Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-08 · Civilinė byla Nr. 2-2244/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-08
Bylos Nr.
2-2244/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2244/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties, kuria buvo nutarta panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ kreditorių komiteto 2011 m. gegužės 20 d. posėdžio protokolo 4.1 punktu priimtą nutarimą, bankroto bylos Nr. B2-1055-178/2011.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi UAB Prekybos namai „Lina“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“.

Šalies argumentai

Kreditorių komiteto narė A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, prašydama panaikinti BUAB Prekybos namai „Lina“ kreditorių komiteto 2011 m. gegužės 20 d. posėdyje 4.1 punktu priimtą nutarimą dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-561-431/2011 pagal ieškovo BUAB Prekybos namai „Lina“ ieškinį atsakovui UAB „VSA Vilnius“ dėl sandorių (įskaitymo) pripažinimo negaliojančiais sudarymo. Nurodė, kad nutarimas dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-561-431/2011 sudarymo pažeidžia pirmos eilės kreditorių interesus, buvo priimtas neatsižvelgus į jų nuomonę, pasiūlius tik vieną sprendimo variantą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi nutarė panaikinti BUAB Prekybos namai „Lina“ kreditorių komiteto 2011 m. gegužės 20 d. posėdžio protokolo 4.1 punktu priimtą nutarimą.

Teismas nurodė, kad kreditorių komiteto nariai renkami tam, kad išreikštų ne tik savo interesus, bet ir tinkamai atstovautų visų likusių kreditorių interesus, todėl sprendžiant klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turtu ar turtinėmis teisėmis, būtina atsižvelgti į įmonės pirmos ir antros eilės kreditorių nuomonę bei interesus. Šiuo atveju, anot teismo, tai nebuvo padaryta, nes klausimu dėl taikos sudarymo ar galimai kitokių, ieškovui BUAB Prekybos namai „Lina“ palankesnių, sąlygų diskutuojama nebuvo, buvo pateiktas galutinis pagal UAB „VSA Vilnius“ pateiktas sąlygas nutarimo variantas, kurį buvo galima tik priimti arba atmesti. Be to, tiek pirmos, tiek antros eilės kreditorių atstovai (darbuotojų atstovė A. M. ir Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija) nebalsavo už pasiūlymą dėl taikos sutarties su UAB „VSA Vilniaus“ sudarymo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad už pasiūlymą sudaryti taikos sutartį balsavo ir BUAB Prekybos namai „Lina“ kreditorius UAB „Geležinio vilko projektas“. Kaip matyti iš ieškinio turinio civilinėje byloje Nr. 2-561-431/2011, 2010 m. rugpjūčio 1 d. įvyko UAB „Akropolis“ reorganizacija atskyrimo būdu ir buvo įsteigtos dvi naujos bendrovės, viena iš kurių yra UAB „Geležinio vilko projektas“, kuris iš UAB „Akropolis“ perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su UAB Prekybos namai „Lina“. Pateiktame ieškinyje taip pat nurodyta, kad UAB „VSA Vilnius“ reikalavimas į ieškovą sumokėti 371 502 Lt (šios sumos įskaitymas ir yra ginčijamas ieškiniu), kaip tik ir kildinamas iš perimto UAB „Akropolis“ reikalavimo į ieškovą. Teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia manyti, kad UAB „Geležinio vilko projektas“ gali turėti suinteresuotumą civilinės bylos Nr. 2-561-431/2011 baigtimi. Tai, pasak teismo, savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo minėtoje byloje, UAB „Geležinio vilko projektas“ turėjo nusišalinti nuo balsavimo, tačiau to nepadarė. Jei jis būtų tai padaręs, tokio pobūdžio nutarimas kreditorių komiteto posėdyje nebūtų priimtas, nes būtų nesurinkęs balsų daugumos. Esant tokioms aplinkybėms teismas nusprendė, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas, priimtas tik trečios eilės kreditorių balsais, gali pažeisti viešąjį interesą, todėl ginčijamą nutarimą panaikino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas BUAB Prekybos namai „Lina“ atskiruoju skundu prašo 2011 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir A. M. skundą palikti nenagrinėtą.

Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja A. M. skundą dėl 2011 m. gegužės 20 d. kreditorių komiteto nutarimo pateikė praleidusi 14 dienų apskundimo terminą ir neprašė praleisto termino atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad 2011 m. gegužės 20 d. kreditorių komitetas nevertino visų kreditorių interesų, neįvertino galimai kitokių sąlygų. Anot apelianto, kiekvienas kreditorius turėjo teisę pateikti klausimus, gauti visą informaciją įvyksiančio kreditorių komiteto darbotvarkės klausimais. Iki komiteto posėdžio dienos pareiškėja (taip pat ir Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija) nesikreipė dėl papildomų paaiškinimų, neprašė bei pati nesiūlė jokių galimų alternatyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų, ar sąlygų, kurios turėtų būti įtrauktos į taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas viešąjį interesą, pažeidė ĮBĮ teisės normas, reguliuojančias kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarką ir komiteto vaidmenį bankroto byloje apskritai. Įstatymas nenumato, jog kreditorių balsai skirstomi priklausomai nuo to, kurios eilės kreditoriumi pagal turimą reikalavimą kreditorius yra (ĮBĮ 35 str.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Geležinio vilko projektas“ yra suinteresuotas civilinės bylos Nr. 2-561-431/2011 baigtimi, nes ši įmonė nėra šios bylos šalis, ar byloje dalyvaujantis asmuo. Minėtos civilinės bylos baigtis neturi jokios įtakos UAB „Geležinio vilko projektas“. Be to, kiti kreditoriai dėl šios įmonės jokių pretenzijų nereiškė ir nesiūlė nusišalinti nuo sprendimų priėmimo (ĮBĮ nuostatos taipogi neįpareigoja esant tam tikroms aplinkybėms nusišalinti nuo balsavimo tam tikrais klausimais).

Atsiliepimas

Pareiškėja A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Skundas dėl kreditorių komiteto nutarimo buvo pateiktas nepraleidus 14 dienų termino, nes jis buvo išsiųstas 2011 m. birželio 3 d. registruotu paštu. Kreditorių komitete neturėjo būti svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-561-431/2011, nes šioje byloje ieškinio reikalavimas yra dėl sandorių, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gali pažeisti didelės grupės pirmos eilės kreditorių, 63 buvusių bankrutuojančios įmonės darbuotojų bei antros eilės kreditorių – valstybės ir VSDFV, interesus, pripažinimo negaliojančiais. Kreditorių komiteto narė A. M. nedalyvavo 2011 m. gegužės 20 d. kreditorių komiteto posėdyje, nes apie žodinį pasiūlymo sudaryti taikos sutartį aptarimą ji nebuvo informuota. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog UAB „Geležinio vilko projektas“ yra suinteresuotas civilinės bylos Nr. 2-561-431/2011 baigtimi.

2011 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Ramirent Baltic AS pareiškimas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 24 straipsnio penktąją dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti skundžiamas teismui, o pagal ĮBĮ 25 straipsnio prasmę gali būti skundžiamas ir kreditorių komiteto nutarimas, nes komitetas veikia kreditorių susirinkimo pavedimu ir pagal jo nustatytą kompetenciją.

ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo (taip pat ir kreditorių komiteto) nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėja A. M. skundą dėl kreditorių komiteto priimto nutarimo pirmosios instancijos teismui pateikė praleidusi tokiam skundui nustatytą terminą. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kreditorių komiteto susirinkimas, kurio nutarimas yra skundžiamas, įvyko 2011 m. gegužės 20 d., o pats skundas paštui buvo pateiktas 2011 m. birželio 3 d. (tai patvirtina A. M. prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktas Lietuvos pašto kvitas) (b. l. 67), atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą ir konstatuoja, jog pareiškėjos skundas buvo pateiktas, nepraleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyto termino.

Atsakovas BUAB Prekybos namai „Lina“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį, kuria teismas panaikino BUAB Prekybos namai „Lina“ kreditorių komiteto 2011 m. gegužės 20 d. posėdžio protokolo 4 punktu „Dėl civilinės bylos Nr. 2-561-431/2011 vedimo“ priimtą nutarimą.

Iš 2011 m. gegužės 20 d. BUAB Prekybos namai „Lina“ kreditorių komiteto protokolo Nr. 1 turinio matyti, kad kreditorių susirinkime buvo svarstytas UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymas sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-561-431/2011, kuri buvo iškelta pagal ieškovo BUAB Prekybos namai „Lina“ ieškinį atsakovui UAB „VSA Vilnius“ dėl sandorių (įskaitymų) pripažinimo negaliojančiais (b. l. 30). Dėl taikos sutarties sudarymo trys komiteto nariai balsavo „už“, o du – „prieš“, todėl nutarimas laikytinas priimtu, nepažeidžiant ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatytos kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, jog toks kreditorių komiteto nutarimas pažeidžia viešąjį interesą.

Iš UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymo sudaryti taikos sutartį turinio matyti, kad UAB „VSA Vilnius“ laikosi pozicijos, jog civilinėje byloje Nr. 2-561-431/2011 BUAB Prekybos namai „Lina“ pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, todėl civilinė byla turi būti nutraukta, tuo pačiu siūlo sudaryti taikos sutartį, pagal kurią jis atsisakytų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir papildomai sutiktų padengti UAB Prekybos namai „Lina“ išlaidas iki 5 000 Lt (b. l. 38-39). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad UAB „VSA Vilnius“ pasiūlyme yra aptaręs tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sąlygas ir siūlo civilinę bylą nutraukti, konstatuoja, kad tokio pobūdžio pasiūlymas negali būti traktuojamas kaip pasiūlymas dėl taikos sutarties, o laikomas pasiūlymu atsisakyti ieškinio, todėl šiuo atveju svarbu išsiaiškinti ar tokio ieškinio atsisakymas nepažeidžia kitų kreditorių interesų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditorių komitetas atlieka fakultatyvią funkciją, t.y. jis kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, kontroliuoja teismo paskirto bankroto administratoriaus veiklą, vykdo visas kitas jam pavestas funkcijas tarp kreditorių susirinkimų, t.y. kreditorių komitetas neveikia pats savaime, o tik užtikrina bankroto procedūrų tinkamą vykdymą tarp kreditorių susirinkimų. Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditorių susirinkimui rinkti kreditorių komitetą, kuriame privalo būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, o taip pat ginti kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Taigi kreditorių komitetas padeda užtikrinti atskirų kreditorių, tarp jų ir bankrutuojančios įmonės darbuotojų, teisių tinkamą įgyvendinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kreditorių komitetą sudaro penki nariai: darbuotojus atstovaujanti A. M., Vilniaus apskrities VMI, AB „SEB lizingas“, UAB „Swedbank lizingas“ bei UAB „Geležinio vilko projektas“. Už ginčijamą nutarimą balsavo tik trečios eilės kreditoriai, o pirmos ir antros eilės kreditoriai balsavo prieš (b. l. 43, 45-46, 47-48, 49). Kadangi bankroto byloje pirmiausia yra tenkinami pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog klausimai, susiję su bankrutuojančios įmonės turtu ir turtinėmis teisėmis, turi būti sprendžiami, atsižvelgiant į pirmos ir antros eilės kreditorių nuomonę bei interesus (b. l. 52). Nagrinėjamu atveju trečios eilės kreditoriai neatsižvelgė į tai, kad UAB „VSA Vilnius“ pasiūlymui prieštaravo darbuotojų atstovė ir valstybės atstovas, kurių reikalavimai yra tenkinami pirmiausia, tuo labiau neįvertino tos aplinkybės, kad galimai patenkinus BUAB Prekybos namai „Lina“ ieškinį, būtų galima labiau užtikrinti darbuotojų (kaip silpnesnės šalies) ir valstybės finansinių reikalavimų patenkinimą. Tai, kad A. M. neprašė ir nesiūlė jokių galimų alternatyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų ar sąlygų, kurios turėtų būti įtrauktos į taikos sutartį, nelemia kitokio situacijos vertinimo, nes darbuotojų atstovė (taip pat VMI atstovas) balsavimo raštu biuletenyje pateikė savo prieštaravimą apskritai sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-561-431/2011, ir tokiu būdu taip pat išreiškė norą, kad toliau būtų nagrinėjamas BUAB Prekybos namai „Lina“ pareikštas ieškinys.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, nes atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus bei priimamą procesinį sprendimą, jie netenka teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas, priimtas neatsižvelgus į pirmos ir antros eilės kreditorių atstovų nuomonę, pažeidžia viešąjį interesą, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p., 338 str.). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad asmens įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 47 str.), nesprendžia Ramirent Baltic AS pareiškimo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ir nepasisako dėl šio asmens pateiktų argumentų, susijusių su ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėGintaras PečiulisDonatas Šernas