- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- I-210-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01500-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- B. G., L. U., M. G., I. K., Z. S., D. B., J. Š., V. M., I. N., M. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.16.2Valstybės tarnautojų teisės ir pareigos
- 1.16.5Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
- 3.21Pirmosios instancijos teismo nutartis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. G., L. U., M. G., I. K., Z. S., D. B., J. Š., V. M., I. N., M. J. prašymą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos B. G., L. U., M. G., I. K., Z. S., D. B., J. Š., V. M., I. N., M. J. kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį: pareiškėjams B. G. – 1176,86 Eur (4063,45 Lt), L. U. – 824,81 Eur (2847,91 Lt), M. G. – 341,95 Eur (1180,68 Lt), I. K. – 216,79 Eur (748,54 Lt), Z. S. – 206,89 Eur (714,34 Lt), D. B. – 97,23 Eur (335,73 Lt), J. Š. – 51,49 Eur (177,80 Lt), V. M. – 157,03 Eur (542,20 Lt), I. N. – 235,85 Eur (814,34 Lt), M. J. – 242,27 Eur (836,50 Lt) už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Prašymuose (b.l. 4-9, 27-33) nurodyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjos dirbo buvo: B. G.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus viršininke (A lygis, 14 kategorija), L. U.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja (A lygis, 13 kategorija), M. G.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija, nuo 2011-12-22 A lygis, 12 kategorija), I. K.- nuo 2010-01-15 Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), Z. S.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis ,11 kategorija), D. B.- nuo 2011-12-27 Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), J. Š.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), V. M.- nuo 2011-01-24 Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), I. N.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), nuo 2013-10-22 Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), M. J.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija).
Teigia, jog darbo užmokesčio nepriemoka susidarė, nes 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės tarybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) buvo pakeistas minėto įstatymo 1 priedas, nustatantis atskirų kategorijų pareiginių algų koeficientus, kurie buvo sumažinti 15 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams bei todėl, jog 2009 m. liepos 17 d. Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą (įsigaliojusį 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginiai algų koeficientai bei priedai už kvalifikacines klases. Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad aukščiau cituojamomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas ir šios įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“. Būtent iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų pareiškėjai ir kildina reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į prašymą (b.l. 67-69) nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka. Paaiškino, kad vykdant įstatymų nuostatas, buvo taikomi sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Pažymėjo, jog asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turėtų nustatyti įstatymų leidėjas. Atsakovė nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. XII-523 Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. Pabrėžė, jog pareiškėjos į teismą kreipėsi praleidus ginčo atveju taikytiną Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, jog pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 54 straipsnio 5 dalį muitinės pareigūnui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime (b.l. 70-72) išdėstytais analogiškais argumentais taip pat prašė pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Konstatuojama
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio pareiškėjoms sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta (b.l. 51-64), kad ginčo laikotarpiu pareiškėjos buvo: B. G.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus viršininke (A lygis, 14 kategorija), L. U.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja (A lygis, 13 kategorija), M. G.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija, nuo 2011-12-22 A lygis, 12 kategorija), I. K.- nuo 2010-01-15 Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), Z. S.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), D. B.- nuo 2011-12-27 Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), J. Š.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), V. M.- nuo 2011-01-24 Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), I. N.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), nuo 2013-10-28 Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija), M. J.- Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore (A lygis, 11 kategorija).
Byloje esančios pažymos dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų nepriemokos dėl „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo“ 2009 m. liepos 17 d. Nr. XI-363 įsigaliojimo paskaičiavimo (b.l. 34-50) patvirtina, kad B. G. neišmokėta 1176,86 Eur (4063,45 Lt) darbo užmokesčio, L. U. – 824,81 Eur (2847,91 Lt), M. G. – 341,95 Eur (1180,68 Lt), I. K. – 216,79 Eur (748,54 Lt), Z. S. – 206,89 Eur (714,34 Lt), D. B. – 97,23 Eur (335,73 Lt), J. Š. – 51,49 Eur (177,80 Lt), V. M. – 157,03 Eur (542,20 Lt), I. N. – 235,85 Eur (814,34 Lt), M. J. – 242,27 Eur (836,50 Lt).
Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime išaiškino, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Pažymėtina, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek karjeros valstybės tarnautojams, tiek statutiniams valstybės tarnautojams, todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika. Šiuose sprendimuose LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.
Akcentuotina, kad Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas) Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš Grąžinimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Taigi Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 metais buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Atsižvelgus į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Grąžinimo įstatymą, vertintina, kad dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo pareiškėjų patirti praradimai kompensuotini pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl esant įstatymu nustatytam praradimų kompensavimo mechanizmui, tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu pagrindo nėra. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-31-552/2016)). Tuo tarpu Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.). LVAT formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 4 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismui yra privalomas jurisprudencijos tęstinumas ir sprendimai grindžiamai remiantis jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Konstitucinio Teismo bei LVAT aktualią praktiką, darytina išvada, jog reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei 5 procentų palūkanas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.