Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. S., sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorams M. D., R. S., kaltinamųjų gynėjams advokatams S. K., J. S., L. B., J. S., vertėjams A. A., G. R., O. M., S. M., A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1996-02-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 metams; 2) 2000-06-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d. 274 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su turto 300 litų vertės konfiskavimu; 3) 2003-01-10 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 16 str. 2 d. 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams su ½ dalies turto konfiskavimu; 3) 2003-03-18 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 272 str. 3 d., 272 str. 2 d. - galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 metams su turto konfiskavimu, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2004 m. kovo 30 d. perkvalifikavus veikas į BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. buvo nustatyta 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir atleistas nuo turto konfiskavimo bausmės; 4) 2010-12-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 5) Vilniaus apygardos teismo 2012-03-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., 253 str. 1 d., 259 str. 1 d. - galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams; nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-15 nuosprendžiu – veika iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuota į 135 str. 1 d. – galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 172 str., I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1992-10-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) 1996-01-17 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 131 str. 1 d., 150 str. 3 d. – galutinė subendrinta bausmė 6 metai laisvės atėmimo su ¼ d. turto konfiskavimu; 3) 2003-01-10 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams, konfiskuojant ½ d. turto, nuosprendis pakeistas 2003-09-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi – veika perkvalifikuota pagal naują baudžiamąjį kodeksą, panaikintas turto konfiskavimas, galutinė bausmė 5 metai terminuoto laisvės atėmimo, paleistas 2007-02-20 atlikęs bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 172 str., E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. 1973(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 172 str., V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 172 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. ir I. S. veikdami bendrininkų grupėje ir siekdamas papirkti asmenis, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir tokiu būdu trukdyti jiems realizuoti savo teisę rinkti 2012 metų Seimo rinkimuose, 2012 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, prie parduotuvės „Norfa“, Justiniškių g. 91, Vilniuje, ir 2012-09-27 apie 17 val. 20 min. „Statoil“ degalinės, Ukmergės g. 177, Vilniuje, teritorijoje susitiko su L. D., kuri perdavė V. G. ir I. S. informaciją apie tai, kad visas nusikalstamos veikos (trukdymo pasinaudoti rinkimų teise) darymo aplinkybes – paperkamų asmenų buvimo vietas, skaičių ir jų papirkimui naudojamų piniginių lėšų sumas, jų perdavimą, bei konkrečių kandidatų į Seimo narius reitingavimą (pirmumo balsų suteikimą) balsuojant – jie turi aptarti ir derinti su E. M..

2012-09-28 apie 20 val. Darbo partijos būstinėje, Gedimino pr. 10, Vilniuje, V. G. ir I. S. susitiko su E. M., o 2012-10-02 apie 12 val. 30 min. ir apie 16 val. kavinėje „Carre bar and lounge“, Gedimino pr. 9, Vilniuje - su E. M. ir V. Ž.. Šių susitikimų metu bendrininkų grupėje veikiantys V. G., I. S., E. M. ir V. Ž. susitarė už E. M. ir V. Ž. skiriamą 30000 (trisdešimt tūkstančių) litų sumą papirkti 3000 (tris tūkstančius) asmenų, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų (suteiktų pirmumo balsus) Darbo partijos sąraše esančius Ž. P., J. G., S. U., V. G. ir V. Ž., taip trukdant asmenims realizuoti savo teisę rinkti. 2012-10-02 apie 16 val. kavinėje „Carre bar and lounge“, Gedimino pr. 9, Vilniuje, vykusio susitikimo metu V. Ž. perdavė V. G. dalį sutartos ir asmenų papirkimui skirtos pinigų sumos - 5000 (penkis tūkstančius) litų.

Laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2012-10-11 V. G. ir I. S., vykdydami aukščiau paminėtą susitarimą su bendrininkų grupės nariais E. M. ir V. Ž. dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, nenustatytiems asmenims žodžiu ir Alytaus pataisos namuose bausmę atliekančiam P. K. telefoninių pokalbių metu perdavė bendrininkų grupės nurodymą papirkti asmenis, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų (suteiktų pirmumo balsus) Darbo partijos sąraše esančius Ž. P., J. G., S. U., V. G. ir V. Ž., tokiu būdu trukdant asmenims realizuoti savo teisę rinkti 2012 metų Seimo rinkimuose. Šiam nurodymui vykdyti V. G. ir I. S. nenustatytiems asmenims perdavė 2700 (du tūkstančius ir septynis šimtus) litų, o P. K. į Alytaus pataisos namų banko sąskaitą, tarpininkaujant D. K., kuris I. S. prašymu savo vardu padarė pinigų pavedimą banke, pervedė 300 (tris šimtus) litų.

Bendrininkų grupėje veikiantys V. G., I. S., E. M. ir V. Ž. nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nenustatyti asmenys ir P. K., kuriems V. G. ir I. S. perdavė bendrininkų grupės nurodymą papirkti ir papirkimui skirtus pinigus, niekam netrukdė pasinaudoti rinkimų teise.

V. G. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad atvažiavęs I. S. pasakė, jog yra galimybė dalyvauti rinkimuose, agituoti žmones pataisos namuose. Jo tikslas buvo padaryti kuo daugiau įrašų, kad žmonės žinotų, kaip vyksta rinkimai. Pinigai buvo antraeilis dalykas. Jis nutarė filmuoti, nusipirko įrangą. Pirko internetu arba Gariūnų turgavietėje. K. I. pasiūlė agituoti, jis sutiko. Visų smulkmenų nepamena. Su Igoriu dalyvavo susitikimuose. Igoris kažkur susipažino su Lilia. Su ja pirmą kartą susitiko degalinėje prie „McDonaldo“. Jis suprato, kad juos kviečia tam, kad pirkti balsus. Pažodžiui jis nepamena, apie ką kalbėjo su Lilia. Ši nieko nesprendė, buvo kaip tarpininkė, vardų iš karto neįvardijo. Iš pokalbio jis suprato, kad kalbama apie pinigus už balsų pirkimą. Lilija neįvardijo sumų. Toliau automatiškai viskas vyko. Po Lilės, jie ofise susitiko su Jevgenijum, tą pačią situaciją aptarinėjo dėl balsų. Jis rašė knygelėje kažką, rodė skaičius, kiek žmonių ir kur galėtų balsuoti. Jis apytiksliai tuos skaičius rašė pagal balsavimo principus pataisos namuose. Tuos principus žinojo pats, juos sakė pažįstami kaliniai ir ne kaliniai. Jis rašė, kur, kokioje zonoje, kiek gali balsuoti. Kažkuriuo metu atsirado kalba apie atlygį. Su Eugenijum susitarė, kaip, kas vyks, kokie terminai. Po to su Jevgenijum buvo trečias susitikimas. Jie susitarė, kas vyks pataisos namuose dėl balsavimo. Sutarė susitikti kavinėje. Ten buvo susitikę du kartus. Kažkas su aparatūra atsitiko, todėl jis nefilmavo. Kavinėje gavo biuletenius, pinigus. V. Ž. perdavė 5000 litų, kurie buvo po 200 litų, susukti į ruloną. Tai buvo pirma suma priešrinkiminei kampanijai. Nuo pirmo susitikimo buvo aišku, kam tie pinigai. Sutarta buvo gal 30 000 litų suma. Jam buvo neįdomu, nes jis jau žinojo, kad balsavimo nebus ir antros sumos nebus. V. Ž. kartu su Jevgenijum atėjo. Po to pinigų daugiau jis negavo. Su Eugenijum aikštelėje dar buvo susitikę prie Sporto rūmų. Jie kažką sužinojo, kad kažkas pataisos namuose nesigavo dėl balsų. Jevgenijus kalbėjo, kad V. Ž. skambino kažkam. Tai sakė Eugenijus telefonu ir susitikimo metu. Jis niekam neskambino, kad balsuotų už Darbo partiją. Vėliau skambino ir prašė, kad nebalsuotų, tik vaizdą sudarytų, kad balsuoja. Pinigus P. K. ir draugams davė nuo savęs. Davė gal 3000, tikslios sumos nepamena, pervedė į sąskaitą kam per motiną, kam per seserį, per gimines. Priešrinkiminei kompanijai priėmė pinigus, agituoti nesiruošė. Dalino pinigus močiutėm po 50 litų prie „Maximos“, kad balsuotų ne už Darbo partiją, o už Lenkų sąjungą.

I. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad susitiko Lilią, kuri žinojo, kad jis ne kartą yra atlikęs bausmę pataisos namuose, todėl jo paprašė paagituoti, kad kaliniai balsuotų. Jis šiai pasakė, kad reikia kalinčius „pašildyti“, t. y. teikti piniginę pagalbą. Lilia pasakė, kad viskas bus gerai. Jis taip sakė todėl, kad tikėjosi užsidirbti ir padėti draugams pataisos namuose. Jis papasakojo apie balsavimą Vladislavui. Šis pasakė, kad reikia įrašinėti, kad neapgautų. Vladislavas su savimi turėjo įrašymo kameras. Prieš rinkimus Lilia jam paskambino, turėjo jo telefono numerį. Konkrečiai su ja dėl pinigų nesitarė. Ji sakė, kad mažai ką sprendžia, kad supažindins su Eugenijum. Sumas jie aptarė susitikę su Eugenijum. Kažkiek pinigų būtų palikę sau. Sutarė, kad galutinė suma bus po rinkimų, buvo aptartos tarpinės sumos. Jiems davė 5000 litų ir sakė, kad po rinkimų dar duos. Pinigus gavo kavinėje, kai gavo kalendoriukus. Prie kavinės atėję į automobilį pinigus pasidalino. Jam liko apie 1000 litų, kuriuos jis pragėrė. Iš D. K. jis skolinosi pinigų kai, dar nebuvo visų pragėręs. Pinigai buvo namuose, todėl skolinosi 200 litų, ir 300 litų pervedė P. K. kaip kalinčiam draugui. Likusius pinigus išdalino per žmonas, per draugus. V. G. turėjo važiuoti į pataisos namus, kur draugai gavo pinigų. Jis nepamena, kokiu tikslu ėjo susitikti su E. M.. Šiam sakė, kad pinigai išsiųsti. Po to Vladislavas perėmė iniciatyvą į savo rankas, norėjo Lietuvai akis atverti dėl rinkimų. Jis kompiuteriuose nieko nesupranta, nieko nedarė, kad gautų pinigus. J. V. perdavė USB su įrašais, nes Virgis pasakė, kad gali padėti. Kitą dieną jį sulaikė pareigūnai, buvo daroma krata. Pareigūnai atvažiavo, uždėjo antrankius ir į mašiną pasodino. Jis matė kompiuterį, ką pareigūnai paėmė iš automobilio, nepastebėjo. Galėjo ir jis Vladislavui pranešti, kad automobilyje atlikta krata. Jis buvo girta, tiksliai pokalbio turinio nepamena. Po to nutarė netylėti ir viską papasakoti. Iki susitikimo su Lile nebuvo jokios kalbos apie Darbo partiją.

E. M. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo rinkimų štabo vadovu. Jie rinko savanorius, kurie ateidavo padėti agituoti asmenis. Į jį kreipėsi žmonos pažįstama kaip norinti prisidėti prie agitacijų. Jis susitarė su ja susitikti. Moteris sakė, kad nori dalyvauti, nori įstoti į Darbo partiją. Ji pasakė, kad galima agituoti kalėjimuose. Jis pasakė, kad gali suruošti susitikimą, ir jis atvyks. Susitiko su asmenimis, kurie kelis kartus minėjo įkalinimo įstaigose esančių pravardes. Jis paklausė, kokių išlaidų reikės. Žmonės pradėjo kalbėti apie arbatas, vartojo frazes dėl „sušildymų“. Jis toliau dėstė įprastą pokalbį, kurio metu suprato, kad asmenys gali padėti agituoti kalinius, pareigūnus, kurie prižiūrėjo tuos kalinius. Jam davė lapelį, ant kurio buvo surašyti skaičiai: 300, 400, 600. Kai jis skaičiavo agitatorių darbo našumą, buvo parašęs vieną sumą - 30 000. Supratęs, kad nesąmonę parašė, jis šalia parašė kitą sumą. Jam buvo kilę įtarimai, kai buvo kalbama, kad reikia slėpti telefonus. Jis pradėjo abejoti ir nusprendė, kad reikia pasitarti su kolegomis. Neturėdamas praktikos paprašė pagalbos. Kitą dieną nusprendė susitikti kavinėje. Jis paprašė V. Ž. patikrinti tuos žmones, ar nebus tai provokaciniai dalykai. Šis pasiryžo padėti. Jie nuėjo susitikti, asmenys buvo truputėlį pasimetę. Prieš tai jis buvo minėjęs, kad pažįsta asmenį, kuris buvęs policininkas. Asmenys pradėjo mėtytis, blaškytis, kartojo tuos žodžius, kurie buvo pirmame susitikime. Pripratęs detaliai išdėstyti užduotį, jis išdėstė, kur, kaip, ką reikėtų išbraukti, pabraukti biuleteniuose. Kai jis išdėstė visą instruktažą, asmenys vėl užsiminė apie piniginius reikalus. Jis pasakė, kad realiai jokių pinigų negaus, jeigu šie neparodys, kad realiai veikia, kad turi išlaidų. Asmenys tada susinervavo, buvo neadekvačių dalykų. Faktiškai po šio susitikimo asmenys pradėjo spausti dėl pinigų. Vėliau I. S. pasakė, kad nori atvykti, paaiškinti, kad viskas gerai, kad vyksta darbai, kad galima pasitikrinti. Sakė, kad Vladislavas išvykęs į Alytų agituoja. Jie tais žodžiais nepatikėjo, su Viačeslavu kalbėjo, kad reikia stabdyti su šiais asmenimis, nes čia yra blefas. Spalio 12 ar 11 dieną, gal 9 ryto, atvyko Vovanas su I. S., buvo nelabai geranoriški, pradėjo grasinti, kad jei nubus sumokėti pinigai, jiems visiems ir visai Lietuvai bus linksma. Sekmadienį apie 22-23 vakaro jam paskambino žurnalistas iš Delfi ir pasakė, kad turi įrašus, kur jie kalba apie pinigus, balsų pirkimus. Paskutinėmis minutėmis prasidėjo provokaciniai veiksmai. Jam reikėjo išvykti, po ko grįžęs iš komandiruotės atvyko pas tyrėją.

Papildydamas parodymus E. M. parodė, kad spalio 12 dieną, kai buvo paskutinė agitacinė diena, vakare sulaukė skambučio iš V. G., kad paėmė USB, kad laukti nemalonumų, kad šis išvyksta į Maskvą, kad jo neieškoti daugiau tuo numeriu. Po šio skambučio jam V. Ž. patarė eiti į policiją.

V. Ž. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad spalio mėn. pradžioje į jį kreipėsi partijos kolega E. M. ir nurodė, kad yra kažkokie žmonės, kurie gali paagituoti įkalinimo įstaigose. E. M. nurodė, kad asmenys sukėlė kažkokius įtarimus, kad prašo pinigų agitacijai iš anksto. Sutarė susitikti kavinėje. Atėjus į kavinę jis pamatė du asmenis: I. S. ir V. G.. Visą pokalbį vedė V. G.. Jis uždavė kelis provokuojančius klausimus. Tuo metu E. M. neturėjo agitacinės medžiagos. Grįžus jis šiam pasakė, kad žmonės sukčiai ir geriau su jais neprasidėti. E. M. buvo kažkoks nervingas, sakė duos rinkiminę medžiagą, paprašė pabūti su juo. Asmenims buvo paaiškinta dėl balsavimo. Įrašuose tikrai ne visi pokalbiai užfiksuoti, nėra pabaigos ar pradžios. Vėliau kažkuris iš asmenų paskambino, pradėjo reikalauti pinigų. Tuomet jis pasiūlė kreiptis į policiją. Jo misija šitame procese buvo baigta. Pinigų jis tikrai nedavė ir mano, kad tai kerštas dėl to, kad asmenims nepasisekė uždirbti pinigų.

Liudytoja L. D. teisme parodė, kad žinodama E. M. kaip Darbo partijos narį per šį norėjo įstoti į Darbo partiją. Kalbėjo apie tai, ir norėjo, kad daugiau žmonių balsuoti už Darbo partiją. Ji sutiko I. S., šiam sakė apie Darbo partiją, pasišnekėjo, susitarė pabendrauti vėliau. Po kažkiek laiko jie susitiko prie „Norfos“ parduotuvės. Buvo ir V. G., kuris sakė savo vardą „Vovanas“. Jie pasišnekėjo dėl Darbo partijos. Kitą kartą susitiko Fabijoniškėse, degalinėje. Pirmą kartą susitiko tikslu, kad kuo daugiau žmonių balsuotų už Darbo partiją. Ji susitiko tikėdamasi paagituoti už Darbo partiją. Ji pati nežinojo partijos programos. Eugenijus sakė, kad turi būti nauja programa. Tada susitarė, kad Eugenijus su jais susitiks, nes šis daugiau žino, yra partijos narys. Gali būti, kad ji šnekėjo po pirmo susitikimo su Eugenijum telefonu. Eugenijus sakė, kad neturi laiko. Ji atsimena, kad Igoris labai norėjo susitikti, abu jai aiškino, kad turi daug pažįstamų pagal rajonus, kalėjime, gali agituoti. Nutarė, kad kitą dieną jie susitiks. Kitą dieną jie pasakė, kad jiems patogu susitikti užmiestyje. Jie kažko bijojo. Eugenijus buvo išvažiavęs į kitą miestą, ji šiam skambino. Pradėjo lyti, todėl ji pasiūlė užeiti į partijos būstinę. Telefonu bendravo ir pamatė per langą, kad stovi. I. S. ir V. G., atėjusi juos įleido. Eugenijus jai sakė, kad gavo naujus lankstinukus. Ji laukė lankstinukų ir programos, laukė Eugenijaus ir galvojo, kad šis ją paveš namo. Igorius ir Vladislavas sėdėjo virtuvėje. Atvažiavo Eugenijus, apie ką šis kalbėjo su Vladislavu ir Igoriu, ji nežino.

Liudytoja G. P. teisme parodė, kad tą vakarą ruošėsi visuotiniam Vilniaus skyriaus susirinkimui, pasiliko vakare būstinėje, Gedimino pr. 10, tvarkyti Lazdynų grupės sąrašus. Buvo darbo pabaiga, administratorė susiruošė į namus, o kiti asmenys raktų neturėjo. Ji ir Lilija ruošėsi rinkimams, skambino žmonėms dėl susirinkimų. Lilija tiesiog padėjo Darbo partijai, nešiojo lankstinukus. Administratorei išėjus, kadangi jie neturėjo raktų, buvo paskambinta Eugenijui. Kas paskambino, ji nepamena, greičiausia Lilija. Šis turėjo atvažiuoti, atvežti raktą, kad jos galėtų eiti namo. Kol laukė Eugenijaus, Lilija kažkam skambino, šiai kažkas skambino. Eugenijus buvo iš miešto išvykęs, vėlavo. Lilija pasakė, kad kažkas ateis jo palaukti. Asmenims atėjus ji nuėjo į virtuvę, šiems padarė kavos. Atėję du vyrai buvo kaltinamieji (nurodė į V. G. ir I. S.). Ji buvo savo kabinete, toliau tvarkė sąrašus. Lilija buvo virtuvėje. Jai bebūnant kabinete, Lilija ją pakvietė pasivaišinti vynu. Atėjusi į virtuvę ji surūkė cigaretę ir pasakė, kad eina toliau dirbti. Tą vakarą ji niekam nerodė lankstinukų, bukletukų. Ji suprato, kad Lilija suorganizavo susitikimą tą vakarą. Kai atėjo Eugenijus, Lilija paėmė iš jų kažkokias rankines, telefonus ir jos abi nuėjo į kabinetą. E. M. liko virtuvėje.

Liudytojas P. K. teisme parodė, kad Alytaus pataisos namuose nebuvo jokios agitacijos ar balsų papirkinėjimo. Jam kalint buvo kontaktas su V. G. ir I. S., jie kalbėjo telefonu. Atrodo Igoris skambino, buvo kalba apie tai, ar įmanoma paagituoti, kad nuteistieji balsuotų. Jo klausė, kiek žmonių galėtų balsuoti. Suprasdamas esmę jis šiaip pasakė, kad gali būti kokie 600 žmonių. Nurodytas skaičius I. S. nesudomino. Vėliau jis telefonu bendravo su V. G., kuris pasakė, kad nieko nereikia daryti, nes kažkas kažko pridaręs. Jis V. G. pasakė, kad nieko ir nėra daryta. Buvo kalbėta, kad už balsus bus atsilyginta, kad bus pervesti pinigai į jo sąskaitą. Jis nepamena, ar V. G. gyrėsi apie pinigus, nekreipė dėmesio į sumas. Jam pastoviai žmona, draugai siųsdavo pinigų. Jis iš V. G. ir I. S. nieko negavo. Ne visada jis išsiaiškina, iš ko gauna pinigus. Kai buvo kalba, kad niekas nevyksta, jis buvo nuėjęs pas M. M. paklausti. Šis sakė, kad jam skambino V. Ž. ir klausinėjo, ar įstaigoje kas vyksta, ar ne.

Liudytojas V. V. teisme parodė, kad su Igoriu susitikus ryte, šis sakė, kad turi kažkokios medžiagos dėl rinkimų, kad reikėtų žurnalistams parodyti. Jis pasakė, kad pažįsta merginą iš Liberalų sąjungos. Jis to įrašo nebuvo matęs. Jis paskambino merginai, kuri buvo kandidatė rinkimuose. Ši sakė, kad reikia pamatyti tą medžiagą. Jam I. S. davė USB. Susiskambinęs jis susitiko su mergina. Ši buvo su vyru, kuris su barzda. Jie įsikišo USB į atlenkiamą kompiuterį ir apgaulės būdu, kalbėdami su juo, įsikėlė tą medžiagą į kompiuterį. Jam pasakė, kad tą medžiagą reikia atiduoti į Generalinę prokuratūrą. Mergina pasakė, kad po rinkimų spręs dėl medžiagos. Jokios kalbos apie atlygį nebuvo. Igoris jam sakė medžiagą dėti kur nori.

Liudytoja R. J. teisme parodė, kad iki rinkimų likus porai savaičių jai į redakciją atnešė laikmeną su įrašais, kurie vėliau buvo paskelbti viešai, išskyrus vieną susitikimą kavinėje. Ji tuos failus nusikopijavo, nusprendė viešinti po rinkimų, ne tikėjosi, kad prokuratūra tiria šitą bylą dėl balsų pirkimo fakto kalėjimuose. Be to, rinkimų tema buvo draudžiama rinkimų kampanijos metu. Jiems atnešė USB atmintinę. Kontaktuota buvo tiesiogiai su ja. Į kontorą, Ozo g. 4, atėjo vaikinukas, kuri ji neatpažino, kalbėjo lietuviškai. Jai paklausus šis sakė, kad čia filmuota siekiant išvengti apgaulės iš politikų. Apie įrašų paviešinimą kalbos nebuvo.

Liudytojas Š. Č. teisme parodė, kad yra žurnalistas, kuris gavo medžiagą ir ją paviešino. Spalio mėn. 13 dieną po pietų jam paskambino J. G., kuri pasakė, kad turi medžiagos, jį kviečia dėl saugumo. Jis paklausė, kokiu pavidalu medžiagą atveža. Jurgita pasakė, kad USB laikmena. Jis pasiėmė kompiuterį medžiagos peržiūrai. Atvykus susitiko su asmeniu, kuris atsisėdo į automobilį. Vyko medžiagos peržiūra, tuo metu jis tą medžiagą persikėlė į savo kompiuterį. Vėliau panaudojo publikacijai. Pagrindinis kontaktinis asmuo buvo Jurgita. Asmuo sakė, kad vyrams reikia iš Vilniaus išvažiuoti, vyrai bijo. Nei jis, nei Jurgita nedavė pinigų. Jurgita pokalbio pabaigoje padėkojo už pilietiškumą. Nebuvo prašoma pinigų, tik iš konteksto jis suprato, kad kalbama apie pinigus. Įrašus namie peržiūrėjęs suprato, kad ten E. M.. Jis publikavo medžiagą spalio 15 dieną. Bendravo su E. M., kuris neigė, kad kažkokios derybos vyko ir kalbėjo, kad įrašai gali būti sumaketuoti.

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad su E. M. yra Vilniaus miesto Darbo partijos nariai. Po rinkimų jai paskambino ir pasakė, kad yra „Delfi“ informacija, kurią ji peržiūrėjo. Susipažino su paskelbtais įrašais, su straipsniu. Jos pavardės ten nebuvo. Ji turėjo rinkimuose savo štabą, apylinkėse buvo paskirstyti žmonės, kurie dirbo. Ji turėjo vieną bendrą lankstinuką, kad kuriame visi vieni už kitus agitavo balsuoti. Kampaniją vykdė savo asmeninėmis lėšomis. Ji asmeniškai maždaug virš 4000 litų išleido rinkimams.

Liudytojas S. U. teisme parodė, kad su V. Ž. dalyvavo rinkimuose. Jam apie balsų pirkimą nieko nežinoma. Matė video įrašus, kurie, jo manymu, paruošti provokaciniais tikslais. Jis girdėjo vaizdo įrašuose minimą V. Ž.. Jam žinoma, kad šis važiavo pas kalinius gavęs leidimą. Jis dalyvavo rinkimuose Naujosios Vilnios vienmandatinėje apygardoje. Jis įtraukė į savo kalendoriuką Gaudutienę, Gricių, Pinskuvienę, Ždanovič, o šie įtraukė jį. Agitaciją jis vykdė iš savo lėšų. Jis neprašė, kad kaliniai balsuotų už jį, kad jį reitinguotų.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad apie įvykį žino tiek, kiek buvo skelbiama spaudoje ir „Delfi“ teko skaityti. Vaizdo įrašuose atpažino tik E. M., kitų asmenų nepažinojo. E. M. pažįsta kaip partijos narį, teko bendrauti. Buvo gaminamos agitacinės medžiagos, platinami atvirukai, kur penki žmonės pavaizduoti platino. Jis išplatino apie 15 000 tokių. Platinimo tikslas, kad kuo didesnis ratas žmonių matytų tuos veidus, už kuriuos galėtų balsuoti. Jį „penketuke“ pakvietė dalyvauti S. U. ar Ž. P.. Strategija buvo agituoti už tuos penkis. Rinkimų metu E. M. buvo J. P. rinkimų štabo vadovu. Lėšas rinkosi kiekvienas sau atskirai. Kiekvienas vienmandatis kandidatas turėjos savo asmeninę sąskaitą, iš tų lėšų ir buvo finansavimas. Bendro lėšų rinkimo iš „penketuko“ nebuvo.

Liudytoja Ž. P. parodė, kad pirmadienį po rinkimų perskaitė informaciją spaudoje. Matė, kas buvo „Delfi“ įdėta, nufilmuota. Ji E. M. pažino ir tą moteriškę, kuri prie „Statoil“ degalinės buvo, nes yra ją mačiusi. Ji yra Darbo partijos Širvintų skyriaus pirmininkė. Būstinėje buvo daug žmonių, kurie dirbdavo prieš rinkimus. Ji jokių balsų nepirko. Ji dalyvavo rinkimuose, daugiamandatėje buvo sąrašuose 14 numeriu. Naudojo agitacinę medžiagą: kalendoriukus, lankstinukus, bukletėlius. Ji, žinodama, kad nėra labai dideli šansai laimėti vienmandatėje, bandė susirinkti 5 žmonių komandą, kurie yra labai gerai dirbantys. Su šiais susitarė, kad vieni kitus reitinguos. G. J. iš senų laikų draugė, labai gerai dirbo Fabijoniškėse. V. Ž. labai gerai dirbo, iš juo surado bendrą kalbą. S. U. ir V. Ž. kandidatavo toje pačioje apygardoje. Rinkimus ji finansavo iš savų pinigų, tai parodo deklaracijos. Kalendoriukų gamybą apmokėjo tas, kieno veidas buvo ant pirmo puslapio. Kalendoriukai galėjo atsirasti ir pas E. M., nes šis buvo Lazdynų grupės vadovas, o J. P. buvo šio skyriaus pirmininkas. Kadangi J. P. visiškai nenorėjo į Seimą, leido Lazdynuose dalinti kalendoriukus su jos nuotrauka. Vieną vakarą ji važiavo su V. Ž. parsivežti kalendoriukų į spaustuvę, nebuvo kalbos, kad agituoti įkalinimo įstaigas.

Liudytojas J. P. teismo posėdyje parodė, kad žino tai, ką matė per „Delfi“. Ten buvo paminėta jo ir jo žmonos pavardė, kad už juos reitinguotų, kad balsuotų. Vyko E. M. pokalbis su žmonėmis, kurie nematomi. Jis atpažino E. M. ir moteriškę, kurią pora kartų matė būstinėje. Šios pavardė D.. Su E. M. jis dažnai bendravo. Mano, kad šį įrašuose tiesiog provokavo. Jis E. M. buvo išreiškęs poziciją dėl Seimo nario mandato, t. y. kad neturi didelio siekio tapti Seimo nariu. Jis pateko į Seimą, bet atsisakė mandato, kad pasiliktų vicemeru. E. M. būtų patekęs į Tarybą, jei jis būtų Seimo narys. Jis buvo rinkimų štabo vadovas, jam buvo žinoma apie žmonos spausdintą medžiagą. Kiekvienas rinkimų dalyvis pasirenka savo komandą žinodamas, kad tie žmonės dirbs. Jis nežino apie žmonos penketuko susidarymo aplinkybes. Rinkimuose visi kandidatai rėmėsi asmeninėmis lėšomis. Bendrų lėšų negalėjo būti.

Liudytojas R. O. teisme parodė, kad dėl balsavimo su kaltinamaisiais nebendravo. Jo draugas Radikas, kuris prarado teises, kreipėsi patarimų, kokių veiksmų imtis. Pradėjus bendrauti Radikas sakė, kad yra grupė žmonių, kurie palengvins kalinių gyvenimą kalėjimuose. Nurodė, kad tai Darbo partija. Radikas prašė esant galimybei balsuoti už tą grupę asmenų. Pažadėjo palengvinti tai, kas priklauso pagal kodeksą. Buvo taip, kad kartą jis vairavo V. G. mašiną. Jis nepamena, kodėl V. G. pats nesėdo prie vairo. Jis vairuodamas nematė policijos mašinos, kuri buvo be ženklų policijos. Jis atvažiavo į draugo vienkiemį. Ten policininkai juos kartu su I. S. sulaikė. Pareigūnai atlikinėjo savo darbus. Jis negali pasakyti, ar ten buvo krata, nematė, kad kas būtų paimta įvykio vietoje.

Liudytojas K. R. parodė, kad žiniasklaidoje girdėjo, jog V. Ž. yra įtariamas balsų pirkimais. Agitacijos metu teko su šiuo bendrauti. V. Ž. buvo darželyje „Šypsena“, bandė agitaciją daryti. Tuo klausimu su V. Ž. ir kalbėjo. Šis jam nieko nesiūlė už agitaciją. Praradęs teises jis susitikinėjo su visais, kad gautų naudingos informacijos. Jam atrodė, kad Ruslanas gali kažką patarti. Nuvažiavo pas šį. Jam paskambino Viačeslavas, su kuriuo susitarė susitikti kolonėlėje. Ruslanas buvo priėjęs ir pasisveikino su Viačeslavu. Jis su V. Ž. norėjo dėl teisių pakalbėti. Galvojo, kad šis gali jam patarti. Apie balsavimą nieko nekalbėjo. Jis nežinojo, ar R. O. atlikinėjo bausmę.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad 10 metų yra įkalintas, dėl balsavimo daug ką žino. Su nuteistaisiais jis bendravo, politikos klausimai aktualūs. Jis balsavo už Darbo partiją. Jam daug tenka bendrauti. Galėjo ir su R. O. bendrauti. Aplinkybių nepamena. P. K. pažįsta. Dėl balsavimo su šiuo neteko bendrauti. Nebuvo kalbos dėl rinkimų. V. Ž. jis nepažįsta, neteko bendrauti. Pataisos namuose neįmanoma už atlygį balsuoti, ten viskas kontroliuojama. Kalbas apie finansavimus, apmokėjimus teko girdėti per televiziją. Jam nesiūlė pinigų už balsavimą, už balsų pirkimą.

Liudytojas D. K. teisme parodė, kad važiavo su Igoriu. Šis nusprendė perduoti pinigus saldainiams, cigaretėms į pataisos namus, nusprendė padaryti pervedimą, bet paso neturėjo. Jis paskolino Igoriui 200 litų. Jam nežinoma, kam pinigų pervedimas buvo. Jis to žmogaus nežino. Igoris sakė, kad reikia žmogui padėti, reikia cigaretėms, arbatai. Po to Igoris jam atidavė 200 litų. I. S. turėjo 100 litų, o jis šiam paskolino 200 litų. Gavęs pašalpą mėnesio eigoje skolą atidavė.

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad prieš rinkimus vieną parą jai paskambino asmuo, kuris teigė turintis kažką, neaiškiai kalbėjo ir labai prašė susitikti. Tuo metu ji buvau kandidatė, įvertino riziką, galimas provokacijas, susitikti atsisakė. Asmuo labai primygtinai įtikinėjo. Ji nusprendė su juo susitikti, bet ne viena, o su kažkuo, kas užtikrintų jos saugumą. Ji paprašė pažįstamo žurnalisto, tai Š. Č., nueiti kartu. Atvykęs asmuo pasakė, kad turi medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip perkami–parduodami balsai. Jie paprašėe parodyti tą medžiagą. Asmuo atsinešė USB ir žurnalisto kompiuteryje leido pažiūrėti, apie ką jis kalba. Tą asmenį ji buvo iki įvykio vieną kartą mačiusi per susitikimą su rinkimų apylinkių nariais. Asmuo atlygio neprašė ir minėjo, kad gavo medžiagą iš pažįstamų asmenų. Žmogus pasakojo kažkokias istorijas, painiojosi, į klausimus išsisukinėjo. Istorijų buvo apie išvežimus, gąsdinimus. Minėjo, kad asmuo davęs įrašus turi problemų dėl savo elgesio. Žurnalistas peržiūrėdamas persikopijavo įrašą. Atneštas USB buvo su raišteliu.

Liudytoja R. R. teisme parodė, kad ją pakvietė tyrimo metu, parodė video, kaip jis aptarnauja kažkokius vyrus. Ji matė keturis vyrus, kurie kelis kartus buvo atėję, bet ne visi kartu. Vyrai rusiškai kalbėjo, juodą kavą gėrė. Ji neatsimena, kokiu daiktus šie turėjo. Neatsimena, kas sumokėjo, kaip atsiskaitė. Ji tvirtina viską, ką sakė tyrimo metu, nes dabar visko nepamena.

Iš kratos protokolo matyti, kad 2012-10-11 atlikus kratą automobilyje „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Daškūnų g. 43, Vilniuje, be kitų daiktų buvo rasti ir išimti dvi USB atmintinės, užrašų knygutė, agitaciniai Darbo partijos lankstinukai (t. 1, b. l. 12-29).

Atliktos kratos teisėtumas buvo patvirtintas 2012-10-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (t. 1, b. l. 31-32).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad dviejose USB atmintinėse, paimtose kratos metu 2012-10-11 automobilyje BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti duomenų failai: atmintinėje „Paradies“ rasti keturi failai pavadinimais „10MOV“, „RECO0006.MOV“, „RECO0007.MOV“, „RECO0008.MOV“, atmintinėje „Lexar“ rasti trys failai „10MOV“, „RECO0006.MOV“, „RECO0008.MOV“. Ištyrus failų vienodais pavadinimais turinį nustatyta, kad jis yra identiškas. Keturi failai nukopijuoti į kompaktinį diską (t. 1, b.l. 34-40).

Iš apžiūros protokolo matyti kompiuterinėse laikmenose – USB atmintinėse „Paradies“ ir „Lexar“ – rastų failų (pavadinimai „10.MOV“, „RECO0006.MOV“, „RECO0007.MOV“, „RECO0008.MOV“) turinys, pateiktos įrašuose esančių pokalbių stenogramos. Protokole nurodoma, kad:

- įraše 10.MOV matyti lauko kavinė, nurodyta įrašo data 2012/10/02, laikas įrašo pradžioje 21:10:02, pabaigoje 21:26:40 (laikas neteisingas) įrašas darytas šviesiu paros laiku, sėdint prie stalelio, matosi kavinės baras, vaikšto padavėja, už kavinės pastatas. Prie stalelio sėdi du vyriškiai, kurių veidų nesimato. Prieina ir atsisėda E. M. ir V. Ž. ir visi kalbasi. Pokalbio pabaigoje E. M. ir V. Ž. palieka didelį kiekį Ž. P. reklaminių rinkimų biuletenių, kuriuos pasiima vyriškiai, kurių veidų nesimato;

- įraše RECO0006.MOV matyti įrašo data 2012/09/27, laikas įrašo pradžioje 22:24:20, pabaigoje 22:31:43 (laikas neteisingas), įrašas darytas šviesiu paros laiku, šalia automobilių stovėjimo aikštelės, matyti degalinė „STATOIL“, „McDonalds“ restoranas, Ukmergės gatvė Vilniuje, prekybos centras „Senukai“. I. S. ir vyras, kurio veido nesimato, susitinka su L. D. ir kalba. Vyras, kurio veido nesimato, rankose laiko užrašų knygelę. Vėliau jie prieina prie L. D. naudojamo automobilio NISSAN valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kalbasi, L. D. skambina telefonu;

- įraše RECO0007.MOV matyti įrašo data 2012/09/29, laikas įrašo pradžioje 00:24:49, pabaigoje 00:31:37 (laikas neteisingas), įrašas darytas patalpoje, kambaryje matosi virtuvės baldų komplektas, mikrobanginė krosnelė, virdulys, stalas. Prie stalo sėdi L. D. kuri kalba telefonu, vyras, kurio veido nesimato. Prie atidaryto lango stovi vyras ir rūko. Ant stalo stovi arbatos puodelis, iš kurio geria L. D.. Vyras, kurio veido nesimato, prieina prie lango ir per langą matosi Gedimino prospektas Vilniuje, pastatas ant kurio užrašyta „Lietuvos Paštas“. L. D. baigia kalbėti telefonu ir kalbasi su dviem vyrais. kurių veidų nesimato;

- įraše RECO0008.MOV matyti įrašo data 2012/09/29, laikas įrašo pradžioje 00:59:52, pabaigoje 01:27:44 (laikas neteisingas), įrašas darytas patalpoje (ta pati patalpa, kur darytas įrašas RECO0007.MOV), kambaryje matosi virtuvės baldų komplektas, mikrobanginė krosnelė, virdulys, atidarytas langas, prie kurio rūko moteris, už lango matyti tamsus paros laikas. Moteris atsisėda prie stalo, į rankas paima taurę, užsirūko, šalia stovi kita moteris, prie stalo sėdi I. S. su vyriškiu, kurio veido nesimato, visi kalbasi. 01:06:23 į kambarį ateina E. M. ir atsisėda prie stalo, išjungia telefoną, uždaro langą, kalbasi. Vyras, kurio veido nesimato, išsitraukia užrašų knygelę. 01:24:36 visi atsistoja ir išeina iš kambario, eina koridorium užeina į kitą kambarį kur prie stalo sėdi L. D. ir kita moteris. Šiame kambaryje ant sienos kabo „Darbo“ partijos plakatai. E. M. pasiima mobiliojo ryšio telefoną ir užsirašo į užrašų knygelę I. S. telefono numerį. Kambaryje ant sienos kabo laikrodis kuris rodo 20.15 val. visi kalbasi, vėliau I. S. ir vyras, kuris prisistatė vardu Vova, išeina (t. 1, b. l. 40-76).

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas ir išklausytas pateiktų failų „10.MOV“, „RECO0006.MOV“, „RECO0007.MOV“, „RECO0008.MOV“ turinys, kuris iš esmės sutapo su pateiktomis pokalbių stenogramomis, tačiau jose nustatyti ir nesutapimai su faktiniu įrašų turiniu.

Iš tarnybinio pranešimo dėl apžiūrėtų vietų ikiteisminio tyrimo byloje matyti, kad vaizdo įraše „RECO0006.MOV“ užfiksuotas vaizdas atitinka vietovę esančią prie degalinės „Statoil“, adresu Ukmergės pl. 177, Vilniuje. Įrašuose „RECO0007.MOV“, „RECO0008.MOV“ užfiksuotas vaizdas atitinka esantį vaizdą, matomą iš pastato Gedimino pr. 10, Vilniuje.Įraše „10MOV“ užfiksuotas vaizdas atitinką vaizdą, esantį kavinėje Gedimino pr. 9, Vilniuje (t. 1, b. l. 92-119).

Iš pažymos dėl identifikuotų asmenų matyti, kad kompiuterinėje laikmenoje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti šie asmenys: L. D., E. M., V. Ž., I. S., R. O., V. G. (t. 1, b. l. 121-122).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu liudytojas Š. Č. savo iniciatyva pateikė keturis failus pavadinimais „RECO0006.MOV“, „RECO0007.MOV“, „RECO0008.MOV“ bei „M.“, kurie įrašyti į kompaktinį DVD+R diską. Iš daiktų apžiūros protokolo apžiūrint šį diską matyti padaryta garso įrašo „M.“ stenograma (t. 1, b. l. 142-147).

- liudytoja G. P. atpažino V. G. ir I. S., kaip vyriškius dalyvavusius susitikime su E. M. Darbo partijos būstinėje, Gedimino pr. 10, Vilniuje (t. 2, b.l. 4-9);

- liudytoja L. D. atpažino V. G., kaip vyriškį jai prisistačiusį kaip „Vovanas“ (t. 2, b. l. 44-46);

- įtariamasis E. M. atpažino V. G. ir I. S. kaip asmenis, kurie dalyvavo susitikimuose su juo (t. 6, b. l. 12-17).

Iš 2012-09-18 Klaipėdos miesto apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad buvo leista ikiteisminiame tyrime Nr.30-1-00347-12 klausytis P. K. pokalbių, daryti jų įrašus, kitaip kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (t. 2, b. l. 129).

Iš 2012-12-18 prokuroro nutarimo matyti, kad nutarta šios bylos ikiteisminiame tyrime panaudoti informaciją apie p[privatų asmens gyvenimą, gautą ikiteisminiame tyrime Nr.30-1-00347-12 ir užfiksuotą 2012-11-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole (t. 2, b. l. 130).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti turinys pokalbių, kurie vyko tarp Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio P. K. ir V. G. bei I. S.. Pokalbių metu V. G. ir I. S. prašo P. K. paagituoti Alytaus pataisos namuose laivės atėmimo bausmes atliekančius asmenis prabalsuoti rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą metu už Darbo partiją bei konkrečius jų kandidatus Ž. P., J. G., S. U., V. G., V. Ž.. Už tai P. K. bus pervesta 300 Lt (t. 2, b.l. 131-155).

Iš mobilaus ryšio telefono skambučių išklotinių apžiūros protokolų matyti, kad I. S. pastoviai susiskambindavo su L. D., E. M. ir tikėtina buvo susitikęs su jais (t. 2, b. l. 190-193).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas liudytoją V. V. namuose buvo rastas ir paimtas kompiuterio blokas. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kompiuterio standžiajame diske rasti trys vaizdo failai pavadinimais „RECO0006.MOV“, „RECO0007.MOV“, „RECO0008.MOV“. Peržiūrėjus šiuos vaizdo įrašus nustatyta, kad rasti įrašai yra kopijos įrašų, paimtų 2012-10-11 kratos metu Daškūnų gatvėje, šalia namo Nr. 43 stovėjusiame automobilyje BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastose dvejose kompiuterinėse laikmenose (t. 3, b. l. 39-40, 41-44, 45-46).

Iš kratos protokolo matyti kratos metu pas V. S. bute, V. V. g. 13-78, Vilniuje, paimti daiktai, tame tarpe nurodymas pervesti pinigus, užrašų knygutės (t. 3, b. l. 92-94).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti kratos metu pas V. S. namuose rastų daiktų požymiai. Apžiūrint nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus nustatyta, kad jo data ir laikas yra 2012-10-04 10:35:34, mokėtojo vardas ir pavardė - D. K., gavėjo vardas ir pavardė - Alytaus pataisos namai, mokėjimo paskirtis - grynųjų įmokėjimas į sąskaitą P. K. (duomenys neskelbtini), 9 būrys; užrašų knygutėje be adresų ir telefono numerių rasti užrašyti stulpeliuose skaičiai (t. 3, b. l. 95-137).

Politinių jėgų atstovaujamųjų institucijų formavimui demokratinėse valstybėse, kokia pagal santvarką yra ir Lietuvos Respublika, keliami ypatingi reikalavimai. Tokios institucijos, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos Seimas, negali būti formuojami tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų teisėtumo, patikimumo, demokratinių principų pažeidimo. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma. Rinkimai nelaikomi demokratiškais ir (ar) teisėtais, jeigu jie vyksta pažeidžiant konstitucinius ir demokratiškus principus. Rinkimai turi būti vykdomi remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, balsavimas privalo būti slaptas, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią. Rinkiminės kampanijos metu draudžiamos priemonės ir būdai, kurie prieštarauja demokratijai, moralei, teisingumui, visuomenės laisvei apsispręsti, jokiais būdais nepateisinamas tiesioginis ar netiesioginis rinkėjų balsų pirkimas, kas reiškia kad iš piliečių atimama teisė laisvai patiems pareikšti savo tikrąją valią Seimo rinkimuose. Įstatymais reikalaujamas ir garantuojamas toks rinkimų procesas, kad nekiltų jokių abejonių dėl rinkimų rezultatų. Papirkimu rinkimuose teisės doktrinoje pripažįstamas tiek masinis, tiek vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinas paslaugų teikimas rinkėjams, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, tam tikru būdu reitinguoti sąraše esančius kandidatus. Rinkėjų papirkimas tiek rinkimų agitacijos kampanijos metu, tiek balsavimo laikotarpiu pripažįstamas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principų pažeidimu, už tai numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 5¹ straipsnis numato, kad prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę ( 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1839 (2008-04-30).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskutinių Seimo rinkimų metu galiojusi 172 straipsnio redakcija numatė baudžiamąją atsakomybę tiems, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Šiuo įstatymu draudžiama veika objektyviai pasireiškia trukdymu įgyvendinti asmens turimą teisę rinkti. Trukdymas pasireiškia neteisėtu kalto asmens veikimu ar neveikimu neleidžiant kitam asmeniui tinkamai pasinaudoti savo rinkimų teisėmis, tame tarpe ir balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą arba kandidatų sąrašą. Papirkimas įstatymu pripažįstamas kaip vienas iš trukdymo būdų. Papirkimu baudžiamojoje teisėje pripažįstamas tiek tiesioginis atlygio, turtinių ar neturtinių vertybių perdavimas, tiek pasiūlymas, pažadėjimas ar susitarimas perduoti tokias vertybes ateityje.

Vertindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. G. ir I. S. veikdami bendrininkų grupėje ir siekdamas papirkti asmenis dėl balsavimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose susitiko su liudytoja L. D., po ko šiai tarpininkaujant Darbo partijos būstinėje su E. M., dar vėliau kavinėje „Carre bar and lounge“ Vilniuje su E. M. ir V. Ž., šių susitikimų metu tarėsi už pinigus papirkti tam tikrą skaičių asmenų, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų (suteiktų pirmumo balsus) Darbo partijos sąraše esančius Ž. P., J. G., S. U., V. G. ir V. Ž., susitikimo metu kavinėje „Carre bar and lounge“, buvo perduoti dalis papirkimui skirtos pinigų sumos, po ko V. G. ir I. S. telefoninių pokalbių metu žadėdami materialinį atlygį siekė paveikti įkalintus asmenis, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir reitinguotų Darbo partijos sąraše esančius kandidatus, tokiu būdu trukdant asmenims realizuoti savo teisę rinkti 2012 metų Seimo rinkimuose. Šiam tikslui V. G. ir I. S. įkalinimo įstaigose esantiems asmenims, tame tarpe Alytaus pataisos namuose bausmę atliekančiam P. K. buvo pervedami pinigai, kuriuos V. G. ir I. S. įgijo iš kartu neteisėto tikslo siekiančių E. M. ir V. Ž.. Nusikalstamo tikslo V. G. ir I. S. veikdami kartu bei vėliau prie jų į bendrininkų grupę prisijungę E. M. ir V. Ž. nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes asmenys, kuriems V. G. ir I. S. perdavė nurodymą papirkti kitus asmenis ir papirkimui skirtus pinigus, niekam netrukdė pasinaudoti rinkimų teise.

Tokią tiesą byloje patvirtina kaltinamųjų V. G. ir I. S. parodymai tyrimo metu ir teisme, kurie nors buvo skirtingi kai kuriomis detalėmis, tačiau juose iš esmės vienodai buvo aiškinamos aplinkybės apie siekį papirkti teisę rinkti turinčius asmenis, derinamas dėl tokio nusikalstamo siekio aplinkybes, numatomas pinigų sumas ir realiai gautus pinigus. Tai, kad vaizdo įrašuose nebuvo tiesiogiai užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, nepaneigia šios aplinkybės, nes be jau minėtų V. G. ir I. S. parodymų šią aplinkybę patvirtina ir netiesioginis įrodymas - V. G. išsakyti žodžiai vaizdo įraše apie tai, kad pinigai buvo perduoti po stalu. Be V. G. ir I. S. parodymų faktines aplinkybes ir teismo nustatytą tiesą byloje patvirtina iš kelėtos šaltinių gauti identiški vaizdo ir garso įrašai, padaryti įvykio vietose V. G. iniciatyva. Įrašų darymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo redakcija leido ir įtvirtino kiekvieno asmens teisę rinkti ir skelbti informaciją, užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją (5 straipsnis). Tokią teisę ribojo minėto įstatymo numatyti draudimai, detaliai išdėstyti įstatymo 13 straipsnyje, kurių V. G. nepažeidė. Kaltinamųjų gynėjai nors ir kėlė abejones dėl įrašų vientisumo ir išsamumo, tačiau šios abejonės pašalintos kaltinamųjų parodymais ir paaiškinimais teisme, liudytojos L. D. parodymais, kuriuose nė vienas jų neigė savo tapatybės, balso, užfiksuotų aplinkybių ar pasakytų žodžių, nors ir skirtingai interpretavo įrašuose išsakytų frazių kontekstą. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad byloje esantys įrašai yra patikimi duomenys, atitinka įstatymų nustatytą tvarką jiems rinkti ir gauti, yra teisėti, leistini procese, jų gavimą ir patikimumą buvo įmanoma patikrinti teisme apklausiant tiek kaltinamuosius, tiek eilę aukščiau minėtų liudytojų (V. V., R. J., J. G. ir Š. Č.), todėl nesiremti jais teismas neturi pagrindo. Be to, teismo nustatytą tiesą byloje patvirtina ir kiti teisme apklaustų liudytojų parodymai: G. P. patvirtino I. S., V. G. ir E. M. suįtikimą Darbo partijos būstinėje tarpininkaujant L. D., R. R. teisme patvirtino I. S. ir V. G. susitikimą su E. M. ir V. Ž. kavinėje, D. K. patvirtino pinigų pervedimo į pataisos namus faktą, P. K. ir M. M. patvirtino bendravimo telefonu faktus su laisvėje esančiais asmenimis, V. G., J. G., S. U., Ž. P. ir J. P. patvirtino savo kandidatavimą į Seimo narius ir dalyvavimą rinkimuose. Faktines tiesos aplinkybes taip pat patvirtina tyrimo metu atliktų veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys apie atpažintus asmenis, rastus ir išimtus daiktus – nešiojamą V. G. kompiuterį, USB laikmenas, užrašus su skaičiais, Darbo partijos lankstinukus, kuriuose atvaizduoti kandidatai Seimo rinkimuose, tokiu būdu siekiant reitinguoti Ž. P., J. G., S. U., V. G. ir V. Ž.. Nusikalstamos veikos bendrininkų bendravimą tarpusavyje patvirtina mobilaus ryšio telefoninių įvykių išklotinės, o objektyviai atliktą siekimą paveikti rinkėjus juos paperkant patvirtina telefoninių pokalbių įrašai ir išklotinės, kuriuose atvaizduotas V. G. ir I. S. su kalinčiais asmenimis vykusių pokalbių turinys. Tokiu būdu įvertinus visus minėtus duomenis, jų visumą, vienus duomenis logiškais dėsniais jungiant vienus su kitais teismas pripažįsta tiek faktines įvykių ir nustatytos tiesos aplinkybes, tiek patrauktų atsakomybėn asmenų kaltę kaip visiškai įrodytus, kuo remiantis priima apkaltinamąjį nuosprendį byloje.

Teismas kritiškai vertina ir atmeta V. G. ir I. S. nurodytas aplinkybes, jog neteisėtos veikos metu buvo siekiama atskleisti ir demaskuoti ydingą Darbo partijos dalyvavimą rinkimuose, tuo pačiu užsidirbant iš to pinigų, nes tokias aplinkybes paneigia jų objektyviai atlikti veiksmai, t. y. pažadas papirkti asmenis, kad jie balsuotų už Darbo partiją ir būtent tokio rezultato siekimas bendraujant su P. K., šiam žadant atlygį už tai, kas užfiksuota vykusių telefoninių pokalbių turinyje. Dėl šios priežasties šių asmenų veikoje nėra sukčiavimo požymių.

Teismas atmeta kaltinamųjų E. M. ir V. Ž. parodymus ir vertina juos kaip teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo realizavimą siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. E. M. teigė teisėtai per kitus asmenis vykdęs rinkiminę agitaciją, už kurią žadėdamas atlyginti agitacines išlaidas. Rinkimų agitacija savaime suprantama kaip politinė veikla siekiant rinkėjus įtikinti tam tikromis partijos idėjomis ir principais, kurie lemtų rinkėjų apsisprendimą pasirinkti, už ką balsuoti rinkimuose. Šiuo atveju teismas nustatė, kad E. M. siekė rinkėjų apsisprendimą paveikti už tai žadėdamas materialinį atlygį, o ne idėjomis ar principais, kartu su V. Ž. aiškino ir nurodė susitikimo metu balsavimo ir būtinus atlikti Darbo partijos kandidatų reitingavimo veiksmus, balsuojant konkrečiai už nurodytus asmenis. Tokiam balsavimo tikslui buvo perduoti ir žadami pinigai ateityje, kas neatitinka agitacijos turinio ir yra jau teismo minėti ir įvardinti papirkimo veiksmai. V. Ž. teismui teigė dalyvavęs susitikime E. M. paprašytas kaip asmuo, galintis patvirtinti ar paneigti įtarimus apie V. G. ir I. S. nepatikimumą. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia tiek faktinės aplinkybės ir pokalbis susitikimo metu, kuomet nuolatos kalbama apie reikalingą ir būtiną konkretų rezultatą žadant už tai atlygį. V. Ž. parodymus paneigia teismo pripažintas faktas, kad būtent jis perdavė papirkimui skirtus pinigus. Be to, tiek E. M., tiek V. Ž. turėjo asmeninį interesą papirkti rinkėjus, nes V. Ž. tiesiogiai dalyvavo Seimo rinkimuose kaip kandidatas, apie jį susitikimų metu kalbėjo ir liudytoja L. D., tuo tarpu E. M. pripažino turėjęs tikslą tapti Vilniaus miesto tarybos nariu tokio mandato atsisakius bent vienam Darbo partijos nariui, kuris būtų tapęs Seimo nariu.

Kaltinamųjų ir jų gynėjų išsakytos abejonės dėl tyrimo subjektų eigos ir laiko atliekant specialių žinių reikalaujančius tyrimus, V. G. su I. S. veikimą ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyvą tėra prielaidos, neparemtos jokiais kitais duomenimis, prieštaraujančios teismo įvertintiems įrodymams byloje, todėl jų pripažinti nepašalintomis abejonėmis šiame procese nėra pagrindo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis be konteksto. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, gali būti grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu – kuris nėra ir negali būti išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Būtent tokiu būdu teismas nustatė ir pripažino kiekvieno iš kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus ir kaltę dėl jų.

Teismas šalina iš nusikalstamos veikos jokiais duomenimis nepatvirtintą ir neįrodytą byloje aplinkybę, kad E. M. ir V. Ž. veikdami bendrininkų grupėje ir siekdamas papirkti asmenis, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų (suteiktų pirmumo balsus) Darbo partijos sąraše esančius Ž. P., J. G., S. U., V. G. ir V. Ž., tokiu būdu trukdant asmenims realizuoti savo teisę rinkti 2012 metų Seimo rinkimuose, 2012 metų spalio mėnesio pabaigoje nurodė L. D. susitikti su bendrininkų grupėje veikiančiais V. G. ir I. S., kurie taip pat siekia papirkti asmenis, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir tokiu būdu trukdyti jiems realizuoti savo teisę rinkti 2012 metų Seimo rinkimuose, o susitikimo metu perduoti informaciją apie tai, kad visas nusikalstamos veikos (trukdymo pasinaudoti rinkimų teise) darymo aplinkybes – paperkamų asmenų buvimo vietas, skaičių ir jų papirkimui naudojamų piniginių lėšų sumas, jų perdavimą, bei konkrečių kandidatų į Seimo narius reitingavimą (pirmumo balsų suteikimą) balsuojant – V. G. ir I. S. turi aptarti ir derinti su E. M. ir V. Ž.. Nei kaltinamieji, nei liudytoja apklausta L. D. nenurodė, kad pirminiai kontaktai ir susitikimas su I. S. ir V. G. įvyko dėl bent kurio – E. M. ar V. Ž. – nurodymo. To neleidžia teigti jokie kiti duomenys byloje. Be to, I. S. ir V. G. veikdami bendrai pirmą kartą susitiko su L. D. 2012 metų rugsėjo mėnesį, todėl E. M. ar V. Ž. nurodymas L. D. 2012 metų spalio mėnesio pabaigoje, kaip nurodyta kaltinime, negali būti pateisinamas tiek laiko, tiek logikos prasme.

Ištyrus įrodymus byloje teismas nustatė, kad 2012-09-27 susitikus V. G. ir I. S. su L. D., pastaroji šiems perdavė informaciją, kad aplinkybes piniginių lėšų sumas jie turi aptarti ir derinti su E. M., bet nenurodė V. Ž., kas užfiksuota ir vaizdo įraše iš įvykio vietos. Dėl šios priežasties teismas šalina, kad minėtų susitikimų metu buvo perduota informacija ir apie V. Ž..

Teismas įvertinęs duomenų visumą tikslina nusikalstamos veikos aplinkybes pagal kaltinamųjų I. S. ir V. G. teisme nurodytas aplinkybes, kad jie siekiant papirkti asmenis, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų (suteiktų pirmumo balsus) Darbo partijos sąraše esantiems asmenims kalintiems asmenims (be P. K.) perdavė ne 4700 litų, bet 2700 litų (sau pasilikdami po 1000 litų), nes ši aplinkybė savo pavojingumu lengvina nuteistųjų teisinę padėtį.

Teismas kvalifikuojant nusikalstamą veiką nustatė ir pripažįsta, kad V. G. ir I. S. prie kurių vėliau į grupę prisijungė E. M. ir V. Ž. siekdami papirkti kitus asmenis taip trukdė šiems realizuoti savo teisę rinkti, tačiau tokio nusikalstamo tikslo neįgyvendino ne dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, bet dėl to, kad kitiems asmenims nebuvo trukdoma dalyvauti rinkimuose, o jei ir buvo – tai ši aplinkybė nebuvo nustatyta šios bylos proceso metu. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį įvertina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-11-10 išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidentės paklausimų, ar per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas“, tačiau jos tiesiogiai nesieja su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Šiame procese nenustatyta, kad būtent dėl V. G., I. S., E. M. ar V. Ž. neteisėtos veikos buvo iškreipti 2012 metų Seimo rinkimų rezultatai. Byloje nustatyta, kad iki balsavimo pradžios teisėsaugos pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo bandoma atšaukti įkalinimo įstaigoje esantiems asmenims perduotą nurodymą balsuoti už Darbo partiją. Tokios aplinkybės neleidžia pripažinti, kad kaltinamieji įvykdė baigtinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, kad veikdami kaip bendrininkų grupė V. G., I. S., E. M. ir V. Ž. buvo pradėję realizuoti objektyvius nusikalstamos veikos požymius, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – kiekvieno iš jų veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje. Teismas taiko veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo kodekso 172 straipsnio redakciją, kurią įtvirtino Lietuvos Respublikos 2007-06-28 d. įstatymas Nr.X-1233, nes naujoji ir šiuo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo (baudžiamojo kodekso 172 str.) redakcija yra griežtesnio pobūdžio, sunkina nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 3 d. neturi grįžtamosios galios.

V. G., I. S., E. M., V. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas neturi pagrindo V. G. ir I. S. jų kaltės pripažinimą pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes minėti asmenys nerodė gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos, teisme duodami parodymus bandė neigti kai kuriuos veikos požymius.

Teismas pripažįsta, kad V. G., I. S., E. M., V. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie vykdė bendrininkų grupėje.

Teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių bent kurį iš kaltinamųjų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu skirdamas jiems bausmes teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, į kiekvieno kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamieji veikdami tyčios forma pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika pasikėsinta ne tik į kitų asmenų konstitucines teises, bet ir į demokratiškus teisinės valstybės principus. V. G. ir I. S. pripažino turėję savanaudiškų tikslų pasipelnyti, tuo tarpu E. M. ir V. Ž. veikė tiesiogine tyčia asmeniniais tikslais. Padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau sukėlė didelio masto pasekmes, įtakojo vienos iš aukščiausio lygio valdžios institucijų, o būtent Lietuvos Respublikos Seimo narių sudėtį.

V. G. praeityje teistas penkis kartus, nusikalstamą veiką įvykdė teistumui neišnykus, neatlikęs tuo metu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, yra nedirbantis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokios aplinkybės rodo šio asmens polinkį nusikalsti, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnį teismas priverstas V. G. skirti griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį įvertinus baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas nustatant žemiau sankcijos vidurkio. Paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu teismo nuosprendžiu taikant baudžiamojo kodekso 64 str. taisykles dėl nusikalstamos veikos padarymo neatlikus ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės.

I. S. praeityje teistas tris kartus, naują nusikalstamą veiką įvykdė teistumui išnykus, jis nevedęs, nedirbantis baustas administracine tvarka. Visa tai ir baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatos leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant I. S. laisvės atėmimo bausmės, bet skiriant sankcijoje numatytą nešvelniausio pobūdžio bausmę – laisvės apribojimą.

E. M. ir V. Ž. praeityje nebuvo teisiami, nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra duomenų apie jų baustumą administracinę tvarka, nusikalstamą veiką įvykdė teismui pripažinus jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jie yra vedę ir dirbantys. Įvertinęs visą tai ir jau minėtus bausmės skyrimo pagrindus teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinta E. M. ir V. Ž. kaip pirmą kartą nusikaltimą padariusiems ir pajamas gaunantiems asmenims paskiriant piniginės baudos bausmę žemiau numatyto pagal nusikaltimo sunkumą sankcijos vidurkio.

I. S. ir E. M. skirtos kardomosios priemonės kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki jiems skirtos bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, kurie buvo pridėti prie bylos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu: „Pildyk“ kortelės rėmelius (2 vnt.) ir Darbo partijos lankstinukus (31 vnt.) – sunaikinti kaip menkaverčius, dvi USB atmintines („Lexar“ ir „Paradies“), užrašų knygutę, pinigų priėmimo kvitą, radijo ryšio stoteles (2 vnt.) ir kompiuterį „HP Compaq“ – grąžinti V. G. ar jo įgaliotam asmeniui.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija) bei skirti terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. ir 3 d. paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2012-03-05 nuosprendžiu (kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-15 nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir galutinę bausmę V. G. skirti 2 (dvejus) metus ir 3 (tris) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013-11-08.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką 2012-10-19 kaip vieną laisvės atėmimo dieną.

I. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija) bei skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei per pirmus šešis bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-10-16 iki 2012-10-31 (15 dienų) kaip atliktą trisdešimties dienų laisvės apribojimo bausmę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija) bei skirti 200 MGL (dvidešimt šešių tūkstančių litų) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija) bei skirti 200 MGL (dvidešimt šešių tūkstančių litų) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus „Pildyk“ kortelės rėmelius (2 vnt.) ir Darbo partijos lankstinukus (31 vnt.) – sunaikinti kaip menkaverčius, dvi USB atmintines („Lexar“ ir „Paradies“), užrašų knygutę, pinigų priėmimo kvitą, radijo ryšio stoteles (2 vnt.) ir kompiuterį „HP Compaq“ – grąžinti V. G. ar jo įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.