Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-24 · Byla Nr. N-575-793-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-24
Bylos Nr.
N-575-793-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575 – 793/2009Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2007 m. lapkričio 28 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad A. K., būdamas UAB „Bengina“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, 2007 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė su O. S. darbo sutartį Nr. 62, kuria šalys susitarė dėl Bendrovės vyriausiosios buhalterės pareigų, 750 litų mėnesinės algos, mokamos vieną kartą per mėnesį 15 einamojo mėnesio dieną, nustatė, kad dirbama 10 val. per savaitę, leido O. S. nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. dirbti Bendrovės vyr. finansininkės pareigose neįregistravus darbo sutarties Bendrovės registravimo žurnale bei tinkamai neįforminus, t. y. nesiimdamas jokių priemonių įteisinti darbo teisinius santykius, leido O. S. nelegaliai dirbti. Tokia veika padarytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

II.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 4000 litų baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartis Nr. 62 patvirtina, kad UAB “Bengina“ direktorius A. K. ir O. S. sudarė darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad O. S. priimama dirbti į Bendrovę vyriausiosios finansininkės pareigose neterminuotam laikui, darbdavys įsipareigoja mokėti 750 litų mėnesinę algą, nustatoma 10 valandų darbo savaitė. Sutartis pasirašyta UAB “Bengina“ direktoriaus A. K. ir O. S., patvirtinta bendrovės antspaudu, (b. l. 11, I t.). Pažymėjo, kad UAB „Bengina“ darbo sutarčių registravimo žurnalas patvirtina, kad jame nėra įregistruota darbo sutartis Nr. 62 su O. S. Registravimo žurnalo 62 eilutėje yra įregistruota darbo sutartis Nr. 62 sudaryta su S. S. 2007 m. spalio 11 d. (b. l. 16-17, I t.). UAB „Bengina“ darbo pažymėjimų registravimo žurnalas patvirtina, kad O. S. darbo pažymėjimas neišduotas (b. l. 14-15, I t.). UAB „Bengina“ 2007 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad O. S. nėra įrašyta į žiniaraštį (b. l. 18; I t.). 2007 m. spalio 11 d. darbo sutartis Nr. 62 patvirtina, kad UAB „Bengina“ direktorius A. K. sudarė darbo sutartį su S. S., kuri priimta į darbą vyr. finansininkės pareigoms (b. l. 12-13; I t.). Duomenys iš Sodros duomenų bazės patvirtina, kad UAB „Bengina“ darbuotojų sąraše O. S. nėra (b. l. 9; I t.). Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis už rugsėjo mėnesį patvirtina, kad O. S. nėra įrašytą į žiniaraštį ir jai atlyginimas nebuvo priskaičiuotas ir išmokėtas (b. l. 21; I t.). UAB „Bengina“ dokumentacija patvirtina, kad įmonės pajamų deklaracijoje, kasos pajamų orderiuose, kasos išlaidų orderiuose už 2007 m. rugsėjo – spalio mėnesius už vyr. finansininką (buhalterį) pasirašydavo A. K. (b. l. 36, 36-41, 43, 44, 46-65, I t.) arba nėra jokio parašo (b. l. 42, 43-46; I t.). 2007 m. rugsėjo 20 d. Įgaliojimas patvirtina, kad A. K., UAB „Bengina“ direktorius, įgaliojo O. S. sudaryti Valstybinei mokesčių inspekcijai naują sutartį dėl deklaracijų teikimo elektroniniu būdu dėl vyr. finansininkių pasikeitimo.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėjo, kad ATPK 41³ straipsnio norma „Nelegalus darbas“ yra blanketinė. Teismas nurodė DK 98, 93, 99 straipsnius ir konstatavo, kad nelegalaus darbo kaip pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu yra kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso darbo sutartį sudariusiems asmenims. Antra, nelegaliu darbu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti visų asmenų teises naudotis jiems priklausančiomis darbo srityje teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, taip pat užtikrinti mokesčių, kylančių iš darbo sutarties fakto, mokėjimą. Teismas priėjo prie išvados, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutartiems požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.), kai dėl to padaroma žala ar kyla žalos grėsmė asmenų teisėms pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis darbo srityje, taip pat padaroma žala ar kyla žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti darbo srityje, taip pat užtikrinti mokesčių mokėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog vertinat administracinio pažeidimo objektyviuosius požymius, nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Bengina“ direktorius A. K. ir O. S. sudarė darbo sutartį Nr. 62, kuria susitarė dėl priimamos į darbą O. S. pareigų, darbo laiko, atlygio už darbą ir kitų sąlygų. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad O. S. pradeda dirbti nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbo sutartyje buvo susitarta dėl sutrumpinto darbo laiko - 10 valandų darbo savaitės. Pažymėjo, kad darbuotojai buvo įteiktas antras sutarties egzempliorius. Konstatavo, kad esant darbo sutarties požymiams, iš tikrųjų buvo sudaryta įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkant darbo sutartis. Sutarties sudarymo fakto teisme neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. Tačiau nustatyta, kad minėta darbo sutartis nebuvo registruota darbo sutarčių registravimo žurnale, O. S. nebuvo įteiktas darbo pažymėjimas, kas šiuo atveju yra DK 99 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Be to, O. S. teisme patvirtino, kad ji nebuvo instruktuota, supažindinta su pareigine instrukcija ir jos nepasirašė. A. K. teisme teigė, kad O. S. realiai nedirbo, pateikė įmonės buhalterinius dokumentus, kurie tariamai patvirtina jo nurodytą aplinkybę. Teismas nurodė, kad A. K. paaiškinimai šioje dalyje yra nelogiški, prieštaringi ir vertino juos kritiškai. Pirminiuose savo paaiškinimuose, duotuose Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnams, A. K. neigė pasirašęs darbo sutartį su O. S., nurodė, jog įgaliojimą išdavė tam, kad ji galėtų pasitikrinti įmonės skolas mokesčių inspekcijoje (b. l. 5; I t.). Panašias jis teigė ir 2008 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu (b. l 69; I t.). Tuo tarpu 2008 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu A. K. paaiškinimai iš esmės skyrėsi nuo minėtų - jis teigė, kad įgaliojimas O. S. buvo duotas dėl internetinės bankininkystės sutarties sudarymo (b. l. 19, II t.). Teismas nurodė, kad byloje esantis įgaliojimas, patvirtina, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. A. K. įgaliojo O. S. sudaryti valstybinėje mokesčių inspekcijoje naują sutartį dėl deklaracijų teikimo elektroniniu būdu dėl vyr. finansininkių pasikeitimo (b. l. 8, I t.). Liudytoja O. S. nurodė, kad ji realiai dirbo įmonėje, atliko pavestą darbą. Liudytoja J. V. teisme nurodė, kad įmonės direktorius pagal skelbimą išsirinko O. dirbti įmonės buhaltere ir ji ją apmokė dirbti „Rivile“ programa. Teismas nenustatė pagrindo, kuris leistų abejoti liudytojos O. S. parodymais, kadangi jos pirminiai paaiškinimai, duoti Institucijos pareigūnams (b. l. 7, I t.), ir paaiškinimai duoti teisme iš esmės nesiskyrė. Nors A. K. teismui pateikė UAB „Bengina“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie jo teigimu patvirtina aplinkybę, kad O. S. bendrovėje nedirbo, nes nėra jos parašų ant pateiktų dokumentų, teismas priėjo prie išvados, kad pateikti dokumentai nepatvirtina A. K. teiginių, kadangi matyti, jog jis pasirašinėjo ant buhalterinių dokumentų už vyr. buhalterę ne tik 2007 m. rugsėjo mėnesį, bet ir 2007 m. spalio mėnesį, kai nustatyta, kad tuo metu įmonėje buhaltere jau dirbo S. S. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie dokumentai aplamai nepasirašyti (b. l. 38- 46, I t.). Apibendrindamas aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nors ir buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau ji nebuvo tinkamai įforminta, A. K. siekė nuslėpti faktą dėl tokios sutarties sudarymo, o pats sutarties sudarymo faktas tapo aiškus tik tada, kai liudytoja O. S. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnus. Teismas nurodė, kad A. K. yra atsakingas už tinkamą darbo sutarčių įforminimą ir priėjo prie išvados, kad UAB „Bengina“ buvo dirbamas nelegalus darbas, o padarytas darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas turėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sudėties objektams – O. S. teisėms ir socialinėms garantijoms ir taip pat kėsintasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti visų asmenų teises naudotis jiems priklausančiomis darbo srityje teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, taip pat užtikrinti mokesčių, kylančių iš darbo sutarties fakto, mokėjimą.

Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, taip pat į pažeidėjo asmenybę (dirba, duomenų, kad būtų teistas ar baustas administracine tvarka, byloje nėra), į gaunamas pajamas, į tai kad nėra atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

III.

A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Nurodo, kad buhalterės pareigybinėje sutartyje numatyta, kad darbo sutartis bei duomenis Sodrai teikia buhalterė, ir pažymi, kad šie darbai nebuvo atlikti, nes O. S. neateidavo į įmonę. Nurodo, kad darbo sutartis nebuvo registruota, nes O. S. neatliko savo pareigų. Pažymi, kad Bendrovės vidaus taisyklėse numatyta, jog instruktavimas, darbo sutarčių registravimas, duomenų Sodrai perdavimas – buhalterės pareiga, o ji žiniaraščių nepildė.

Nurodo DK 99 straipsnį ir konstatuoja, kad įstatymų leidėjas darbo sutarties sudarymą sieja ne su šios sutarties registravimu sutarčių žurnale ar pažymėjimo išdavimu, o su susitarimu dėl pagrindinių darbo sąlygų, todėl teismo teiginys, kad pasirašius darbo sutartį, tačiau neįregistravus jos sutarčių žurnale yra nelegalaus darbo sudėtis, yra nepagrįstas. Nurodo, kad tai turėtų būti vertinama kaip netinkamas dokumentų tvarkymas, ką privalėjo atlikti buhalterė, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad nepažeidė DK 99 straipsnio 3 dalies, nes darbo sutartis buvo pasirašyta, O. S. buvo įteiktas antras sutarties egzempliorius, tik nebuvo išduotas tapatybę patvirtinantis dokumentas, tačiau buvo išduotas oficialus įgaliojimas atstovauti Bendrovę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pati O. S. teisme pripažino ir nurodė, kad darbo sutartis su ja buvo sudaryta, tačiau ji pati atsisakė ją registruoti Sodroje, motyvuodama išlaidomis benzinui.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti A. K. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai. O. S. ir liudytojos J. V. parodymai teisme patvirtina, kad O. S. dirbo bendrovėje vyr. finansininke. Pats A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad O. S. buvo išduotas oficialus įgaliojimas atstovauti Bendrovę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad O. S. neatvykdavo į darbą, nagrinėjamoje byloje reikšmės neturi. Darbuotojos galimai įvykdytos pravaikštos turėjo būti fiksuojamos Bendrovės dokumentuose teisės aktų nustatyta tvarka, o ne atliekant darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimus. Byloje esanti darbo sutartis su O. S. patvirtina, kad buvo susitarta dirbti vyr. finansininkės darbą, buvo nustatyta darbo savaitės trukmė valandomis. Iš byloje esančios darbo sutarties su O. S. matyti, kad už vyr. finansininkės darbą buvo žadamas mokėti darbo užmokestis (b. l. 11, I t.). Nors rašytinė darbo sutartis ir buvo sudaryta, darbuotojai buvo įteiktas antras sutarties egzempliorius, tačiau nebuvo laikomasi kitų darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. darbo sutartis nebuvo registruota darbo sutarčių registravimo žurnale (b. l. 16-17), O. S. nebuvo įteiktas jos tapatybę patvirtinantis dokumentas (b. l. 14-15). Apeliantas nurodo, kad jo veika neturėtų būti vertinama kaip ATPK 41³ straipsnio pažeidimas, nes su O. S. buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau, kaip yra vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviaisiais požymiais pripažįstama ne tik rašytinės sutarties nebuvimas, bet ir (arba) pasirašyto darbo sutarties egzemplioriaus neįteikimas darbuotojui, darbo sutarties neįregistravimas darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteikimas darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinančio dokumento (darbo pažymėjimo) (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 233-236).

DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. pažeidimo padarymo metu buvo Bendrovės direktorius, todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad buhalterė, o ne jis yra atsakingas už darbo sutarties sudarymo taisyklių tinkamą įgyvendinimą, yra atmetama.

A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad O. S. pati atsisakė registruoti darbo sutartį Sodroje, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje reikšmės neturi, nes veika, draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį, neapima pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluoto pateikimo arba nepateikimo valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius