26).

Liudytojas I. Z. parodė, kad 2020-01-01 apie 12.50 val. jam paskambino pusbrolis G. P. ir paprašė parvežti iš Ažytėnų malūno. Į nurodytą vietą jis atvažiavo automobiliu „BMW 330“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš sodybos paėmė G. P., E. V. bei dar vieną jaunuolį ir vežė juos į Krakes. Dar neatvažiavus, nepažįstamas jaunuolis paprašė sustoti prie laukuose stovėjusio namo. Jis su automobiliu į kiemą nevažiavo, sustojo kelkraštyje. Nežinojo, kas gyvena minėtame name. Į namą nuėjo nepažįstamas jaunuolis ir E. V.. Pastarieji jam nieko nesakė ir neaiškino. G. P. miegojo automobilyje. Jis laukė apie 5-10 minučių. Matė, kad jaunuoliai išėjo į kiemą. Paskui juos išėjo moteris, kuri kažką rėkė. Suprato, kad įvyko konfliktas. Į automobilį sugrįžo nepažįstamas jaunuolis. E. V. išėjo pro kitą pusę ir vėliau pastarąjį pasiėmė. E. V. ir nepažįstamas jaunuolis, eidami į namą, rankose nieko neturėjo. Krakėse nepažįstamas jaunuolis paprašė sustoti prie „BMW“ automobilio, kurio stiklas buvo išdaužtas. Nežino, kas vyko minėtame name (2 t., b. l. 32-34).

Liudytojas L. P. parodė, kad 2020-01-01 apie 13 val. pas juos į namus atvyko R. T. ir E. Girdėjo, kad pastarieji ieškojo jo arba brolio L. Jie klausė apie išdaužtą automobilio stiklą. Sugrįžus į kambarį, girdėjo, kad pastarieji kalbėjo su jo broliu L. L. grįžus į kambarį, E. su R. T. nuėjo į virtuvę, kur įvyko konfliktas su jo broliu L. Jis virtuvėje nebuvo ir nematė, kas ten vyko. Girdėjo iš virtuvės sklindantį triukšmą, bildesį. Trumpam žvilgtelėjo į virtuvę ir matė, kad L. su E. yra susikabinę rankomis ir laiko vienas kitą už pečių. Jis į konfliktą nesikišo ir grįžo į savo kambarį. Nepastebėjo, ar mama rankoje turėjo kirvį. Vėliau išgirdęs, kad mama liepia kviesti policiją, juos iškvietė. Jis pats nieko nematė. E. išbėgo pirmas, netrukus išbėgo ir R. T.. Matė, kad prie kelio stovėjo kažkoks automobilis, į kurį įlipo R. T. E. nubėgo link Krakių. Matė, kad brolio L. veidas buvo kruvinas, iš lūpos bėgo kraujas. Brolis sakė, kad jį apkaltino išdaužus R. T. mašinos stiklą (2 t., b. l. 37-38).

2020-01-01 14.11 val. alkoholio kiekio matuokliu, R. T. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 47-48).

2020-01-01 14.09 val. alkoholio kiekio matuokliu, E. V. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 47-48).

2020-01-01 13.44 val. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, A. B. buvo blaivi (2 t., b. l. 47-48).

2020-01-01 13.45 val. alkoholio kiekio matuokliu, L. P. nustatytas 0,37 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 47-48).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiaisiais jų nesieja nei šeimyniniai, nei giminystės ryšiai. Kaltinamieji suduodami smūgius nukentėjusiems suprato, jog jų veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamųjų veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiems sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamųjų veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą, sukeldami L. P. ir A. B. fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos,numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-01-21 apie 21-22 val. važiavo parduoti automobilį. Prieš važiuodamas gėrė alų. Važiuojant dingo stabdžiai, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį, atsitrenkė į kelio ženklą. Atvažiavo policija, patikrino girtumą, nustatė 2,02 promiles. Vairuotojo pažymėjimo niekada nėra turėjęs. Automobilį nusipirko, nes norėjo parduoti ir užsidirbti pinigų. Automobilio vertė apie 1000 Eur.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - Dotnuvos ir Klaipėdos gatvių sankryža, esanti Krakių mstl., Kėdainių r. sav. Prie sankryžos matyti sulankstytas kelio ženklas, į kurį atsitrenkęs automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis subraižytas, sulaužyti priekinis ir galinis bamperiai, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas. Kitų duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, apžiūros metu negauta. Apžiūros metu paimtas automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51-58, 60-63).

2020-01-21 23.58 val. alkoholio kiekio matuokliu, R. T. nustatytas 2,57 promilių girtumas, 2020-01-22 02.37 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas (2 t., b. l. 69).

2020-01-21 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 23.58 val. vyr. patrulis L. D. R. T. nustatė šiuos neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Akte pažymėta, kad R. T. negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, pastarasis galėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (2 t., b. l. 71).

Transporto priemonės apraše nurodyta, kad automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), visos kėbulo dalys yra subraižytos, priekinis ir galinis bamperiai sulaužyti, įlenktas priekinis kairys sparnas ir sulankstytas priekinis antvožas (2 t., b. l. 72-73).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. T. savanoriškai pateikė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 75-85).

Liudytojas L. D. parodė, kad 2020-01-21 dirbo kartu su Kauno AVPK Kėdainių rajono PK RS vyr. patruliu A. U.. Apie 23.32 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie techninį eismo įvykį, įvykusį Valstiečių g. 1, Krakių mstl., Kėdainių r. Pranešta, kad vairuotas gali būti neblaivus ir šalinasi. Atvykę į vietą, rado griovyje stovintį automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio buvo nulaužtas kelio ženklas. Automobilyje žmonių nebuvo. Šalia automobilio stovėjo R. T.. Pastarasis nesugebėjo nurodyti, kas vairavo automobilį. R. T. su savimi turėjo minėto automobilio užvedimo raktelius. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl automobilio rakteliai yra pas jį. R. T. kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu 23.58 val. R. T. nustatytas 2,57 promilių girtumas. Šalia automobilio buvo susirinkę žmonės, kurie nurodė, kad išgirdo garsą ir atėjo pažiūrėti, tačiau eismo įvykio nematė, negalėjo pasakyti, kas vairavo automobilį. Apie įvykį pranešusi pranešėja neatsiliepė. Automobilio variklio dangtis buvo šiltas. R. T. teigė, kad nevairavo automobilio, todėl nepagalvojo, kad reikia pakartotinai patikrinti R. T. girtumą. Antrą kartą girtumas R. T. patikrintas 2020-01-22 apie 02.37 val. Nustatytas 2,02 promilių girtumas (2 t., b. l. 97-98).

Liudytoja J. B. parodė, kad 2020-01-21 apie 23.28 val. ji buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir lauke išgirdo trenksmą. Pro langą pamatė, kad šalia jos namo kitoje gatvės pusėje į kelio ženklą atsitrenkė automobilis „BMW“. Apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnams. Matė, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipo vyras, kuris svirduliavo, sunkai pastovėjo ant kojų. Daugiau iš automobilio niekas neišlipo, todėl teigia, kad minėtas vyras važiavo vienas. Vyro veido neįsidėmėjo, jo negalėtų atpažinti. Kol atvyko policijos pareigūnai, ji pro langą filmavo ir fotografavo (2 t., b. l. 107-112).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. B. pateikė vaizdo įrašą ir dvi fotonuotraukas, kuriose matyti nuo kelio nuvažiavęs ir į kelio ženklą atsitrenkęs automobilis. Taip pat matyti šalia stovintis žmogus (2 t., b. l. 115-120). Iš 2020-02-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti kompaktiniame diske esantys trys vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „2020 01 21 3.mp4“ matyti tolumoje, tamsoje vaikščiojantys penki asmenys, matyti dešinėje pusėje stovintis juodos spalvos automobilis, šalia kurio vaikšto žmonės, kairėje pusėje matyti nulenktas kelio ženklas, šalia kurio matyti stovintis kitas automobilis. Įrašas tamsus, žmonių veidų nesimato, identifikuoti nėra galimybės. Vaizdo įraše „2020 01 21.mp4“ matyti tamsoje, tolumoje filmuojamas automobilis, tamsus, šalia nulenktas kelio ženklas, šalia automobilio juda du žmonės tamsiais rūbais, matosi jų nugaros, veidų nesimato. Vaizdo įraše „2020 01 22 2.mp4“ matyti prie automobilio stovintys keturi asmenys, kurie siūbuoja automobilį, asmenų veidų nesimato, visi tamsiai apsirengę (2 t., b. l. 121-122).

Liudytojas G. J. parodė, kad R. T. pažįsta, santykiai geri, draugiški. 2020-01-21 apie 23.30 val. jis buvo namuose, kuomet paskambino R. T. ir paprašė padėti iš griovio ištraukti mašiną. Atėjęs, pamatė, kad griovyje stovi automobilis „BMW 525“, šalia nulenktas kelio ženklas. Prie automobilio stovėjo R. T.. Jis buvo vienas. Nežino, ar R. T. buvo blaivus. Pastarasis nesakė, ar vairavo. Jie dviese mėgino išstumti automobilį, tačiau nepavyko. Netrukus atvyko pareigūnai ir sulaikė R. T. (2 t., b. l. 126-127).

Liudytojas J. P. parodė, kad nematė, jog R. T. vairuotų savo automobilį „BMW 525“. R. T. prašydavo pavairuoti jo automobilį, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2020-01-21 apie 23.30 val. ėjo namo iš draugo ir griovyje pamatė R. T. automobilį „BMW“. Šalia buvo daug žmonių. Taip pat buvo ir R. T.. Matė, kad įlenktas mašinos kairės pusės sparnas. Jis R. T. nieko neklausė, apie įvykį nieko nežino. Nežino, kas vairavo automobilį. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė R. T. (2 t., b. l. 132).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, jog automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra G. Z. (2 t., b. l. 85). Iš 2019-12-15 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad R. T. iš G. Z. nusipirko automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 80).

VšĮ ,,Emprekis" pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „BMW 525 Tds Touring“, gamybos periodas 1997 - 2000 m., kaina Lietuvoje 1075 eurų be PVM (2 t., b. l. 86).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, 2020 m. sausio 21 d. apie 23.30 val., Valstiečių gatvėje, Krakių mstl., Kėdainių r sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,,BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0350, patikros sertifikato numeris Nr. 1174786, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių ) neblaivumas - 2,02 ‰ (promilių) neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir liudytojų parodymai. Kaltinamasis R. T. veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Kaltinamasis prisipažino, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones niekada neturėjo, tačiau jis sąmoningai vairavo automobilį. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl E. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais susitaikė, atlygino padarytą žalą, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (4 tomas, b. l. 59)

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo E. V. padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), neteistas (4 tomas, b. l. 4), baustas administracine tvarka, nedirba (4 tomas, b. l. 5-6, 7), Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (4 tomas, b. l. 8). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, nukentėjusieji atleido kaltinamajam, atlygino žalą ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Kadangi kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino padarytą žalą, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo R. T.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis R. T. padarė trys tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), jis neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, nedirba, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (3 tomas, b. l. 82-88, 95-101, 106). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę mažesnio nei vidutinio dydžio su įpareigojimais, ir BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą artimą minimaliam dydžiui. Tai bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte: dirbti, arba registruotis užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, kritiškai įvertino savo elgesį, paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu. Šias subendrintas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo padarytas. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,02 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant mažesnį nei vidutinį terminą – 2 metams.

Byloje nustatyta, kad R. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo vairavimui esant neblaiviam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Dėl kitų procesinių klausimų

2020 m. sausio 23 d. nutarimu laikinai (nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. balandžio 23 d.) buvo apribota R. T. nuosavybės teisė disponuoti automobiliu BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 87, 90-94).

Kaltinamasis E. V. nuo 2020 m. sausio 1 d. 14.05 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 14.54 val. buvo laikinai sulaikytas (3 t., b. l. 115, 121).

Kaltinamasis R. T. nuo 2019 m. gegužės 18 d. 00.40 val. iki 2019 m. gegužės 19 d. 14.50 val. (2 paros), ir nuo 2020 m. sausio 1 d. 14.05 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 14.02 val. buvo laikinai sulaikytas (1 para), (2 t., b. l. 137-138, 143, 149, 154). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (3 paros). Bei vadovaujantis BK 66 straipsniu, į baudos bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 21 d. 23.58 val. iki 2020 m. sausio 23 d. 13.37 val. (2 t., b. l. 159, 164).

R. T. 2019 m. gegužės 19 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 65-66) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios. R. T. 2020 m. sausio 2 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 67-68) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios. R. T. 2020 m. sausio 2 d. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (3 tomas, b. l. 70-71) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

E. V. 2020 m. sausio 2 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 149-150) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Suvenyrinis kardas pagal pakvitavimą grąžintas V. T., paliktinas jo žinioje (2 t., b. l. 57). CD laikmena – paliktina saugoti byloje.

Registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, techninės apžiūros kortele Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. T., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 60 MGL – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir visiško (baudą) sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnės laisvės apribojimo bausmės dalį ir baudą bei paskirti subendrintą bausmę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 60 MGL – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti R. T. sumažintą bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 40 MGL – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. T. ­paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, apie tai pranešti Valstybės įmonei „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - R. T. faktiškai priklausančios transporto priemonės BMW 525, valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini)), šiuo metu saugomos UAB „Keleriškių metalistas“ aikštelėje, esančioje Kėdainiuose, Respublikos g. 12A, konfiskavimą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, R. T. į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 18 d. 00.40 val. iki 2019 m. gegužės 19 d. 14.50 val. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. 14.05 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 14.02 val. (viso 3 paros, vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Bei vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, R. T. į baudos bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 21 d. 23.58 val. iki 2020 m. sausio 23 d. 13.37 val., (dvi paros– 4 MGL) ir nustatyti baudos bausmę R. T. ­– 36 MGL - 1800 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti R. T., kad jis per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą (1800 eurų) į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštinės (Kėdainiai, Didžioji g. 64-2, kabinetas Nr. 204) tarnautojui tai įrodantį banko kvitą arba elektroniniu paštu kedainiu.rumai@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, paskirtas R. T., nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

E. V. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. V.: jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: suvenyrinį kardą pagal pakvitavimą grąžintą V. T., palikti jo žinioje. CD laikmena – palikti saugoti byloje. Registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė