- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-356-485/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30399-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendis buvo pakeistas ir už nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2022 m. gegužės 3 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu nuteistajam J. S. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nustatytų aplinkybių visuma Komisijai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. S. advokato skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo advokatas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį bei Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, nėra atlikta aplinkybių analizė bei vertinimas, kyla abejonių ar pagristai J. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kadangi Komisija neteisingai konstatavo vis dar neva egzistuojančius kriminogeninius veiksnius - nepastovi gyvenamoji vieta, darbo patirties stoka, neturi profesinės kvalifikacijos, turi problemų dėl skaitymo, rašymo ir kt. Teismas neatkreipė dėmesio, jog J. S. nustatytas tik 15 procentų darbingumas, todėl neįgaliojo asmens darbinės patirties stoką nėra teisinga laikyti kriminogeniniu veiksniu. Akivaizdu, kad iki pat bausmės pabaigos jis jokios darbo patirties nebeįgis. Skunde nesutinkama su kito kriminogeninio veiksnio - nepastovios gyvenamosios vietos, vertinimu, ir nurodoma, kad gyvenamosios vietos keitimo faktas nieko nereiškia ir tai šiuo konkrečiu atveju nuteistasis neturėtų būti vertinamas neigiamai. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad J. S. šiuo metu gydomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.
4.2. Skunde advokatas nurodo, kad netinkamai buvo vertinama ir nuteistojo gyvenamosios vietos keitimas. Komisijos nutarime pažymėta, jog nuo 2018-01-16 J. S. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini|) , t. y. iki bausmės pradžios jis jau keturis metus gyveno pastovioje gyvenamojoje vietoje. Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kad J. S. gyvena socialiniame būste. Skundo autoriaus nuomone, taip pat nepagrįsta apylinkės teismo išvada dėl pakartotinio priešingo teisei elgesio, kuris atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į įstatymų laikymąsi, nes J. S. nebuvo nuteistas beveik dvidešimt metų po paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Nuteistojo advokato teigimu, apylinkės teismas, nustatant kriminogeninius veiksnius, Komisijos padarytų klaidų neištaisė, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta ir turi būti panaikinta. J. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštarautų teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Živilė Gecevičienė prašo nuteistojo J. S. advokato skundą atmesti.
Nuteistojo J. S. gynėjo, advokato Edmundo Jonušo skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. S. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų J. S. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
9. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nedalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamose socialinio užimtumo programose. Jis pasižymi savikontrolės trūkumu ir impulsyviu veikimu, taip pat išskirtinai kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, jo elgesys rodo daugiau atsainų, nesureikšminantį požiūrį į teisės pažeidimus, atsakomybės vengimą ir sunkumus laikantis nustatytų apribojimų. Jis apibūdinamas kaip asmuo, linkęs kartoti tas pačias klaidas, nėra linkęs į gilesnę savianalizę, stebimas apsunkintas socialinių situacijų vertinimas – klaidingai interpretuoja kitų veiksmus, jo požiūris labiau kategoriškas. Nors nuteistasis ir teigia norintis turėti stabilius asmeninius santykius, užsiimti naudinga veikla, tačiau konkrečių tikslų ir siekių neišsako, jaučiamas įprotis gyventi šia diena, taip pat savęs nuvertinimas dėl neįgalumo. Pagal turimą informaciją apie nuteistąjį, galima teigti, kad jis pasižymi savikontrolės trūkumu ir impulsyviu veikimu pratrūkus emocijoms ir stokojant tarpasmeninių bei problemų sprendimų įgūdžių. Neabejotina, kad šios nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ateityje, todėl jų sprendimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra būtinas. Nuteistasis J. S. bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo skatintas, vieną kartą buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtas papeikimas. Neigiamai nuteistąjį apibūdina ir informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, iš kurios matyti, kad nuteistasis nedalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamose socialinio užimtumo programose, kas Komisijos buvo vertinama kaip nuteistojo nenoras spęsti turimų problemų susijusių su savitvardos stoka, nenoru įsitraukti į bendruomeninę veiklą, siekiant pozityvios priešingo teisei elgesio korekcijos.
10. Skunde nuteistojo advokatas pažymi, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog J. S. pakartotinį priešingą teisei elgesį pagrindžia jo ankstesnis teistumas, nes jis nebuvo nuteistas beveik dvidešimt metų po paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas dėl šios aplinkybės išsamiai ir argumentuotai pasisakė, ir darydamas išvadą apie neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančius faktus, šią aplinkybę vertino ne kaip išskirtinę, turinčią esminės įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo taikymo priėmimui, o kartu su kitomis, nuteistojo asmenybę charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors aplinkybės, susijusios ir su veika, už kurios padarymą J. S. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni jo teistumai, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, teistumai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
11. Skunde nesutinkama ir su kito kriminogeninio veiksnio - nepastovios gyvenamosios vietos, vertinimu, ir nurodoma, kad nuteistojo gyvenamosios vietos keitimo faktas nieko nereiškia ir tai šiuo konkrečiu atveju nuteistasis neturėtų būti vertinamas neigiamai. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad tuos pačius teiginius dėl šio kriminogeninio veiksnio advokatas buvo išdėstęs ir apylinkės teismui dėl Komisijos nutarimo, ir dėl šio skundžiamoje nutartyje buvo argumentuotai atsakyta. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, nuteistasis J. S., būdamas laisvėje pastovios gyvenamosios vietoje neturėjo, jas ne kartą keitė, dėl šios priežasties atliekant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, gyvenamosios vietos nepastovumas, J. S. asmenybės vertinimo kontekste, pagrįstai buvo nustatytas kaip jo nusikalstamo elgesio raiškai įtakos turintis kriminogeninis veiksnys. Taip pat skundžiamoje nutartyje pasisakyta ir dėl nuteistajam nustatyto kriminogeninio veiksnio – darbinės patirties stokos, todėl plačiau aukštesnysis teismas apie tai taip pat nepasisako, sutikdamas su išvada, jog aplinkybė apie nuteistojo darbinės patirties neturėjimą yra patvirtina objektyviais bylos duomenimis ir ji pagrįstai vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas nuodugniai ir objektyviai išanalizavo visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, ką patvirtina tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam J. S. konstatuoti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, susiję su finansiniais įsipareigojimais bei problemomis dėl alkoholio vartojimu, teismo buvo pripažinti nustatytais nepagrįstai, konstatavus, jog pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog jo atžvilgiu būtų priteisti civiliniai ieškiniai ar proceso išlaidos ir kad nuteistojo atžvilgiu pataisos įstaigoje taip pat nėra gauta ir vykdomųjų dokumentų, taip pat nesant duomenų, jog nuteistasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo.
12. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vien paminėtų dviejų kriminogeninių veiksnių nenustatymas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad J. S. savo elgesį šiuo metu koreguoja išimtinai teigiama linkme. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, J. S. yra nustatyta visa eilė kitų kriminogeninių veiksnių, iš kurių trys statiniai, ir daugiau nei dešimt dinaminių, o apsauginio, mažinančio nusikalstamumą veiksnio, nenustatyta nei vieno, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė.
13. Kadangi lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis J. S. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį, mąstymą, aktyvesnis dalyvavimas kuo įvairesnėse pozityvaus užimtumo priemonėse, kad būtų formuojami nuteistojo įpročiai laisvalaikį leisti užsiimant pozityviomis veiklomis. Apygardos teismo vertinimu, visi aukščiau aptarti duomenys, į kuriuos taip pat atsižvelgė ir apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo gynėjo skundo dėl Komisijos nutarimo, kelia pagrįstu abejonių, kad šiuo metu nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis jau galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis laikydamasis teisės aktų reikalavimų.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią J. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo ar jo atstovo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
15. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo J. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.