- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-644-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. O. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Ieškovas
- O. K.
- Advokatai
- Edgaras Jautakis
- Kategorijos
- 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, atsakovei V. O. S., trečiajam asmeniui A. S. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei V. O. S., tretieji asmenys A. S. ir A. S. dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b.l. 77-78) prašė priteisti iš atsakovės 7 631 Lt žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise iki 2008-12-23 priklausė žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojosi su atsakovės sklypu, kuriame ji ganė gyvulius, o gyvuliai nuolatos gadino vielinę tvorą, kuria buvo aptvertas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Ieškovė kelis sykius tvorą taisė savo lėšomis. Kadangi atsakovė naminius gyvūnus pririšdavo taip, kad šie turėjo galimybę apgadinti ieškovės tvorą, ir tai darė tyčia, privalo atlyginti ieškovės patirtą turtinę žalą dėl jos turto apgadinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta ieškinyje nurodyta žala. Teismas savo išvadas grindė tuo, kad pati ieškovė pripažino, jog tvoros neremontavo ir nesiruošia to daryti, kadangi sodybą jau pardavė. Reikalavimą grindė padarytos žalos įvertinimo ataskaita Nr. 09-04/01, kuri patvirtina faktą kiek reikėtų statybos resursų suremontuoti tvorą, t.y. pakeisti ją nauja. Šioje ataskaitoje visiškai neįvertintas tvoros nusidėvėjimo dydis. Taip pat nepaneigta galimybė, kad ieškovės nurodyti tvoros apgadinimai buvo dar iki 2007 m. pavasario, kaip nurodė atsakovė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė O. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad teisę į žalos atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turto savininkas. Tiek žalos padarymo dieną, tiek ieškinio padavimo dieną ji buvo turto savininkė, todėl būtent ji turi teisę į žalos atlyginimą. Taip pat ieškovės teigimu, teismas netinkamai taikė CK 6.248 str. 1 d. Atsakovė nepaneigė kaltės prezumpcijos, priešingai, teisme paaiškino, kad ji rišo prie tvoros savo naminius gyvūnus, niekas kitas be jos to nedarė ir niekam nebuvo leidusi tai daryti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tvora buvo apgadinta iki 2007 m. pavasario arba, kad tai padarė kas nors kitas. Ieškovė prašė priteisti ne išlaidas, bet atkūrimo (remonto) kaštus, o byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių jų dydį, nurodytą žalos įvertinimo ataskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kad atsakovės veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės (deliktinės) atsiradimo sąlygos. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos apgadinant vielos tvorą, juosiančią namų valdą, kuri gretima su atsakovės namų valda. Ieškovė nurodė, kad tvorą apgadino atsakovės naminiai gyvūnai – karvė ir arklys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinio pareiškimo metu buvo gretimos su atsakove namų valdos savininke. Iškėlus bylą teisme ieškovė nuosavybės teises į namų valdą perleido tretiesiems asmenims A. S. ir A. S. 2008-12-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 50-54).
Kaip žinoma, pagal CK 6.249 str. 1 d. įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius), netiesioginius ir negautas pajamas. Ieškovė patirtos žalos dydį įrodinėjo 2009-04-02 UAB „Skena“ ataskaita Nr. 09-04/01, kurioje konstatuota, kad sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). vielos tinklo tvoros suremontavimui reikia 7631 Lt. Kolegija sprendžia, kad tokie nuostoliai galėtų būti laikomi tiesioginiais, jeigu ieškovė būtų suremontavusi tvorą ar turėjusi galimybę tai padaryti ateityje. Vienok, byloje nebuvo ginčo, kad vielinė tvora nesuremontuota. Šį faktą patvirtina paminėtos ataskaitos duomenys, antstolės Danutės Marčiukaitienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su 15 foto nuotraukų bei atsakovės pateiktos foto nuotraukos. Ieškovė savo nuosavybę perleido tretiesiems asmenims tvoros nesuremontavusi, todėl tiesioginių nuostolių nepatyrė.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata dėl ieškinio atmetimo, ieškovei neįrodžius tiesioginių nuostolių ir jų dydžio. Apeliantė nurodė reikalavusi tvoros atkūrimo (remonto) kaštų, tačiau kaip jau minėta, nuosavybės teisę į ginčo turtą ieškovė perleido tretiesiems asmenims, todėl turtu, kurį galima būtų atkurti (suremontuoti) ieškovė jau nedisponuoja. Pažymėtina, kad turto atkūrimo kaštai, ne kas kita kaip būtinos išlaidos pakenkimui pašalinti ir yra žalingų pasekmių sąlygoti tiesioginiai nuostoliai. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teisę į žalos atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turto savininkas, tačiau priimant teismo sprendimą ieškovė jau nebuvo šio turto savininkė. Ieškovei perleidus turtą, galėjo būti įrodinėjami netiesioginiai nuostoliai, tai yra negautos pajamos, sąlygoję mažesnę sandorio kainą. Tačiau ieškovė patikslinto ieškinio, kuris buvo pareikštas jau po nuosavybės teisės perleidimo, tuo negrindė (b.l. 77-78).
Remiantis CPK 176 str., 185 str., teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 str. bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti žalos atsiradimo faktą, kad šią žalą padarė atsakovės naminiai gyvūnai ir žalos dydį. Dėl pirmiau nurodytų argumentų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio - tiesioginių nuostolių, perleista nuosavybe jau nedisponuoja, o netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) neįrodinėjo. Dėl pačio žalos padarymo fakto būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė nematė tvoros apgadinimo įvykio (b.l. 107). Tretysis asmuo A. S. paaiškino, kad tvora susidėvėjusi gal 50 %, nes pastatyta 1993 m. (b.l. 129). Sodybą ieškovė pirko 2000 m., todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog tvora buvo apgadinta jos patikslintame ieškinyje nurodytu laikotarpiu – nuo 2007 m. pavasario iki 2008 m. žiemos. Pažymėtina, kad apeliantė be pagrindo laiko, kad pareigą įrodinėti, jog tvora buvo apgadinta iki ieškovės nurodomo laikotarpio, turėjo atsakovė. Atsakovė, kaip naminių gyvūnų savininkė, ginčo teisiniam santykiui taikant CK 6.267 str. 1 d. nuostatas, kur nurodoma, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės šioje byloje turėjo įrodyti, kad būdama naminių gyvūnų - karvės ir arklio savininke, garantavo jų priežiūrą ir laikymą taip, kad jos gyvūnai nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių (kaimynų) ramybei, sveikatai, (gyvybei) ir nepažeistų kitų šalia gyvenančių asmenų teisių ir jų teisėtų interesų kaip to reikalauja ,,LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo” 5 str. 2 d. ir 17 str. 4 dalis. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina faktą, kad atsakovės karvė bei arklys ganėsi netoli vielinės tvoros, skiriančios namų valdas, tačiau vien šio fakto užfiksavimas foto nuotraukose nepatvirtina ieškovės nurodomo jos apgadinimo laiko ir aplinkybių. Ieškovės liudytojas A. V. patvirtino matęs arklį, stovintį netoli tvoros, tačiau, kad jis gadintų tvorą nematė (b.l. 109). Kad gyvuliai gadintų tvorą nematė ir liudytojai E. V. bei S. S.. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų dėl įvykių, kurių metu buvo apgadinta ginčo vielinė tvora, apie kurios didelį susidėvėjimą paaiškino ne tik ieškovės atstovas, atsakovė bei tretysis asmuo, bet ir liudytojai. Tenka paminėti, kad šalių nesutarimas susijęs ne tik netoli tvoros besiganančiais atsakovės gyvūnais iš vienos pusės, bet ir kitoje tvoros pusėje stovinčiais trečiųjų asmenų bičių aviliais (foto nuotraukos, b.l. 14, 87, 90). Atsakovė pateikė į bylą veterinarijos gydytojo R. K. pažymą apie tai, kad atsakovės arklys 2008-08-11 buvo kritinės būklės dėl daugybinio bičių sugėlimo (b.l. 92). Atsakovė nurodė, kad ieškovė bylą teisme iškėlė šio įvykio įtakota, siekdama pati išvengti žalos atlyginimo.
Kaip žinoma, pagal civiliniame procese taikomus šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi ar grindžia savo reikalavimus, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių pateiktus įrodymus (CPK 12, 17 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), nepažeidė įrodymų pusiausvyros principo, o būtent šie teisės taikymo aspektai sudaro apeliacijos dalyką. Prienų rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str.1 d.1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas patyrė 13,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nepatenkinus apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. K. valstybei 13,05 Lt (trylika litų 05 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.