- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-326-538/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- L. Ž., E. Ž.
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-326-538/2012
30.10; 114.11.
2012 m. balandžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų L. Ž. ir E. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. Ž. ir E. Ž. ieškinį atsakovui A. R., trečiasis asmuo A. M., dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai L. Ž. ir E. Ž. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. R. 21 918,50 Lt turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. liepos 5 d. su A. M. sudarė preliminarią namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklausė mirusiajam J. R. (J. R. mirė (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartimi sutarė namą pirkti už 10 000 Lt. Pagal sutartį A. M. sumokėjo 1000 Lt avanso, o likusią sumą 9000 Lt sutarė sumokėti tada, kai bus sutvarkyti namo nuosavybės dokumentai. A. M. leido jiems savo lėšomis rekonstruoti namą ir daryti jo remontą. Praėjus beveik metams laiko po sutarties sudarymo su A. M., paaiškėjo, kad J. R. palikimą priėmė ne tik A. M., bet ir atsakovas A. R.. Jiems abiem išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. A. M. leidus savo lėšomis rekonstruoti parduodamą namą ir daryti šio namo remontą, jie už šeimos lėšų padarė namo rekonstrukciją, remontavo namą ir turėjo išlaidų. Kadangi bendrasavininkai tarpusavyje nesutarė dėl namo pardavimo ir po to, kai jei pagerino namą, atsisakė sudaryti su jais namo pirkimo – pardavimo sutartį ir ją nustatyta tvarka patvirtinti notariškai, todėl ieškovai kreipėsi į teismą ir 2008-12-05 Tauragės rajono apylinkės teismas sprendimu jų ieškinį patenkino ir priteisė 63 457 Lt nuostolių atlyginimui. 2009-07-16 Klaipėdos apygardos teismas pirmos instancijos teismo sprendimą pakeitė ir nutarė ieškovams iš atsakovų priteisti po 21 918,50 Lt. A. M. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo neginčijo ir su jais visiškai atsiskaitė. A. R. taip pat atsiskaitė su ieškovais, tačiau Klaipėdos apygardos teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam teismui, kuris panaikino Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį dėl ieškinio atsakovui A. R. ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Ieškovai nurodė, kad atliekant namo remonto ir rekonstrukcijos darbus, jiems nebuvo žinoma apie dar vieną namo savininką A. R.. Todėl jie nežinojo, kad jų valdymas neteisėtas, todėl jie yra neteisėtais sąžiningais valdytojais ir turi teisę reikalauti iš savininkų atlyginti namo pagerinimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-09-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš A. R. L. Ž. ir E. Ž. 3 292 Lt namo pagerinimo išlaidų, 49,38 Lt žyminio mokesčio ir valstybei 8,42 Lt pašto išlaidoms padengti. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovų L. Ž. ir E. Ž. valstybei 95,46 Lt pašto išlaidoms padengti ir 1 278,39 už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą atsakovui A. R.. Atgręžė 2009-07-16 Klaipėdos apygardos teismo nutarties (sprendimo) vykdymą ir priteisė iš ieškovų L. Ž. ir E. Ž. atsakovo A. R. naudai 22 576,05 Lt. Įskaitė iš atsakovo A. R. ieškovams L. Ž. ir E. Ž. priteistas sumas dėl namo pagerinimo išlaidų bei žyminio mokesčio (iš viso 3 341,38 Lt) ir priteisė iš ieškovų L. Ž. ir E. Ž. atsakovo A. R. naudai galutinę sumą 19 234,67 Lt. Nurodė, kad ieškovai, būdami neteisėtais sąžiningais valdytojais, name pakeitė medinius langus į plastikinius, turėdami 6584.03 Lt išlaidų. Kadangi pagal 2009 m. liepos 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį už plastikinius langus puse sumos yra priteista ir išieškota iš namo bendrasavininkės A. M., todėl iš atsakovo A. R. priteistina kita puse nurodytos sumos, t.y. 3 292 Lt. Laikė, jog tuo momentu, kai ieškovai buvo neteisėti sąžiningi valdytojai, jiems pakeitus senus langus į naujus plastikinius, namo vertė padidėjo 3 292 Lt, todėl šią sumą iš atsakovo A. R. jiems priteisė. Likusią ieškinio dalį atmetė, kadangi ieškovai buvo neteisėti nesąžiningai valdytojai ir jie netenka teisės reikalauti priteisti svetimo daikto pagerinimo išlaidų vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai L. Ž. ir E. Ž. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-09-01 sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą toje dalyje, kurioje nuspręsta ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų L. Ž. ir E. Ž. valstybei 95,46 Lt pašto išlaidoms padengti ir 1278,39 Lt už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą atsakovui A. R.; atgręžti 2009-07-16 Klaipėdos apygardos teismo nutarties (sprendimo) vykdymą ir priteisti iš ieškovų, L. Ž. ir E. Ž., atsakovo A. R. naudai 22 576,05 Lt; įskaityti iš atsakovo A. R. ieškovams L. Ž. ir E. Ž. priteistas sumas dėl namo pagerinimo išlaidų bei žyminio mokesčio (viso 3341,38 Lt) ir priteisti iš atsakovų L. Ž. ir E. Ž. atsakovo A. R. naudai galutinę sumą - 19 234,67 Lt. Prašo priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir priteisti E. Ž. ir L. Ž. iš atsakovo A. R. 21 918,50 Lt atlyginimą dėl turto pagerinimu padarytų išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, patirtas visų instancijų teismuose. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl 18 626,50 Lt namo pagerinimo išlaidų (išlaidų, patirtų už: įdėtas plastikines palanges 5 vnt.; įdėtas šarvuotas duris; namo viduje išbetonuotas grindis; apšiltintas grindis; išvedžiotą kanalizaciją; išorines sienas namo viduje apšildytas akmens vata; išorines sienas apkaltas gipso - kartono plokštėmis; dalį vidinių sienų apdirbtas gipso - kartono plokštėmis, jas pritvirtinus metalinėmis konstrukcijomis; namo viduje išvedžiotą elektros instaliaciją; name įrengtą katilinę, kurioje prijungtas šildymo katilas „VIADRUS“ ir vandens šildymo boileris „BAXI“; iš katilinės po visą namą išvedžiotą apšildymo vamzdyną; po langais pritvirtintus penkis radiatorius „KORAD“; į kaminą įmontuotą metalinį įdėklą; prie namo pastatytą naują mūrinį priestatą), priteisdamas tik 3 292 Lt išlaidų (už įdėtus plastikinius langus) pažeidė LR CPK 185 ir LR CPK 176 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos šių taisyklių aiškinimo ir taikymo praktikos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo leidimą renovuoti visą namą byloje patvirtino ne tik pačių šalių paaiškinimai, atsakovo veiksmai, bet ir liudytojų parodymai, kurie yra pagrindas vertinti, kad buvo atsakovo leidimas pertvarkyti gyvenamąjį namą. Per visą namo renovacijos laikotarpį iš atsakovo nebuvo gauta nė vienos pretenzijos, kad patalpos pertvarkomos be jo sutikimo. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad tik daug vėliau, kai ieškovai jau buvo pradėję namo remontą ir supirkę statybines medžiagas, sužinojo, kad A. M. turi brolį A. R., kuris lygiomis dalimis paveldi pusę namo. Tą aplinkybę patvirtina, kad 2007-12-11 atsiliepimu tretysis asmuo A. M. nurodė, kad A. R. gyvena Klaipėdoje, jos santykiai su juo prasti ir jie faktiškai nebendrauja, taip pat pats atsakovas A. R., 2007-11-20 atsiliepimu į ieškovų pradinį ieškinį nurodė, kad nei jis ieškovų, nei ieškovai jo nepažinojo. Parengiamojo teismo posėdžio byloje metu atsakovas A. R. taip pat patvirtino, kad jis ieškovų nepažinojo. Nuo 2006 m. liepos mėti, iki 2007 m. pavasario buvo atlikti visi remonto darbai, nes A. M. preliminaria sutartimi ieškovams buvo pardavusi visą namą. Ieškovai patvirtino tą aplinkybę, kad 2007 m. gegužės mėn. buvo susitikę su A. R., po to ilgai bendravo telefonu ir jis ieškovams sakė, kad jie gali toliau remontuoti namą. Byloje nustatyta, kad A. R. buvo aktyvus, lankėsi rekonstruojamo namo vietoje, kur ieškovai paveldėtojų leidimu buvo pradėję namo rekonstrukcijos darbus. Matydamas vykstantį statybos darbų procesą, A. R. tam neprieštaravo, skundų nereiškė, t.y. su A. M. buvo vieningos nuomonės dėl pastato pardavimo ieškovams. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad remonto ir pertvarkymo darbams atlikti ieškovai turėjo A. R. pritarimą. Kadangi A. R. preliminarios namo pardavimo sutarties, remonto darbų ir A. M. rašytinio leidimo preliminarioje namo pardavimo sutartyje neginčijo, teismo nurodytas rašytinio leidimo nebuvimas savaime nereiškia, kad nebuvo leidimo atlikti bet kokius remonto darbus ginčo name.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. birželio 13 d. mirė atsakovo A. R. ir trečiojo asmens A. M. brolis J. R.. Jo palikimą priėmė brolis A. R. ir sesuo A. M.. 2007 m. birželio 5 d. A. R. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2007 m. birželio 6 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas A. M.. Abu įstatyminiai paveldėtojai paveldėjo po ½ dalį J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu turimą turtą - namą, malkinę, tvartą, daržinę, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 86), žemės sklypus ir kt. 2006 m. liepos 5 d. ieškovai L. Ž. ir E. Ž. sudarė su trečiuoju asmeniu A. M., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarią pirkimo sutartį (t. 1, b. l. 5), pagal kurią A. M. įsipareigojo parduoti ieškovams paveldėtą namą už 10000 Lt, ir pagal kurią ieškovai sumokėjo A. M. 1000 Lt rankpinigių, o likusius 9000 Lt joje aptarė sumokėti po nuosavybės teisės įforminimo notarine tvarka. A. M. leidimu, atsakovui A. R. nežinant ir nedavus sutikimo, ieškovai L. ir E. Ž. pradėjo gyvenamąjį namą faktiškai valdyti – atliko remonto ir rekonstrukcijos darbus. Atsakovui A. R. pareiškus pretenzijas dėl jam priklausančios turto dalies, pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti lėšas, įdėtas namo remontui ir rekonstrukcijai. Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu tenkino ieškovų ieškinį ir priteisė iš atsakovų A. M. ir A. R. solidariai L. ir E. Ž. 62 457 Lt ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l.207–209). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 16 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeitė iš dalies ir ieškovams iš atsakovų priteistą sumą sumažino iki 43 837: priteisdami iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 21 918,50 Lt (t. 2, b. l. 32–35 ). A. M. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo neginčijo ir su ieškovais visiškai atsiskaitė. A. R. taip pat atsiskaitė su ieškovais, tačiau Klaipėdos apygardos teismo nutartį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris panaikino Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl ieškinio atsakovui A. R. ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2010-09-15 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo A. R. solidariai priteista 62 457 Lt išlaidų už namo remontą, 1903,71 Lt žyminio mokesčio ir 167,10 Lt valstybei pašto išlaidoms padengti panaikino ir tas bylos dalis perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b. l.93-97).
Kaip minėta, byloje ginčo turtas priklauso nuosavybės teise atsakovui A. R. ir trečiajam asmeniui A. M. lygiomis dalimis, abiejų nuosavybės teisė atsirado paveldėjimo pagrindu, palikėjas mirė 2006 m. birželio 13 d., 2007 m. birželio 5 d. A. R. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2006 m. liepos 5 d. ieškovai sudarė preliminariąją ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį su vienu iš paveldėtojų – A. M. sumokėjo jai dalį pirkimo kainos. Jos leidimu, A. R. nežinant ir nedavus sutikimo, ieškovai pradėjo gyvenamąjį namą faktiškai valdyti – atliko remonto ir rekonstrukcijos darbus. A. R. pareiškus pretenzijas dėl jam priklausančios turto dalies, pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko, ieškovai grąžino atsakovams gyvenamąjį namą ir šioje byloje reiškia pretenzijas dėl į jį įdėtų remonto ir rekonstrukcijos išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009 nurodė, kad bu atsakovai priėmė palikimą ir yra paveldėto turto savininkai nuo 2006 m. birželio 13 d., nes paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas palikimo priėmimas veikia retroaktyviai: palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento, t.y. palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009; kt.). Konstatavo, kad įvardyti ginčo materialiniai santykiai tarp ieškovų ir A. R. kvalifikuotini kaip atsiskaitymai grąžinus savininkui turtą iš neteisėto svetimo valdymo, todėl ginčo sprendimui taikytinos savininko teisų gynimą reglamentuojančios daiktinės teisės normos, inter alia, CK 4.97 straipsnis. Savininko nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatymu, laikantis būtinumo ir proporcingumo reikalavimų (CK 4.93 straipsnis). Teisė valdyti daiktą, jį naudoti ir juo disponuoti priklauso išimtinai jo savininkui; daikto perleidimas, perdavimas faktiškai valdyti ar naudotis be jo savininko valios yra neteisėtas. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių garantija - teisė išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacijos teisė), pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinio ieškinio teisė).
Atsiskaitymai tarp savininko ir neteisėto daikto valdytojo vykdomi CK 4.97 straipsnio nustatytomis sąlygomis. Atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir išreikalavusio daiktą savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sąžiningumas ar nesąžiningumas. Tai, sąžiningas ar nesąžiningas valdymas, vertinama pagal bendruosius objektyvųjį ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijus: asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas nesąžiningu valdytoju; atitinkamai asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas sąžiningu valdytoju (CK 4.97 straipsnio 1 dalis). Jeigu neteisėtas valdytojas nesąžiningas, savininkas, turi teisę reikalauti: grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias šis asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos (CK 4.97 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu valdytojas sąžiningas, savininkas turi teisę išreikalauti visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą; neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos; neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto, jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas (CK 4.79 straipsnio 1, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Skirtingai nuo atsiskaitymų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju, net ir sąžiningas neteisėtas valdytojas gali reikalauti ne svetimo daikto pagerinimo išlaidų vertės, o tik tos jų sumos, kuria padidėjo daikto vertė. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas.
Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovų pateikta lokaline sąmata (t. 1, b. l. 7), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas vadovavosi ja tiek, kiek tai patvirtino kiti įrodymai, vertindamas visumą pateiktų į bylą įrodymų (CPK 185 str.). Byloje nustatyta, kad namo vertė iki jo pagerinimo, remiantis ieškovų, liudytojų parodymais buvo 10 000 Lt. Tai patvirtina ir paveldėjimo teisės liudijime nurodyta VĮ „Registrų centras“ nustatyta namo vertė prieš pagerinimą – 11 439 Lt (t.2, b. l. 86–87). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinyje nurodyta namo vertė jį perkant 10 000 Lt buvo teisinga ir atitiko tuo metu buvusias kainas. Namo vertė po pagerinimo ieškovų ir liudytojų nuomone yra apie 30–40 tūkst. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pagerinimo namo vertė padidėjo 30 000 Lt. Ieškovai nepateikė duomenų, kad namo vertė yra didesnė (CPK 178 str., 185 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai, būdami neteisėtais sąžiningais valdytojais, name pakeitė medinius langus į plastikinius, turėdami 6584,03 Lt išlaidų. Byloje nėra įrodymų apie ieškovų realiai patirtas kitas išlaidas (CPK 178 str.). Kadangi pagal 2009 m. liepos 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį už plastikinius langus puse sumos yra priteista ir išieškota iš namo bendrasavininkės A. M., todėl iš atsakovo A. R. priteisė pusę nurodytos sumos, t.y. 3 292 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad iš trečiojo asmens A. M. priteista 21 918,50 Lt. Sudėjus ieškovams priteistas sumas su namo verte (10 000 Lt) teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo priteista iš atsakovo A. R. suma atitinka namo vertės padidėjimą ir daugiau priteisti nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str., CK 4.97 str. 4 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d.sprendimą palikti nepakeistą.