Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv.Kazimirai Kanišauskienei, suinteresuotam asmeniui J. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. Z. pareiškimą dėl įrašo gimimo liudijime ištaisymo anuliavimo, suinteresuoti asmenys J. K., P. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas L. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2008-11-29 išvadą, kurios pagrindu įraše apie J. Z. gimimą, įrašyto 1955-02-25 Nr. 737, buvo padaryti papildymai ir ištaisymai, taip pat išduotas naujas gimimo liudijimas, neteisėta, o įrašus anuliuoti. Pareiškėjas nurodė, kad įrašas apie tėvą sesers J. K. gimimo liudijime po tėvo mirties buvo padarytas neteisėtai. Pažymėjo, kad yra iškelta byla dėl tėvo testamento pripažinimo negaliojančiu, ginčijama tėvystė, kadangi pagal tėvo liniją pareiškėjas ir J. K. nėra brolis ir sesuo.

Suinteresuotas asmuo J. K. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad ji gimė santuokos metu, todėl jos tėvas yra motinos sutuoktinis tiek pagal galiojusį įstatymą, tiek pagal galiojantį įstatymą. Nurodė, kad civilinės metrikacijos skyrius gimimo liudijime pakeitimais ištaisė klaidą. Pabrėžė, jog iki tėvo mirties pareiškėjas neginčijo, o po tėvo mirties ginčija sesers tėvystę. Nurodė, kad norėdama sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, ji gavo gimimo liudijimą su teisingais įrašais apie tėvą, iki tol įrašas apie tėvystę nebuvo aktualus.

Suinteresuotas asmuo P. M. nurodo, kad jos abiejų vaikų L. Z. ir J. K. tėvas yra vienas ir tas pats asmuo. Gimus dukrai, vaikų tėvas V. Z. buvo išvykęs į Maskvą, todėl pildant gimimo liudijimą, ji metrikacijos įstaigoje pasakė tik tėvo vardą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad 2008-12-12 Vilniaus m. CM skyrius padarė įrašą J. Z. gimimo liudijime (b.l.7). Iš pateiktos gimimo įrašo ištaisymo bylos (b.l.22-37) teismas nustatė, kad J. K. kreipėsi dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo (b.l.23), nes 1955-02-25 gimimo liudijime (b.l.24) jos tėvu įrašytas asmuo buvo pavadintas „Vladimir“. Sutuoktuvių akto įrašas (b.l.26,27) įrodė, kad vaiko motina buvo susituokusi su V. Z.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas paaiškino, kad įrašas ištaisytas vadovaujantis norma, jog santuokos metu atsiradusio vaiko tėvas yra sutuoktinis bei LR Teisingumo ministro 2008-07-22 patvirtintomis taisyklėmis Nr.1R-294. Pareiškėjas L. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių dėl įrašo sesers gimimo liudijime anuliavimo (b.l.13,14), tačiau jo prašymas buvo atmestas (b.l.15). Teismas pareiškimą atmetė, vadovaudamasis LR CK 3.149 str. 1 d., kadangi pareiškėjas ginčijo įrašą J. Z. (K.) gimimo liudijime, naudodamas LR CPK XXXII skyriaus institutą. Pažymėjo, jog LR CK 3.149 str. 1 d. nurodyta, kad duomenis gimimo įraše apie tėvą leidžiama nuginčyti teismo tvarka. Pareiškėjas neturėjo teisės, naudodamas LR Teisingumo ministro 2008-07-22 patvirtintomis taisyklėmis Nr.1R-294 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalauti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pakeistų kito asmens sesers civilinės būklės akto įrašą. Teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas tokių ginčų sprendimui numatė ginčo teiseną, naudojantis ieškinio institutu, nes vaiko tėvu įrašytas pagal įstatymą motinos sutuoktinis. Taip pat teismas pabrėžė, jog pareiškėjas iškeltoje civilinėje byloje dėl testamento negaliojimo turi ginčyti tėvystę, o ne iškilusiam ginčui dėl tėvystės spręsti naudoti civilinės būklės aktų anuliavimo institutą. Pareiškėjo procesiniame dokumente išdėstytas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su J. K. (Z.) įstatymo saugomais interesais ir jos turimų teisių ir pareigų negalima pakeisti reikalaujant, kad civilinės metrikacijos skyrius anuliuotų įrašą apie tėvą gimimo liudijime.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2008-11-29 išvada, kurios pagrindu įraše apie J. Z. gimimą, įrašyto 1955-02-25 Nr. 737 buvo padaryti papildymai ir ištaisymai, taip pat išduotas naujas gimimo liudijimas, neteisėta, o įrašus anuliuoti; 2) atkurti 1955-02-25 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje Nr. 737 padarytą pirminį J. Z. gimimo įrašą, nustatantį, kad jos tėvas yra asmuo, vardu Vladimiras, o motina – P. Z.. Mano, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog remiantis LR CK 3.149 str. ir Civilinės metrikacijos taisyklių 23 p., duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ir tėvą leidžiami nuginčyti tik teismine tvarka, todėl bet kokie įrašo pakeitimai kitokia tvarka yra neleistini. Pažymėjo, jog nuo pat vaikystės buvo aišku, kad sesers tėvas buvo ne pareiškėjo tėvas, bet kitas asmuo vardu Vladimiras, tai patvirtina ir sesers gimimo liudijime 1955-02-25 Nr. 737 padarytas įrašas. Šis įrašas buvo padarytas tuo metu galiojusio Lietuvos TSR teritorijoje RTFSR Santuokos, Šeimos ir Globos įstatymų kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Įrašas egzistavo daugiau nei 50 metų ir buvo žinomas mirusiam tėvui bei suinteresuotiems asmenims. Šie duomenys galėjo būti nuginčyti tik teismine tvarka, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius grubiai pažeidė įstatymines normas. Pažymėjo, jog tokiu būdu suinteresuotas asmuo J. K. neteisėtai panaudojo civilinės būklės aktų papildymo, pataisymo institutą ir tokiu būdu mirusiajam asmeniui nustatė tėvystę.

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pareiškėjas yra jos vyresnysis brolis. Pareiškėjas klaidina teismą, tvirtindamas, kad nuo vaikystės žinojo, jog J. K. tėvas yra ne V. Z., o kitas asmuo vardu Vladimiras. Nei tėvas, nei motina nebuvo užsiminę, jog J. K. tėvas yra kitas asmuo. Pareiškėjas sužinojęs, jog tėvas testamentu vieno kambario butą paliko motinai, savo sutuoktinei P. M., pradėjo bylinėtis dėl tėvo palikimo. Šiuo metu vyksta bylos nagrinėjimas dėl V. Z. testamento pripažinimo negaliojančiu. Be to, apeliantas pretenduoja į privalomąją palikimo dalį, kurios dydis priklauso nuo įpėdinių pagal įstatymą skaičių. Pažymėjo, jog teismas tenkino J. K. pareiškimą paskirti ją tėvo globėja ir turto administratore. Remiantis LR CK 2.10 str. 3 d. tokia teisė suteikiama asmens sutuoktiniui, pilnamečiams vaikams, tėvams bei globos institucijai ir prokurorui. Apeliantas tą gerai žinojo ir šio pareiškimo neginčijo. Pažymėjo, jog gimimo liudijime buvo padaryta akivaizdi klaida, kadangi dukters gimimo metu tėvai buvo susituokę ir vien tėvo vardo (be pavardės ir tautybės) nurodymas negali būti vertinamas kaip vaiko tėvo duomenų įrašymas, kadangi neįmanoma identifikuoti žmogaus tik pagal vardą.

Suinteresuotas asmuo P. M. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, jog apeliantas L. Z. ir J. K. yra jos su V. Z. vaikai. Gimus dukrai, tėvas buvo išvykęs, jo dokumentų neturėjo, todėl Civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnai pagal P. M. pageidavimą įrašė tėvo vardą kaip Vladimir – lietuviško vardo Vladas rusišką variantą. Pažymėjo, jog apeliantas pradėjo bylinėtis po tėvo mirties dėl testamento pripažinimo P. M. naudai negaliojančiu ir pretenduoja į palikimo privalomąją dalį, kurios dydis priklauso nuo įpėdinių pagal įstatymą skaičių. Būtent šiomis aplinkybėmis apeliantas motyvuoja savo teisę apskųsti ištaisymus J. K. gimimo liudijimo dokumentuose.

Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius su apelianto skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Pažymėjo, jog Civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo, papildymo, pakeitimo tvarką reglamentuoja LR civilinis kodeksas ir LR teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. l R-160 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės (LR teisingumo ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 1R-294 nauja redakcija). Nurodė, jog J. Z. gimimo įrašas buvo papildytas, ištaisytas, vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklių 109.1 punktu, kuriame nustatyta, kad civilinės būklės akto įrašas pildomas naujai paaiškėjusiais duomenimis apie asmenį ir jo tėvus, ir 109.5 punktu, kuriame nustatyta, kad civilinės būklės akto įrašas ištaisomas, jeigu padaryta klaida registruojant civilinės būklės aktą. Taip pat nurodė, kad pagal teisės aktus, registruojant vaiko, gimusio santuokoje, gimimą, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Kadangi registruojant J. Z. gimimą, vaiko gimimo įraše skiltyje „Duomenys apie tėvą“ buvo įrašytas tik vardas – Vladimir, todėl buvo padaryta klaida. 2008-11-29 esant pakankamam pagrindui dėl J. Z. įrašo Nr. 737, įrašyto 1955-02-25 Vilniaus m. CM skyriuje, papildymo, skiltyje „Duomenys apie tėvą“ vardas Vladimir buvo ištaisytas į Vladas, įrašyta pavardė Z. ir tautybė lietuvis.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, be to, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pareiškėjas savo pareiškimu, nesutikdamas su suinteresuoto asmens J. K. gimimo akto įrašo ištaisymu, iš esmės ginčija savo tėvo V. Z. tėvystę suinteresuotam asmeniui J. K.. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo tėvai V. Z. ir P. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l.26-27, 29-30). Santuoka tarp pareiškėjo tėvų buvo nutraukta 1986-01-14 (b.l.28). Pagal bendrą teisėje galiojantį principą visi santuokoje gimę vaikai automatiškai pripažįstami ir laikomi abiejų sutuoktinių vaikais, atitinkamai santuokoje gimusių vaikų gimimo aktų įrašuose tėvais turi būti nurodomi vaiko motina ir jos sutuoktinis, kol įstatymų nustatytą tvarka šie duomenys nepaneigiami. Minėtas šeimos teisės principas galiojo tiek pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. K. gimimo metu, tiek šiuo metu. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), t.y. tėvams būnant santuokoje, todėl jo tėvais buvo nurodyti V. Z. ir P. Z. (b.l.8-10). Suinteresuotas asmuo J. K. (mergautinė pavardė Z.) gimė (duomenys neskelbtini) (b.l.7, 24-25, 33-34), t.y. taip pat V. Z. ir P. Z. būnant santuokoje. Todėl suinteresuoto asmens tėvai pagal minėtąjį principą taip pat yra V. Z. ir P. Z., kol V. Z. tėvystė nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Todėl akivaizdu, kad suinteresuoto asmens gimimo įraše, sudarytame 1955-02-25, buvo padaryta klaida, kurią Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyrius ištaisė bei išdavė naują gimimo liudijimą. Šias aplinkybes bei tai, kad J. K. tėvas yra V. Z., patvirtino suinteresuotas asmuo P. M. bylos nagrinėjimo metu. Netiesiogiai, kad pats V. Z. J. K. pripažino savo dukra, patvirtina ir V. Z. 1992-04-29 surašytas testamentas, kuriame V. Z. suinteresuoto asmens J. K. dukrą D. K. pripažįsta savo anūke (b.l.46-47). Tai, kad suinteresuotas asmuo J. K. dėl civilinės būklės akto (gimimo įrašo) ištaisymo kreipėsi tik 2008 m., teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi, kadangi įstatymas neriboja termino, iki kada gali būti kreipiamasi dėl civilinės būklės akto klaidos ištaisymo ar papildymo. Kaip nurodė suinteresuoti asmenys, keisti minėtų duomenų būtinybės anksčiau nebuvo. Todėl Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai, vadovaudamasis LR Teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr.1R-294 patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių 109.1 p. ir 109.5 p., ištaisė suinteresuoto asmens J. K. gimimo įrašo aktą.

Pagal LR CPK 514 str. 4 d. pareiškimą dėl civilinės būklės akto papildymo, pakeitimo, anuliavimo turi teisę paduoti kiekvienas asmuo, jeigu civilinės būklės akto taisymas, papildymas, pakeitimas ar pan. yra tiesiogiai susijęs su pareiškimą padavusiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju J. K. gimimo akto įrašo papildymas, keitimas ar anuliavimas tiesiogiai susijęs tik su pačiu suinteresuotu asmeniu J. K., o su pareiškėju tiesiogiai nėra susijęs. Pagal minėtą LR CPK 514 str. 4 d. kiti suinteresuoti asmenys tokį pareiškimą gali paduoti, jeigu civilinės būklės akto neįregistravus, akto įrašo neatkūrus, nepapildžius, nepakeitus, neištaisius ar neanuliavus bus pažeistos šių asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba jeigu jiems dėl to atsiras tam tikros pareigos. Suinteresuoto asmens J. K. gimimo akto įrašas jokių pareigų pareiškėjui nesukuria, teisių iš jo neatima, jo teisių ir teisėtų interesų tiesiogiai nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, manydamas, kad J. K. tėvu nėra pareiškėjo tėvas V. Z., turi teisę ginčyti tėvystę įstatymo nustatyta tvarka, pareikšdamas ieškinį ginčo teisenos tvarka, nes pagal LR 3.149 str. 1 d. duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. LR CK 3.151 str. 3 d. suteikia pareiškėjui, kaip mirusio V. Z. įstatyminiam įpėdiniui, ginčyti V. Z. tėvystę. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, siekdamas nuginčyti savo tėvo V. Z. tėvystę J. K., turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, pareikšdamas ieškinį, tačiau neturi teisės reikalauti ištaisyti J. K. gimimo akto įrašą LR CPK XXXII skyriaus nustatyta tvarka. Būtent tokį pareiškėjo teisių gynimo būdą numato įstatymas. Dėl nurodytų motyvų kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus pareiškėjo apeliacinė skundą, iš jo suinteresuotiems asmenims J. K. ir P.M. priteistina po 250 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b.l. 68-69, 72-73) (LR CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.), taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 12,65 Lt, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo L. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui P. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) taip pat 12,65 (dvylika litų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.