Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalimi), išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: jis 2024 m. vasario 13 d., apie 16.40 val., ties P. Lukšio g. 20, Kaune, pribėgęs iš nugaros prie nukentėjusiosios J. U., trenkė jai į kairės rankos petį bei griebė už kairėje rankoje laikytos rankinės, ją pradėjo tempti, šių veiksmų pasekoje nukentėjusiajai praradus pusiausvyrą ir parkritus ant žemės, pagrobė nukentėjusiosios 30 Eur vertės rankinę su joje buvusiais 60 Eur grynaisiais pinigais, 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonu „Honor“, 40 Eur vertės 8 vnt. buto raktų, 150 Eur vertės regėjimo akiniais, tokiu būdu, panaudojęs fizinį smurtą ir padarydamas J. U. poodines kraujosruvas kairio žasto-alkūnės srityje bei kairio kelio srityje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir kairio kelio srityje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė J. U. priklausantį 430 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

2024 m. vasario 13 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu;

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, juo padaryta žala, ji neatlyginta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, pateiktais duomenimis, kartą baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtos baudos nesumokėjęs, SODROS duomenimis, nuo 2024 m. gegužės 10 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. N. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis), jo trukmę nustatant šiek tiek mažesnę nei apskaičiuotas šios bausmės vidurkis už nusikaltimą. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, N. B. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Įvertinęs tai, kad N. B. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, jis pirmą kartą nuteistas arešto bausme, anksčiau apskritai teistas nebuvo, teismas mano, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad jis gali pakeisti savo elgesį, suvokęs, jog jei nesilaikys intensyvios priežiūros sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų, gali būti pasiųstas realiai atlikti paskirtą arešto bausmę. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas N. B. atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį tuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktai).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, naikintina.

Nukentėjusioji J. U. byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 3 524,22 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro pagrobti ir jai negrąžinti daiktai: 30 Eur vertės rankinė, 60 Eur grynųjų pinigų, 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas, 40 Eur vertės raktai, 150 Eur vertės akiniai. Be to, ji turtinę žalą patyrė ir dėl to, kad turėjo gydytis įvykio metu patirtus sužalojimus, vartoti vaistus. Po įvykio jai svaigsta galva, skauda kairės rankos alkūnę, paūmėjo stuburo juosmens srities ir kairės kojos skausmai. Dėl to tenka vartoti vaistus nuo galvos svaigimo, kurių pakuotės atitinkamai kainuoja 19,19 Eur ir 15,77 Eur. Juosmens ir kojos gydymui vartoja vaistus, kurių pakuotės kainos 19,58 Eur, 23,44 Eur, 5,63 Eur, taip pat 10,71 Eur vertės tepalą. Šie vaistai jai nebuvo kompensuoti ir iš viso kainavo 94,22 Eur. Dėl nusikalstamų veiksmų iš viso jai padaryta 524,22 Eur turtinė žala. Nukentėjusioji nurodė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrusi ir neturtinę žalą, kurią įvertina 3 000 Eur. Jos atžvilgiu kaltinamasis pavartojo fizinį smurtą, dėl to teko gydytis, ir tai iki šiol neigiamai atsiliepia jos savijautai: sutriko miegas, padažnėjo galvos svaigimas. Atsiminimai apie įvykį iš naujo verčia išgyventi nemalonius pojūčius, dėl nusikalstamų veiksmų ji patyrė pažeminimą, neigiamus emocinius išgyvenimus, jie pažeidė dvasinę pusiausvyrą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis N. B. pagrobė nukentėjusiajai J. U. priklausantį 430 Eur vertės turtą, todėl ieškinio dalis dėl tokio dydžio turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįsta ir tenkintina. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 94,22 Eur turtinę žalą, kurią patyrė pirkdama vaistus užpuolimo metu patirtiems sužalojimams gydyti. 2024 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 335/2024 (02) konstatuota, jog J. U. padaryti šie sužalojimai: ekchimozės (poodinės kraujosruvos) kairio žasto-alkūnės srityje bei kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir kairio kelio srityje. Kaip matyti iš specialisto išvados, traumų, kurios galėjo turėti įtakos nukentėjusiosios ieškinyje nurodytam galvos svaigimui, nekonstatuota, pati nukentėjusioji, atvykusi į medicinos įstaigą, nurodė įvykio aplinkybes ir paaiškino, kad galvos ji nesusižalojo. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad nukentėjusioji nepagrįstai prašo priteisti jai turtinę žalą, kurią ji patyrė pirkdama vaistus nuo galvos svaigimo, ir ieškinio dalis dėl patirtų išlaidų vaistams mažintina 34,96 Eur (19,19+15,77), nukentėjusiajai priteisiant 59,26 Eur turtinės žalos atlyginimo už vaistus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai J. U. iš kaltinamojo N. B. iš viso priteisiant 489,26 Eur (430+59,26) turtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju teismas laiko nustatyta tai, kad dėl kaltinamojo N. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji J. U. patyrė šoką, išgąstį, neigiamus emocinius išgyvenimus, fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pagrobtas jos turtas. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio žasto-alkūnės srityje bei kairio kelio srityje, odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje ir kairio kelio srityje, nesusijusį su didesniais sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius sveikatai, savijautai šiuo metu, dėl to pablogėjusią gyvenimo kokybę nukentėjusioji nepateikė. Dėl patirto sukrėtimo, streso ir baimės nukentėjusiajai psichologo pagalbos taip pat neprireikė, ji nepateikė duomenų, kad tokio pobūdžio pagalba jai buvo ar yra reikalinga. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, manytina, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai J. U. iš kaltinamojo N. B. priteisiant 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai šios veikos sukeltų padarinių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu N. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, N. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį tuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. U. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 524,22 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo N. B. nukentėjusiosios J. U. naudai priteisti 489,26 Eur turtinės žalos ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.