Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: ji 2021 m. balandžio 13 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia mesdama dvi stiklines nukentėjusiajam D. J. į veidą, taip padarydama nukentėjusiajam kaktos, nosies pjautines žaizdas bei kaktos, nosies linijinius odos nubrozdinimus, tyčia nežymiai sutrikdė D. J. sveikatą.

Šiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

M. G. tyčia sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji 2021 m. balandžio 13 d. apie 23.48 val. (duomenys neskelbtini), kieme ties (duomenys neskelbtini) namu, tyčia išdauždama nukentėjusiajai D. R. priklausančio automobilio Seat „Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio ir galinio langų stiklus, keleivio pusės priekinio ir galinio langų stiklus bei vairuotojo pusės galinį stiklą, taip tyčia sunaikino svetimą, nukentėjusiajai D. R. priklausantį nedidelės, 211,17 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad užvažiavo pas savo buvusį draugą į namus. Buvo neseniai išsiskyrę. Namuose jį pamatė su kita. Iš to įsiūčio, adrenalino, šoko, įbėgo į namus, trenkė jam su stikline į veidą. Tuomet kažkaip atsidūrė lauke. Įbėgo į kiemą, išdaužė merginos mašinos stiklus ir D. automobilio stiklus. Neprisimena, kiek stiklinių metė į nukentėjusįjį D. J., galėjo būti 2 stiklinės. Matė, kas atsitiko D. J. – prasidėjo kraujavimas, bandė sustabdyti, jis pargriuvo ant žemės. Žinojo, kieno buvo tas automobilis „Seat“, jis buvo D. Viskas atsitiko dėl pavydo, nesusitaikė su ta situacija, su tuo išsiskyrimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo konsultuota, šiuo metu jokioje sveikatos įstaigoje nesu konsultuojama. D. R. atsiprašė, buvo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo. D. J. atsiprašė ir atlygino žalą už automobilį. Labai gailisi to, kas atsitiko, daugiau taip nebedarys. Sutiktų atlikti viešuosius darbus jeigu jie būtų skirti.

Kadangi kaltinamoji M. G. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiojo D. J. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 13 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), buvusi sugyventinė M. G. smurtavo jo atžvilgiu, metė dvi stiklines jam į veidą, sukeldama fizinį skausmą. Vėliau M. G., išbėgusi į lauką, išdaužė jam priklausančio automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių, kairės pusės šoninių durelių stiklą. Automobilis Kasko draudimu nėra draustas, materialinės žalos tuo metu nurodyti negali. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka M. G. Įvykio metu teigia patyręs fizinę ir materialinę žalą (1 t., b. l. 1-6).

Nukentėjusiosios D. R. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 13 d. laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 23.48 val., (duomenys neskelbtini) išdaužti namo kieme stovinčio jai priklausančio automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis, galinis, keleivio pusės priekinis ir galinis langai, taip pat apgadintas vairuotojo pusės galinis langas. Dėl išdaužytų ir apgadinto lango jai padaryta 800 eurų turtinė žala. Įtaria, kad automobilio langus galėjo išdaužti iš matymo pažįstama mergina M. G. Automobilis Kasko draudimu nedraustas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 9-10).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad anksčiau gyveno su savo sugyventine M. G., vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų nėra, gyveno (duomenys neskelbtini), apie du metus. M. gali apibūdinti kaip emocionaliai nestabilią asmenybę, ji lankėsi pas psichologus, vartojo paskirtus raminamuosius vaistus. Kiek jam žinoma, M. psichiatrinėje ligoninėje nėra gulėjusi, nesigydė. Pas psichologus M. kreipėsi, nes jai kildavo pykčio priepuoliai, ji elgdavosi neprognozuojamai. Su M. G. jis išsiskyrė maždaug prieš savaitę, ji išsiskyrimą sunkiai išgyveno, skambino jam ir jo draugei D., grasino fiziniu susidorojimu, tačiau jos grasinimus, kaip realius jis nesuvokia. Po išsiskyrimo M. apgadino D. R. priklausantį automobilį „Seat Leon“, tačiau tuomet pareiškimas rašytas nebuvo, jie sutarė vietoje, be pretenzijų. Gyvenant kartu M. G. naudojo smurtą jo atžvilgiu, tačiau į policiją jis nesikreipė, pareiškimai rašyti nebuvo. 2021 m. balandžio 13 d. apie 23.30 val., jam būnant su drauge D. R. namuose (duomenys neskelbtini), į namus įbėgo buvusi sugyventinė M. G. Namo įėjimo durys buvo neužrakintos. Kartu su M. G. į namus užėjo jos draugė A. K. Įbėgusi į namus M. G. pribėgo prie spintos, esančios nuo įėjimo dešinėje, ir iš viršutinės spintelės paėmusi dvi stiklines metė jas į nukentėjusiojo pusę. Stiklines M. paėmė abi iš karto ir metė vieną po kitos. Tuo metu nukentėjusysis stovėjo priešais M. maždaug metro atstumu. Abi M. mestos stiklinės pataikė jam į veidą, tiksliau į kaktos ir nosies sritį, jam pradėjo kraujuoti veidas, jis pajuto fizinį skausmą. Prieš mesdama stiklines M. jam nieko nesakė. Po to A. paėmė M. ir išvedė į lauką, pabėgo. D. R. suteikė jam pirmąją medicininę pagalbą, iškvietė greitąją med. pagalbą paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu. Netrukus į įvykio vietą atvyko GMP ir policijos ekipažai. Atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo, kas įvyko, o vėliau jį išvežė į (duomenys neskelbtini), kur po suteiktos pagalbos, dėl daugybinių odos įbrėžimų nosies ir kaktos srityje, jį paleido ambulatoriniam gydymui. Įvykio metu A. nieko nedarė, pastarajai jokių pretenzijų neturi. A. matė momentą, kai jis buvo sužalotas M. mestomis stiklinėmis. Kartu buvusi D. įvykio metu nenukentėjo, jokių sužalojimų nepatyrė, ji taip pat matė visą įvykį. Iškarto po įvykio, kol neatvyko policijos pareigūnai, jis su D. išėjo į lauką sulaukti atvykstančios greitosios ir policijos pagalbos, tada ir pastebėjo, kad išdaužtas jo automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių, kairės pusės šoninių durelių stiklas, kurio vertės nurodyti negali. Viduje gulėjo akmuo. Automobilis Kasko draudimu nedraustas. Taip pat abu pastebėjo, kad išdaužti kitame kieme stovėjusio automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stiklai. Automobilio valdytoja yra D. R., kuri patikslins sugadintus (sudaužytus) stiklus bei galimai nurodys patirtą žalą. Minėtų automobilių stiklus sudaužė iš pykčio M. G. Automobiliai galimai buvo sugadinti prieš jį sužalojant, nes po jo sužalojimo M. su A. iškart pasišalino ir jos neturėjo laiko sudaužyti stiklų. Šio įvykio metu jis patyrė fizinę ir materialinę žalą. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje. Automobilis BMW įsigytas jo lėšomis, dėl jo sugadinimo visa materialinė žala padaryta jam, ją patikslins vėliau. M. G. įvykio metu galimai buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jos dabartinės buvimo vietos nurodyti negali, galimai pas draugę A. (1 t., b. l. 35-37). Papildomos apklausos metu D. J. parodė, kad automobilio stiklą susitvarkė, sumokėjo 110 eurų, tačiau dabar tai patvirtinančių dokumentų neturi, artimiausiu metu pateiks. Žalą jam atlygino M. G., todėl jokių pretenzijų jai neturi, civilinio ieškinio nereikš. M. G. jo atsiprašė, gailisi dėl savo poelgio, tiek dėl sužalojimo, tiek dėl automobilių apgadinimo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis sutiktų su M. susitaikyti, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius (1 t., b. l. 41-43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1115/2021(01) nurodyta, kad D. J. nustatytos kaktos, nosies pjautinės žaizdos, padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) neilgai trukus iki apžiūros VšĮ VUL ŽK 2021 m. balandžio 14 d., galimai užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2021 m. balandžio 13 d. ir būdu, t. y. stiklo šukėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. R. parodė, kad besėdint su kaimynu D. pas jį namuose, maždaug apie 23.35 val. į namus atėjo iš matymo pažįstama mergina M. G. (namai buvo neužrakinti). M. be jokios priežasties, nieko nesakius paėmė iš kambaryje esančios spintelės stiklinę ir trenkė D. į veido sritį, dėl ko M. su stikline prapjovė jam veidą. Tiksliai negali pasakyti, kiek stiklinių sudaužė M. į D. veidą, galimai dvi. M. tikriausiai norėjo mesti stiklinę į ją, tačiau D. užstojo M. kelią ir pradėjo M. jam trankyti per jo veidą su stikline. Namuose tarp durų buvo M. draugė, kurią matė pirmą kartą, atrodo vardas A. Po šio įvykio kaimynas D. išstūmė M. iš namų. Nukentėjusioji nedelsiant paskambino greitosios medicinos pagalbai, pranešė apie įvykį, nes jos draugui iš veido stipriai bėgo kraujas. Abi merginos tuo metu išėjo nežinoma kryptimi. M. yra mačiusi kelis kartus (mažiau nei 10 kartų), žino, kad ji buvo kaimyno D. sugyventinė, tačiau žino, kad jie prieš savaitę išsiskyrė ir kartu jau nebegyvena. Taip pat su šia mergina prieš savaitę buvo nutikęs nemalonus įvykis, kuriame ta mergina buvo išdaužusi nukentėjusiosios automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekinį langą, dėl pavydo. Buvo kviesta policija, tačiau pareiškimo nukentėjusioji nerašė, nes jai atlygino padarytą žalą. Belaukiant greitosios medicinos pagalbos darbuotojų nukentėjusioji išėjo į lauką, kad sulauktų medikų. Nuėjusi prie gatvės pastebėjau, kad jos draugo D. automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (skaičių neatsimena), vairuotojo pusės priekinis langas išdaužtas. Įtarus, kad tai padarė M., ji nubėgo pažiūrėti prie savo automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) kieme. Pribėgusi pastebėjo, kad priekinis, galinis, keleivio pusės priekinis ir galinis langai yra išdaužyti, taip pat apgadintas vairuotojo pusės galinis langas. Dėl sugadintų langų nukentėjusioji patyrė 800 eurų turtinę žalą. Įtaria, kad D. automobilio ir jos automobilio langus išdaužė buvusi D. sugyventinė M., kuri yra labai pavydi, kuri pavydi, kad nukentėjusioji su D. bendrauja, taip pat ši mergina yra jau išdaužusi jos automobilio stiklą bei prieš tai buvo atėjusi į D. namus ir be jokios priežasties sužalojo D. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir policijai, jiems buvo paaiškinta situacija. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo D. ir nusprendė vežtis į (duomenys neskelbtini). Kai atvyko policijos pareigūnai, M. ir jos draugės jau nebebuvo, todėl policijai jų sugauti nepavyko. Automobilis Kasko nedraustas, draustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 62-64). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. R. parodė, kad prašo vadovautis pirmos apklausos metu jos duotais parodymais. Po įvykio ji užsakė automobilio „Seat Leon“ vertinimą, kurio metu specialistai nustatė, kad transporto priemonės atkūrimo sąnaudos yra 530 eurų, o už vertinimą ji sumokėjo 250 eurų. Automobilio šiuo metu ji nesutaisiusi, bet pagal vertinimo išvadą, jo atkūrimo vertė siekia 530 eurų. Atsižvelgiant į tai, ji patyrė 780 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 68-70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad pažįsta M. G., su ja dirba. Jos vaikino D. realiai nepažinojo, žinojo apie jį tik iš M. kalbų. Kiek liudytojai žinoma, jie nusprendė skirtis, M. buvo išvažiavusi kelioms dienoms į kaimą, o grįžusi galimai keletą dienų dar buvo pas D. Kiek žino, visiškai išsikrausčiusi M. iš jo namų nebuvo, ten buvo likusių jos daiktų. 2021 m. balandžio 13 d. apie 19.00 val. D. liudytojai parašė SMS žinutę. Supratusi, kad kažkas negerai, nes D. liudytojai nerašydavo, ji paskambino M., pasakė, kas vyksta. Iš jos sužinojo, kad D. ją norėjo atvežti pas liudytoją. Apie 19.30 val. jis atvežė M. pas liudytoją, o M. mašina liko prie D. namų. Jis atvežė M. ir jai pasakė, kad jei kažko iš daiktų reikės, kad skambintų, kad atveš jai. Jam išvažiavus M. prisiminė, kad jai sekančią dieną reikėjo į polikliniką, kad jos automobilyje liko medicininis išrašas, kurį turėjo paimti. Ji paskambino D., paklausė, ar gali atvežti išrašą, D. atsisakė, sakydamas, kad ji darytų ką nori. Alkoholio jokio jos nevartojo, abi buvo blaivios. Tą vakarą liudytojai reikėjo važiuoti pas savo pusseserę pasiimti katės nešioklę. Joms atvažiavus prie D. namo, gatvės neatsimena, namo Nr. (duomenys neskelbtini), liudytoja liko automobilyje o M. išlipo, nuėjo link savo automobilio, tačiau namo kieme pamatė kaimynės šunį. Ji, matomai, suprato, kad galimai kaimynė pas D., tai buvo apie 23.30 val. Tada M. staigiai nubėgo į namą. Liudytoja suprato, kad gali kilti konfliktas, todėl užgesino mašinos variklį ir nubėgo paskui M. į D. namus. Bėgdama išgirdo, jog name esantys asmenys pradėjo šūkauti, tada išgirdo dūžtančio stiklo garsą (išgirdo dar būdama lauke). Įbėgusi į kambarį liudytoja pamatė D., kuris laikė M. D. buvo kruvinu veidu, o M. rankose buvo dužusio stiklo. Nuo ko stiklas, negali pasakyti, galimai tai buvo stiklinė. Girdėjo kaip stiklas dužo vieną kartą. Įbėgus D. laikė M., o ši bandė suduoti D., tačiau kai liudytoja įbėgo, jos akivaizdoje M. nepavyko to padaryti. D. M. išstūmė iš namo. Liudytoja taip pat išėjo, o D. uždarė ir užrakino namo duris. Matėsi, kad M. prastai orientavosi, buvo neprognozuojama, liudytojai neleido ją įsodinti į automobilį, bėgiojo po kiemą, o liudytojai nutempus ją iki mašinos, M. išsprūdo, paėmė nuo žemės kažkokį akmenį, peršoko per tvorą ir išdaužė D. kaimynės automobilio, markės nežino, spalvos neįsidėmėjo, stiklus: priekinį šoninį keleivio pusės stiklą – tikrai, o kokius dar, negali pasakyti, bet tikrai ne vieną. Tada M. peršoko atgal per tvorą, pribėgo prie D. mašinos ir išdaužė šoninį vairuotojo pusės priekinį stiklą. Tada M. įsėdo į liudytojos mašiną ir jos nuvažiavo namo, kur sutvarstė M. ranką, vėliau liudytoja ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur sutvarkė jai žaizdą (1 t., b. l. 103-106).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji M. G. parodė, kad apie 2 metus gyveno kartu su D. J., pastaruoju metu ji gyveno su juo (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) namuose. Nuo balandžio 9 d. pašlijo jų santykiai, dėl to, jog jis buvo įtariamajai neištikimas su kaimyne D. R. 2021 m. balandžio 13 d. buvo atvažiavusi pas D., kol jo nebuvo, ketino pasiimti daiktus. Jam grįžus iš darbo jiedu pakalbėjo, jis ją pats nuvežė pas A., tada jis išvažiavo. Tą patį vakarą A. reikėjo važiuoti pasiimti bokseriuką katinui, reikėjo važiuoti netoli D. namo. Ji paprašė A. tuo pačiu ją nuvežtų pas jį pasiimti išrašo iš gydymo įstaigos. Apie 23.00 val. jos nuvažiavo pas D., abi buvo blaivios. Atvažiavus pamatė namuose degant šviesas, o šunis lauke. Pažiūrėjusi pro langą pamatė kambaryje D. užlipusią ant D. Ją suėmė pyktis, nes jie tik išsiskyrė. Tada ji nubėgo į namą, įbėgo į kambarį, paėmė iš spintos stiklinę ir trenkė į veidą D. Ji buvo kaip nesava, pamena, kad stikline ji sudavė D. per veidą vieną kartą. Ar ji metė kitą stiklinę į D., negali pasakyti, nes tuo metu ji buvo labai susijaudinusi. D. pradėjo kraujas bėgti iš veido. Kaip supranta, atbėgo A. ir ją išvedė iš namų, ramino ją. Lauke ji griebė akmenį, peršoko per tvorą ir išdaužė D. automobilio langus, galimai nurodytus įtarime, tačiau kokius tiksliai, neatsimena. Tada ji vėl peršoko per tvorą ir išdaužė D. automobilio langą, galimai kairės pusės priekinį. Buvo kaip nesava, todėl prastai viską atsimena. A. nieko nedarė, ji atvirkščiai, bandė ją raminti, pasodinti į mašiną. Jos įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Taip pasielgė iš pykčio, dėl to labai gailisi (b. l. 146-148).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros 2021 m. balandžio 14 d. protokolu užfiksuoti biologinės kilmės pėdsakai, apgadinti automobiliai (1 t., b. l. 118-133).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad užvažiavo pas savo buvusį draugą į namus. Buvo neseniai išsiskyrę. Namuose jį pamatė su kita. Iš to įsiūčio, adrenalino, šoko, įbėgo į namus, trenkė jam su stikline į veidą. Tuomet kažkaip atsidūrė lauke. Įbėgo į kiemą, išdaužė merginos mašinos stiklus ir D. automobilio stiklus.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamosios M. G. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamosios kaltė, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamosios M. G. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 146, 152). Be to, tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir nukentėjusiųjų D. J., D. R. bei liudytojos A. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kiti įrodymai: policijos registro išrašas (1 t., b. l. 20), protokolai-pareiškimai (1 t., b. l. 1, 9), specialisto išvada, kuria konstatuoti nukentėjusiajam D. J. padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 55-56), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 22-26), įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 118-133).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. G. tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą bei tyčia sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą. Įvertinus nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, darytina išvada, jog M. G., aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą, kai metė stiklines į nukentėjusįjį D. J., taip pat neabejotinai norėjo sugadinti nukentėjusiajai D. R. priklausantį turtą, apgadindama šiai priklausantį automobilį. Visa tai sudaro pagrindo spręsti, kad šios nusikalstamos kaltinamosios veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios M. G. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios M. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad kaltinamoji nuoširdžiai apgailestavo dėl savo elgesio, žadėjo pasitaisyti, be to, nukentėjusysis D. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė nepageidaujantis, kad kaltinamoji būtų griežtai baudžiama, todėl darytina išvada, jog kaltinamajai M. G. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nes padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, kuri anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), dirbanti, konsultuota (duomenys neskelbtini), negydyta ir nekonsultuota Respublikiniame priklausomybės ligų centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, kaltinamajai skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidų – 58,52 Eur. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog ši žala buvo atlyginta, be to, Vilniaus teritorinė ligonių kasa nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio (1 t., b. l. 154). Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys atlygintas visiškai, civilinis procesas dėl žalos atlyginimo nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 780 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamoji M. G. šio ieškinio neginčijo, byloje yra jos įsipareigojimas atlyginti D. R. padarytą žalą iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., taigi ieškinys tenkintinas visiškai. Nors kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atlygino dalį padarytos žalos, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, reikšmingi bylai nagrinėti – 3 nuoplovos su galimai biologiniais pėdsakais, taurės pagrindas su kojele, perduoti saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

M. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 1 mėnesį viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Priteisti iš M. G. nukentėjusios D. R. naudai 780 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, reikšmingus bylai nagrinėti – 3 nuoplovas su galimai biologiniais pėdsakais, taurės pagrindą su kojele, perduotus saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-44 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vykdydama viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba turi teisę:

1) kviesti nuteistąjį atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 129-302, tel. 8 602 11 222);

2) neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingus viešųjų darbų bausmei įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;

3) tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis;

4) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.