Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulis 2009 m. sausio 10 d. surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2009 m. sausio 10 d., apie 23:10 val. Vilniuje, Vaikų g. 10, vairavo automobilį VW Passat, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,79 promilės). Šiais veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

II.

J. S. kaltu dėl inkriminuojamo jam teisės pažeidimo padarymo neprisipažino ir parodė, kad policijos pareigūnai tikrindami jo neblaivumą specialiomis priemonėmis apdorojo matavimo prietaiso antgalį dėl ko tikrinimo rezultatas buvo klaidingas. Matavimo prietaiso patikra buvo atlikta 2008 metų rugpjūčio mėnesį, todėl jis galėjo išsikalibruoti. Be to, policijos pareigūnai pažeidė jo teises, nes neleido pasitikrinti girtumo dar kartą. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas užtruko ilgiau nei 1 valandą, jis prarado galimybę pats savarankiškai pasitikrinti girtumą paimant tyrimui kraują Priklausomybės ligų centre. Taip pat J. S. prašė, jei bus nubaustas, paskirtos baudos mokėjimą išdėstymą išdėstyti maksimaliam laikotarpiui, kadangi jis šiuo metu nedirba ir neturi pajamų paskirtai baudai sumokėti.

Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į J. S. asmenybę, o būtent į tai, kad jis anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas. J. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas vadovaudamasis ATPK 20 straipsniu J. S. paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje nustatytą bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą minimaliam laikotarpiui.

Atsižvelgdamas į J. S. prašymą teismas jam paskirtos baudos mokėjimą nutarė išdėstyti 5 mėnesių laikotarpiui, kadangi, jis niekur nedirba ir neturi pinigų paskirtai baudai sumokėti (ATPK 313 str. 4 d.).

III.

Nebuvo įvertinta bendra J. S. būklė pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą neblaivumo nustatymo metodiką, kaip to reikalauja Policijos patrulių veiklos instrukcija.

Policijos pareigūnai atsisakė pakartotinai atlikti neblaivumo tikrinimo procedūrą.

Neblaivumo tikrinimo procedūra buvo atlikta su panaudotu antgaliu, kadangi prie J. S. jis nebuvo pakeistas.

Policijos pareigūnai atsisakė pristatyti J. S. į medicinos įstaigą išsamesniam tikrinimui.

Automobilis netrukdė transporto ar pėsčiųjų eismui ir kitaip nepažeidė kitų asmenų teisių, todėl nagrinėjamu atveju ATPK 269 straipsnio 7 dalis nesuteikė pareigūnams teisės nutempti automobilį.

Nebuvo surašytas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad J. S. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta teisėtai, remiantis bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo pripažinti, kad policijos pareigūnai, tikrindami J. S. neblaivumą, pažeidė 2006 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatas.

Taisyklių 2 punktas neblaivumo tikrinimą apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmus, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 4 punktas). Policijos pareigūnai pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Taisyklių 5 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, sistemiškai aiškinant nurodytas Taisyklių nuostatas, policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnai neprivalo pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–1018/2008).

Byloje nėra duomenų, kad J. S. vengė neblaivumo nustatymo, ar kitaip nebuvo įmanoma objektyviai atlikti neblaivumo patikrinimo, todėl aplinkybė, kad policijos pareigūnai atsisakė pakartotinai tikrinti neblaivumą, ar nepristatė jo į medicinos įstaigą, nėra reikšminga padaryto pažeidimo kvalifikavimui.

J. S. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu Alcotest 7410. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti alkotesterio Alcotest 7410 spausdintuvo parodymais, kadangi alkotesteriui Alcotest 7410 buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 0404327, galiojęs iki 2009 m. kovo 18 d. (b.l. 6). Teisėjų kolegija pažymi, kad J. S., nesutikdamas su alkotesterio parodymais, turėjo teisę remiantis Taisyklių 27 punktu savarankiškai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.

Dėl galimų kitų J. S. teisių pažeidimų, neturinčių įtakos pažeidimo kvalifikavimui, jis galėjo skųsti policijos pareigūnų veiksmus ATPK 271 straipsnyje numatyta tvarka.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.