Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-164/2010

Teisejas Eugenijus Maciulaitis Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.3.2.1.; 1.2.23.2.; 1.1.6.3.

2010 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Varenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro, nuteistuju P. D., I. B., A. C. bei jo gynejos apeliacinius skundus del Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisves atemimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisves atemimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtosios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas trejiems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., paskirtoji bausme visiško sudejimo budu subendrinta su Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme nuteistajam P. D. paskirta laisves atemimas trejiems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose ir 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt bauda.

I. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisves apribojimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. laisves apribojimu šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves apribojimas vieneriems metams trims menesiams, ipareigojant vieneriu metu laikotarpiu buti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., testi moksla arba dirbti, arba buti registruotai darbo biržoje.

A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisves atemimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas dvejiems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

P. D. nuteistas už tai, kad pasikesino padaryti vagyste, isibrovus i patalpa, t. y. jis 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., K. kaime, Kaniavos seniunijoje, Varenos rajone, veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. C. ir I. B., pasikesino per duris isibrauti i patalpa – A. M. gyvenamaji nama, ir pagrobti svetima turta – jai priklausancius pinigus, taciau veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes i namus sugrižo namo savininke A. M..

Taip pat nuteistas už tai, kad padare plešima, isibrovus i patalpa, t. y. jis 2009 m. birželio 12 d. nakti, apie 01.30 val., K. kaime, Kaniavos seniunijoje, Varenos rajone, veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. C., per duris isibrove i patalpa – tos pacios A. M. gyvenamaji nama, panaudodamas fizini smurta jos atžvilgiu ir kitaip atimdamas galimybe priešintis, tai yra gulinciai lovoje nukentejusiajai užmete ant veido antklode, laike ranka prispaudes veida, grasindamas pavartoti fizini smurta – smaugti bei pagrobe svetima turta – A. M. priklausancius 10000,00 Lt ir 4000,00 JAV doleriu (9851,60 Lt vertes), padarydamas nukentejusiajai bendra 19 851,60 Lt turtine žala.

Taip pat nuteistas už tai, kad neteisetai disponavo psichotropinemis medžiagomis, turedamas tiksla jas platinti, t. y. jis 2009 m. birželio 13 d. vakare, Vilniuje esanciame cigonu tabore, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisetai igijes 7,897 g psichotropines medžiagos – metamfetamino, ja supakaves i 45 paketelius ir viena maišeli, laike iki 2009 m. birželio 18 d. bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turedamas tiksla psichotropines medžiagas platinti.

I. B. nuteista už tai, kad pasikesino padaryti vagyste, isibrovus i patalpa, t. y. ji 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., K. kaime, Kaniavos seniunijoje, Varenos rajone, veikdama bendrininku grupeje kartu su P. D. ir A. C., pasikesino per duris isibrauti i patalpa – A. M. gyvenamaji nama, ir pagrobti svetima turta – jai priklausancius pinigus, taciau veikos nebaige del nuo jos valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes i namus sugrižo namo savininke A. M..

Taip pat nuteista už tai, kad slepe nusikaltima, t. y. ji 2009 m. birželio 13 nakti, iš anksto nepažadejusi, savo namuose, esanciuose adresu (duomenys neskelbtini), Varenoje, paslepe A. C. nusikalstamu budu igytus pinigus – 3902,00 JAV dolerius ir 350,00 Lt, kuriuos jis 2009 m. birželio 12 d. nakti, K. kaime, Kaniavos seniunijoje, Varenos rajone, plešimo budu, isibrovus i patalpa, pagrobe iš A. M., ir laike juos iki pateike policijos pareigunams.

A. C. nuteistas už tai, kad pasikesino padaryti vagyste, isibrovus i patalpa, t. y. jis 2009 m. birželio 12 d., apie 18.00 val., K. kaime, Kaniavos seniunijoje, Varenos rajone, veikdamas bendrininku grupeje kartu su P. D. ir I. B., pasikesino per duris isibrauti i patalpa – A. M. gyvenamaji nama, ir pagrobti svetima turta – jai priklausancius pinigus, taciau veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes i namus sugrižo namo savininke A. M..

Taip pat nuteistas už tai, kad padare plešima, isibrovus i patalpa, t. y. jis 2009 m. birželio 12 d. nakti, apie 01.30 val., K. kaime, Kaniavos seniunijoje, Varenos rajone, veikdamas bendrininku grupeje kartu su P. D., per duris isibrove i patalpa – tos pacios A. M. gyvenamaji nama, panaudodamas fizini smurta jos atžvilgiu ir kitaip atimdamas galimybe priešintis, tai yra gulinciai lovoje nukentejusiajai užmete ant veido antklode, laike ranka prispaudes veida, grasindamas pavartoti fizini smurta – smaugti bei pagrobe svetima turta – A. M. priklausancius 10000,00 Lt ir 4000,00 JAV doleriu (9851,60 Lt vertes), padarydamas nukentejusiajai bendra 19 851,60 Lt turtine žala.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nesivadovavo A. M. parodymais, duotais teismo posedžio metu. Nukentejusioji teisme paaiškino, kad jai jokie sužalojimai nebuvo padaryti, i patalpas isibrove asmenys kalbejo nedaug ir tik tarp saves, o ji vaidino, kad miega. Nukentejusioji taip pat nurode, kad vienas iš vaikinu paeme už antklodes ir kažka pasake, taciau smurto nenaudojo. Apelianto isitikinimu butent šiais nukentejusiosios parodymais turejo vadovautis pirmosios instancijos teismas, o ne parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Nuteistojo nuomone, iš jo paties, nuteistojo A. C. bei nukentejusiosios parodymu aiškiai matyti, jog joks smurtas ar grasinimai nebuvo naudojami. Kaltinimo teiginiai del smurto bei grasinimu nera patvirtinti jokiais byloje esanciais irodymais. Skunde pažymima, jog pati nukentejusioji yra nurodžiusi, kad vienas iš vaikinu buvo suemes antklode, taciau nebuvo paemes už veido. Todel tokiu veiksmu negalima laikyti nei smurtu, nei grasinimu. Be to, byloje nera irodyta tai, kad nuteistieji butu grasine pasmaugti nukentejusiaja.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog prisipažinimas, kad narkotines medžiagos buvo isigytos su tikslu jas platinti nelaikytinas irodymu, kadangi tokiu teiginiu nepatvirtina jokie kiti irodymai. Todel nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., turetu buti perkvalifikuoti i Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Aptardamas bausmes skyrima nuteistasis mano, kad jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe turetu buti pripažinta tai, jog jis prisipažino padares nusikalstamas veikas. Taip pat turetu buti ivertinta UAB „T“ pateikta teigiama charakteristika.

Skunde pažymima, kad apeliante anksciau nera teista, jos atžvilgiu nera pradeta nauju ikiteisminiu tyrimu, ji nera padariusi administraciniu teises pažeidimu, mokymosi istaigoje charakterizuojama teigiamai, tesia mokslus. I. B. pasižada daugiau nebenusikalsti, neigiamai vertina savo veiksmus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. yra neaiškios bei prieštaringos. Teismas neaptare ir nepaaiškino, kuo pasireiške grasinimai, o jei kažkokie veiksmai nukentejusiosios atžvilgiu, kuriuos neva ji supratusi, kaip gresmingus, bauginancius, ir buvo atlikti, tai koks yra nuteistuju santykis su šiais veiksmais.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog aplinkybe, kad nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo su kaukemis neleidžia teigti, jog jie ruošesi plešimui. Be to, nebuvo jokio reikalo naudoti fizinio smurto ar grasinimu, kadangi nuteistieji mane, jog nukentejusioji nusikaltimo padarymo metu miegojo. Pati nukentejusioji yra nurodžiusi, kad ji apsimete, jog miega, todel ši aplinkybe dar karta patvirtina nuteistuju versija, jog jiems nebuvo jokio pagrindo vartoti smurto ar grasinti smurtu nukentejusiajai.

A. C. ir jo gynejos isitikinimu antklodes pakelimas, nukentejusiajai riktelejus, negali buti laikomas fizinio smurto jos atžvilgiu panaudojimu. Be to, iš A. M. parodymu akivaizdžiai matyti, jog nuteistieji suprate, kad nukentejusioji nemiega iš ivykio vietos pasišalino. Taip pat ivertintina ir tai, jog iki nukentejusiosios šuktelejimo pinigai jau buvo pagrobti, o tai leidžia teigti, kad nusikaltimas jau buvo baigtas, todel nebuvo jokio poreikio naudoti smurto.

Prokuroro nuomone, A. C. taip pat paskirta per švelni bausme. Prokuroras pažymi, kad butent šio nuteistojo iniciatyva buvo padarytas sunkus nusikaltimas, jis paruoše nusikaltimo padarymui butinas priemones.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. C. nusikaltima padare prieš savo artima giminaite, anksciau yra teistas, galimai yra padares ir kitu nusikalstamu veiku, yra jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe, t. y. nusikaltimas padarytas bendrininku grupeje. Ivertinus šias aplinkybes nuteistajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. skirtina griežtesne bausme.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji ir ju gynejai prašo apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro skunda atmesti. Prokuroras prašo nuteistuju apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro - tenkinti.

P. D., A. C. ir jo gynejos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nuteistosios I. B. ir Varenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise P. D. ir A. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Nuteistuju kaltuma del mineto nusikaltimo padarymo patvirtina irodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti nuosprendyje.

Vertinant nuteistuju P. D. ir A. C. parodymus, atsižvelgtina i tai, kad P. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisejo nurode, jog mociute iš pradžiu miegojo, paskui ji pradejo vartytis, o kai sugirgždejo spintos durys, ji pasake, kad jie pinigu neras (t. 1, b. l. 96-97), ikiteisminio tyrimo metu A. C. taip pat nurode, jog nukentejusioji kažka pasake (t. 1, b. l. 169-170, 172-173). Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme abu nuteistieji jau tvirtino, kad A. M. pabudusi nebuvo (t. 2, b. l. 79-82). Toks parodymu keitimas sau palankia linkme rodo, jog nuteistieji siekia palengvinti savo teisine padeti, o tai vercia abejoti ju parodymu patikimumu.

Taigi, apeliacines instancijos teismas nesivadovauja nuteistuju P. D. ir A. C. parodymais, kuriais jie nurodo, kad jokio fizinio poveikio nukentejusiajai nebuvo daroma, kadangi šie parodymai yra nepatikimi, vertintini kaip siekis palengvinti savo teisine padeti. Be to, tokie nuteistuju paaiškinimai prieštarauja nuosekliems nukentejusiosios A. M. bei nuteistosios I. B. parodymams.

Nukentejusioji A. M. pirmosios instancijos teisme nurode, jog plešimo metu ji gulejo lovoje, buvo užsiklojusi antklode, apsimete miegancia, nes bijojo, kad i patalpas isibrove asmenys nieko jai nepadarytu. Vienas iš vaikinu, kuri laika stovejo prie jos. Nukentejusioji negarsiai kažka riktelejo ar sudejavo, o stovejes prie jos vaikinas stvere už antklodes ir kažka pasake. A. M. taip pat paaiškino, jog vaikinas paeme tik už antklodes, palaike neilgai (t. 2, b. l. 82). Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusioji nurode, jog prie jos stovejes vaikinas prispaude ja per antklode (t. 1, b. l. 15-16, 20). Analogiški teiginiai užfiksuoti ir nukentejusiosios pareiškime (t. 1, b. l. 4). Apklausiama apeliacines instancijos teisme A. M. nurode, jog jai sujudejus, vienas iš vaikinu sugriebe už antklodes ir prispaude, smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Nukentejusioji negalejo nurodyti ar jos namuose buve asmenys jai ka nors sake, kokia kalba jie kalbejo tarpusavyje. Antklode prispaudes asmuo tai stovedavo prie jos, tai nueidavo. Neužilgo po prispaudimo asmenys iš namo pasišalino. Taigi, iš nukentejusios A. M. parodymu matyti, jog ji aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes viso proceso metu iš esmes nurode analogiškai, t. y. vaikinas stovejo greta jos, tada jai sujudejus ar sudejavus sugriebe už antklodes ir per ja (netiesiogiai) prispaude nukentejusiaja. Aišku, nukentejusiosios A. M. parodymuose galima pastebeti tam tikru skirtumu, taciau jie nera esminiai ir pateisinami tuo, kad neimanoma (ypac ivertinus nukentejusiosios garbu amžiu), kelis kartus duodant parodymus, ivyki atpasakoti visiškai tapaciai ar pamineti absoliuciai visas detales, kurios buvo minimos ankstesniu apklausu metu. Todel apeliacines instancijos teismo isitikinimu, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pirminiai nukentejusiosios parodymai yra objektyvesni už velesnius, yra perteklinis. A. M. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklus, logiški, nedviprasmiški – jais netiketi nera jokio pagrindo.

Nuteistoji I. B. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teiseja parode, kad P. D. ir A. C. nesiruoše naudoti smurto nukentejusiosios atžvilgiu. Ši nuteistoji taip pat parode, jog P. D. po plešimo pasakojo, kad jis užklojo mociute antklode ir rusiškai kažka pasake, o A. C. pasakojo, jog P. D. užklojo mociute antklode ir rusiškai pasake „zamolci, suka“ (t. 1, b. l. 146-147). I. B. ikiteisminio tyrimo teisejui duotus parodymus pagarsinus pirmosios instancijos teisme, patvirtino ju teisinguma. (t. 2, b. l. 81) Tokiu teiginiu teisinguma nuteistoji patvirtino ir apeliacines instancijos teisme.

Iš nuosprendžio šalintina ir ta aplinkybe, kad nuteistieji kitaip iš nukentejusiosios ateme galimybe priešintis. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje toks plešimo požymis nera konkretizuotas, tokia aplinkybe nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamaja byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme.

Iš byloje surinktu irodymu matyti, jog nei nukentejusioji, nei nuteistieji nenurode, kad buvo grasinama nukentejusiaja smaugti. Tokio grasinimo nepatvirtina ir paciu nuteistuju veiksmai. Nei vienas nuteistasis nei žodžiu, nei veiksmu neišreiške tokio grasinimo. Tiesa, nukentejusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžius, jog vienas iš vaikinu prispaude ja prie kaklo srities (t. 1, b. l. 20), taciau tokie veiksmai nelaikytini grasinimu smaugti, kadangi smaugiama yra spaudžiant gerkle, o šiuo atveju kalbama net ne apie gerkle ar kaklo sriti, o kuno dali esancia prie šios srities. Kita vertus, nukentejusioji tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismuose nurode, jog griebta buvo tik už antklodes. Taigi, grasinimas smaugti taip pat šalintinas iš nusikalstama veika nustatancios nuosprendžio dalies.

Pašalinus fizinio smurto panaudojima, kitoki galimybes priešintis atemima bei grasinima smaugti, nuteistuju P. D. ir A. C. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. nesikeicia, kadangi svetima turta jie pagrobe grasindami tuojau pat panaudoti fizini smurta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurode, jog grasinimas gali buti išreikštas ir be grasinanciu žodžiu ar veiksmu, o pasinaudojant ar sukuriant situacija, kuri yra bauginanti, kelianti nerima ir saugumo trukuma nukentejusiajam. Akivaizdu, kad nuteistiesiems nakties metu isibrovus i nukentejusiosios gyvenamasias patalpas, o vienam iš ju prispaudus nukentejusiaja antklode bei liepus jai tyleti, jie sukure tokia situacija, kuri yra bauginanti, kelianti nerima bei nesaugumo jausma. Nuteistojo P. D. išsakyti žodžiai („zamolci, suka“), nukentejusiosios prispaudimas, akivaizdžiai rodo, jog jis suvoke, kad nukentejusioji nemiega, jog jo ir bendrininko elgesys yra priemone, padedanti užvaldyti A. M. turta, palaužianti jos galima pasipriešinima. Tokius P. D. veiksmus mate ir A. C., kuris ir toliau tese savo nusikalstamus veiksmus – ieškojo galimo pagrobti turto, suvokdamas, kad nukentejusiajai yra grasinama. Taip pat be jokios abejones jis pats suvoke, jog savo elgesiu sukuria tokia situacija, kurioje nukentejusioji jaute baime, nerima.

Apeliacinius skundus nagrinejanciam teismui nekyla jokiu abejoniu, kad grasinimas buvo realus. Toki teigini patvirtina fizinio poveikio nukentejusiosios atžvilgiu naudojimas bei P. D. išsakyti žodžiai, taip pat aplinkybes, kad i gyvenamasias patalpas užejo abu nuteistieji, taip sukurdami akivaizdu pranašumo ispudi, be to, nusikalstami veiksmai buvo atlikti nakties metu, prieš senyvo amžiaus, aiškiai fiziškai silpnesni asmeni.

Apeliacines instancijos teismas tiki apeliantu P. D. ir A. C. teiginiais, kad jie nesiruoše naudoti fizinio smurto nukentejusiosios atžvilgiu. Tokius ju teiginius patvirtina ir nuteistosios I. B. parodymai. Taciau ši aplinkybe apeliantu nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. Nuteistieji nusikalstamus veiksmus atliko dviese, nakti, vienas iš ju stovejo prie gulincios senyvo amžiaus nukentejusiosios, o pastarajai pradejus judeti ar dejuoti iš karto emesi veiksmu, kurie tik padidino nesaugumo, baimes jausma. Pažymetina, kad P. D. buvimas prie nukentejusiosios, kuri akivaizdžiai nebutu galejusi pasipriešinti nei vienam iš nuteistuju, rodo, jog kilus nesklandumams buvo ruošiamasi suintensyvinti nusikalstamus veiksmus, kas veliau ir buvo padaryta prispaudžiant nukentejusiaja bei liepiant jai tyleti. Taigi, iš viso nusikaltimo padarymo eigos matyti, jog nuteistieji sieke sukurti tokia situacija, kuri butu bauginanti, kelianti nerima ir saugumo trukuma nukentejusiajai, nors iš anksto del tokiu veiksmu ir nebuvo tartasi. Taip pat konstatuotina, kad nuteistieji iš nusikaltimo padarymo vietos pasišalino ne del to, kad suprato, jog nukentejusioji nemiega, bet todel, kad jie rado pinigus.

Apeliacines instancijos teismas sutinka su P. D. apeliacinio skundo teiginiu, jog kaukiu devejimas nepatvirtina to, kad nuteistieji ruošesi naudoti fizini smurta ar grasinimus nukentejusiosios atžvilgiu.

Ivertinus visa, kas aptarta, teigtina, jog P. D. ir A. C. buvo pagristai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Atsižvelgus i tai, kad nuteistuju nusikalstamu veiku kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. nesikeicia, ju apeliaciniu skundu teiginiai, susije su bausmes švelninimu, atsižvelgus i nauja ju veiksmu kvalifikacija, tampa išvestiniais, todel detaliau nenagrinetini. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmes už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. padaryma nelaikytinos per griežtomis.

Nepagristas prokuroro apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems už nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., paskyre aiškiai per švelnia bausme. Pirmosios instancijos teismas nuteistuju atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino tai, kad jie nusikaltima padare bendrininku grupeje, atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažino tai, kad jie savo noru atlygino nukentejusiajai padaryta žala.

P. D. yra anksciau teistas, teistumas neišnykes, darant sunku tycini nusikaltima nuosavybei jis buvo aktyvesnis, o A. C. buvo sunkaus tycinio nusikaltimo nuosavybei padarymo iniciatorius, nusikaltima padare savo giminaites atžvilgiu. Abu nuteistieji bausti administracine tvarka (t. 1, b. l. 122). Aptartos aplinkybes iš tikruju neigiamai apibudina nuteistuosius, taciau ivertintina ir tai, kad fizinio smurto nukentejusiosios atžvilgiu nuteistieji susitare nevartoti, nusikaltimo padarymo metu fizinio smurto nenaudojo, kaip jau mineta, padaryta žala nukentejusiajai yra atlyginta, šios aplinkybes lengvina nuteistuju teisine padeti. Ivertintina ir tai, kad P. D. UAB „A. Taraila ir partneriai“ pateiktoje charakteristikoje, o A. C. Varenos technologijos ir verslo mokyklos charakteristikoje apibudinami teigiamai (t. 2, b. l. 14, 71). Be to, atkreiptinas prokuroro demesys i tai, kad A. C. laikytinas neteistu, abiems nuteistiems paskirtos bausmes yra artimesnes Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytam šios bausmes vidurkiui, o ne minimaliai ribai.

Taigi, ivertinus visas aptartas aplinkybes, kolegijos isitikinimu, nera jokio pagrindo teigti, kad nuteistiesiems P. D. ir A. C. pirmosios instancijos teismui paskyrus laisves atemimo bausmes, kurios yra mažesnes nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytas šios bausmes vidurkis, jos laikytinos aiškiai per švelniomis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide.

Teismas nevertina prokuroro apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad nuteistuju atžvilgiu yra iškeltos ir kitos baudžiamosios bylos, kadangi šiu bylu rezultatai nera žinomi, o vien tik faktas, kad jie yra itariamieji ar kaltinamieji kitose bylose negali buti pagrindu griežtinti paskirtasias bausmes.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris neteisetai gamino, perdirbo, igijo, laike, gabeno ar siunte narkotines ar psichotropines medžiagas turedamas tiksla jas parduoti ar kitaip platinti arba pardave ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. P. D. neneigia, jog jis isigijo narkotines medžiagas bei jas laike, taciau gincija tai, jog jis turejo tiksla jas platinti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, jog aplinkybe, kad P. D. sieke platinti narkotines medžiagas irodo tai, jog jis atliko eile paruošiamuju darbu narkotinems medžiagoms platinti, t. y. igijo nemaža kieki narkotiniu medžiagu, naudodamas iš anksto paruoštas svarstykles, svere ir supakavo preke tam tikromis dozemis. Be to, nuteistasis paraše prisipažinima, kuriame nurode, jog narkotines medžiagas igijo ir laike su tikslu platinti, o liudytojas R. M. nurode, jog toki prisipažinima nuteistasis paraše savo noru, niekieno neverciamas, budamas ramioje busenoje.

Apeliacines instancijos teismo isitikinimu, byloje nera pakankamai irodymu, kuriais remiantis butu galima daryti išvada, jog P. D. narkotines medžiagas igijo bei laike, turedamas tiksla jas platinti. Pirmosios instancijos teisme P. D. paaiškino, jog narkotines medžiagas jis isigijo asmeniniam vartojimui, narkotikus pradejo vartoti nuo 16-17 metu, ju nebevartoja nuo tada, kai nagrinejamoje byloje buvo sulaikytas policijos pareigunu (t. 2, b. l. 80). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurode, jog už iš A. M. pagrobtu pinigu dali jis isigijo narkotiniu medžiagu, jas isigijo asmeniniam vartojimui (t. 1, b. l. 84-85). Velesnes apklausos metu nuteistasis vel patvirtino, jog narkotines medžiagas igijo bei laike asmeniniam vartojimui bei patikslino, jog narkotines medžiagos jau igijimo metu buvo suskirstytos i atskiras dozes, viename maišelyje buvo didesnis narkotines medžiagos kiekis, elektrines svarstykles naudojo tam, kad galetu patikrinti ar pardavejas jo neapgauna. Taip pat nurode, jog kartais rukydavo „žole“ (t. 1, b. l. 87-88).

Taigi, nors byloje yra P. D. prisipažinimas, kad jis narkotines medžiagas igijo bei laike, turedamas tiksla jas platinti, taciau jau kita diena po prisipažinimo surašymo, jis tiksla platinti pradejo neigti ir tai nuosekliai dare viso proceso metu. Pas nuteistaji rastu narkotiku kiekis, ju suskirstymas i dozes bei elektronines svarstykles, ant kuriu buvo rasta psichotropiniu medžiagu metamfetamino pedsakai, leidžia speti ar daryti prielaida, jog narkotines medžiagos galejo buti igytos ir laikomos su tikslu jas platinti, taciau tokio fakto jokiu budu negincytinai nepatvirtina. P. D. aiškiai nurode, kam naudojo elektronines svarstykles, paaiškino, jog narkotines medžiagas isigijo jau suskirstytas i dozes. Tokiu nuteistojo parodymu nepaneigia, jokie byloje esantys irodymai. Pastebetina ir tai, kad iš byloje esanciu duomenu matyti, jog P. D. yra baustas administracine tvarka už neteiseta narkotiniu medžiagu laikyma (t. 1, b. l. 122-123). Šia aplinkybe vertinant kartu su tuo, kad pats nuteistasis nurode, jog anksciau vartojo narkotikus, visiškai tiketina, kad narkotines medžiagas, nagrinejamu atveju, nuteistasis isigijo asmeniniam vartojimui, tuo labiau, kad ir anksciau pas ji buvo rasta tokia pati narkotine medžiaga, t. y. metamfetaminas. Atkreiptinas demesys i tai, kad liudytojas R. M. teige, jog turejo operatyvines informacijos, kad P. D. vartoja ir platina narkotines medžiagas, pats nuteistasis tvirtina, jog vartojo narkotines medžiagas, taciau ju platinima kategoriškai neigia.

Kaip jau mineta, byloje yra P. D. prisipažinimas del narkotiniu medžiagu platinimo, taciau net atsižvelgus i liudytojo R. M. paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, t. y., kad nuteistasis po sulaikymo neatrode išsigandes, gerai jautesi, juokavo, minejo, jog narkotikus isigijo su tikslu platinti, pats paraše prisipažinima (t. 2, b. l. 83), negalima negincytinai, be jokios abejones teigti, kad prisipažinime užfiksuoti duomenys atitinka realius faktus.

Kolegijos isitikinimu, byloje esantys irodymai nei vertinami visumoje, nei atskirai neleidžia be jokiu abejoniu konstatuoti, jog P. D. isigijo bei laike narkotines medžiagas su tikslu jas platinti, todel nuteistojo nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., perkvalifikuotina i Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. Ivertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (tycia padare nesunku nusikaltima, isigijo 7,897 gr. psichotropiniu medžiagu, jas isigijo už pagrobtus pinigus), nuteistojo asmenybe (nedirba, teistas, baustas administracine tvarka, nagrinejamu atveju yra padares dar du nusikaltimus (pasikesino padaryti apysunki ir padare sunku nusikaltimus), P. D. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. padaryma skirtina vieneriu metu laisves atemimo bausme.

P. D. pasikesino padaryti apysunki nusikaltima – BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (BK 11 str. 4 d.)), padare sunku – BK 180 str. 2 d. (BK 11 str. 5 d.) ir nesunku – BK 259 str. 1 d. (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus

Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 3 ir 4 dalis, teismas, skirdamas galutine subendrinta bausme, bausmes gali apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudeti.

Nepriklausomai nuo bausmiu subendrinimo budo teismas bausmiu bendrinima turi pradeti atsižvelgdamas i griežciausia bausme. Kai bausmes apimamos, griežtesne bausme apima švelnesnes ir galutine subendrinta bausme prilygsta griežciausiai iš paskirtu už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmes visiškai sudedamos, prie griežciausios bausmes, paskirtos už viena iš padarytu nusikalstamu veiku, pridedamos visos paskirtos švelnesnes bausmes, o kai sudedamos iš dalies – prie griežciausios bausmes iš dalies pridedamos švelnesnes bausmes.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmiu apemima teismas taiko, be kita ko, tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojinguma ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamu veiku rušims ar kategorijoms. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos kategorijoms per viena ar kelias arba viena nusikalstamu veiku yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, laikoma, kad veikos labai skiriasi pagal pavojinguma BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. P. D. padare tris nusikalstamas veikas esant realiai veiku sutapciai: viena nesunku, viena apysunki ir viena sunku nusikaltimus. Nesunkus nusikaltimas, apysunkis nusikaltimas ir sunkus nusikaltimas, nors ir priskiriami skirtingoms nusikalstamu veiku kategorijoms, taciau šiuo atveju nelabai skiriasi pagal pavojinguma. Be to, nesunkus nusikaltimas ir apysunkis nusikaltimas, taip pat apysunkis nusikaltimas ir sunkus nusikaltimas tarpusavyje priskiriami gretimoms nusikalstamu veiku kategorijoms. Tokiu budu, P. D. paskirtos bausmes bendrintinos BK 63 str. 4 d. pagrindu, taikant dalini bausmiu sudejimo buda.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padares baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, gali buti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu: jis prisipažino padares nusikalstama veika ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala arba susitare del šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaike su nukentejusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Iš byloje esanciu duomenu matyti, jog I. B. prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, jos nusikalstamais veiksmais nukentejusiajai žala nebuvo padaryta, ji susitaike su nukentejusiaja (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. epizodas) (t. 2, b. l. 105). Taciau apeliacini skunda nagrinejanti kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad taikyti nuteistosios atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas nera tikslinga, tuo labiau, kad del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. padarymo apeliante nera susitaikiusi, o susitaikymas yra butina salyga šio straipsnio nuostatu taikymui.

Byloje yra nustatyta, kad nuteistoji I. B. anksciau neteista, administracine tvarka nebausta, yra jos atsakomybe lengvinanti aplinkybe (prisipažino padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus bei gailisi), taciau skundžiamu nuosprendžiu ji nuteista už tai, kad pasikesino padaryti viena apysunki nusikaltima nuosavybei (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.) ir padare nesunku nusikaltima teisingumui (Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d.). Abejais atvejais I. B. veike tiesiogine tycia. Nuteistoji apysunki nusikaltima pasikesino padaryti bendrininku grupeje, ši aplinkybe buvo pripažinta jos atsakomybe sunkinancia. Pastebetina, kad nuteistosios veiksmai pasikesinime padaryti nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. neapsiribojo vien pasyviais veiksmais, ji kaip ir P. D. aktyviai bande nukreipti nukentejusiosios demesi, sudaryti salygas kitam bendrininkui nepastebetam pakliuti i A. M. nama. Nuteistosios nesugebejima tinkamai ivertinti situacija, elgtis taip kaip reikalauja istatymai parodo atrojo nusikaltimo padarymas, šio nusikaltimo pobudis, t. y. po pasikesinimo padaryti nusikalstama veika nuteistoji ir toliau bendravo su kitais nuteistaisiais, žinojo apie ju nusikalstamus planus bet kokiu budu pagrobti nukentejusiosios turta, taciau nesieme jokiu veiksmu, kurie bent jau butu sudare salygas jai paciai nebenusikalsti. Taigi, aptartos aplinkybes leidžia daryti išvada, jog nuteistoji negali buti atleista nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., o tinkama poveiki jai gali padaryti tik pirmosios instancijos teismo paskirtos laisves apribojimo bausmes.

Aplinkybe, jog nuteistoji teigiamai charakterizuojama mokykloje, tesia mokslus nera pakankamas pagrindas tenkinti jos apeliacini skunda.

Apeliacines instancijos teisme buvo iškiles klausimas del pirmosios instancijos teismo teisiamojo posedžio protokolo turinio išsamumo. Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, jog jame nera užfiksuota nuteistojo A. C. gynejos baigiamoji kalba, o nuteistosios I. B. gynejos baigiamoji kalba neatitinka nuosprendyje išdestytu teismo analizuojamu šios gynejos teiginiu, taip pat protokole nera užfiksuotas nuteistojo P. D. paskutinis žodis (t. 2, b. l. 106-112). Apeliacines instancijos teisme mineti asmenys patvirtino, jog jiems buvo suteikta galimybe pasakyti baigiamasias kalbas bei paskutini žodi. Pateikus proceso dalyviams susipažinti su iš Varenos rajono apylinkes teismo 2010 sausio 28 d. gauto protokolo turiniu, tiek nuteistieji, tiek ju gynejai patvirtino šiame protokole užfiksuotos informacijos teisinguma. Taigi akivaizdu, jog aplinkybe, jog byloje buvo ne visas protokolas, o tik jo dalis, leidžia teigti, jog procesinis pažeidimas buvo padarytas, taciau jis jokios itakos teismo sprendimui nepadare, nuteistuju teises i gynyba jokiu budu nepažeide. Del šio formalaus pažeidimo skundžiamas nuosprendis nera naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 1 d. 3 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

nusprendžia:

P. D., A. C. ir jo gynejos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Nuteistosios I. B. ir Varenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 18 d. nuosprendi pakeisti.

Iš kaltinimo P. D. ir A. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. pašalinti teiginius, jog jie nukentejusiosios atžvilgiu vartojo fizini smurta, kitaip iš nukentejusiosios ateme galimybe priešintis, grasino smaugti.

P. D. veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., perkvalifikuoti i Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir paskirti jam vieneriu metu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio bausmiu sudejimo budu ir galutine bausme nuteistajam P. D. nustatyti laisves atemima trejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., paskirta bausme subendrinti visiško bausmiu sudejimo budu su Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme - bauda ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima trejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose, ir 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt (vieno tukstancio triju šimtu litu) bauda.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.