Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-29-209/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-03-14
Bylos Nr.: 1-29-209/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Stasys Lemežis (pirm.), Artūras Pažarskis, Virginija Švedienė
Kaltinamasis: O. P., K. M.
Civilinis ieškovas: S. K., L. N., J. R., R. Š.

Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-29-209/2013

Procesinio sprendimo kategorija :

1.2.3.2.6, 1.2.3.2.9, 1.2.7.1.1, 1.2.10.1, 1.2.14.1.1, 1.2.14.1.3, 1.2.14.2, 1.2.14.10, 2.1.3.1, 2.1.3.2, 2.3.6.4., 2.3.6.4.6., (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Stasio Lemežio, teisėjų Artūro Pažarskio, Virginijos Švedienės,

sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, Mariui Frejeriui, L. Žalaitei, Žavintai Butnoriūtei, Ilonai Petrovskai,

dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,kaltinamiesiems O. P., K. M.,gynėjams Valdui Burneikiui, Algirdui Gurauskui, Elenai Žilėnienei,nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams S. K., L. N., J. R., R. Š.,

teismo medicinos ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui.

vertėjoms Jekaterinai Chochlanovai, Irinai Pilžis,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, aštuonių klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, teistas: 1) Varėnos rajono apylinkės teismo 1994 04 20 nuosprendžiu pagal 1961m. BK 146str.3d laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Visagino miesto apylinkės teismo 1995 12 18 nuosprendžiu pagal 1961m. BK 272str. 1d., 271str. 3d. laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius BK 43str., iš dalies subendrinus su neatlikta bausme pagal 1994 04 20 nuosprendį galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams; 1996 04 11 pritaikius 1995 12 12 įstatymą „Dėl amnestijos“ 4str., neatliktos bausmės dalis sumažinta 1/3, t.y. 1 metais 6 mėnesiais 2 dienomis, galutinė bausmė 3 metai 5 mėnesiai 28 dienos. Kaišiadorių rajono apylinkės tesimo 1997 06 27 nutartimi paleistas iš Pravieniškių 1-osios sustiprino režimo pataisos darbų kolonijos lygtinai 1 metams 6 mėnesiams 22 dienomis; 3) Vilniaus apygardos tesimo 1998 11 25 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272str.3d. laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 42str.3d. bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 1995 12 18 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams; 4) Kėdainių rajono apylinkės teismo 1998 12 09 nuosprendžiu pagal 1961m BK 16str.2d., 271str.2d., 225str.3d., 278str.2d.,42str. laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 42str bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal Visagino miesto apylinkės tesimo 1995 12 18 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams. Kėdainių rajono apylinkės teismo 1999 08 27 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 1998 12 09 nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 1998 11 25 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 09 22 nutartimi paleistas lygtinai 1 metams 4 mėnesiams 12 dienų; 5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 10 04 nuosprendžiu pagal 1961m. BK 271str.3d.,278str.1d.,42str. laisvės atėmimu 3 metams. Bausmė subendrinta su neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 07 10 nutartimi paleistas lygtinai 9 mėnesiams 15 dienų;. 6) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 01 16 nuosprendžiu pagal BK 22str.1d.,178str.2d,.,178str.2d.(4 epizodai), 63str.1d.,4d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 3 apylinkės tesimo 2005 05 11 nutartimi paleistas lygtinai 8 mėnesiams 28 dienoms; 7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 02 15 nuosprendžiu pagal BK 178str.4d.,180str.2d.,63str. laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui; pridėjus neatliktą bausmę galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2006 04 20 nuosprendžiu bausmė paskirta 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. 8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 03 30 nuosprendžiu pagal BK 178str.2d.(4epizodai), 187str.1d.,180str.2d.,63str.4d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 06 07 nuosprendžiu pagal BK 178str.2d (6 epizodai), 178str.2d. (2 epizodai), 22str.1d.,178st.2d.,187str.3d (2epizodai), bausmės subendrintos ir su kitais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 12 16 nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 7 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės. Iš Marijampolės pataisos namų paleistas 2008.12.23, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129str. 2d. 9p., 129str.2d.6p., 149str.1d., 178str.4d., 165str.1d., 179str.3d., 178str.1d., 187str.1d.,129str.2d.6p.

K. M. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nesusituokęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta Marijampolės (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999 07 01 nuosprendžiu pagal 1961m BK 278 str. 2 d., 271 str. 4 d., laisvės atėmimu 6 metams 1 mėnesiui; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2000 04 28 nutartimi, pritaikius BK 7 str., BPK 414 str., 415² str., veikos perkvalifikuotos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams. Vilniaus TY-K amnestijos komisijos 2000 06 07 sprendimu, pritaikius LR 2000.04.11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3str.2d.2p. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 9mėn. 18d. Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 12 29 dekretu Nr.1148 „ Dėl malonės suteikimo“ nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atleistas. 2001 01 06 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo; 2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 08 02 nuosprendžiu pagal 1961m. BK 112str.1d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 08 27 nuosprendžiu pagal 1961m. BK 16str.2d.,271str.2d.,42str. laisvės atėmimu 1 metams su 300Lt vertės turo konfiskavimu. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 11 06 nutartimi paleistas lygtinai nuo likusios 5 mėnesių 10 dienų bausmės; 4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 02 20 nuosprendžiu pagal BK 178str.4d. 30 parų arešto; 5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 02 20 nuosprendžiu pagal BK 180str.1d. laisvės atėmimu 1 metams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 05 09 nutartimi paleistas lygtinai 2 mėnesiams 15 dienų, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 07 24 nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas; 6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 06 13 nuosprendžiu pagal BK 178str.2d. 67 paroms arešto; 7) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009.01.28 nuosprendžiu pagal BK 22str.1d.,178sttr.2d. laisvės atėmimu 2 metams; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 02 24 paleistas lygtinai 7 mėnesiams 23 dienoms. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 05 25 nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas; 8) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 09 28 nuosprendžiu pagal BK 178str.1d (2epizodai) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. BK 64str tvarka pridėta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 01 28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 9) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 09 28 nuosprendžiu pagal BK 178str.1d.,63str.,64str. Laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2012 03 20 paleistas iš Marijampolės pataisos namų, atlikęs bausmę; 10) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 04 04 nuosprendžiu pagal BK 281str. 1d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 63str.1,4,9d. bausmė subendrinta su 2010 09 28 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal 2010 09 28 nuosprendį, kaltinamas pagal BK 138 str. 1d., 238 str, 1d., 145 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė J. J. A., gimusią (duomenys neskelbtini) m., o būtent: jis, 2010 02 10, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti auksą, atvažiavo pas savo sugyventinės L. R. krikšto mamą J. J. A. ir sulaukęs tinkamo momento, kai nukentėjusioji pasilenkė, griebęs nuo kėdės šaliką tyčia juo aprišo nukentėjusiajai kaklą užverždamas mazgą nuo ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir vietoje mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą šaliku, po ko O. P., tęsiant savo nusikalstamą sumanymą, kraustė namus ieškodamas aukso bei iš virtuvės pagrobė skalbimo miltelių „Tide" dėžutę, neturinčią materialinės vertės, iš šaldytuvo maisto produktus, neturinčius materialinės vertės, iš svetainės, nuo sekcijos tortą - šakotį, neturintį materialinės vertės ir tokiu būdu O. P. tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudė J. J. A..

Savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p.

Be to, O. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia itin žiauriai nužudė A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent: jis, 2010 kovo mėnesį 7 į 8 d, nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su A. B. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia itin žiauriai sudavė pastarajam ne mažiau 19 smūgių kirvio pentimi bei kumščiais į galvą galūnes ir kitas kūno vietas, padarydamas A. B. daugybines kraujosruvas, sumušimus, kaulų lūžius, kairio skruosto skruostikaulio lūžį, apatinio žandikaulio lūžius, kairės pusės viršutinio žandikaulio gomurinės ataugos skeveldrinį lūžį, muštinę kiaurinę žaizdą viršutinėje lūpoje su kairės pusės viršutinio žandikaulio gomurinės ataugos skeveldriniu lūžiu, paliežuvio kaulo lūžį, muštinę žaizdą iš kairio momens- kaktos srities su kaktikaulio įspaustiniu lūžiu, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimu, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, kairio smilkinio srities sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, įspaustiniu smilkinkaulio lūžiu pereinančiu į kaukolės pamatą galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais, dėl ko nukentėjusysis A. B. nuo galvos sniegenų sumušimo su daugybiniais kaukolės lūžiais, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, kraujavimu į kvėpavimo takus bei skrandį, vietoje mirė ir tokiu būdu padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų tyčia itin žiauriai nužudė A. B.

Šiais savo veiksmais O. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p.

Be to, O. P. neteisėtai slapta prieš savininko valią įsibrovė į R. Š. priklausantį butą ir ten neteisėtai apsigyveno, o būtent: jis, 2010 kovo mėnesio 3 d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tikslu apsigyventi, tyčia slapta išlaužęs buto, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris, neteisėtai įsibrovė į R. Š. priklausantį butą ir ten gyveno iki 2010 03 17 kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d.

Be to, O. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2010 kovo 8 d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai gyvendamas R. Š. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė spalvotą televizorių „Vido" 35 cm įstrižainės 200 Lt vertės, o laikotarpyje nuo 2010 03 08 iki 2010 03 17 tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pagrobė iš koridoriaus, ant šaldytuvo stovėjusią baltos spalvos mikrobangų krosnelę 250 Lt vertės, bendrai padarydamas R. Š. 450 Lt materialinę žalą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Be to, O. P. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2010 kovo 3 d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, slapta išlaužęs buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris, 100 Lt vertės, neteisėtai įsibrovė į R. Š. priklausantį butą. kur neteisėtai ten gyvendamas iki 2010 03 17, iškraustė iš spintų ir sekcijos visus daiktus, sumesdamas juos ant grindų, sulaužė namų apyvokos daiktus, sulaužė kambario, koridoriaus, virtuvės baldus, sugadino klozetą dėl ko butas prarado prekinę vertę, tokiu būdu sugadino svetimą R. Š. priklausantį turtą, padarydamas 3100 Lt materialinę žalą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Be to, O. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarydamas nukentėjusiajam daugybinius kūno sužalojimus, tyčia itin žiauriai nužudė J. S., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent: Jis 2010 kovo 16 apie 01.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su J. S. tyčia, itin žiauriai sudavė pastarajam ne mažiau 12 smūgių plaktuku į įvairias kūno vietas, padarydamas J. S. muštinę žaizdą dešinio momens srityje su dešinio momenkaulio išorinės kaulinės plokštelės įskilimu, muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą iš kaktos dešinės pusės, odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, odos nubrozdinimą kairės speninės ataugos projekcijoje, odos nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje- sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, muštinę žaizdą dešinio momens srityje su dešinio momenkaulio įspaustiniu lūžiu, muštinę žaizdą pakaušio dešinėje pusėje su dešinio momenkaulio įspaustiniu lūžiu, kraujosruvą sprando odoje su masyvia kraujosruva sprando minkštuosiuose audiniuose, kairės slankstelinės arterijos sužalojimu, masyviu kraujo išsiliejimu po nugaros smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais dangalais galvos smegenų, smegenėlių pamatiniame paviršiuje- sužalojimus vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko nukentėjusysis J. S. nuo sprando kairės pusės sumušimo, pasireiškusio kraujosruva sprando odoje su masyvia kraujosruva sprando minkštuosiuose audiniuose, kairės slankstelinės arterijos sužalojimu, masyviu kraujo išsiliejimu po nugaros smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais dangalais galvos smegenų, smegenėlių pamatiniame paviršiuje mirė ir tokiu būdu padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų tyčia itin žiauriai nužudė J. S..

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d., 6 p.

K. M. be svarbios priežasties nepranešė apie padarytą labai sunkų nusikaltimą o būtent: jis, 2010 kovo mėnesio 8 d., nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas bute, esančiame P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokė, kaip O. P., asmeninio konflikto metu su A. B., tyčia pastarajam suduodamas ne mažiau 19 smūgių kirvio pentimi ir kumščiu, itin žiauriai nužudė A. B., tačiau ryte jis su O. P. iš buto pasišalino ir be svarbios priežasties, nepranešė teisėsaugos įstaigai apie A. B. nužudymą, t.y. labai sunkų nusikaltimą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d.

Be to, O. P. buvo kaltinamas išžaginęs S. K., o būtent, kad jis, 2010 kovo 8 d. ryte apie 05.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute adresu P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, du kartus lytiškai santykiavo su S. K. prieš jos valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, kadangi prieš tai K. M. suduodamas S. K. ne mažiau vieno smūgio kumščiu į veidą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusios S. K. sveikatą, dėl ko nukentėjusioji neteko sąmonės, ir O. P., tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, ją išžagino.

Kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.

Be to, O. P. buvo kaltinamas pagrobęs nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: kad jis, 2010 03 08 ryte apie 06.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas bute adresu P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iš kambario pagrobė nužudytojo megztinį 40 Lt vertės, kambaryje nuo palangės pagrobė S. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia 3310, 100 Lt vertės, iš kambaryje stovinčios spintelėje dėžutės pagrobė balto metalo 3 vnt. auskarų 5 Lt vertės, auskarus su mėlyna akute 5 Lt vertės, sidabrinius auskarus lankelio formos 30 Lt vertės, tris sidabrinius žiedus, vieno vertė 40 Lt, bendrai 120 Lt, du sulūžusius laikrodžius bei sutrukusias balto metalo grandinėles, neturinčias materialinės vertės, bei iš virtuvės nuo šaldytuvo pagrobė raktą nuo vandentiekio kolonėlės 25 Lt vertės, bendrai nukentėjusiajai S.K. padarydamas 325 Lt materialinę žalą.

Kaltinamas šiais veiksmais padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Be to, O. P. buvo kaltinamas neteisėtai naudojęs elektros energiją, vandenį, o būtent: kad jis, 2010 kovo 3 d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, slapta išlaužęs buto, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini),Vilnius, duris neteisėtai įsibrovė į R. Š. priklausantį butą kur neteisėtai ten gyvendamas iki 2010 03 17 kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, neatlygintinai naudojosi elektros energija sunaudodamas 485.71 kW, 1 kW vertė 0.42 Lt, bendrai 204 Lt, vandeniu sunaudodamas 5 m³ šalto vandens, 1 m³ vertė 4.22 Lt, bendrai 21.10 Lt ir 5m³ karšto vandens, 1 m³ vertė 14.98 Lt, bendrai 74.90 Lt, kas lėmė prievolių atsiradimą ir dėl ko buto savininkei R. Š. padarė 300 Lt materialinės žalos.

Kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 179 str. 3 d.

K. M. buvo kaltinamas padaręs S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis, 2010 kovo mėnesį iš 7 į 8 d, nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute adresu P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su S. K. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė pastarajai kumščiu ne mažiau 1 trauminio poveikio, padarydamas kairio žando sumušimą, pasireiškusį ryškiu šios srities patinimu bei abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu, taip padarydamas S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Be to, K. M. buvo kaltinamas grasinimu nužudyti, o būtent: kad jis, 2010 03 08 apie 06.00 val., koridoriuje, adresu P. g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudodamas fizinį smurtą S. K. atžvilgiu, jai sugriebęs už kaklo, grasino, reikalaudamas neišduoti, ją bei jos artimuosius nužudyti, sakydamas, kad nukentės ji, o jos šeima negyvens, tuo sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. l d.

Dėl J. J. A. nužudymo

Kaltinamasis O. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 str. 2d. 9p. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudžius J.J. A. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad J.J. A. buvo jo sugyventinės L. R. krikšto motina, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, vienkiemyje. Jis ten nuvažiuodavo su sugyventine, ardė tvartą malkoms. Jis jos nežudė. Ikiteisminio tyrimo metu dėl žmogžudystės buvo prisipažinęs, nes norėjo patikrinti, kaip dirba pareigūnai, o jie juo patikėjo. Apie tai, kad J. gyveno pasiturinčiai, galėjo turėti pinigų ir aukso, sužinojo iš giminaičių kalbų per jos laidotuves, kur jis taip pat dalyvavo. Norėjo pamatyti savo sugyventinę, kuri, jo manymu, turėjo atvykti dalyvauti parodymų patikrinime vietoje, stebėti. Tada jis davė parodymus, kad jis nužudė senutę.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010 03 18, dalyvaujant gynėjui, O. P. parodė, kad J., kurios pavardės nežino, jo sugyventinės L. R. krikšto mama, pagyvenusio amžiaus, gyveno Kėdainių rajone, Karūnavos kaime, kur jis jos sutikimu ardė tvartą malkoms. Ji gyveno viena nuosavame name, vienkiemyje. Vasario 10-12 dienomis, dienos metu, jis vienas nuvažiavo pas J., ji buvo viena, jos paprašė paskolinti jam 100 litų, bet ji atsakė, kad pinigų nebeturi, nors L. jam pasakojo, kad ji turi daug pinigų ir aukso. Jis jai pasakė, kad dar pabus, padės atnešti malkų, tačiau liko jau turėdamas tikslą ją užmigdyti ir pagrobti auksą. Išlaukęs momento, kol ji pasilenkė prie spintelės, kitame kambaryje, iškart už virtuvės, jis paėmė nuo kėdės šaliką ir jį užrišo jai ant kaklo labai stipriai užrišdamas kilpą, bet nesmaugė. Ji priklaupė ir ėmė knarkti. Jis pradėjo kambaryje ieškoti pinigų ir aukso, bet nieko nerado, o kai po 15 minučių sugrįžo prie jos, J. jau buvo negyva. Jis ją nunešė ir tame pačiame kambaryje paguldė ant lovos ir užklojo antklode, kuri buvo ant lovos. Lova tame kambaryje yra vienintelė, ją paguldė ant šono, veidu į sieną. Paėmė maisto produktų iš šaldytuvo, šakotį nuo sekcijos kambaryje ir išėjo. Buvo apsirengęs rudos spalvos striuke, juodos spalvos kostiuminėmis kelnėmis, kurios liko tame bute prie (duomenys neskelbtini) kur nužudė S. sugyventinį. Apie tai, kad nužudė J., niekam nieko nesakė (T.4, b.l.52-53).

Apklausiamas 2010 03 19 ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant prokurorui ir gynėjui, O. P. pareiškė, kad kuo yra įtariamas supranta ir kaltu prisipažįsta visiškai. Jis prisipažįsta, kad pasmaugė su šaliku savo sugyventinės krikšto mamą. Tai įvyko (duomenys neskelbtini). Šį nusikaltimą įvykdė, nes norėjo surasti name vertingų daiktų. Iš sugyventinės ir J. kaimynų girdėjo, kad ji gali turėti vertingų daiktų, kuriuos planavo pasisavinti. Moteriškei buvo virš 60 metų, ji buvo vieniša. Bevažiuojant pas ją planavo ją užmigdyti, perpjauti arterijas. Užrišo šaliką taip, kad ji negalėjo jo atsirišti. Apvyniojo aplink kaklą ir paliko gulinčią, ji dar kvėpavo. Paskui, kai patikrino namą, už 15 minučių grįžo į kambarį, ji jau buvo nebegyva. Nieko vertingo nerado, tik maisto produktų, kuriuos pasiėmė su savimi (T.4, b.l.71).

Parodymų patikrinimo vietoje 2010 03 25 metu O. P. parodė, kad įėjęs i namą rado Linos krikšto mamą skutančią bulves virtuvėje. Jis, pabuvęs 15-20 minučių, paprašė jos paskolinti jam 46 Lt, bet ji atsakė, kad pinigų turi mažai ir duos jam tik kelionei. Tuomet jis parodė, kaip J. nuėjo į kambarį, esantį šalia virtuvės iš kairės, ir, priėjusi prie stalo, pasilenkė. Jis, pagriebęs tamsų šalį, užrišo jį jai ant kaklo ir už nugaros užmezgė mazgą bei jį suveržė. J. susmoko, o jis ją prilaikydamas pasodino ant grindų prie lovos, kuri buvo ištiesta, atrėmė į lovos kraštą, pats pradėjo visur ieškoti pinigų ir aukso. Iš pradžių jis ieškojo tame pačiame kambaryje, paskui nuėjo į kitą kamabarį, vėliau į trečią. Nieko neradęs sugrįžo į kambarį, kur rado jau negyvą J.. Ant manekeno parodė, kaip jis ją pakėlė už pažastų, paguldė ant lovos truputį šonu, bet į kurią pusę pakrypo galva, nežino, ją paguldė kojomis į krosnį, galva į langą. Nurišo jai nuo kaklo šalį ir padėjo iš ten, kur paėmė : kambaryje ant stalo ar virtuvėje ant kėdės. Neprisimena, ar ją užklojo antklode. Tame pačiame kambaryje nuo stalo paėmė šakotį vidutinio dydžio, įvyniojo į celofaną, o virtuvėje paėmė skalbimo miltelių „Tide citrininiai“, įsidėjo į tašę, kurią buvo atsinešęs su savimi ir laikė įsidėjęs kišenėje. Išeidamas užtrenkė duris ir išėjo į keliuką, nuėjo prie kelio ir pakeleivingu automobiliu parvažiavo į Kėdainius. Viską, ką pasiėmė nužudytosios name, atidavė L. (T.4, b.l. 80). Peržiūrėjus video juostą, O. P. negalėjo paaiškinti, iš kur taip smulkiai papasakojo įvykio aplinkybes, kas jam tai papasakojo, nes apie tai niekas nežino, jam už tokius parodymus pažadėjo aukso kalnus, bet kitą dieną jį iš karto suėmė. Jis apsiėmė bylą, jam į vaizduotę atėjo šalikas. Užfiksuota taip, kaip jis suvaidino. Jis vienas ten niekada nebuvo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. R. parodė, kad jis dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje, nes policijos pareigūnai paprašė atvažiuoti ir būti prie namo, nes kitų giminaičių nerado. Jis girdėjo teisiamajame posėdyje kaltinamojo parodymus, tačiau parodymų vietoje jis nieko neverčiamas šaltakraujiškai pasakojo, kaip nužudė J.. Virtuvėje buvo rastos kelios nuskustos bulvės. Kas atitinka, kad kaltinamasis įėjęs į namą rado J. skutančią bulves. Paskutinį kartą jis matė J. 2010 metų vasario mėnesio pradžioje, ji sveikata nesiskundė, tvarkėsi namuose pati, gyveno iš pensijos. Laidotuvėse dalyvavo ir kaltinamasis, stebisi, kaip jis galėjo dalyvauti laidotuvėse, pats nužudęs žmogų. Iš parodymų įvykio vietoje įsitikinęs, kad kaltinamasis nužudė J. A..

Liudytoja I. G. parodė, kad 2010 02 22, apie 17 val., atėjo kaimynas ir pasakė, kad buvo užėjęs pas J. A., bet ji neatsiliepė, jam atrodė, kad jai kažkas atsitiko. Nuėjus ten ji rado J. A. gulinčią ant lovos, užsiklojusią antklode, į klausimus neatsakinėjo. Todėl nieko neklausdama išėjo iš namo ir apie tai pranešė giminaičiams. J. A. buvo draugiška ir svetinga moteris, sveikata nesiskųsdavo, pati tvarkėsi namuose, nueidavo į bažnyčią ir parduotuvę. Kaltinamąjį matė tik laidotuvėse ir dabar. Stebisi, kaip jis galėjo ramiu veidu dalyvauti laidotuvėse. Palaidojo J.A. J. R..

Liudytoja L. R. parodė, kad su O. P. susipažino 2009 m. lapkričio mėnesio pradžioje, apie 8-tą dieną. Jis atrodė gerai ir persikraustė gyventi pas ją. Su krikšto mama jį supažindino nuvažiavusi pas ją jos aplankyti. Pas ją buvo griaunamas ūkinis pastatas ir O. padėjo jį ardyti. Kad jis ten nuvažiuodavo ir be jos, ji nežinojo. Krikšto mama gyveno viena, jai buvo apie 80 metų, bet buvo tvirta: pati tvarkydavosi, pati nueidavo į bažnyčią, parduotuvę bei jokiais negalavimais nesiskundė, gyveno iš pensijos. Apie tai, kad ji turėtų pinigų ir aukso, kalbos nebuvo, tačiau ji turėjo didelį namą, bet jis buvo senas ir jam buvo reikalingas remontas. O. neturėjo susidaryti nuomonė, kad ji yra turtinga. Prisimena, kad vasario 10 dieną, po naktinės pamainos, ji prabudusi nerado O. namuose, o vėliau jis parėjo namo ir parvežė šakotį, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių. Sakė, kad pinigų gavo pardavęs kažkokį pažymėjimą. Buvo labai tylus, ramus, beveik nešnekėjo. Apie krikšto mamos mirtį sužinojo iš pažįstamos. Laidotuvėse norėjo dalyvauti O., nors ji su juo ir buvo susipykusi ir jam buvo pareikštas ultimatumas išsikraustyti iš jos buto. Per laidotuves jis buvo labai ramus, bendravo su jos giminaičiais. Po laidotuvių jam užėjo pykčio priepuolis, jis labai ant jos pyko, jai pasirodė, kad jis nori jai kažką padaryti, todėl ji pabėgo iš namų ir iškvietė policiją. Jam užeidavo agresijos priepuolių, per Kalėdas bandė ją smaugti, tai matė jos mama ir krikšto mama, jį tada nuvežė į nakvynės namus. Prisimena, kad O. jos buvo klausęs, kur krikšto mama laiko žiedus, bet ji jam atsakė, kad nežino. Krikšto mama turėdavo šakočio, nes jis ilgai laikosi. Ji O. išvarė iš namų ir nenorėjo su juo bendrauti, tačiau jis nuolat siuntinėdavo žinutes, kurių ji neskaitydavo. Vieną kartą jos sūnus perskaitė O. siųstą žinutę, kurioje buvo parašyta, kad jei ji su juo nesišnekės, jis su plaktuku užmuš žmogų, tai buvo parašyta kovo mėnesio pradžioje, bet ji į tai nekreipė dėmesio. Šakotį namo O. buvo parnešęs tik vieną kartą, kaip ir skalbimo miltelių.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010 03 25 apklausta liudytoja L. R. parodė, kad 2009 metų lapkričio 8 d. per bendrus pažįstamus, ji susipažino su O. P. ir netrukus jis atsikraustė gyventi pas L. R. į namus. Per Kalėdas L. R. jam iškvietė policiją, nes pirmą kartą jis jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. O. P. L. R. pastūmė ir ėmė smaugti, tai matė ir L. R. krikšto mama J. J. A.. Jų prašoma, L. R. krikšto mama leido jiems versti seną tvartą malkoms ir O. P. 2010 sausio mėnesio pabaigoje ir vasario mėnesio pradžioje važiavo pas L. R. krikšto mamą ardyti to tvarto. Visus tris kartus juos vežė L. R. kaimynas L. Š.. O. P. su L. R. krikšto mama bendravo gražiai, jis nuolat mokėjo vaidinti ir įtakoti kitus asmenis. L. R. krikšto mama gaudavo pensiją, tačiau nei pinigų, nei aukso ji neturėjo. L. R. savo krikšto mamą paskutinį kartą yra mačiusi 2010 m. sausio 25 d., kiti giminaičiai ją paskutinį kartą yra matę vasario pradžioje, pirmąją savaitę, vėliau nei kaimynai, nei kiti asmenys jos nėra matę. Jiems buvo pranešta, tik kai ji jau buvo rasta negyva. Jos sveikata buvo gera, širdies skausmu niekada nesiskundė, poliklinikoje nesilankė. O. P. dienomis išeidavo, ką veikdavo, L. R. nežino, bet naktimis grįždavo, stengdavosi grįžti iki 21.00 val. L. R. gerai atsimena, kad 2010 02 10 O. P. grįžo namo apie 18-19.00 val., su savimi atsinešė tortą „šakotį" ir maisto produktų. O. P. sakė, kad apsipirko, nes neva pardavė kažkokį savo pažymėjimą. Šakotis buvo nedidelis, „Šilutės" gamybos, tas klasikinis minkštas, be jokių papuošimų, įpakuotas. Dar jis atsinešė kažkokios mėsos. O. P. grįžo namo tylus, ramus, lyg truputį išgėręs. 2010 02 22 iš giminaičių L. R. sužinojo apie krikšto mamos mirtį. Ji buvo palaidota 2010 02 25. Dėl jos mirties visiems buvo keista, nes ji jautėsi gerai, gyveno viena, buvo savarankiška, sveikata niekada nesiskundė. Krikšto mama labai dažnai apsipirkinėdavo Kėdainiuose, labai dažnai pirkdavo „Šakočius“, bet ne sau, o svečiams, o jis yra vienintelis pyragas ilgai negendantis. Krikšto mama buvo rasta gulinti kambaryje, prie virtuvės kur ir miegodavo, ant ištiesiamo fotelio. O. P. labai norėjo eiti į tas laidotuves, tačiau po jų namuose vėl tarp L. R. ir jo kilo didėlis konfliktas, kurio metu jis ją puolė norėdamas sumušti ir L. R. išsigandusi pabėgo pas kaimynus. O. P. tuo metu kilo pykčio priepuolis, jis ėmė bėgioti po kaimą, jam buvo iškviesta policija ir greitoji, bet niekas nevažiavo. Po to jis nurimo ir grįžo į namus. Kitą dieną L. R. jį išvijo ir jis 2010 02 26 išvažiavo į Vilnių. 2010 03 01 jis buvo dar kartą atvažiavęs ir išvažiavo 2010 03 03 atgal į Vilnių. L. R. jokių pretenzijų O. P. neturi, jo daiktų namuose nebeturi, nes viską sudegino, jo pasas yra paliktas parduotuvėje už skolą. L. R. tiki, kad O. P. galėjo nužudyti jos krikšto mamą. Taip pat O. P. kartą, bet datos neprisimena, yra atnešęs dėžutę miltelių citrininių, įprastos pakuotės. O. P. tą dieną, kai vakare grįžo su tortu, išvažiavo labai anksti ryte, nes iki 9.00 val. turėjo išsiųsti faksą į advokatų kontorą. Jis turėjo važiuoti į Josvainius ir iš ten turėjo važiuoti į Kėdainius, o grįžo vėlai ir atsivežė tortą, daiktai buvo sudėti į maišą. Taip pat ji parode, kad prieš savaitę ar vėliau gavo O. P. žinutę su tekstu, jei ji su juo nekalbės, jis užmuš žmogų plaktuku. Jo žinutė buvo parašyta 2010 kovo 14-15 dieną iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). (3 l., b. I. 38-40).

Liudytojas L. Š. parodė, kad yra L. R. kaimynas ir kad pas ją O. gyveno apie 3 mėnesius. L. R. prašymu savo automobiliu buvo nuvežęs O. P. pas jos krikšto mamą į kaimą, kur abudu ardė ūkinį pastatą, už darbą su jais buvo atsiskaityta pietumis. Vasario pradžioje pas jį atėjo O., atsinešė butelį degtinės, maisto produktų, buvo ir šakotis. Atėjo blaivus, dviese išgėrė butelį degtinės ir jis išėjo pas L. R., išsinešdamas atsineštus daiktus.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.M25/10(12) matyti, kad J.J. A. mirtis galėjo įvykti dėl lėtinės širdies ligos. Į tai nurodo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės III stadija su stenoze iki 75% bei širdies raumens distrofija. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, negalima atmesti galimybės, kad mirtis galėjo ištikti ir nuo uždusimo dėl kaklo suspaudimo šaliku. Tai dalinai patvirtina taškinės kraujosruvos po epikardu, po plautine krūtinplėve, dešinio prieširdžio ir dešinio širdies skilvelio ertmių išsiplėtimas bei persipildymas krauju, vidaus organų pilnakraujystė, tamsus, skystas kraujas. Kaklo srityje sužalojimų, tame tarpe ir stranguliacinės vagos, nepastebėta. Jos galėjo ir nelikti, nes kaklas, kaip paaiškėjo papildomose aplinkybėse, buvo spaudžiamas minkšta medžiaga – šaliku. J.J. A. mirtis galėjo įvykti prieš 1-1.5 savaitės iki jos kūno tyrimo pradžios (tyrimas pradėtas 2010 02 23 13-14.30val.). Rasti galvos, veido ir kaklo minkštųjų audinių defektai yra pomirtiniai ir galėjo būti padaryti graužikų. Priešmirtinių sužalojimų nekonstatuota. Kraujyje rasta 0.32% etilo alkoholio (T.3, b.l. 4-9).

Atlikus pakartotinį tyrimą, teismo medicinos specialistai, teismo medicinos ekspertai J. R. ir R. S. specialisto išvadoje Nr. KM 133/10 (01), konstatavo, kad J. J. A. mirties priežastimi buvo uždusimas suspaudus kaklą šaliku. J. J. A. mirtis galėjo įvykti 2010 02 10 - 12 dienomis. J. J. A. sirgo galvos smegenų bei širdies kraujagyslių ateroskleroze, lėtine išemine liga, širdies veiklos nepakankamumu. Esant tokiai sveikatos būklei, net trumpalaikis kaklo užspaudimas gali sąlygoti mirtį (T.3,., b. 1.14- 20).

Dėl J.J. A. mirties 2010 02 22 pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pranešime prokurorui nurodyta, kad 2010 02 22, apie 18.20 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), buvo rastas J.J. A., gim. 1929 10 17, lavonas. Išoriškai apžiūrėjus lavoną, smurto požymių nepastebėta. Ant galvos nėra minkštų audinių, įtariama, kad nugraužė laukiniai gyvūnėliai (T.2,b.l.193). Iš lavono apžiūros 2010 02 22 protokolo matyti, kad ant išskleidžiamo fotelio, kuris yra išskleistas, guli moters lavonas. Lavonas visas apklotas antklodėmis, kūno nesimato. Lavonas guli ant kairio šono, veidu į langą, galva į spintą, kojomis į stalą. Atvertus lavoną ant nugaros, matosi, kad galvoje nelikę jokio minkšto audinio, matosi tik kaukolė (T.2, b.l. 195-199).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje, specialistas teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškino, kad radus tokį lavoną, be išorinių smurto žymių, neturint jokių aplinkybių, ekspertas duotų išvadą, kad greičiausiai mirtis įvyko nuo širdies patologijos, kadangi tokia patologija buvo rasta. Ekspertas sužalojimų nerado ištyrus pomirtinius odos defektus, bet ekspertai paaiškino, kad tai neprieštarauja galimybei, jog mirtis įvyko kaklą užspaudus minkštu daiktu – šaliku, po ko gali nelikti jokių pėdsakų. Tokių žymių ekspertas galėjo ir nepastebėti, tai natūralus dalykas. Lavonas buvo tirtas jau puvimo stadijoje, praėjus 1.5 savaitės. Kai lavonas pradeda pūti, pradeda pūti minkštieji audiniai, tame tarpe ir kaklas. Net jei ir buvo stranguliacinė vaga, tai išsipūtus audiniams, lieka lygus paviršius, todėl ekspertas galėjo to ir nepamatyti. Išvadoje nėra tokio dalyko, kas prieštarautų išvadai. Mirties priežastimi buvo uždusimas, netgi ir nestiprus smaugimas galėjo sukelti uždusimą (T.5, b.l. 208-209).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui paskyrus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, ekspertizės akte Nr. EKM 28(115)/12(01) (pradėta 2012 02 21, baigta 2012 10 16) nurodyta: nuo ko J. J. A. mirė: nuo lėtinės išeminės širdies ligos, kaip buvo tai nustatęs lavono tyrimą atlikęs Kėdainių teismo medicinos ekspertas (iki mirties aplinkybių paskelbimo) ar nuo uždusimo kaklą suspaudus šaliku, kaip buvo nurodęs įtariamasis objektyviais teismo medicininiais duomenimis nustatyti negalima. J.J. A. mirtis galėjo įvykti prieš 1-2 savaites (priklausomai nuo jos lavono buvimo aplinkos temperatūros). Iki jos lavono tyrimo 2010 02 23. Tai apima ir nurodytą 2010 02 10 dieną. Be pomirtinių veido ir kitų galvos sričių bei kaklo minkštųjų audinių defektų (galimai padarytų smulkių graužikų) kitokių sužalojimų J.J. A. lavone nenustatyta. Priešmirtinių sužalojimų nebuvo. Teisminio tyrimo būdu ir kitais įrodymais patvirtinus J.J. A. kaklo aprišimą ir užveržimą šaliku, jos mirties galimybė nuo kaklo suspaudimo (stranguliacijos) neatmetama. Tačiau objektyvių medicininių morfologinių tai patvirtinančių požymių nustatyta nebuvo. J.J. A. lavone nustatyti išreikšti ateroskleroziniai pakitimai jos galvos smegenų pamato miego ir ypač širdies vainikinėse arterijose ir aortoje su išreikštais distrofiniais ir skleroziniais (randiniais) pakitimais širdies raumenyje, bei išreikšti bendrieji asfikcinės mirties požymiai, esant atitinkamoms diagnozėms jos asmens sveikatos istorijoje, nurodo, kad mirtis galėjo įvykti nuo lėtinės išeminės ligos, jei nebūtų nustatyta tam prieštaraujančių mirties aplinkybių, nors kategoriška forma tai patvirtinti negalima (t.7, b.l. 51-57).

Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J.M. P. ekspertizės aktą patvirtino ir paaiškino, kad mirties priežastis nenustatyta, negalima nustatyti fakto, nuo ko būtent ji mirė. Ekspertai rėmėsi aplinkybėmis, kaltinamojo parodymais, buvo bendrieji požymiai, taškinės kraujosruvos, tie patys požymiai būna esant kitoms staigios mirties priežastims, tie patys požymiai: galėjo ir dėl širdies mirti, ir dėl smaugimo, negali paneigti ar patvirtinti, neatmetama galimybė mirties dėl smaugimo, kaip ir dėl širdies sutrikimo.

Išanalizavus visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad dėl J.J. A. mirties yra kaltas O. P.. O. P. ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai parodė kaip jis pasmaugė šaliku J.J. A.. Jau važiuodamas į vienkiemį jis turėjo tikslą nužudyti senutę, perpjauti jai gerklę, tačiau to neprireikė, jis ją pasmaugė šaliku. Tą padarė tikslu užvaldyti jos auksą ir pinigus, rasti vertingų daiktų, t.y. iš savanaudiškų paskatų. Nukentėjusioji J.J. A. sveikatos būkle nesiskundė, pati vaikščiojo, tvarkėsi namuose, nueidavo į parduotuvę, bažnyčią (liudytojų L. R., J. R., I. G. parodymai).Kad senutė nužudyta, o ne mirusi, niekam nekilo minčių, ji savo name buvo rasta ant ištiesiamo fotelio, galva ir kaklas visiškai apgraužti graužikų, lavonas palaidotas. Niekas apie galimą žmogžudystę neįtarė, todėl nepagrįsti kaltinamojo O. P. prasimanymai, kad policijos pareigūnai jam liepė prisiimti šį nusikaltimą. J.J. A. nužudymo klausimas iškilo tik O. P. sulaikius įtariant nužudžius J. S. ir papasakojus pareigūnams, kad jis nužudė savo sugyventinės krikšto motiną (duomenys neskelbtini) rajone (apie tai teisėsaugos organams net nebuvo žinoma), A. B. Pelesos gatvėje, Vilniuje, ir J. K., apie tai jis papasakojo apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo (T.4, b.l. 71). Vėliau O. P. pakeitė parodymus ir paaiškino, kad versiją dėl J.J. A. nužudymo sugalvojo tikslu, kad jį nuvežus daryti parodymų patikrinimą vietoje į Kėdainių rajoną, jis pamatys ten ir L. R.. L. R. tame kaime negyveno, pas krikšto motiną apsilankydavo, o po jos laidotuvių naivu tikėtis, kad ji ten bus. Teismas tiki kaltinamojo O. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (T.4, b.l. 52-53), apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T.4, b.l.71) duotais parodymais, parodymų patikrinimo vietoje parodymais (T.4, b.l.80), visi parodymai duoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, dalyvaujant gynėjui. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus O. P. parodymus, užfiksuotus parodymų patikrinimo vietoje, teismui abejonių dėl jo parodymų tikrumo, atitikimo faktinių bylos aplinkybių nekilo. Pas J.J. A. namuose visada buvo laikomas šakotis. O. P. po J.J. A. nužudymo, išeidamas iš jos namo, pasiėmė šakotį ir pakelį skalbimo miltelių bei maisto produktų, su šiais daiktais buvo užėjęs pas liudytoją L. Š., parsinešė namo. Liudytoja L. R. parodė, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai 2010 m. vasario 10 d. O. P. namo parnešė šakotį ir pakelį skalbimo miltelių. Liudytojai L. R. ir L. Š. patvirtino O. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis O. P. prašėsi būtinai dalyvauti J.J. A. laidotuvėse, jose dalyvavo, elgėsi ramiai, o grįžęs namo pasidarė nervingas, triukšmavo, blaškėsi, L. R. buvo priversta kreiptis į policiją, bet policijos nesulaukė, kaltinamąjį išvarė iš namų. L. R. parodė, kad O. P. užeidavo pykčio priepuoliai , agresija, ne kartą ją smaugė, ji tiki, kad jis taip galėjo pasielgti su jos krikšto motina. Liudytojas J. R. dalyvavo O. P. parodymų patikrinimo vietoje metu ir buvo nustebęs, kaip šaltakraujiškai O. P. pasakojo ir rodė savo veiksmus nužudytosios bute.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bylos aplinkybes J.J. A. buvo nužudyta 2010 02 10, o lavonas rastas tik 2010 02 22, smurto požymių nepastebėta. Ant galvos nėra minkštų audinių, įtariama, kad nugraužė laukiniai gyvūnėliai (T.2,b.l. 193). Iš lavono apžiūros 2010 02 22 protokolo matyti, kad ant išskleidžiamo fotelio, kuris yra išskleistas, guli moters lavonas. Lavonas visas apklotas antklodėmis, kūno nesimato, guli ant šono veidu į langą, galvą į spintą, kojomis į stalą. Atvertus lavoną ant nugaros, matosi, kad galvoje nelikę jokio minkšto audinio, matosi tik kaukolė (T.2, b.l. 195-199). Šios aplinkybės apsunkino tyrimą. O. P. iš anksto buvo apgalvojęs nužudyti namo šeimininkę, pasmaugęs J.J. A. ir paguldęs ant lovos kambaryje (tai buvo išskleidžiamas fotelis), atrišo stipriai užrištą šaliko mazgą ir jį paliko kambaryje, be abejo, ant šaliko jokių žymių neliko, o pagal lavono aptikimo aplinkybes jo niekas ir neieškojo. Be to, šalikas galėjo ir nepalikti ant kaklo stranguliacinės vagos. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.M 25/10(12) nurodyta, kad J.J. A. mirtis galėjo įvykti dėl lėtinės širdies ligos, į ką nurodo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės III stadija su stenoze iki 75% bei širdies raumens distrofija. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, negalima atmesti galimybės, kad mirtis galėjo ištikti ir nuo uždusimo dėl kaklo suspaudimo šaliku. Tai dalinai patvirtina taškinės kraujosruvos po epikardu, po plautine krūtinplėve, dešinio prieširdžio ir dešinio širdies skilvelio artmių išsiplėtimas bei persipildymas krauju, vidaus organų pilnakraujystė, tamsus skystas kraujas. Kaklo srityje sužalojimų, tame tarpe ir stranguliacinės vagos, nepastebėta. Jos galėjo ir nelikti, nes kaklas, kaip paaiškėjo papildomose aplinkybėse, buvo spaudžiamas minkšta medžiaga- šaliku. Rasti galvos, veido ir kaklo minkštųjų audinių defektai yra pomirtiniai ir galėjo būti padaryti graužikų. Priešmirtinių sužalojimų nekonstatuota (T.3,b.l. 49).Atlikus papildomą tyrimą, teismo medicinos specialistai J. R. ir R. S. specialisto išvadoje Nr.KM 133/10(01) konstatavo, kad J.J. A. mirties priežastimi buvo uždusimas suspaudus kaklą šaliku, mirtis galėjo įvykti 2010 02 10-12 dienomis. Esant jos sveikatos būklei, net trumpalaikis kaklo užspaudimas gali sąlygoti mirtį (T.3, b.l. 14-20). Apklausiamas teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistas J. R. paaiškino, kad lavonas rastas jau puvimo stadijoje, be išorinių smurto žymių. Mirtis įvyko kaklą užspaudus minkštu daiktu- šaliku, po ko gali nelikti jokių pėdsakų. Net jei ir buvo stranguliacinė vaga, tai prasidėjus puvimo procesui, išsipūtus audiniams, lieka lygus paviršius, todėl ekspertas galėjo to ir nematyti. Mirties priežastimi buvo uždusimas, netgi ir nestiprus smaugimas galėjo sukelti uždusimą (T.5, b.l. 208-209).

Teismo medicinos specialistai-ekspertai kategoriškai negali pasakyti, kad mirtis įvyko dėl uždusimo, suspaudus kaklą šaliku, tačiau tokia mirties priežastis galėjo būti. Paskyrus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, ekspertų išvados patvirtina, kad teisminio tyrimo metu patvirtinus J.J. A. kaklo aprišimą ir užveržimą šaliku, jos mirties galimybė nuo kaklo suspaudimo (stranguliacijos) neatmetama. Mirtis galėjo įvykti nuo lėtinės išeminės ligos, jei nebūtų nustatyta tam prieštaraujančių mirties aplinkybių, nors kategoriška forma tai patvirtinti negalima.

Teismo medicinos ekspertai dėl specialistų išvadose ekspertizės akte nurodytos lavono būsenos (apgraužta graužikų, puvimo procesas) negali kategoriškai nurodyti mirties priežasties, bet tai gali būti kaklo užspaudimas minkštu audiniu. Teismas daro išvadą, kad teismo medicinos specialistų, ekspertų išvados patvirtina O. P. paaiškinimus, kaip jis pasmaugė J.J. A..

O. P. nužudė J.J. A. dėl savanaudiškų paskatų. Nužudymas yra savanaudiškas, kai šiuo nusikaltimu siekiama gauti materialinės naudos- pinigų, daiktų arba įsigyti turtinę teisę, arba išvengti materialinių išlaidų. Toks nužudymo tikslas- gauti naudos iš svetimo turto. O. P. tikėjosi rasti aukso gaminių, pinigų ar kitų vertingų daiktų, tačiau nieko nerado ir teko pasitenkinti šakočiu, skalbimo miltelių pakeliu ir maisto produktais, kurie ikiteisminio tyrimo metu pinigine išraiška net neįvertinti. Kad kaltininkas nepasiekė savo savanaudiško tikslo, jo veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi. Kaltinamojo O. P. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. kaip kito asmens nužudymas dėl savanaudiškų paskatų.

Dėl A. B. nužudymo

Kaltinamasis O. P. kaltu nužudžius A. B. teisiamajame posėdyje neprisipažino ir paaiškino, kad geležinkelio stotyje, Vilniuje, alaus bare geriant alų su K., susipažino su A. B. ir trise nuėjo pas jį namo gerti alaus ir dantų skalavimo skysčio, ten buvo ir A. B. sugyventinė S. K.. Tą vakarą A. B. jį su K. paguldė į lovą ir apklojo. Ryte tarėsi, kur galima gauti pinigų degtinei. A. B. išėjo į Kaziuko mugę ką nors pavogti iš prekeivių, o jis, O. P., išėjo į autobusų stotį „gaudyti karosų“, tai žmonės, kuriuos jis apgaudavo ir išviliodavo pinigų. Kai jis su K. grižo, A. B. irgi buvo grįžęs. A. B. buvo parvertęs S. K. ir grasino replėmis išrauti nagus, jie jį nuramino. K. ir A. B. nuėjo pasikalbėti, kilo grumtynės. A. B. buvo pagriebęs S. K. už plaukų, išsilaisvinusi iš jo rankų ji pagriebė plaktuką ir pradėjo jį daužyti, jis nukrito ant žemės, jie jį ten ir paliko. S. K. nuėjo miegoti. Po to naktį K. jam pasakė, jog A. mirė, jie iš tų namų išėjo, policijos nekvietė. S. K. jį užmušė. Teisme perskaičius O. P. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T.4 b.l. 51-52, 69-71, 76-78), O. P. paaiškino, kad jam taip liepė pasakyti pareigūnai, žadėjo daug privilegijų, kad negaus daugiau nei 15 metų kalėjimo, duos jam rūbų, pinigų, maisto ir pastatys kameroje televizorių. Po K. M. apklausos bei perskaičius K. M. parodymus, O. P. pareiškė : „gerai, aš galiu pasakyti tiesą“.

Su jais jis susitiko traukinių stotyje, nuėjo pas A. B., ten visi gėrė, gėrė ir dantų skalavimo skystį. A. B. iš tikro konflikto metu bandė S. K. su replėmis nagus nuo kojų nurauti, gal taip bandė pasirodyti, nežino. A. B. užmušė jis, paėmė plaktuką ar kirvį, neprisimena, ir trenkė A. B. per galvą, kuris nukrito ant žemės, bet dar buvo gyvas, naktį jį pažadino K. ir jie kartu paguldė A. B. į lovą. Jokio skuduro A. B. ant kaklo jis nerišo, čia norima subendrinti nužudymus su (duomenys neskelbtini) rajone padarytais.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu O. P. dėl A. B. nužudymo kaltu prisipažino ir parodė, kad savavališkai apsigyvenęs bute L. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dienos metu būdavo geležinkelio stoties rajone, ten susirasdavo kompanijų ir girtaudavo. Tikslios datos neprisimena, bet tuo metu vyko Kaziuko mugė, jis su K., dienos metu, susitiko alaus bare, esančiame geležinkelio stotyje. K. buvo su draugu, bet vardo neprisimena, pas kurį visi nuėjo į namus, adreso nežino, bet einant Liepkalnio gatve, pasukus į kairę, šalia tilto kilti į viršų, trečias namas iš dešinės. Bute buvo sugyventinė vardu S., to savininko. Su savimi atsinešė alaus ir burnos skalavimo skysčio, kur visi kartu gėrė. Vėliau visi išėjo į Kaziuko mugę, o kai grįžo toliau gėrė. Išgertuvių metu kilo konfliktas tarp K. M. ir A. B., o pastarajam nuėjus į virtuvę, K. nusekė paskui jį ir spyrė A. B., bet O. P. to nematė, tik girdėjo. A. B. pradėjo priešintis, todėl O. P. K. padėjo jį nutempti į kitą kambarį, norėdamas atimti jo valią priešintis. Kambaryje jie kelis kartus pabandė parklupdyti A. B. ant žemės, bet jis atsistodavo ir tuomet O. P. norėdamas jį “išjungti” susirado kirvį, ilgu kotu, bet nedidelį ir nesunkų, kuris kažkur stovėjo atremtas į sieną ir, jam stovint, jis atsinešė kirvį, priėjęs prie šono, kirvio bukuoju galu jam sudavė kartą į galvą, pataikydamas į smilkinį, bet nuo smūgio A. B. nenukrito ir toliau bandė priešintis. Tada stovint jis jam dar kartą kirvio bukuoju galu į tą pačią vietą trenkė du kartus. Nuo smūgių jis nukrito ir ėmė knarkti, o po to neteko sąmonės. Taip jį palikę, jis su K. nuėjo į kitą kambarį gerti. Gerdami jie užmigo. Tuomet jau naktį K. pabudęs nuėjo į kambarį pažiūrėti ir atėjęs pasakė, kad A. B. negyvas ir pakvietė O. P., kad padėtų jam ant lovos jį paguldyti. Jį nešdamas jis suprato, kad A. B. negyvas. O. P. lavoną paguldė ant lovos. Tada K. paėmė tą kirvį ir nunešė į kitą kambarį ir, įkišęs jį S., kuri buvo labai girta ir stipriai miegojo, kirvio kotą liepė jam per jos ranką stipriai suspausti. Jis pamanė, kad K. M. taip padarė, kad S. atspaudai ant kirvio liktų. Tada kirvį nuvalė, išskyrus tą dalį, kur laikė S., tada kirvį išėmė ir išmetė šalia jos, tačiau ne ten, kur buvo nužudytas ir paguldytas nužudytasis. Tada palaukė iki ryto, baigdami gerti turimą alkoholį, anksti ryte, išėjo. Pirmą žmogžudystę jis padarė (duomenys neskelbtini) mieste, paskui nužudė A. B., o tada K. nužudė J. (T.4, b.l. 51-52).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 03 19 O. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet jis nužudė vyrą. Susitiko su K., kuris buvo dar su vienu vyru, prie traukinių stoties, nuėjo pas K. draugą į namus, kažkur prie Liepkalnio, ten jie išgėrė vieną butelį alaus ir dantų skalavimo skysčio “Ledo” (apie 70 laipsnių stiprumo) butelį. Tas vyras sakė, kad eis per Kaziuko mugę ir pavogs kokią nors prekę, o jis nuėjo prie Katedros aikštės ir prašė iš žmonių išmaldos. Atrodė kultūringai, todėl žmonės jam duodavo pinigų. Paskui visi grįžo į tą namą su nupirktais alkoholiniais gėrimais. Tas vyras atidarė duris ir pradėjo rėkauti, rankoje laikė reples, grasino savo sugyventinei S.. Pas S. buvo sužalotos rankos, mušdavo ją prie jų : tai pastumia, tai rankas, tai kojas užlaužia. Jis nematė, kad replės būtų naudojamos prieš S.. Jis tik sakė, kad tuoj tai darys. O. P. bandė jį nuraminti. Paskui K. sakė, kad tuoj duos jam į galvą, O. P. pasakė, kad duotų, kad jis aprimtų. Matė, kad K. jam sudavė iš kojos. Ne vieną kartą sudavė, tada O. P. atbėgo į pagalbą, ten gulėjo kirvis su buku kirvio kampu, O. P. jam sudavė į galvą 2-3 kartus, ne mažiau kaip 2 kartus. Abudu nutempė jį į kambarį, po smūgio jis pradėjo knarkti, paliko jį viduryje kambario, o patys nuėjo į kitą kambarį ir ten gėrė toliau. S. užmigo ir jie nuėjo miegoti. Naktį K. jį pažadino ir prašė padėti tą vyrą paguldyti ant lovos. Paguldė ant lovos. Atrodo, jis jau buvo miręs. K. nunešė kirvį, įdėjo į miegančios S. delną ir paprašė, kad spaustų S. rankos kirvį, kad liktų atspaudai. K. tai sugalvojo nieko jam nesakydamas. Taip jie ir padarė. Paskui kirvį paėmė K. su skuduru ir numetė į šoną. Sudavė, nes K. jam sakė, kad S. būtų buvusi jo, bet tas jam maišo, jis jam kada nors galvą sudaužys. K. jam pasiūlė griebtis kirvio, labai girtas buvo, labai stipriai gėrė, todėl smulkių detalių neprisimena. Į konfliktą jis taip pat įsikišo savo iniciatyva, K. padėti neprašė (T.4, b.l. 71-72).

Parodymų patikrinimo vietoje O. P. parodė, kad šiame bute buvo du kartus, datos neprisimena, bet tada, kai Vilniuje vyko Kaziuko mugė, ryte nuo 10.00 iki 12.00 val. ir vakare nuo 19.00val., kai jis grįžo su K., virtuvėje už stalo gėrė jis, nužudytasis, K. ir S.. Vėliau persikėlė į kambarį, o dar vėliau nuėjo į kitą kambarį, bet prieš tai nužudytasis demonstravo fizinį smurtą prieš S., ketino ją smaugti, rodė reples, sakydamas, kad replėmis S. laužė pirštus, S. verkė. Iš trečio kambario nužudytasis nuėjo į virtuvę gaminti valgyti, vėliau į virtuvę nuėjo ir K., po kurio laiko K. iš virtuvės iškišo galvą ir pasakė, kad nužudytajam greit duos, ir O. P., stovėdamas trečiajame kambaryje, linktelėjo galvą sakydamas gerai. Tuomet matė, kad K. nužudytajam spyrė 3 kartus į galvą, o nužudytajam nugriuvus, sudavė 10-15 smūgių į įvairias kūno vietas. Po to įtariamasis parodė, kai jis atėjęs į virtuvę, kartu su K. užlaužę už nugaros rankas, nutempė jį į kambarį Nr. 3, kur nužudytasis vis dar smarkiai priešinosi K.. O. P. sugriebė ant grindų padėtą į sieną įremtą vidutinio dydžio kirvį ilgu kotu, kuriuo smogė į kairįjį smilkinį kietuoju galu, o bandant atsistot du kartus smogė į tą pačią vietą, po to nužudytasis nukrito ant grindų ir ėmė knarkti. S. turėjo matyti suduodamus smūgius, nors K. buvo liepęs jai išeiti iš kambario. Uždarė duris, o patys nuėjo toliau gerti. K. pradėjo mušti S., mano, kad norėjo ją atjungti, nes pats meilinosi S. Po kurio laiko, S. užmigus, kambaryje Nr. 2, prie sienos, K. atnešė kirvį su skuduru ir kirvį įkišo S.i į rankas, pats jos rankas apkabinęs savomis stipriai suspaudė, o tada liepė O. P. apglėbti rankas ir suspausti, o pats išsitraukęs savo rankas pavalė kirvį ir numetė kambaryje Nr. 2 kažkur šalia lovos. Tuomet O. P. parodė, kad jis su K. atsigulė šalia S., K. viduryje, o jis prie krašto. K. jį pažadino sakydamas, kad jų sumuštas vyras mirė. Abu nuėjo į kambarį Nr. 3 ir K. pakėlus nužudytąjį už pažastų, o jam už kelnių klešnių, paguldė nužudytąjį ant lovos kambaryje Nr. 3 ant nugaros ir paliko. Bute pasiliko iki paryčių ir vos prašvitus išėjo. Prieš išeinant K. iš kambario Nr. 2 nuo palangės paėmė S. mobilaus ryšio telefoną. Ar ką dar paėmė nematė, O. P. nieko neėmė (T4, b.l. 76-78).

Kaltinamasis K. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad su O. P. susipažino prie kiosko išgertuvių metu. Prie jo priėjo O., jis jį pavaišino cigarete. O. turėjo kuprinę, kurioje buvo sukišti meškiarykočiai, televizorius, buvo sugalvojęs jį parduoti autobusų stotyje. Abu nuėjo į pirmąjį barą, bet niekas televizoriaus nepirko. Po to atvažiavo policija ir juos suėmė. Mašinoje sake, jog jis sakytų, kad tai jo, K. M., daiktai. Policijoje jį paleido. Vakare stotyje vėl susitiko su O. P., priėjo ir A. B., kuris norėjo išgerti, trise nuėjo pas A. B. į namus, kur įvyko konfliktas su S., bet ji vėliau apsiramino. Visi gėrė degtinę, alų ir odekoloną. Jis apsvaigo, todėl A. B. paklojo jam lovą ir jis nuėjo miegoti. Po dviejų valandų miego išgirdo smūgį, atsimerkęs pamatė be kelnių O. P., kuris laikydamas kirvį rankoje žengė link jo, todėl jis greitai pašoko ant žemės, pajuto, kad grindys šlapios, įjungęs šviesą pamatė, kad tai kraujas iš A. B. galvos. Jis greitai nusimovė kojines, įsimovė į batelius. Grįžęs iš kambario pamatė A. B., jo krūtinė dar kilnojosi, ant kaklo buvo užrišti du mazgai, jis tuos mazgus nupjovė. A. B. dar porą kartų įkvėpė ir krūtinė nustojo kilnotis. Kai jis nupjovė skudurus nuo A. B. kaklo, O. P. tuo skuduru nuvalė nuo kirvio kraują ir kirvį įspaudė į S. ranką. O. P. parodymai yra visiškas melas, jis kategoriškai neigia, kad A. B. užmušė S., tai padarė O. P.. Po viso įvykio jis išgėrė degtinės ir abu su O. P. išėjo iš buto. Einant iš buto O. P. jam padavė telefoną, kurį paėmė iš to buto. K. M. paklausus, kodėl jis taip pasielgė, atsakė, kad “tą pydarą padėjau į vietą”.

Apklausiamas įtariamuoju 2010 05 13 K. M. parodė, kad lyg 2010 03 08, tiksliai datos neprisimena, prie spaudos kiosko, esančio netoli (duomenys neskelbtini), susipažino su O. P.. Kitą dieną Stoties rajone, prie baro, vėl atsitiktinai susitiko O. P.. Nuėjo abu į barą ir ten sutiko A. B.. Su A. B. jis susipažino 2010 03 06 tame pačiame bare, ir pas jį jau buvo buvęs namuose bei nakvojęs. Jis pasiūlė A. kartu išgerti, o šis juos pakvietė eiti pas jį į namus, ir jie visi nuėjo. Pas A. B. jie nuėjo maždaug apie 22.30 val. - 23.00 val. Namuose buvo ir A. B. sugyventinė S. K.. Jie visi gėrė. Vienu metu tarp jo ir S. K. įvyko konfliktas, kurio metu jis jai kartą sudavė delnu per skruostą. Vėliau jis pasijautė labai blogai, ir nuėjo į galinį kambarį miegoti, o likusieji liko išgėrinėti. Jis pamiegojo apie 1,5 val. ar 2 val., pabudo nuo triukšmo, duslaus garso. Atsikėlęs pamatė kambaryje kažką gulintį, šalia gulinčiojo stovėjo O. P., ir jis šalia lovos, kurioje gulėjo K. M., numetė kirvį. Jis greitai atsistojo, įjungė šviesą ir tada pamatė ant žemės gulintį A. B. labai stipriai sumuštu veidu, o šalia daug kraujo. Ant kaklo jam buvo užrištas raištis. A. B. buvo dar gyvas, jis lyg gargaliavo, todėl jis nubėgęs į virtuvę paėmė peilį, kuriuo jam? atpjovė raištį ir nuėmė nuo kaklo. O. P. stovėjo kambaryje išsirengęs, t. y. vilkėjo tik maikute ir apatinėmis kelnaitėmis ir pasakė, kad S. „išdulkino“, o šitą, t.y. A. B., „nujungė". Matė lovoje be sąmonės gulinčią S. K., kuri buvo iki pusės nuoga, be kelnaičių. Po to jis virtuvėje dar šiek tiek pavalgė, o tuo metu išgirdo kažką aimanuojant. Atėjęs į kambarį pamatė, kaip O. P. santykiauja su S. K., kuri nerodė jokių ženklų. Baigęs O. P. apsirengė. Tuomet O. P. paėmė kirvį, nuvalė nuo jo kraują kažkokiu skudurėliu ir kirvį įspaudė S. į ranką. S. visiškai nereagavo, ji gulėjo užsimerkus. Tai buvo maždaug apie 1 val. ar 2 val. Tuomet jie išėjo iš namų. Jiems išeinant S. K. atsikėlusi nebuvo, ji jų neišlydėjo, jis nieko iš to buto nepaėmė ir išeidamas S. K. negrasino. Išėjus iš tų namų, į netoli esančius šiukšlių konteinerius O. P. išmetė skudurėlį, kuriuo buvo nuvalęs kirvį. Jis paaiškino, kodėl jis į S. rankas įspaudė kirvį, pasakė, kad dabar ant kirvio liks jos pirštų atspaudai ir visi galvos, kad tai ji nužudė A. B.. Taip pat O. P. jam padavė mobilaus ryšio telefoną Nokia, sakydamas, kad jie galėtų susiskambinti, bet kam tas telefonas priklausė, jis nežinojo, manė, kad O. P., bet telefono jis nevogė (3 t., b. 1. 74 - 78).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 05 25 įtariamasis K. M. parodė, kad su O. P. susipažino 2010 03 07, kur jis prie spaudos kiosko (duomenys neskelbtini) pr. gėrė alų iš skardinės, prie jo priėjo tada jam nepažįstamas vyras (O. P.) ir paprašė cigaretės. Jis turėjo kuprinę, kurioje buvo meškerės ir į paklodę suvyniotas televizorius. O. P. pasiūlė jam parduoti tuos daiktus, kuriuos jis turėjo, jie dviese nuvažiavo į stotį parduoti tų daiktų. O. P. stotyje užėjo į vieną, į kitą barą siūlydamas tuos daiktus. Bet atvažiavo policijos pareigūnai, susodino abu į mašiną ir nuvežė juos į 3- čią policijos komisariatą. Kol jie sedėjo automobilyje, O. P. paprašė jo sakyti, kad tie daiktai, kuriuos pardavinėjo stotyje, yra K. M., nes jis bijojo, kadangi buvo ieškomas. K. M. policijoje apklausė ir 10 minučių bėgyje paleido. Vėliau O. P. jam pasakė, kad tie daiktai buvo pavogti iš buto. Tos pačios dienos vakare su O. P. K. M. vėl susitiko atsitiktinai stotyje prie baro. Jis pavaišino O. P. alumi ir cigarete ir ten sutiko savo draugą A. B., kurį pažinojo nuo 2005 metų. Kadangi pavėlavo į autobusą, pasiprašė pernakvoti pas A. B.. Jis sutiko, nes K. M. jau buvo anksčiau pas jį nakvojęs. Pas A. B. nuėjo trise – jis, A. B. ir O. P., kuris turėjo su savimi burnos skalavimo skysčio, dėl to jam taip pat buvo pasiūlyta eiti kartu pas A. B.. Tai buvo maždaug apie 22.00 – 22.30 val. vakaro. A. B. gyveno Pelesos gatvėje, paskutiniuose namuose, tikslaus adreso jis pasakyti negali. Atvykę pas A. B. į namus, jie pradėjo išgertuves. Buvo keturiese, namie dar buvo ir A. B. sugyventinė, jos vardo neatsimena. Visi išgerdinėjo, jam buvo pasiūlyta dar odekolono išgerti, bet jis atsisakė, nes jo negeria. A. B., jo sugyventinė ir O. P. gėrė odekoloną, jis vartojo degtinę ir užgėrinėjo alumi. Kai jis išgėrė maždaug pusę butelio degtinės, jam pasidarė bloga ir jis nuėjo į galinį kambarį atsigulti. Jį A. nuvedė į lovą ir jis miegojo. Kiti trys liko gerti, nes jie dar turėjo odekolono. Pamiegojęs 1.5-2 val. išgirdo duslų garsą, kambaryje buvo tamsu, todėl nežino, kieno tai buvo garsas. Pramerkęs akis pamatė, kad kažkoks žmogus eina link jo ir jis tada staiga šoko iš lovos. Apsiavė iš karto sportinius batelius, matė, kad ant grindų guli kažkoks žmogus. Ėjo prie jungiklio įjungti šviesą ir pajuto, kad kažkas limpa prie kojų. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo kraujas. Įjungęs šviesą pamatė, kad ant grindų guli A. B., kurio visa galva buvo sudaužyta. Šalia A. B. stovėjo O. P. be kelnių, tik su apatiniu trikotažu. Jis jo paklausė “ką tu čia darai”, O. P. atsakė “viskas normaliai, vėliau paaiškinsiu”. A. B. gulėjo ant grindų ant nugaros, ant jo kaklo buvo užrištas skuduras. K. M. nubėgo į virtuvę, paėmė peilį ir nupjovė tą skudurą. A. B. dar kvėpavo, gargaliavo. O. P. nieko nesakė tuo metu, tylėjo ir žiūrėjo. Jam buvo panika, paliko visa tai ir nuėjo ieškoti išgerti degtinės, kad nurimtų. Surado degtinę, alaus jau nebuvo. Jis išgėrė tą likusią degtinę ir nubėgo į virtuvę, rūkė cigaretes vieną po kitos. Iš virtuvės jis matė, kaip O. P. rengiasi rūbais. Jis pasakė jam, kad “viskas, aš einu iš čia”, o O. P. atsakė “tuoj, palauk”. Jis palaukė, paskui įkišo galvą iš virtuvės į antrą kambarį ir pamatė, kad O. P. santykiauja su A. B. sugyventine, kuri buvo nulenkusi galvą į dešinę pusę, ji į nieką nereagavo iš viso. Kai jis baigė lytinius santykius, jis nubėgo į tą trečią patalpą, kur K. M. prieš tai miegojo, paėmė kirvį, nuvalė skuduru jo kotą ir kirvį įkišo A. B. sugyventinei į ranką, o vėliau numetė po lova. Buvo apie 2val. nakties, gal ir vėliau, tiksliai nežino. Jie išėjo iš namų, nusileido į pakalnę po viaduku, kur O. P. davė jam telefoną NOKIA 3310. Sakė “imk, turėsi telefoną”. Sakė, kad čia jo senas telefonas, paėmė tą telefoną, manė, kad tai O. P. telefonas. Jie atėjo į stotį ir troleibusu Nr. 5 nuvažiavo į Kalvarijų gatvę. Ten jie išsiskyrė su O. P.. Į jo duotą telefoną paskui gavo grasinimų iš O. P., dar skambino kažkokios moterys ir grasino, kad jis tylėtų. O. P. jam skambino gal 6-8 kartus. Jis neiškentė ir tą telefoną pardavė stotyje ar sekančią, ar kitą dieną, tiksliai neprisimena.

Į proceso dalyvių klausimus K. M. atsakė, kad O. P. staiga numetė kirvį po lova, kurioje jis prieš tai gulėjo. Kai išėjo iš buto po viaduku, O. P. pasakojo: “ tą pydarą padėjau į vietą, o bobą atrūrinau”. K. M. suprato, kad O. P. A. B. nužudė, o jo sugyventinę išprievartavo (T.3, b.l. 85-87).

Parodymų patikrinimo vietoje 2011 02 08 K. M. parodė, kad viskas vyko bute adresu P. g. (duomenys neskelbtini). Viduriniame kambaryje jie gėrė, jam pasijautus blogai nuėjo miegoti į galinį kambarį ant lovos, pabudo nuo duslaus smūgio ir parodė, kurioje vietoje pamatė ant grindų gulintį A. B., kuriam ant kaklo buvo užrištas skuduras, nubėgo į virtuvę, pasiėmė peilį, kuriuo nupjovė užrištą skudurą nuo A. B. kaklo. Nuėjęs į virtuvę pamatė gulinčią nuogą be kelnaičių S. K., kuri miegojo. Pasiėmė neišgertą butelį degtinės ir nuėjo į virtuvę, kur atsisėdęs išgėrė ir užkando. Po to pamatė, kad O. P. mylisi su S. K., t.y. ją žagino. Jis pasakė, kad išeina, O. P. atsinešęs kirvį iš kambario, kuriame gulėjo negyvas A. B., įkišo miegančiai S. K. kirvio kotą į rankas, prieš tai nuvalęs jį su skuduru. Kotą S. K. rankomis stipriai suspaudė ir numetė šalia lovos, O. P. galiniame kambaryje persirenginėjo. Jam išėjus iš namo, O. P. už 30-40 metrų jį pasivijo ir padavė mobilaus ryšio telefoną Nokia, sakydamas, kad susiskambins. Prieš visus tuos įvykius jis, K. M., konflikto metu vieną kartą delnu sudavė S. K. per veidą (T. 3, b.l. 97-98).

Apklausiamas įtariamuoju 2011 02 08 K. M. parodė, kad pilnai palaiko savo ankstesnius parodymus. A. B. jis nežudė, S. K. tą vakarą jis sudavė vieną smūgį delnu per skruostą tuo metu, kai tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kai buvo nužudytas A. B., jis miegojo namo galiniame kambaryje po kaire ant lovos, todėl tuo metu S. mušti negalėjo. Jis iš to buto jokių daiktų nevogė, mobilaus ryšio telefono bute net nematė. Jį lauke jam atidavė O. P., jis galvojo, kad tai jo telefonas, vėliau jį pardavė. O. P. išeidamas apsirengė A. B. rūbus. Policijai apie nužudymą nepranešė todėl, kad buvo išsigandęs, pirmą kartą patekęs į tokią situaciją, o vėliau jam pačiam buvo paskelbta paieška dėl nužudymo. Paaiškino, kad jis pabudo nuo stipraus smūgio, trenksmo labai stipraus ir pramerkęs akis pamatė O. P. einantį arčiau K. M., užsimojusį kirviu, tuomet jis O. P. nustūmė, įspyrė, ir, ieškodamas jungtuko, pamatė ant grindų gulintį žmogų, bet pamanė, kad girtas miega, o kai uždegė šviesą, pamatė šalia jo lovos gulintį kirvį, o ant žemės gulėjo A. B. visas pasruvęs krauju. Ant lovos A. B. nekėlė, išeinant iš buto A. B. liko gulėti ant grindų. Ant A. B. kaklo tikrai buvo užrištas kažkoks baltas skuduras, užpakalyje buvo užrišti du mazgai, nubėgęs į virtuvę paėmė peilį ir nupjovė skudurą, numetė jį kažkur šalia. Tikrai matė, kad O. P. su skuduru nuvalė kirvio rankeną ir įkišo kirvį S. į rankas, suprato, kad jis nori ją pakišti (T. 3, b.l. 92-93).

Perskaičius K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino.

Nukentėjusioji L. N. parodė, kad O. P. ir K. M. nepažįsta. A. B. buvo jos sūnus, gyveno P. g. (duomenys neskelbtini) su S. K.. Nukentėjusioji su vyru gyveno Švenčionėliuose. Sūnus jai skambindavo dažnai, anūkas taip pat atsiųsdavo žinutę, kaip jiems sekasi. Kovo 8 d. liudytoja iš sūnaus skambučio nesulaukė, ragelio jis taip pat nekėlė. Tuomet nukentėjusioji paskambino B. V., ji pasakė, kad kovo 6 d. buvo didelis triukšmas, kad ateidavo meilužis S. ir ji nakvojo pas jį - S. G.. Kovo 7 d. nebuvo jokių žinių. L. N. prašė, kad V. nueitų pas S.. Ji nuėjo, paėmė virdulį ir pasakė, kad A. miega. Vėliau V. paskambino nukentėjusiajai ir pasakė, kad A. nužudytas, S. taip pasakė. Taip pat S. teigė, kad A. sumušė ją, taip pat, kad valstybė palaidos jį, nes jai tai nerūpi, kadangi A. sulaužė jai žandikaulį. S. pasakė, kad A. nužudė du jaunuoliai. Jis visą dieną pragulėjo lovoje. Nukentėjusiajai tai buvo pasakyta kovo 8 d. Lavonas nebuvo atpažintas, jis buvo labai sumuštas. Ant galvos buvo maišelis. Nukentėjusioji pagalvojo, kad tai ne jos sūnus. K. M. sakydavo, kad pas A. virvė ant kaklo, o S. sakė, kad pas jį buvo rankšluostis ant kaklo, o ne virvė. S. buvo agresyvi moteris, rūkė, gėrė.

Šalies argumentai

L. N. teigė, kad paminklas sūnui dar nepastatytas. 1040 litų jai sumokėjo valstybė. 3460 lt. viso yra turtinė žala, o 15 000 tūkst. litų neturtinė žala. Liudytojos dukra taip pat nužudyta, nukentėjusioji augina dukros sūnų ir civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja S. K. parodė, kad su A. B. gyveno apie 8 metus. Prisimena, kad pasibeldė O., K. ir A. B.. Ji pradėjo rėkti, kad tokių girtuoklių čia nenori, jai B. trenkė į veidą, tada ji pabėgo, kitą dieną grįžo, rado didžiulę netvarką. Po poros valandų parėjo A. B. su plastmasiniu buteliu alaus, laukė K. ir O., kurie turėjo grįžti iš Kaziuko mugės. Ji prašė, kad jie čia neitų, bet A. B. supyko. Kai jie paskambino į duris, nenorėjo jų atidaryti, vėl gavo nuo A. B. į veidą, atidarė duris, O. su K. įėjo atsinešę alkoholio ir odekolono. Pradėjo gerti, ji pasakė, kad iškvies policiją, tada gavo į veidą nuo K. M., ji griuvo ant grindų, jis ją pradėjo spardyti, jį nuo jos nutempė O.. Tada ji nuėjo gulti, atsibudusi ryte pamatė, kad O. vaikšto apsirengęs A. B. rūbais. Jie sakė, kad eis alaus pirkti. Išeinant jai K. M. pasakė, kad ji vis tiek supras, kas nutiko, ir jei ji kam nors pasakys, iš pradžių nudės ją, po to jos šeimą. Ji suprato, kad gali nužudyti sūnų, motiną. Kai K. M. jai tai pasakė, ji nesuprato, apie ką jis kalba. Jie išėjo apie 7 val. ryto. Ji prabudo apie 5 val. vakaro. Nuėjo į kambarį ir pamatė gulintį A. B., nubėgo pas kaimynę, iškvietė policiją, kuri atvažiavo ir ją suėmė. Policijoje ji prisipažino, kad nužudė A. B., nes buvo šoko būsenoje, nežinojo ką šneka, tuos parodymus davė bijodama dėl savęs ir dėl šeimos. Tačiau ji A. B. nei kirviu, nei plaktuku nemušė, kas jį nužudė nematė, K. M. sako beveik tiesą, kaltinamųjų žinojo tik vardus, pavardes sužinojo iš policijos pareigūnų. Kad kaltinamieji nužudė A. B., sužinojo iš policijos pareigūnų.

S. K. savo ranka rašytame 2010 03 29 pranešime nurodė, kad vyrai trise gėrė kambaryje. Po to O. su K. nuėjo į virtuvę gaminti makaronus. Ji pasakė A., kad užtenka to bardako, tada K. ją “apvadino“ necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą sudavė kumščiu į veidą. A. atsistojo, bandė ją ginti, pasakė, kad išeitų iš buto, tačiau O. ranka trenkė A. kažkur į krūtinę, nuo ko A. nukrito į kitą kambarį. O. pasiėmė kažkokį daiktą ir nuėjo į kitą kambarį, kur nukrito A.. K. tuo metu kumščiu sudavė jai antrą kartą į veidą, ji pargriuvo, o K. ją spardė kojomis. Gulėdama ji girdėjo, kad A. iš kito kambario šaukė pagalbos ir buvo girdimi suduodami smūgiai. Ji nuo sumušimų prarado sąmonę. Atsibudo 2010-03-08 apie 6-7 val., labai skaudėjo žandikaulį ir galvą. Kambaryje buvo O. ir K., O. mūvėjo A. megztinį. Jie pasakė, kad eis parsinešti alaus, paprašė kibiro ir rakto nuo vandens kolonėlės. Išeidamas K. priėjo prie jos ir pasakė: „Tu vis tiek tai pamatysi, bet jei kažkam pasakysi apie mus, tai nužudysime tavo šeimą, o vėliau ir tave“. Jie išėjo ir daugiau negrįžo. Kadangi jai labai skaudėjo, ji atsigulė į lovą, prabudo apie 17 val., apsirengė, nuėjo į antrą kambarį, kur ant grindų pamatė O. priklausantį megztinį, ant lovos gulėjo nužudytas A., jam buvo sumušta galva, visas apklotas kaldra. Ant grindų didelėje kraujo dėmėje gulėjo plaktukas. Ji išsigando ir nubėgo pas kaimynę, paskambino į policiją ir greitąją. Ją išsivežė. Dėl patirto šoko ir baimės negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, bet ji Aleksejaus nežudė. P. A. pradėjo mušti O.. Būdamas jų bute O. buvo nuolat labai agresyvus (t.2 b.l. 141).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2010 03 30 įtariamąja ir 2011 02 03 liudytoja S. K. parodė, kad pirmą kartą apklausta įtariamąja (o tai buvo 2010 03 09, t.2, b.l. 100-106) davė neteisingus parodymus, nes buvo patyrusi smarkų šoką, o antrą kartą parodė kaip viskas buvo. Parodė, kad 2010-03-06 d. apie 22 val. jai būnant namuose- P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugyventinis A. B., su kuriuo gyveno jau 8 metus, parsivedė iš baro į namus, nepažįstamus ir nematytus vyriškius, kaip dabar jau žino O. P. ir K. M.; jie visi buvo išgėrę, o dar ir parsinešė kažko išgerti. Ji pradėjo prieštarauti A. B., kad taip vėlai jis parsivedė žmones, tada jis ant jos pradėjo šaukti. Ji suprato, kad A. B. gali ją sumušti, nes neblaivus jis būdavo agresyvus, tad ji išėjo iš namų ir tą naktį namie nenakvojo. Miegojo pas pažįstamą S., pavardės nežino, tikslaus adreso nežino, bet jis dabar išvykęs į Angliją ir jau pusę metų ten dirba ir gyvena. 2010-03-07 d. apie 11 val. ji grįžo namo, tačiau jų nei vieno nebuvo. Kambaryje buvo netvarka, tad ji apsitvarkė ir maždaug apie 12 val. jie visi trys grįžo, parsinešė 2 butelius „bambalius” alaus ir odekolono flakoną, vėl išgėrinėjo. Ji išgėrė tik porą gurkšnių alaus ir daugiau visai negėrė. Maždaug apie 13.00 val. ar šiek tiek vėliau, kai jie viską išgėrė, O. pasakė, kad jis gali gauti pinigų ir dar nusipirks išgerti. O. buvo labai grubus, jai neleisdavo nei žodžio pasakyti, vis šaukė, kad ji užsičiauptų, pasakė, kad jam vis vien ir jis pinigų gaus bet kokiu būdu. Vyko Kaziuko mugė, O. pasakė kad galbūt jis ką nors pavogs, ir jie visi trys išėjo, kur jie nuėjo ji nežino. Maždaug apie 15 val. pirmasis grįžo A. B. ir parsinešė „bambalį” alaus. Jis pasakė, kad O. P. su K. M. kažką pardavė, davė jam 10 litų, kad nupirktų alaus, po to jų abiejų laukė, tačiau atsibodus laukt, A. B. grįžo vienas namo. Ji apsidžiaugė, kad jis vienas, tačiau A. B. pasakė, kad O. su K. paprašė leisti pernakvoti dar vieną dieną ir kad jie sugrįš. Ji pradėjo jam priekaištauti, kad jam tik gėrimai galvoje, tačiau A. B. jai pasakė, kad jei kas nepatinka, ji gali išeiti. Ji žinojo, kad jei išeis, vis tiek bus sumušta, tad užsičiaupė, o A. B. vienas atsisėdo gerti to parsinešto alaus. Maždaug 19-20 val. vėl atėjo O. su K.. Ji buvau įkalbėjusi A. B. neįleisti O. ir K., tačiau kai jie atėjo pradėjo belstis ir A. B. juos įsileido. Jie atnešė dešros, kažkokios tešlos, 2 ar 3 „bambalius” alaus ir odekolono flakoną ir kambaryje atsisėdę vėl pradėjo gerti, o ji nenorėdama gerti išėjo į virtuvę. Be to, sėdint kambaryje O. vis jai grasino, kad sumuš ją, jei ji žodį pratars. K. iš pradžių buvo normalus, tačiau vėliau ir jis jai pradėjo grasinti, tad ji sėdėjo virtuvėje ir prie jų nėjo. Vienu momentu jie jai liepė padaryti valgyti, tačiau ji pasakė, kad nedarys, todėl O. su K. atėjo į virtuvę darytis valgyti, kai padarė, viską nusinešė į kambarį. Visą vakarą tiek O., tiek K. vis šaukė ant jos, grasino, neleido žodžio pratart, o A. B. jos negynė, tylėjo. Nakties metu, tikslaus laiko ji negali pasakyti, bet buvo vėlu, A. B. atsistojo, pasakė, kad eina pakloti lovų ir jis nuėjo į galinį kambarį. Jam tik išėjus O. su K. pradėjo šaukti, bet ne tik ant jos, bet jau blogas buvo ir A. B.. Ji tuo metu stovėjo tarp durų iš virtuvės į kambarį kur jie gėrė ir neiškentusi pasakė, kad jie liautųsi, kad išeitų, nes iškvies policiją. K. pašoko nuo lovos ir priėjęs prie jos smogė kumščiu į kairią veido pusę. Ji kaip stovėjo atsirėmusi į sieną, taip ir liko. Matyt tai išgirdęs, A. B. pradėjo keiktis ir pradėjo eiti iš galinio kambario į vidurinį- kur viskas vyko. Tačiau tuo momentu pašoko nuo lovos O. ir jis greitu žingsniu pradėjo eiti link A. B., kuris jau irgi buvo netoli tarpdurio ir galinio kambario į vidurinį. Kambaryje ant fotelio buvo sudėti įrankiai ir ji matė, kad O. praeidamas pasilenkė ir kažką iš įrankių paėmė, tačiau ką, ji nematė. Pirmiausia jis sudavė kumščiu A. B. į krūtinės sritį, nuo ko jis nukrito ant žemės. Tuo momentu K. ją laikė prirėmęs prie sienos, sudavė jai dar kartą kumščiu į kairę veido pusę, nuo smūgio ji nukrito ant žemės ir jis pradėjo ją spardyti, suduodamas apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, todėl kas vyko kitame kambaryje, ji jau nebematė. Jai nukritus ant žemės, K. sudavė labai daug smūgių, jis ją spardė kojomis ir daugiausia per galvą. Kai ją mušė, ji dar išgirdo, kad A. B. šaukiasi pagalbos. Ji girdėjo duslius smūgius, bet kas ten vyko ji nematė, o ir dėl jai suduotų smūgių, ji prarado sąmonę, o kai atsikėlė, buvo 2010-03-08 d. apie 6 valanda. Ji gulėjo paguldyta lovoje visiškai nuoga. O. P. taip pat pasakė, kad ji nemiegotų dar ir kad jie eina alaus nupirkti. Kambaryje taip pat buvo ir K., o A. B. ji niekur nematė. K. dar pasisiūlė atnešti į namus vandens, pasiėmė nuo šaldytuvo raktą, metalo, ovalų, nuo vandens kolonėlės, raktą jai atrodo, paėmė O. P. ir abu išėjo pro duris. Rakto taip ir negrąžino, darė naują ir sumokėjo 25 Lt, todėl jo vertę tiek ir įvertina. Ji atsikėlė, norėjo iškart už jų užsirakinti, tačiau prie jos prišokęs K. sugriebė už gerklės ir pasakė - „Tu vis vien suprasi kas atsitiko ir jei mus išduosi, nukentėsi ne tik tu, bet ir tavo šeima, jie negyvens” ir tada abu išėjo. Ji K. išsigando, nes jis visą vakarą jai grasino, ją žiauriai sumušė, todėl jo grasinimai jai pasirodė labai realūs ir labai dėl to išsigando. Dėl to ji apklausta pirmą kartą įtariamąja davė neteisingus parodymus, nes buvo šoke, o be to K. išeidamas pagrasino, pasakė, kad jei ji kam nors papasakos kas įvyko, nužudys ne tik ją, bet ir jos šeimą, nes būtent ji suprato, kad iš tikrųjų gali nužudyti, ir ji bijodama dėl savo šeimos, prisipažino įvykdžius A. B. nužudymą. Tada ji uždarė duris, kadangi jai viską skaudėjo, buvo visa sudaužyta, labai išsigandusi, atsigulė ir užmigo. Galinio kambario durys buvo uždarytos, tad ji pagalvojo, kad A. B. miega, nenorėjo jo kelti ir net neįtarė, kad jis gali būti nužudytas. Ji atsibudo maždaug 17.00 val., nes norėjo tvarkyti namus, ir atidariusi galinio kambario duris, pamatė, kad A. B. guli lovoje, tačiau visas užklotas ir jokios kūno vietos nesimatė. Ji pagalvojo, kad jį reikia pažadinti ir ėjo link jo. Kambaryje, beveik ties viduriu kambario buvo numestas megztinis. Eidama paspyrė ir tada po juo pamatė kraujo dėmę ir plaktuką. Priėjusi prie lovos, ji pakėlė antklodę ir tik tada pamatė, kad A. B. visas veidas kruvinas, jis nebekvėpavo, suprato, kad nebegyvas ir kad jį nužudė. Puolė ieškoti savo mobiliojo telefono, bet jo niekur nerado, suprato, kad jie išsinešė jos MRT Nokia 3310, pilkos spalvos, standartinis, panaudotas, 100 Lt vertės, tad ji nubėgo pas kaimynę ir išsikvietė policiją. Dar prieš jiems išeinant ji matė, kad O. P. apsivilko A. B. megztinį, pilkos spalvos su užtrauktuku, 40 Lt vertės, jį pirko prieš 3 mėnesius turguje. Be to, prie pečiaus, rado maikę, spalvos ji neprisimena, nepriklausę nei jai, nei A. B., o ant kraujo balos užmestas megztinis taip pat ne A. B.. Tie rūbai buvo kruvini ir jai atrodo, kad jais O. P. buvo apsirengęs. Vėliau dar nerado savo dirbinių, kurie buvo sudėti dėžutėje, o dėžutė stovėjo pirmame kambaryje po televizoriumi ant lentynos, buvo trys metaliniai auskarai 5 Lt vertės, kiti auskarai metalo su mėlyna akute 5 Lt vertės, sidabriniai auskarai lankelio formos 30 Lt, sidabrinė grandinėlė ant kaklo 30 Lt vertės, sidabriniai žiedai, panašiai kaip sutuoktuvių tik išraižyti raštu, vienas buvo perlūžęs per vidurį, kiekvieno vertė po 40 Lt, bendrai 120 Lt vertės, du sulužę laikrodžiai bei metalinės sutrūkusios grandinėlės, neturinčios materialinės vertės. A. B. laidojo jo motina, todėl ji dėl laidotuvių žalos nepatyrė ir moralinė žala jai padaryta, bet materialiai ji jos nevertina. Vagystės metu padaryta 355 Lt žala (t.2, b.l. 164-165).

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. K. šiuos parodymus patvirtino.

Liudytoja S. K. savo parodymus patvirtino 2011 02 08 parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2, b.l. 183-192).

2010 03 10 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu S. K. atpažino K. M. (t.2, b.l. 145-147).

2010-03-30 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu S. K. atpažino O. P. (t.2, b.l. 148-150).

2011-02-03 daiktų parodymo atpažinti metu, S. K. atpažino jai priklausančius auskarus, grandinėlių dalis, laikrodžių dalis (t.2, b.l. 170-180).

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro 2011-02-03 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas S. K. atžvilgiu dėl A. B. nužudymo, nesant jos veiksmuose požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 3, 6 p. (t.2, b.l. 157-161).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. (jos parodymai teisme perskaityti, nes yra mirusi), parodė, kad gyveno P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaimynai buvo A. B. ir S. K., kuri atėjo gyventi pas A. B. prieš 7 metus. Jie dažnai triukšmavo, girtavo, mušdavosi, tačiau S. dėl muštynių policijos nekviesdavo. 2010-03-07, apie 9.30 val. pas ją į butą atėjo S. ir paprašė duoti jai vandens. Ji pastebėjo ant S. veido sumušimo žymes, jos veidas buvo ištinęs, iš kairės veido pusės ties burna matėsi žaizda. S. pasakė, kad A. B. ją sumušė už tai, kad ji norėjo ir buto išvyti jo draugus K. ir O.. Paklausė, kur dabar yra O., ji atsakė, kad miega kambaryje, o draugai jau išėjo. S. antrą kartą atėjo apie 17.00 val., buvo streso būsenoje, pasakė, kad jai reikia skubiai paskambinti, pranešti policijai, kad ji aptiko A. lavoną. Paskambinusi policijai ji dar paskambino Aleksejaus motinai ir pranešė apie A. mirtį. Apie mirties priežastis liudytoja nieko nežino (t.2, b.l. 82-83).

2003 03 08 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad butas yra P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur galiniame kambaryje ant lovos rastas lavonas sumuštu veidu bei galva, kurio rūbai bei po juo esanti patalynė buvo su raudonomis dėmėmis panašiomis į kraują, kambario viduryje kraujo dėmė, šalia stalo guli plaktukas, kur šalia guli išmuštas dantis, visi daiktai paimti, iš kambario paimtos nuoplovos, rūbai. Viduriniame kambaryje ant sofos bei kilimo yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Po lova, ant grindų, padėtas kirvis, kuris paimtas. Kambaryje stovi fotelis nuo kurio paimtas kirvis (T.1, b.l. 194-200, T.2, b.l. 1-25).

Specialisto išvadoje Nr. M358/10 (01) nurodyta, kad A. B. mirties priežastimi buvo galvos smegenų sumušimas su daugybiniais kaukolės lūžiais. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, kraujavimu į kvėpavimo takus bei skrandį. A. B. mirtis galėjo įvykti prieš 12-16 valandų iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2010 03 08 21.10 val. A. B. lavone nustatyti šie sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti maždaug tuo pačiu metu, prieš maždaug keletą valandų iki mirties: Muštinė žaizda iš kairios momens-kaktos srities su kaktikaulio įspaustiniu lūžiu, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimu, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais; Paviršinė muštinė žaizda iš kaktos kairės pusės; Dvi muštinės žaizdos iš dešinio užausio srities; Kairio smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, įspaustiniu smilkinkaulio lūžiu pereinančiu į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais; Kairio skruosto srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, skruostikaulio lūžiu; Kairės pusės apatinio žandikaulio sumušimas, pasireiškęs dviem odos nubrozdinimais, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, apatinio žandikaulio lūžiais; Kairio žando srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu, muštine žaizda burnos gleivinėje, kairės pusės viršutinio žandikaulio gomurinės ataugos skeveldrinis lūžis; Muštinė, kiaurinė žaizda viršutinėje lūpoje su kairės pusės viršutinio žandikaulio gomurinės ataugos skeveldrinis lūžis; Kraujosruva dešiniame skruoste: Poodinė kraujosruva dešiniame žande, pereinanti į burnos gleivinę; Apatinės lūpos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis. muštine žaizda lūpos gleivinėje, kairės pusės II danties išmušimu: Poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje; Muštinė žaizda pasmakrėje su paliežuvinio kaulo lūžiu: Smulkūs odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje; Poodinė kraujosruva dešinio peties viršutiniame paviršiuje; Dešinio dilbio viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje 1x0,5 cm pilkšva poodinė kraujosruva; Odos nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje; Odos nubrozdinimas kairio dilbio vidurinio ir apatinio trečdalių riboje vidiniame paviršiuje. Įvertinus sužalojimų išsidėstymą, pobūdį bei morfologinius požymius, galima teigti, kad galvos sužalojimai Nr. 3.1- 3.8, muštinė žaizda pasmakrėje (Nr. 3.13), poodinė kraujosruva dešiniame petyje (Nr. 3.15) padaryti kietu buku riboto keturkampio pavidalo traumuojančio paviršiaus savybes daiktu ar įrankiu. Tokias traumuojančias savybes turi pvz. plaktuko pentis. Neatmetama galimybe, kad suduodant smūgius tuo pačiu daiktu ar įrankiu, o nukentėjusiajam prisidengiant rankomis nuo suduodamų smūgių, buvo padaryti odos nubrozdinimai rankose - sužalojimai Nr. 3.16- 3.18. Apatinės lūpos sumušimas bei kraujosruvos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kaktos kairėje pusėje - sužalojimai Nr. 3.9- 3.12, padarytos kontaktuojant su kietais bukais atsikišusiais paviršiais, tikėtina suduodant smūgius, pvz. kumščiu. Smulkūs odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje (Nr.3.14) padaryti kontaktuojant su šiurkščiu ar aštriabriauniu paviršiumi, smūgių sudavimui šie sužalojimai nėra būdingi. Sužalojimai Nr. 3.1 ir 3.4 atitinka sunkiam sveikatos sutrikimo mastui. Sužalojimai Nr. 3.5-3.8 ir 3.13 tiek kartu, tiek atskirai atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Sužalojimai Nr. 3.2, 3.3. 3.9- 3.12. 3.14-3.18 tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. A. B. prieš mirtį vartojo alkoholį. Nukentėjusiojo lavono kraujuje rasta 2.79 promilės etilo alkoholio Tai atitinka sunkiam neblaivumo laipsniui. Lemiamos reikšmės mirčiai turėjo kairės pusės kaktikaulio ir smilkinkaulio įspaustiniai lūžiai su kaukolės pamato lūžiu, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimais po smegenų dangalais (sužalojimai Nr. 3.1 ir 3.4) Konstatuoti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui/griuvinėjimui bei atsitrenkimui į kietus bukus paviršius. Smulkūs odos nubrozdinimai rankose (sužalojimai Nr. 3.16- 3.18) galėtų būti vertinami kaip pasyvios savigynos pėdsakai. A. B. po kurio tai, tikėtina vieno, pvz., apatinės lūpos sumušimo, galėjo būti vertikalioje ar artimoje jai padėtyje ir galimai judėjo, į tai nurodo kraujo dėmės kelnių priekiniuose paviršiuose, abiejų plaštakų, pėdų paviršiuose. Šio smūgio gavimo metu nukentėjusysis ir smūgį sudavęs asmuo galėjo būti vienas priešais kitą. Tikėtina, kad padarant daugybinius A. B. galvos sumušimus su kaukolės kaulų lūžiais nukentėjusysis buvo horizontalioje padėtyje ir nejudėjo. Remiantis vien medicininiais duomenimis, nustatyti tikslią sužalojimų padarymo seką bei nukentėjusiojo ir užpuoliko kūno padėtis sužalojimų padarymo metu. negalima. Po galvos smegenų sumušimo nukentėjusysis galėjo gyventi iki kelių valandų kol?neišsivystė galvos smegenų pabrinkimas. Išvados 3 punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant 19 smūgių. Pažymėtina, kad sužalojimų Nr. 3.3 ir 3.6 paaiškinami dviem smūgiais, o sužalojimas Nr. 3.14 nėra būdingas smūgių sudavimui. Galimybė, kad padarant sužalojimus buvo panaudotas vienas įrankis, tikėtina plaktukas, neatmetama. Galvos sužalojimuose (odos nubrozdinimuose, muštiniuose žaizdose. įspaustiniuose kaulų lūžiuose yra morfologinių požymių, rodančių, kad šie sužalojimai buvo padaryti kietu buku riboto keturkampio pavidalo traumuojančio paviršiaus savybes daiktu ar įrankiu. Tokias traumuojančias savybes turi pvz. plaktuko pentis. Nukentėjusiojo drabužiuose pažeidimų nėra (2 t., b. 1. 33 - 44).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialistas J. R. paaiškino, kad sužalojimai konstatuoti A. B. lavone gali būti padaryti ir kirvio penties, nes tiek plaktukas, tiek kirvio pentis turi tas pačias traumuojančias savybes (T. 2., b. 1. 45). Teismo posėdyje specialistas J. R. paaiškino, kad išvadoje nėra kategoriškai nurodyta, kad sužalojimai padaryti plaktuku. Žodį „plaktukas“ jis panaudojo kaip pavyzdį. Ir kirvis, ir plaktukas turi analogišką keturkampį paviršių. Buvo suduota 19 smūgių, kiti išvardinti išvadoje sužalojimai nėra paaiškinami kaip smūgių sudavimas. Pagal suduotus smūgius ir sužalojimus, nukentėjusysis buvo horizontalioje padėtyje, savarankiškų veiksmų neatlikinėjo, greičiausiai jis buvo be sąmonės, kurią galėjo prarasti nuo vieno smūgio, todėl ypatingų jausmų jis po to neturėjo jausti. Smūgiai lokalizavosi galvoje, todėl jis buvo nesąmoningas. Rastas alkoholio kiekis slopino skausmo pojūtį (T.5, b.l. 208).

Serologijos ir DNR laboratorijai tyrimui buvo pateikti plaktukas, du kirviai, A. B. kraujo pavyzdys. Specialisto išvadoje Nr. S 204/10 (01) nurodyta, kad ant plaktuko, kirvio (3 obj.) yra A. B. kraujas su 99,999...% sutapimo tikimybe. Ant kirvio (2obj.) žmogaus kraujo nerasta (T.2, b.l. 52).

Iš kriminalistikos specialisto išvados Nr. MK 87/10 (01) matyti, kad tikėtina, kad A. B. kairio momens srities odos žaizdos padarytos vienu smūgiu tirti pateikto kirvio, rasto po lova, pentimi, kontaktuojant ir kirvakočio paviršiui. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Šios odos žaizdos nepadarytos tirti pateiktais plaktuku ir kirviu, rastu ant fotelio. Tirtas A. B. kaukolės skliauto (kaktikaulio) sužalojimas padarytas daiktų ar įrankiu, turėjusiu riboto, stataus kampo formos savybių traumuojantį paviršių. Tirti pateikti plaktukas ir abu kirviai turi tokių savybių traumuojančius paviršius (jų pentys), kokiais padarytas tirtas kaukolės skliauto sužalojimas. Tačiau pasisakyti, kuriuo konkrečiai iš tirti pateiktų daiktų, ir ar tirti pateiktų plaktuko, kirvio, rasto ant fotelio, ar kirvio, rasto po lova, pentimis padarytas kaukolės skliauto sužalojimas, nėra galimybių, kadangi sužalojime užfiksuoti požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, požymių, kurie išskirtų traumavusį paviršių į bent kiek siauresnę grupinę priklausomybę, nėra. Tikėtina, kad į kairio momens sritį smūgis buvo suduotas tirti pateikto kirvio, rasto po lova, pentimi taip, kad padarant žaizdas labiau kontaktavo kirvio penties užpakalinis kraštas ir kirvakočio dalis ties pentimi. Sužalojimų išsidėstymas, lokalizacija ir padarymo mechanizmas konkrečios nukentėjusiojo ir sužalojusiojo asmens tarpusavio padėties, padarant sužalojimus, nenurodo. Todėl pasakyti, kokia galėjo būti (buvo) įtariamųjų ir A. B. tarpusavio padėtis trauminių poveikių (smūgių) metu, negalima (2 t., b. 1. 55 - 67).

Žemesnės instancijos teismas

Išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus, juos patikrinus teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, kad būtent O. P. nužudė A. B.. Įvykio metu bute buvo A. B., O. P., K. M. ir S. K., visi buvo girti, girtavimas jų gyvenimo būdas, todėl pasakojimai apie įvykius skirtingi. Dėl A. B. nužudymo įtarimas buvo pareikštas S. K., vėliau jos atžvilgiu byla nutraukta nepadarius šio nusikaltimo (t.2, b.l. 157-161). Įtarimas dėl A. B. nužudymo buvo pareikštas ir K. M., tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro 2011-02-24 nutarimu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 str. 1 d., 149 str. 1 d.. 178 str. 1 d., (t.3, b.l. 109-112).

Kaltinamasis O. P. prisipažino nužudęs A. B., norėdamas jį „išjungti“, susirado kirvį ilgu kotu, bet nedidelį ir nesunkų, kuris kažkur stovėjo atremtas į sieną, ir, A. B. stovint, jis atsinešė kirvį, priėjęs prie šono, kirvio bukuoju galu jam sudavė į galvą, pataikydamas į smilkinį, bet nuo smūgio A. B. nenukrito. Tada jis jam dar kartą kirvio bukuoju galu į tą pačią vietą trenkė du kartus, nuo smūgių A. B. nukrito ir ėmė knarkti, o po to neteko sąmonės (t.4, b.l. 51-52). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-03-19 O. P. parodė, kad gulėjo kirvis su buku kirvio kampu, O. P. jam sudavė į galvą 2-3 kartus, ne mažiau kaip 2 kartus. Abudu nutempė jį į kambarį, po smūgio jis pradėjo knarkti, paliko jį viduryje kambario, o patys nuėjo į kitą kambarį ir ten gėrė toliau (t.4, b.l. 71-72). Parodymų patikrinimo vietoje 2010-03-23 O. P. parodė, kad sugriebė ant grindų padėtą į sieną įremtą vidutinio dydžio kirvį ilgu kotu, kuriuo smogė į kairį smilkinį kietuoju galu, o bandant atsistoti du kartus smogė į tą pačią vietą, po to nužudytasis nukrito ant grindų ir ėmė knarkti (t.4, b.l. 76-78). Vėliau O. P. pakeitė parodymus ir aiškino, kad A. B. plaktuku nužudė S. K., o kaltę apsiėmė sau, nes taip liepė sakyti policijos pareigūnai, jam žadėjo įvairių lengvatų, kad bus sušvelninta bausmė, bet savo pažadų jie nesilaiko. K. M. parodė, kad būtent O. P. kirviu nužudė A. B., S. K. to nedarė, nei plaktuku, nei kirviu nesišvaistė ir A. B. šiais daiktais nemušė. Kriminalistikos specialisto išvadoje Nr. MK 87/10 (01) nurodyta: „tikėtina, kad A. B. kairio momens srities odos žaizdos padarytos smūgiu tirti pateikto kirvio, rasto po lova, kontaktuojant pentimi, kontaktuojant ir kirvakočio paviršiumi. Tirtas A. B. kaukolės skliauto (kaktikaulio) sužalojimas, padarytas daiktu ar įrankiu, turėjusiu riboto, stataus kampo formos savybių traumuojantį paviršių. Tirti pateikti plaktukas ir abu kirviai turi tokių savybių traumuojančius paviršius (jų pentys), kokiais padarytas tirtas kaukolės skliauto sužalojimas (t.2, b.l. 60). Ši specialisto išvada patvirtina O. P. parodymus, kad jis sudavė 2-3 smūgius į galvą kirvio pentimi ir M. parodymus, kad O. P. rankose matė kirvį, kurį O. P. numetė po lova. Įvykio vietos apžiūros metu minimas kirvis buvo rastas po lova. Tai paneigia O. P. aiškinimus, kad S. K. plaktuku smūgiavo A. B. į galvą, nes medicininio kriminalistinio tyrimo specialisto išvadoje kategoriškai pasisakyta, kad kairio momens srities odos žaizdos nepadarytos tirti pateiktais plaktuku ir kirviu, rastu ant fotelio (t.2, b.l. 60).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 358/10 (01) nurodyta, kad A. B. mirties priežastimi buvo galvos smegenų sumušimas su daugybiniais kaukolės lūžiais, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, kraujavimu į kvėpavimo takus bei skrandį. A. B. mirtis galėjo įvykti prieš 12-16 valandų iki jo lavono apžiūros, įvykio vietoje 2010-03-08 21.10 val. Po galvos smegenų sumušimo nukentėjusysis galėjo gyventi iki kelių valandų, kol neišsivystė galvos smegenų pabrinkimas. Lemiamos reikšmės mirčiai turėjo kairės pusės kaktikaulio ir smilkinkaulio įspaustiniai lūžiai su kaukolės pamato lūžiu, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimais po smegenų dangalais (sužalojimai Nr. 3.1 ir 3.4). Išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant 19 smūgių, iš jų muštinė žaizda iš kairio momens-kaktos srities su kaktikaulio įspaustiniu lūžiu, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimu, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais bei kairio smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, įspaustiniu smilkinkaulio lūžiu, pereinančio į kaukolės pamatą atitinka sunkiam sveikatos sutrikimo mastui. Penki sužalojimai atitinka nesunkiam sveiktos sutrikdymo mastui, visi kiti – nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui (t.2, b.l. 40). Specialistas nurodo, kad galvos sužalojimai (Nr. 3.1-3.8), muštinė žaizda pasmakryje (Nr. 3.13), poodinė kraujosruva dešiniame petyje (Nr. 3.15), viso 10 sužalojimų, padaryti kietu buku riboto keturkampio pavidalo traumuojančio paviršiaus savybės daikto ar įrankiu. Neatmetama galimybė, kad suduodant smūgius tuo pačiu daiktu ar įrankiu, o nukentėjusiajam prisidengiant rankomis nuo suduodamų smūgių, buvo padaryti odos nubrozdinimai rankose – sužalojimai Nr. 3.16-3.18. Apatinės lūpos sumušimas bei kraujavimas dešiniame skruoste, kaktos kairėje pusėje – sužalojimai Nr. 3.9-3.12, padarytos su kietais bukais atsikišusiais paviršiais, tikėtina, suduodant smūgius, pvz. kumščiu (t.2, b.l. 4).

O. P. kaltinamas itin žiauriai nužudęs A. B. ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. Atsakomybė nustatyta tam, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Toks nužudymas sietinas tiek su nužudymo būdu, tiek su kitomis aplinkybėmis, kurios liudija ypatingą nusikaltimo ar kaltininko žiaurumą. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas gali būti pripažintas itin žiauriu. Nužudymas kankinant kaltinamajam neinkriminuotas. Itin žiauriais teismų praktikoje pripažintini nužudymai, kai prieš mirtį tyčiojamasi iš nukentėjusiojo ir taip jam ar jo artimiesiems sukeliamos dvasinės kančios. Taip pat kvalifikuojami kaltininko veiksmai, kai jo veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškė ypatingu žiaurumu, padarant daug kūno sužalojimų. O. P. panaudotas įrankis – kirvis, juo suduoti smūgiai nukentėjusiajam į galvą, padarant daugybinius galvos kaulų, žandikaulių lūžimus, parodo kaltininko itin žiaurų nusikaltimo padarymo būdą. Teismo medicinos specialistas teismo posėdyje konstatavo, kad suduota 19 smūgių į įvairias kūno vietas. Nors nukentėjusysis O. B. buvo neblaivus (lavono kraujyje rasta 2,79 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkiam neblaivumo laipsniui), kas slopino skausmo pobūdį, tačiau nepaneigia nuteistojo ypatingo žiaurumo nužudant A. B.. O. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., nes jis ,būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu itin žiauriai nužudė A. B.. Taip veikdamas O. P. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamajam O. P. dėl A. B. nužudymo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs šį nusikaltimą, nuosekliai paaiškino kaip tai padarė, vėliau viską neigė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nužudymą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl S. K. išžaginimo (BK 149 str. 1 d.)

O. P. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. kovo 8 d. ryte apie 05.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute adresu P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio du kartus lytiškai santykiavo su S. K. prieš jos valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, kadangi prieš tai K. M. suduodamas S. K. ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. K. sveikatą, dėl ko nukentėjusioji neteko sąmonės, o O. P., tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, ją išžagino. O. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d. Prokuroras teisiamajame posėdyje kaltinimo neprašė pakeisti, todėl byla nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 str.). Už 149 str. 1 d. numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

S. K. yra veiksni, dėl išžaginimo pareiškimo nerašė, nežino, ar buvo ji išžaginta, teisiamajame posėdyje neprašė kaltininko bausti už šią veiką. Prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 149 str. 1 d. nebuvo jokio pagrindo. Nukentėjusioji S. K. apie jos galimą išžaginimą sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pareiškimo, skundo dėl to nerašė, nepageidauja, kad už tai asmuo būtų nubaustas.

Kaltinamasis O. P. neigia lytiškai santykiavęs su S. K., nurodo, kad tai darė K. M., K. M. nurodo, kad matė, kad O. P. lytiškai santykiavo su S. K., kuri gulėjo ant lovos nuoga, ar suprato ji kas su ja daroma pasakyti negali.

Jokių objektyvių duomenų, kad su S. K. buvo atliktas lytinis aktas prieš jos valią, byloje nėra. Pati nukentėjusioji nežino, ar buvo su ja lytiškai santykiaujama. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokių įrodymų, kad padaryta O. P. inkriminuota veika pagal BK 149 str. 1 d. O. P. pagal BK 149 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl S. K. daiktų pagrobimo (BK 178 str. 4 d.)

P. kaltinamas tuo, kad 2010-03-08 ryte, apie 06.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas bute adresu P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė A. B. 40 Lt vertės megztinį, S. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3310, 100 Lt vertės, balto metalo 3 vnt. auskarų, 5 Lt vertės, auskarus su mėlyna akute 5 Lt vertės, sidabrinius auskarus lankelio formos, 30 Lt vertės, tris sidabrinius žiedus bendros 120 Lt vertės, 2 sulūžusius laikrodžius bei sutrūkusias balto metalo grandinėles, neturinčias materialinės vertės, bei raktą nuo vandentiekio kolonėlės 25 Lt vertės, bendrai S. K. padarydamas 325 Lt materialinę žalą. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.

Kaltinamasis O. P. dėl šio kaltinimo iš esmės kaltu prisipažino, parodė, iš kur paėmė daiktus ir kur juos laikė, kur jie buvo išimti. Jo kaltė visiškai įrodyta O. P. prisipažinimu ir duotais kaltinamojo K. M. parodymais, nukentėjusios S. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, kurių metu išimti rasti daiktai, nuo kurių S. K. atsisakė, atsisakė ir nuo jos pareikšto ieškinio dėl iš jos pavogtų daiktų.

O. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 4 d., nes pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio (BK 190 straipsnis).

Pagal BK 95 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p. (asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas: baudžiamoji byla dėl daiktų pagrobimo iš S. K. pagal BK 178 str. 4 d. nutraukiama suėjus senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p., 235 str. 1 d.).

Dėl S. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo

K. M. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. kovo iš 7 į 8 nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute adresu P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su S. K. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė pastarajai kumščiu ne mažiau 1 trauminio poveikio, padarydamas kairio žando sumušimą, pasireiškusį ryškiu šios srities patinimu bei abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu, taip padarydamas S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis K. M. dėl šio kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad S. K. į veidą trenkė tik vieną kartą nestipriai, nes ji jam labai šoko į akis. Vėliau ją matė gulinčią lovoje su dideliu guzu ant žandikaulio.

Nukentėjusioji S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad į butą atėjus A. B. su jai nepažįstamais K. ir O., ji pradėjo rėkti, kad girtuoklių čia nenori, jai A. B. trenkė į veidą, tada ji pabėgo ir kitą dieną grįžo, prašė A. B. jų daugiau neįsileisti, A. B. jei vėl trenkė į veidą. Begeriant jie pradėjo triukšmauti, aiškintis, ji pasakė, kad iškvies policiją, tada gavo į veidą nuo K., nukrito ant grindų, K. ją spardė, o O. jį nuo jos nutempė. Buvo be sąmonės. Ikiteisminio tyrimo metu 2010 03 09 aiškino, kad jo sugyventinis pradėjo ją mušti, sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą, jai nugriuvus pradėjo daužyti kojomis (t.2, b.l. 100). Apklausiama įtariamąja ji parodė, kad A. B. trenkė kumščiu į veidą, ji nukrito ir nukritusią jis pradėjo spardyti, kiek kartų spyrė, negali pasakyti, bet spyrių buvo daug ir visi į galvą. Tie vaikinai liepė A. liautis, jie patys jai nieko nedarė (t.2, b.l. 105). Vėliau parodymus pakeitė ir parodė, kad ją mušė ir sužalojo ne jos sugyventinis A. B., o K. M. (t.2, b.l. 141, 164). Nukentėjusiosios kaimynė V. B. parodė, kad S. K. su A. B. dažnai triukšmavo, girtavo, mušdavosi, tačiau S. dėl muštynių į policiją nesikreipdavo. 2010-03-08, apie 9.30 val. pas ją į butą atėjo S., veidas buvo ištinęs, sumuštas, iš kairės veido pusės ties burna matėsi žaizda. S. pasakė, kad A. B. ją sumušė už tai, kad ji norėjo iš buto išvaryti jo draugus – K. ir O. (t.2, b.l. 82-83). Nukentėjusioji A. B. motina L. N. parodė, kad prašė V. B. nueiti pas sūnų ir sužinoti, kaip jiems ten sekasi, kuri vėliau paskambino ir pasakė, kad A. miega. Vėliau, vakare, jai paskambino S. ir pasakė, kad A. nužudytas. S. teigė, kad A. ją sumušė, kad jį valstybė palaidos, nes jai tai nerūpi, kadangi A. sulaužė jai žandikaulį. S. pasakė, kad A. nužudė du jaunuoliai.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1844/10(01) matyti, kad S. K. 2010 03 08 buvo padaryta: kairio žando sumušimas, pasireiškęs ryškiu šios srities patinimu bei abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu. Sužalojimas padarytas tikėtina sudavus smūgį kumščiu. Sužalojimas atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui (t.2, b.l. 127-129).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad S. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir ši nusikalstama veika atitinka BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Tačiau, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kas padarė šią veiką. Remtis vien prieštaringais nukentėjusiosios S. K. parodymais, kuri po įvykio liudytojai V. B. ir nukentėjusiajai L. N. aiškino, kad žandikaulį jai sulaužė A. B., ir už tą sužalojimą nuteisti K. M. negalima, o nustatyti, kas tai padarė nėra galimybės, nes A. B. yra miręs. Dėl išdėstyto K. M. pagal BK 138 str. 1 d. dėl S. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo išteisintinas neįrodžius, kad kaltinamasis K. M. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

K. M. parodė, kad nestipriai sudavė vieną smūgį S. K. į veidą, kas atitiktų BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau dėl to smūgio sudavimo S. K. pareiškimo nėra ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn niekas neprašo, todėl nėra pagrindo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl nepranešimo apie nusikaltimą (BK 238 str. 1 d.)

K. M. kaltinamas tuo, kad 2010 m. Kovo 8 d., būdamas bute, esančiame P. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, kaip O. P. tyčia nužudė A. B., ryte su O. P. iš buto pasišalino ir be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą O. P. padarytą labai sunkų nusikaltimą- tyčinį A. B. nužudymą, t.y. kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą BK 238 str. 1 d.

Kaltinamasis K. M. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 238 str. 1 d. prisipažino visiškai ir paaiškino, kad žinojo apie tai, kad O. P. nužudė A. B., tačiau teisėsaugai nepranešė, nes pats buvo įtariamas šio nusikaltimo padarymu, ieškomas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams jį sulaikius 2010-05-13 (T.3, b.l. 59), apklausus įtariamuoju, K. M. parodė, kad O. P. 2010-03-08 kirviu nužudė A. B., S. K. į rankas įspaudė kirvį ir pasakė, kad dabar ant kirvio liks jos piršto atspaudai ir visi galvos, kad tai ji nužudė A. B.. O. P. jam atidavė, kaip vėliau paaiškėjo K. priklausantį telefoną, kurį jis pardavė nepažįstamam vyrui už 10 Lt. 2010-03-08 jis su O. P. išsiskyrė ir daugiau nebematė. O. P. jam skambindavo, grasino, kad jei kam nors papasakos apie tai, ką jis padarė, K. M. bus blogai (T.3, b.l. 76). O. P. skambindavo jam į duotą (S. K.) telefoną 6-8 kartus, skambindavo ir kažkokios moterys ir grasino, kad jis tylėtų, todėl tą telefoną ir pardavė (T.3, b.l. 86).

Be kaltinamojo K. M. prisipažinimo teisme padarius jam inkriminuotą nusikaltimą dėl nepranešimo apie O. P. padarytą nužudymą, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: K. M. apklausos protokolu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T.3, b.l. 85-87), įvykio vietos apžiūros protokolu (T.1, b.l. 194-200), parodymų patikrinimo vietoje protokolu (T.3, b.l. 97-98), kurie patvirtina, kad K. M. žinojo apie O. P. padarytą žmogaus nužudymą, tačiau apie tai teisėsaugos pareigūnams be svarbių priežasčių nepranešė. K. M. aiškinimas, kad bijojo pranešti, nes jam grasino O. P. ir jam skambinusios moterys, taip pat kad buvo pats įtariamas dėl žmogaus nužudymo, nepašalina atsakomybės pagal BK 238 str. 1 d.

Kaltė pagal šį nusikaltimą pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltinamasis K. M. turėjo informaciją apie O. P. padarytą labai sunkų nusikaltimą- A. B. nužudymą, esmines šio nusikaltimo aplinkybes, nes pats stebėjo ir buvo nusikaltimo liudininku, teisėsaugos institucijoms apie šį nusikaltimą dar nebuvo žinoma, todėl buvo sulaikyta S. K.. Nebuvo jokių kliūčių per imanomai trumpiausią laiką pranešti apie nusikaltimą. Kaltinamasis K. M. nepranešdamas teisėsaugos institucijoms apie O. P. padarytą tyčinį A. B. nužudymą padarė nusikaltimą numatytą BK 238 str. 1 d.

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1d.)

K. M. kaltinamas tuo, kad jis 2010-03-08, apie 06.00 val, koridoriuje, adresu P. g. 69, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudodamas fizinį smurtą S. K. atžvilgiu, sugriebęs už kaklo, grasino, reikalaudamas neišduoti, ją bei jos artimuosius nužudyti, sakydamas, kad nukentės ji,o jos šeima negyvens, tuo sudarydamas nukentėjusiajai pakankaą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dėl šių veiksmų jis kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis K. M. dėl šio nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Jis paaiškino, kad S. K. negrasino ir nebuvo jokio reikalo, nes A. B. nužudė ne jis, o O. P.. S. K. nepažinojo, apie jos šeimos narius nieko nežinojo. S. K. buvo girta, nieko neprisimena, šie kaltinimai yra tik jos prasimanymas.

Nukentėjusioji S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad išeinant K. M. pasakė, kad ji vistiek supras kas atsitiko ir jei kam nors pasakys iš pradžių nudės ją, po to jos šeimą. Ji suprato, kad gali nužudyti sūnų, motiną.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2010-03-09 (T.2, b.l. 105), parodymų patikrinimo vietoje (T.2, b.l. 139-140) S. K. apie grasinimus nepasakė nė žodžio, apklausiama 2010-03-30 parodė, kad apklausiama įtariamąja davė neteisingus parodymus, buvo šoke, o be to, O. su K. jai prigrasino, pasakė, kad jei ji kam nors papasakos kas įvyko, nužudys ne tik ją, bet ir jos šeimą. Suprato, kad jie iš tikrųjų gali nužudyti ir bijodama dėl savo šeimos prisipažino įvykdžiusi A. B. nužudymą (T.2, b.l. 142). Vėlesnėse apklausose nurodė, kad nužudyti ją ir jos šeimos narius grasino K. M.. Parodė, kad prie jos prišokęs K. sugriebė jai už gerklės ir pasakė : „ Tu vis vien suprasi, kas atsitiko ir jei kam nors mus išduosi, nukentėsi ne tik tu, bet ir tavo šeima, jie negyvens“. Ji K. išsigando, nes jis jai visa vakarą grasino, todėl jo grasinimai jai pasirodė realūs, todėl ir apsiėmė A. B. nužudymą (T.2, b.l. 164).

Kaltinamasis O. P. dėl grasinimų nužudyti S. K. ir jos šeimos narius ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nieko neaiškino, o bute buvo likę tik 3 žmonės. Atsižvelgus į ištirtų teismo posėdyje įrodymų visumą, pastoviai besikeičiančius nukentėjusiosios S. K. parodymus, o jie yra vieninteliai šiame kaltinime, nėra pagrindo net konstatuoti, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta. K. M. pagal BK 145 str. 1 d. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 300 str. 5 d. 1 p.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis abejotinais įrodymais, o visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

Dėl J. S. nužudymo

Kaltinamasis O. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129str. 2d. 6p. tyčia itin žiauriai nužudžius J. S. kaltu teisiamajame posėdyje neprisipažino ir parodė, kad iki 1995 metų jis gyveno tame name, L. (duomenys neskelbtini) g. 38-201. 2008 metais jis su draugais buvo apsigyvenęs L. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) bute, ten girtavo, buvo paėmę valtį, šeimininko nebuvo. Jis prisiminė tą butą, nuėjo, paskambino, niekas neatsiliepė, tada išlaužė duris. Į tą butą grįžo gyventi, atsivesdavo pažįstamų ir nepažįstamų žmonių, ten girtaudavo, viską, ką galima buvo parduoti, išnešdavo ir parduodavo, o pinigus pragerdavo. Stoty susipažino su A. N., pasiūlė važiuoti pas jį išgerti, su ja turėjo intymių santykių. Po poros diennų ji pasiūlė važiuoti į Žvėryną, sakė ten jos meilužis kažkoks gyvena. Nuvažiavus jis puolė ją daužyti, vėliau atsiprašinėti, O. P. išėjo ir grįžo į K.. Naktį atėjo A. su savo J., paprašė gyvernti, jis pasakė mokėk 300 Lt ir gyvenk. Jie atsinešė išgerti, išgėręs atsigulė į lovą miegoti, miegojo vienoje lovoje. Ryte kažkas paskambino į duris, atidarė, ten buvo „Afganas“ , jį įleido į vidų, o pats išvažiavo į turgų. Ten susitiko su B. ir į L. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) butą grįžo dviese. Po kiek laiko norėjo nusiskusti, nuėjo į vonią, o ten J. lavonas, visas kruvinas. B. paklausė, kas čia vyksta, pasakė, kad čia A. turbūt su „Afganu“. Pasakė jam tiek to, einam gerti. Ryte kažkas skambino, liepė neatidaryti, kol neatsilieps. Pats nuėjo į tualetą, iš ten išėjus policininkas į galvą įrėmė pistoletą. O. P. pasakė, kad jis nužudė, tik duokit išgerti, nes visą savaitę gėrė ir savijauta buvo labai bloga. Jį nuvežė į PK ir pasakė, kad dabar jam bus viskas, gaus iki gyvos galvos. Pasakė gerai, gali viską apsiimti. Tada vienas kriminalistas pasakė, kad „Carite“ dirba jo pažįstamas, tai jam parūpins drabužių, sakė, kad daugiau 15 metų negaus, važiuos į kokią nori zoną. Durų policijai neatidarė, nes buvo lygtinai paleistas ir jau turėjo 4 nuobaudas. Su „Afganu“ jis bendravo, pas jį tame bute nakvodavo, todėl paliko jį su A. ir J. S.. Gal „Afganas“ nužudė, jis toks „atmarozkas“, galėjo ir A. nužudyti. Perskaičius O. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T.4, b.l. 49-50), ikiteisminio tyrimo teisėjui (T.4, b.l. 70), parodymų patikinimo vietoje protokolą (T.4, b.l. 73-74), O. P. paaiškino, kad visada duoda tokius parodymus, kai apsiima nepadarytus nusikaltimus, nes apsiėmė viską. Jis visą laiką taip apsiimdavo, kad jam tik cigarečių atvežtų, duotų televizorių. Dėl „Afgano“ tai taip ir praslydo, nes policininkai atvažiavo, nieko jam neatvežė, tai pasakė, kad kalbės, kai cigarečių atveš. Apie „Afganą“ jis nieko nepasakojo, nes kriminalistai jam žadėjo visaip padėti iki nuteisimo, jei jis jiems padės bylą nurašyti, o niekuo nepadėjo. Kriminalistai jam pasakė: „Arba jiems padedu, arba gausi padvalą“.

Prisipažįsta, kad įsibrovė į butą, kur naudojosi ir vandeniu, ir elektra, iš ten pavogė televizorių „Vida“, mikrobangų krosnelę, įvairių kitokių daiktų, viską pardavė, o pinigus pragėrė. Dėl turto sugadinimo prisipažįsta, bet tai jis darė ne vienas, o visi prisidėjo, ką jis įleisdavo į tą butą. Dėl pareikštų kaltinimų sutinka, neprieštarauja.

Apklausiamas 2010 03 18 ikiteisminio tyrimo metu O. P. parodė, kad anksčiau teko su nepažįstamais vyrais lankytis ir gyventi K., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) bute, kur šeimininkės nebuvo, o su juo esantys vyrai apvoginėjo tą butą. Tai buvo prieš kelis metus. Neturėdamas kur gyventi, prisiminė tą butą ir prieš savaitę laiko ten nuvažiavo. Pasibeldė, niekas neatsakė, durų niekas neatidarė, tuomet jis su nugara smarkiai atsiremdamas į buto duris išlaužė jas ir užėjo į butą. Nuo to laiko jis tame bute ir gyveno, naudojosi elektra ir vandeniu, atsivesdavo į butą savo pažįstamus ir nepažįstamus. Dienomis bute nebūdavo, ateidavo tik miegoti. Bute jis viską išvertė norėdamas rasti vertingesnių daiktų, todėl iš buto per tą savaitę pavogė mažą televizorių, mikrobangų krosnelę, dulkių siurblį, 5-6 krištolines vazas, didelį paveikslą nuo sienos, senovinių šaukštų ir kitų smulkių daiktų. Visus šiuos daiktus pardavė Kalvarijų turguje. Pinigus visus pragėrė, o jei padėdavo draugai, pragerdavo su jais. Per tą laiką stoties rajone jis susipažino su K. ir A.. A. yra apie 169 cm ūgio, tamsių plaukų, labai prasigėrusio veido, ji sakė, kad už jį yra jaunesnė 5 metais. Jis yra buvęs pas A., kuri gyveno su savo sugyventiniu J. kažkur (duomenys neskelbtini). 2010 03 15m apie 20.00 val., A. su J. atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) (į jau minėtą butą). Jie atvežė vyno, o jis turėjo alaus, visi kartu gėrė. Apie 24.00-1.00 val. A. atsigulė kambaryje miegoti ant lovos, jis gulėjo jai iš vienos pusės, o J. gulėjo A. iš kitos pusės. J. miegojo labai neramiai ir vienu metu pradėjo triukšmauti, rėkti ant A. ir jo necenzūruotais žodžiais, kaltindamas juos neištikimybe. Vienu metu J. pradėjo stotis, jis pašoko nuo lovos, ant grindų rado plaktuką ir tuo metu, kai J. bandė atsistoti, jis priėjęs prie jo sudavė plaktuko bukuoju galu jam į galvos šoną 2-3 kartus. Šviesos nedegė. Po suduotų smūgių J. nukrito ant lovos. O. P. jį nuo lovos numetė ant žemės, tada dar įlipo į kraują ir bandė jį tempti už pažastų. Suprato, kad J. miręs, nes buvo be jokių refleksų. A. jau miegojo ir viso šito ji nematė. Jis lavoną nutempė į vonios kambarį ir paguldė vonioje ant grindų, uždarė vonios duris. Tada grįžo į kambarį ir plaktuką įkišo A. į rankas, kad liktų jos pirštų atspaudai, po to plaktuką numetė šalia lovos. Dar išgėręs alaus atsigulė šalia A. ir užmigo. Ryte atsikėlė apie 6.00 val., tylomis paėmė anksčiau minėtą dulkių siurblį „Raketa“ iš koridoriaus, medžioklinius batus ir dar kažką, išėjo tylomis, kad nepažadintų A. ir viską pardavė (duomenys neskelbtini) turguje: dulkių siurblį už 10 Lt, batus už 5 Lt. Pinigus pragėrė alaus bare. Po to dar prašė išmaldos senamiestyje, surinkęs pinigus juos pragėrė, o važiuodamas troleibusu susipažino su kažkokiu vyruku, su kuriuo vėliau buvo sulaikytas, su juo grįžo į tą butą (duomenys neskelbtini). A. pas jį nebuvo, ar ji matė nužudytą J. S., nežino. Su tuo vyriškiu jis gėrė spirituotą dantų skalavimo skystį „Ledo“ ir nuėjo miegoti, o ryte išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris, kurias iš vidaus jis buvo uždaręs. Visą tą laiką lavonas buvo vonioje, jis tam vyriškiui buvo pasakęs, kad neitų į vonią dėl avarinės situacijos, jam apie nužudytą J. nieko nesakė. Policijos pareigūnai pateko į vidų ir jį su tuo vyriškiu sulaikė (T.4, b.l. 48-51).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. kovo 19d. O. P. parodė, kaip apsigyveno L. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) bute, iš ten viską nešdavo parduoti. Vieną vakarą A. su savo sugyventiniu J. atvažiavo pas jį minėtu adresu. A. prašė pagyventi pa jį, siūlė pinigų, jis atsakė, kad reikia pagalvoti. Jie atsivežė butelį vyno, jis turėjo alaus. Visi trise gėrė. Po išgertuvių visi trys atsigulė miegoti vienoje lovoje, A. atsigulė per vidurį. A. sugyventinis pašoko iš lovos ir pradėjo rėkti ant A., jį puolė, norėjo tempti A. prie savęs, ji pradėjo rėkti, kas jam pakliuvo po ranka, su tuo jam ir sūduvė. Šviesa buvo išjungta, apšvietimas buvo iš lauko pusės. Šalia lovos buvo įvairių daiktų, jis užčiuopė plaktuką ir jį pasiėmė. Tuo plaktuku smogė J., kuris buvo beveik atsikėlęs, su ranka laikėsi už spintelės. Jis jam sudavė į galvą vieną kartą, jis iškart pašoko, tada vėl porą kartų sudavė ir J. nukrito. A. miegojo, knarkė, buvo prisigėrusi. Jis atsigėrė alaus, pabandė J. kelti, jis knarkė (kai žmogus būna be sąmonės, jis knarkia). Paėmė už pažastų ir pradėjo tempti lavoną į vonią, kad A. nematytų kraujo. Nutempė į vonią ir paliko ant grindų, uždarė vonią, dar išgėrė alaus. Paėmė dulkių siurblį, žvejo batus ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgų. A. paliko miegančią. Stotyje susipažino su vyriškiu ir abudu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) butą. A. jau nebuvo. Su savimi atsivežė dantų skalavimo priemonės „Ledo“ ir alaus, kartu gėrė. Kai sudavė kelis kartus į galvą A. sugyventiniui, plaktuką įkišo į miegančios A. delną ir numetė šalia lovos. Taip pasielgė norėdamas išvengti galimos atsakomybės, jei A. sugyventinis neišgyvens, tam, kad visi pagalvotų, jog A. sudavė jam (T.4, b.l. 70).

Parodymų patikrinimo vietoje 2010 03 18 O. P. parodė butą adresu L. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurį išlaužęs duris įsibrovė ir gyveno. Parodė lovą, ant kurios jis, A. ir J. miegojo, buvo apsirengę. Parodė, kad bandydamas atsikelti J. S. ant jų ėmė rėkti necenzūriniais žodžiais. Įtariamasis parodė, kad pašokęs nuo lovos, apėjo aplink lovą, akimis ieškodamas, kuo suduoti J., kad jį užmigdytų. Tada parodė vietą, prie spintos, kur iš krūvos sugriebė plaktuką ir juo kartą sudavė bandančiam atsistoti J. ir dar kartą ar du trenkė į tą pačią galvos vietą ties smilkiniu. J. nustūmė nuo lovos ir jam nukritus ant žemės, jis jį sugriebė iš už nugaros, už pažastų ir nutempė jau mirusį J. į vonią, kur paguldė ant grindų ir uždarė duris. Po to parodė, kaip priėjo prie miegančios A. ir jai į dešinę ranką įkišęs plaktuką, savo abiem rankomis suspaudė jos rankas, plaktuką numetė šalia lovos, o pats atsigulęs į lovą užmigo. Anksti ryte atsikėlė ir iš koridoriaus paėmęs dulkių siurblį ir medžioklinius batus, išėjo iš buto. Parodė, kaip dar prieš nužudymą, gyvendamas šiame bute, iš sekcijos kambaryje pavogė vazas, taures, nuo spintelės mažą televizorių, iš koridoriaus nuo šaldytuvo pavogė mikrobangų krosnelę, iš virtuvės senovinius šaukštus, visus daiktus pardavė (duomenys neskelbtini) turguje. Tuomet jis parodė krūvoje prie spintos numestas juodos spalvos džinsines kelnes, sakydamas, kad jomis vilkėjo nužudymo metu, kelnės paimtos. Krūvoje šalia spintos parodė besimėtančius du mažus laikrodžius, pakabuką, auskarus, teigdamas, kad tie daiktai vogti iš buto, esančio Savanorių gatvėje, tie daiktai paimti. Kelnes po nužudymo jis persimovė, nes vilkdamas lavoną jas sutepė krauju (T.4, b.l. 73-74).

Iš 2010 03 17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, adresu L. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambariuose ir koridoriuje išmėtyti įvairūs daiktai : rūbai, batai, patalynė, spintos stalčiai išimti. Vonioje ant grindų guli vyriškos lyties lavonas. Lavono veidas smarkiai suteptas krauju. Ant lovos pagalvė ir paklodė sutepti krauju. Šalia lovos, nuo grindų paimtas plaktukas, kuris suteptas krauju (T.1, b.l. 16-43).

Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta O. P., 2010 metų pavasarį stotelėje jis susipažino su kaltinamuoju, kai „Spartos" stotelėje laukė troleibuso. Jis paprašė cigaretės, jie parūkė, kaltinamasis pasikvietė jį į svečius, į Karoliniškes, gatvės neprisimena. Bute buvo netvarka, jis pasiliko pas jį, bute jie buvo dviese, jame jis buvo pirmą kartą. Dar turėjo būti O. meilužė, bet ji neatėjo, Afgano jis nepažįsta. Iš ryto prabudo dėl to, kad kažkas laužėsi į duris. O. jam sakė, kad turėjo problemų. Po pusvalandžio kažkas atrakino duris, atėjo policija, sulaikė liudytoją ir O. P., lavonas buvo vonioje. Kai iš ryto atsibudęs R. B. norėjo nueiti į tualetą, O. P. pasakė, kad į vonią jis neitų, nes ten netvarka, kad eitų į virtuvę. Ant grindų buvo kraujo dėmė, tačiau liudytojas nepagalvojo apie tai, kad vonioje gali būti lavonas. Jis pagalvojau, kad tai O. P. susižeidė ir kraujavo.

Policija nekaltino liudytojo nužudžius J. S.. O. P. jam sakė, kad prieš porą dienų jis sumušė meilužės vyrą, kad dabar atėjo mušti jį. R. B. važiavo į butą galvodamas, gal kažką vertingo ras paimti ir parduoti. R. B. prisipažino, kad yra narkomanas, vartoja heroiną. Televizoriaus bute jis nematė, tik telefoną. Plaktuką jis matė, jis buvo prie lovos. Jokio „Afgano“ ten nebuvo. Policija jo paklausė, ar žino dėl ko jį O. P. pakvietė, kad galėjo būti taip, kad jis vienas atsibus bute, kur lavonas, kraujuotas plaktukas ir taip toliau. O. P. būtų suvertęs nužudymą jam. Analogiškus parodymus R. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 170-171), kuriuos teisme patvirtino.

Liudytoja A. N. parodė, kad su J. S. pragyveno kartu apie 3 metus, paskutiniu metu gyveno Žvėryne.Neprisimena kur susitiko su O. P., jis jai prisistatė Dimos vardu. Pirmą kartą ji su O. P. nuvažiavo į jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ten dar išgėrė, buvo tik dviese, ji ten pernakvojo. Kitą dieną grįžusi namo, pasiūlė J. apsigyventi tame bute (duomenys neskelbtini), nusipirko vyno ir su J. nuvažiavo į tą butą (duomenys neskelbtini), trise gėrė alkoholį, pasigėrė, užmigo vienoje lovoje trise. Ryte prabudo, J. nebuvo, D. (O. P.) vaikščiojo bute, pasakė, kad J. naktį išėjo namo, ji patikėjo ir vėl užmigo.Prabudusi pamatė, kad kambaryje nieko nėra, vonios kambaryje rado prie vonios ant grindų gulintį J., suprato, kad jis yra negyvas. Ji išėjo iš buto, ėjo į kioską nusipirkti alaus ir pranešti policijai, kad (duomenys neskelbtini) bute yra J. S. lavonas.Su policija buvo atvažiavusi, bet dėl girtumo negalėjo surasti buto.Išeidama iš buto duris paliko neužrakintas, o kitą dieną policijai ją ten atvežus durys buvo užrakintos. Policija pateko į butą be jos.Tame bute jie buvo tik trise, jokio Afgano bute nebuvo. Dėl ko mirė J.s ji nežino.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2010 03 17 A. N. parodė, kad 2010 03 10 ji stotyje atsitiktinai susipažino su vaikinu O. P.. Jis ją pakvietė į svečius adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur jis paaiškino, kad bute laikinai gyvena. Pabuvusi pas O. P. dvi dienas grįžo į namus, ir 2010 03 13 apie 20.00 val., ji su savo draugu J. S. vėl nuvažiavo į tą butą pas O. P. į svečius. Jie visi būdami tame pačiame bute gėrė, jokių konfliktų nebuvo. Jie visi sugulė ir miegojo ant kambaryje esančios vienintelės lovos. 2010 03 15 atsikėlusi, pamatė, kad ji miega viena, jos draugo niekur nesimatė, o bute vaikštantis O. P. paaiškino, kad jis su J. S. susipyko, jam sudavė ir J. S. išėjo. Kadangi ji po išgertuvių jautėsi labai blogai, nieko neklausinėjo ir vėl atsigulė. Atsikėlusi per pietus, pamatė, kad O. P. bute jau taip pat nebuvo. Ji susiruošusi išeiti, užėjo į vonią, norėdama nusiprausti, bet vonioje ant grindų pamatė gulintį J. S., kurio veidas buvo sumuštas ir kruvinas, ji suprato, kad jis negyvas. Ji išsigandusi išėjo, dar išgėrė, vėliau nuvažiavo į policiją ir papasakojo apie rastą lavoną, o išsiblaiviusi policijos pareigūnams parodė ir butą. (1 t., b.l. 158-160).

2010 03 17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką A. N. atpažino O. P.. (1 T, b.l. 161-163).

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė R. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad butas, kuriame buvo padarytas vienas nusikaltimas, t.y., L. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso jos sūnui. Jis buvo tvarkingas, užrakintas. Sūnus gyvena ir gyveno užsienyje. Policijai paskambinus, R. Š. nuvažiavo į minimą butą. Jai atvažiavus, policija buvo laiptinėje. Policija ilgai daužė buto duris, nes jų ilgai niekas neatidarė. Ar duris atidarė O. P., R. Š. neprisimena. Bute buvo gal du žmonės, jis buvo baisus, netvarkingas, daiktai sumesti į vidurį buto, vonioje, veidu į žemę, gulėjo nužudytas žmogus, neužklotas, su kelnėm, su marškinėliais. Iš policininkų kalbų R. Š. suprato, kad lavonas bute gulėjo kelias dienas. Kaimynai teigė, kad kažkas bute buvo apie savaitę iki policijai atvykus. R. Š. parodė, kad buvo pavogtas televizorius „Vido", kuris jau yra grąžintas, indai, mikrobangų krosnelė, patalynė. Bute sunaudota vandens, elektros už 300 Lt., vonioje yra išimti kranai, tualetas sudaužytas. Civilinį ieškinį dėl 3000 Lt. ji palaiko.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 405/10 (01) nurodyta, kad J. S. mirties priežastimi buvo sprando kairės pusės sumušimas, pasireiškęs kraujosruva sprando odoje su masyvia kraujosruva sprando minkštuose audiniuose, kairės slankstelinės arterijos sužalojimu, masyviu kraujo išsiliejimu po nugaros smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais dangalais galvos smegenų, smegenėlių pamatiniame paviršiuje. Visi kūno sužalojimai padaryti kietu buku riboto keturkampio pavidalo traumuojančio paviršiaus savybes turinčiu daiktu ar įrankiu, tokias savybes turi plaktuko pentis. Muštinė žaizda dešinio momens srityje su dešinio momenkaulio įspaustiniu lūžiu; muštinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje su dešinio momenkaulio įspaustiniu lūžiu; kraujosruva sprando odoje su masyvia kraujosruva sprando minkštuose audiniuose, kairės skalnkstelinės arterijos sužalojimu, masyviu kraujo išsiliejimu po nugaros smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais dangalais galvos smegenų, smegenėlių pamatiniame paviršiuje, tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkiam sveikatos sutrikimo mastui. Kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. Nukentėjusysis prieš mirtį vartojo alkoholį, tai patvirtina jo lavono kraujyje rasta 2.64 promilės etilo alkoholio, šlapime 3,54 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkiam neblaivumo laipsniui. Esant masyviam kraujo išsiliejimui galvos smegenų pamatiniame paviršiuje mirtis įvyksta kelių minučių laikotarpiu. Tikėtina, kad daugybiniai kaktos srities ir galvos dešinės pusės sužalojimai buvo padaryti tuo metu, kai nukentėjusiojo kūno padėtis buvo galimai horizontali ir iš esmės nesikeitė. Sužalojimai padaryti suduodant 12 smūgių (T.1, b.l. 69-73).

Specialisto išvadoje Nr. S 129/10 (01) konstatuojama, kad nuoplovose nuo sienos kambaryje, nuo grindų, ant plaktuko, džinsinių kelnių, paklodės, pagalvės užvalkalo yra J. S. kraujas su 99,99...% tikimybe (T.1 b. 1. 87- 88).

Iš kriminalistikos specialisto išvados Nr. M K 84/10 (01) matyti, kad tikėtina, kad tirtos J. S. galvos odos žaizdos ir jų projekcijoje esantys kaukolės skliauto sužalojimai yra padaryti tirti pateikto plaktuko pentimi (T.1 b. 1. 94- 95).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškino, kad J. S. buvo suduota 12 smūgių, tikėtina, kad plaktuku, kas sprendžiama iš suduotų smūgių požymių. Šiuo atveju teigti, kad nukentėjusysis jautė skausmus ir kančias, kadangi kraujui išsiliejus į smegenis, mirtis įvyksta kelių minučių laikotarpyje, nėra pagrindo. Mirties metu vyksta alkoholio pasišalinimas iš organizmo, kraujyje alkoholio kiekis mažėjo, o šlapime didėjo.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad būtent O. P. tyčia nužudė J. S.. Kaltinamojo iškelta versija, kad J. S. galėjo nužudyti vyras, kurį vadina „Afganu“, paneigta byloje surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu O. P. smulkiai paaiškino nužudymo aplinkybes, kad tai padarė suduodamas smūgius plaktuku, po to nutempė J. S. į vonios kambarį ir paliko gulintį prie vonios. Liudytoja A. N. kategoriškai patvirtino, kad bute jie buvo tik trise: J., ji ir D. (taip buvo pasivadinęs O. P.), jokio pašalinio asmens, tame tarpe ir taip vadinamo „Afgano“, su jais nebuvo. Liudytojas R. B. parodė, kad O. P. jį parsivedė į butą (duomenys neskelbtini), adreso nežino, jis jam neleido užeiti į vonios kambarį nusiplauti rankų, pasiūlė tai padaryti virtuvėje. Policijos pareigūnai pagal A. N. parodymus rado butą (duomenys neskelbtini), kur vonios kambaryje rastas nužudyto J. S. lavonas. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienoje lovoje gulėjo jie trise: jis, A. ir J.. Naktį J. pradėjo triukšmauti dėl A. neištikimybės, jis rėkė ant A., puolė jį, O. P. ranka ieškojo daikto prie lovos, kas pakliuvo po ranka, su tuo jam ir sudavė, o po ranka buvo pakliuvęs plaktukas. Plaktuku sudavė vieną kartą į galvą, J.s pašoko, tada jis vėl pora kartų sudavė ir J.s nukrito. A. miegojo, knarkė, buvo prisigėrusi. J.s dar knarkė (kai žmogus būna be sąmonės, jis knarkia, taip paaiškino O. P.). O. P. paėmė už pažastų ir nutempė J. S. į vonią, kad A. nematytų kraujo. Jis po to dar išgėrė alaus, išvažiavo į Kalvarijų turgų parduoti paimtų iš buto daiktų, o A. paliko miegančią. Kriminalistikos specialisto išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad tirtos J. S. galvos odos žaizdos ir jų projekcijose esantys kaukolės skliauto sužalojimai yra padaryti tirti pateikto plaktuko pentimi (T. I, b.l. 94-95), kas patvirtina kaltinamojo parodymus, kad smūgius į galvą jis sudavė plaktuku. Kadangi J. S. kraujas rastas ne tik nuoplovose nuo sienos, grindų, plaktuko, O. P. džinsinių kelnių, bet ir ant paklodės bei pagalvės užvalkalo (T. I, b.l. 87-88), teismas daro išvadą, kad pirmas smūgis buvo suduotas J. S. būnant ant lovos, o vėliau, kaip ir aiškino O. P., J. nukritus ant grindų.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (T. I, b.l. 69-73) matosi, kad sužalojimai padaryti suduodant 12 smūgių, daugybiniai kaktos srities ir galvos dešinės pusės sužalojimai buvo padaryti tuo metu, kai nukentėjusiojo kūno padėtis buvo galimai horizantalioje padėtyje ir iš esmės nesikeitė. Esant masyviam kraujo išsiliejimui galvos smegenų pamatiniame paviršiuje mirtis įvyksta kelių minučių laikotarpyje. Teismo posėdyje specialistas teismo medicinos ekspertas J. R., paaiškino, kad J. S. buvo suduota 12 smūgių, tikėtina, kad plaktuku. Šiuo atveju teigti, kad nukentėjusysis jautė skausmus ir kančias, kadangi kraujui išsiliejus į smegenis, mirtis įvyksta kelių minučių laikotarpyje, nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiojo kraujyje rasta 2.64 promilės, o šlapime – 3.54 promilės alkoholio, kas atitinka sunkaus neblaivumo laipsniui.

O. P. kaltinamas tyčia, itin žiauriai, suduodamas ne mažiau 12 smūgių plaktuku į visas kūno vietas, padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, nužudęs J. S., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2d. 6p.Atsakomybė nustatyta už tai, kad nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Nukentėjusiojo kankinimas kaltinamajam neinkriminuotas. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis. Teismas vertina pavartoto smurto pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją, nusikaltimo padarymo įrankį, kiek laiko tęsėsi nusikalstama veika. Nustatyta, kad kaltinamasis sudavė 12 smūgių plaktuku per trumpą laiko tarpą, smūgiai sekė vienas paskui kitą, mirtis įvyko kelių minučių laike po suduotų smūgių ir kraujo išsiliejimo į galvos smegenis, nukentėjusysis ypatingų kančių dėl to nejautė. Mirtį sukėlė padaryti sužalojimai galvoje, kurie pasižymėjo masyviu kraujo išsiliejimu po nugaros smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais dangalais galvos smegenų, smegenėlių pamatiniame paviršiuje, kurie tiek atskirai, tiek kartu atitinka sunkiam sveikatos sutrikimo mastui (T. I, b.l. 69-73).Teismas pasirinktą įrankį, suduotų smūgių skaičių, padarytų sužalojimų kiekį ir lokalizaciją vertina kaip kaltinamojo tiesioginę tyčią nužudyti J. S. ir į tai atsižvelgiama kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus bei skiriant bausmę. O. P. pasirinko žiaurų nužudymo būdą. Gulinčiam lovoje žmogui suduotas plaktuku smūgis į galvą, pastarajam pašokus tęsiami smūgių sudavimai, tokių buvo 12, visi smūgiai suduoti nukentėjusiajam esant horizantalioje padėtyje, t.y. gulinčiam žmogui, kuris net nespėjo smurtautojui pasipriešinti, nes teismo medicinos specialistai neužfiksavo net pasyvaus pasipriešinimo požymių. Kaltinamojo O. P. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip J. S. nužudymą itin žiauriai.

Dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo (BK 165 str. 1d.)

O. P. kaltinamas tuo, kad 2010 m. kovo 3d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tikslu apsigyventi, tyčia slapta išlaužęs buto adresu L. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris neteisėtai įsibrovė į R. Š. priklausantį butą ir ten gyveno iki 2010-03-17 kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 165 str. 1d. kaltu prisipažino visiškai. Parodymus davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje, teisiamajame posėdyje. Kad O. P. gyveno šiame bute patvirtino teisme apklausti liudytojai A. N. ir R. B. Kad į minėtą butą neįleido ir nesuteikė progos apsigyventi patvirtino ir nukentėjusioji civilinė ieškovė R. Š..

O. P. neteisėtai slapta prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus butą ir ten neteisėtai apsigyveno. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 165 str. 1d.

Dėl kaltinimo pagal BK 179 str. 3d. (neteisėtas naudojimasis elektra ir vandeniu)

O. P. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. kovo 3d., įsibrovęs į butą, adresu L. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį R. Š., kur neteisėtai ten gyvendamas iki 2010-03-17 kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, neatlygintinai naudojosi elektros energija sunaudodamas 485,71 kW, 1 kW vertė 0,42 Lt, bendrai 204 Lt, vandeniu sunaudodamas 5 m³ šalto vandens, 1 m³ vertė 4.22 Lt, bendrai 21,10 Lt ir 5 m³ karšto vandens, 1 m³ vertė 14,98 Lt, bendrai 74,90 Lt, kas lėmė prievolių atsiradimą ir dėl ko buto savininkei R. Š. padarė 300 Lt materialinės žalos. Kaltinimas O. P. pateiktas pagal BK 179 str. 3d., padarius baudžiamąjį nusižengimą.

O. P. kaltu dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino, tačiau aiškino, kad elektrą ir vandenį naudojo ne tik jis, bet ir jo į butą atvesti asmenys. Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad O. P. padarė jam inkriminuojamą veiką. BK 95 str. 1d. 1p. „a“ p.p. nustatytas dviejų metų senaties terminas padarytiems baudžiamiesiems nusižengimams. Pagal BPK 3 straipsnio 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Po baudžiamojo nusižengimo padarymo praėjo virš 2 metų, senaties terminas nebuvo nutrūkęs, todėl baudžiamoji byla O. P. atžvilgiu pagal BK 179 str. 3d. nutrauktina suėjus senaties terminui (BPK 235 str. 1d.). Kaltės klausimas nenagrinėjamas. Baudžiamoji byla tokiais atvejais nutraukiama teismo nutartimi, tačiau bylose, kuriose priimamas nuosprendis, skirtingi procesiniai dokumentai nepriimami, o byla nutraukiama vienu procesiniu dokumentu- nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 04 06 nutartis Nr. 2K-216/2010).

Dėl vagystės iš R. Š. buto. (BK 178 str. 1d.)

O. P. kaltinamas tuo, kad 2010 m. kovo 8 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai gyvendamas R. Š. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė spalvotą televizorių „ Vido“ 35 cm įstrižainės 200 Lt vertės, o laikotarpyje nuo 2010 03 08 iki 2010 03 17 tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pagrobė iš koridoriaus, ant šaldytuvo stovėjusią, baltos spalvos mikrobangų krosnelę 250 Lt vertės, bendrai padarydamas R. Š. 450 Lt materialinę žalą, padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis O. P. dėl šio kaltinimo kaltu prisipažino. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. Š., kaltinamojo K. M. parodymais, daiktinių įrodymų apžiūros protokolu, televizoriaus „Vido“ išėmimo ir atpažinimo protokolais. Įrodyta, kad šiuos daiktus- televizorių ir mikrobangų krosnelę pavogė O. P., kuris iš buto paėmė ir realizavo žymiai daugiau įvairių daiktų, tačiau kaltinimas pareikštas tik dėl televizoriaus ir krosnelės vagystės, nes nukentėjusioji- civilinė ieškovė R. Š. dėl kitų daiktų pretenzijų nereiškia, kiti daiktai priklausė jos buvusiam vyrui, todėl ji į juos nuosavybės teisių nereiškia.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1d.). O. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str.1d. Televizorius grąžintas R. Š., mikrobangų krosnelė nesurasta ir negrąžinta.

Dėl svetimo R. Š. priklausančio turto sugadinimo. (BK 187 str. 1d.)

O. P. kaltinamas tuo, kad jis, 2010 03 03, dienos metu, slapta išlaužęs buto, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris, 100 Lt vertės, neteisėtai įsibrovė į R. Š. priklausantį butą, kur neteisėtai ten gyvendamas iki 2010 03 17, iškraustė iš spintų ir sekcijos visus daiktus, sumesdamas juos ant grindų, sulaužė namų apyvokos daiktus, sulaužė kambario, koridoriaus, virtuvės baldus, sugadino klozetą, dėl ko butas prarado prekinę vertę, tokiu būdu sugadino svetimą R. Š. priklausantį turtą, padarydamas 3100 Lt materialinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1d.

Kaltinamasis O. P. dėl pareikšto kaltinimo iš esmės kaltu prisipažino, tik nesutinka, kad tiek daug daiktų buvo sudaužyta ir sulaužyta.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė R. Š. parodė, kad policija ilgai daužė duris, bet jų niekas neatidarė. Patekus į vidų ten rado du vyrus. Butas buvo baisus, buvo betvarkė, daiktai sumesti į vidurį, vonios kambaryje, veidu į žemę, gulėjo užmuštas vyras, neužklotas, su kelnėmis, maike. Butas buvo paverstas landyne. Iš buto buvo pavogti televizorius „Vido“, kuris jai grąžintas, indai, mikrobangų krosnelė, patalynė, bute viskas buvo sulaužyta, suniokota, ji su sūnumi viską sutvarkė. Elektros energijos ir vandens buvo sunaudota už 300 Lt, dėl daiktų, baldų sulaužymo, buto išniokojimo jai padaryta 3100 Lt žala, įskaitant sulaužytą durų spyną.

Padaryti nuostoliai matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo. (T. I, b.l. 16-43). Suniokoto buto, baldų ir santechnikos sugadinimo vertė 3100 Lt sumoje atitinka protingumo ir teisingumo principus. Kaltinamojo O. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 str. 1d.

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl S. K. sveikatos gydymo išlaidų sumoje 34,10 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš K. M., jeigu jis bus pripažintas kaltu (T.2, b.l. 132-134). K. M. dėl S. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo išteisinamas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5d. 2p.), todėl, vadovaujantis BPK 115 str. 3d. 1p., Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis J. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500 Lt turtinės žalos, kurią jis patyrė laidojant J. J. A. (T.3, b.l. 31). Teisiamajame posėdyje J. R. paaiškino, kad tetą J.J. A. laidojo jis, samdė laidojimo firmą, kuri tvarkė visus reikalus. Laidotuvėse (gedulingi pietūs) dalyvavo apie 60 žmonių. Iš valstybės gauta pašalpa 1040 Lt buvo pervesta laidojimo firmai. Be šios pašalpos jis turėjo papildomų išlaidų sumoje 3500 Lt (gedulingi pietūs, bažnyčia, transportas, vainikai, gėlės, maistas laidotuvių dalyviams).Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai L. R., I. G.. Pripažinus O. P. kaltu dėl J.J. A. nužudymo, jis privalo atlyginti visus patirtus nuostolius. Pagal Civilinio kodekso 6.251 str. 1d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pareikštas ieškinys nėra aiškiai per didelis, išlaidos yra protingos, susijusios su žalos įvertinimu (Civilinio kodekso 6.249 str. 4d. 2p.). Iš O. P. priteistina 3500 Lt turtinės žalos atlyginimo J. R..

Nukentėjusioji civilinė ieškovė S. K. pareiškė civilinį ieškinį sumoje 20 355 Lt dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t.2, b.l. 168).Už žandikaulio sužalojimą iš K. M. prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos. Už jos išžaginimą iš O. P. prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Už pavogtus mobilaus ryšio telefoną, raktą, bižuteriją prašo priteisti iš kaltų asmenų 355 Lt.

Teisiamajame posėdyje S. K. nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė. Toks ieškinio atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir teismas jį priima, o procesas dėl S. K. civilinio ieškinio nutraukiamas (Civilio proceso kodekso 140 str.)

Nukentėjusioji civilinė ieškovė L. N. (A. B. motina) pareiškė civilinį ieškinį dėl 19500 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (T.2, b.l. 79-80). Prašė priteisti 4500 Lt turtinės žalos atlyginimo- laidojimo išlaidų. Paminklas dar nepastatytas. Civilinis ieškinys dėl išlaidų iš dalies įrodytas pateiktais dokumentais (T.2, b.l. 77-78). Nukentėjusioji gavo iš valstybės 1040 Lt laidojimo pašalpą, kuri iš priteistinos turtinės žalos atlyginimo sumos išskaitoma (Civilinio kodekso 6.291 str. 2d.). Pareikštas ieškinys nėra aiškiai per didelis, išlaidos yra protingos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (Civilinio kodekso 6.249 str. 4d.) Iš O. P. priteistina 3460 Lt turtinės žalos atlyginimo L. N..

Nukentėjusioji civilinė ieškovė L. N. pareiškė civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 15 000 Lt.

Civilinio Kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala - fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo. Nukentėjusiajai L. N. neturtinė žala priteistina, nes O. P. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais atėmė gyvybę jos sūnui A. B., kas sukėlė motinai dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes - sūnaus mirtį, ir tuo padaryta ypatinga žala motinai. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį (savo turto neturi, niekur nedirba, tačiau yra darbingas asmuo), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250str.) ir daro išvadą, kad pareikštas civilinis ieškinys nėra aiškiai per didelis, atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Iš O. P. priteistina 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė R. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3650 Lt turtinės žalos atlyginimo (T.I, b.l. 142-143). Nukentėjusioji nurodė, kad neteisėtai apsigyvenus bute, neteisėtai sunaudota elektros energijos ir vandens už 300 Lt, įsibraunant į butą išlaužta durų spyna, 100 Lt vertės, pavogta mikrobangų krosnelė 250 Lt vertės, visas butas nuniokotas, baldai sulaužyti ir žala sudaro 3000 Lt, nes viską reikėjo remontuoti (T.I, b.l. 139).

Teisiamajame posėdyje R. Š. palaikė savo ieškinį. Kaltinamasis O. P. šiam ieškinio dydžiui neprieštaravo, suniokoto buto vaizdas (T. I, b.l. 16-43) patvirtina ieškovės reikalavimus, kad jie yra pagrįsti, nėra aiškiai per dideli ir atitinka protingumo kriterijus. Iš kaltinamojo O. P., kuris neteisėtai įsibrovė į svetimą butą, ten apsigyveno ir butą pavertė landyne, padaryta žala turi būti atlyginta pilnai, iš jo priteistina 3650 Lt turtinės žalos R. Š..

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, susiformavusia teismų praktika nužudymo ir kitų nusikaltimų bylose.

Teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį. O. P. padarė 3 labai sunkius nusikaltimus - nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis, 3 nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 6 d. ir 129 str. 2 d., 11 str. 3 d. ir 165 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad skirdami bausmes kaltinamiesiems pagal BK 129 str., teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. O. P. nužudė senyvo amžiaus J.J. A. dėl savanaudiškų paskatų, norėdamas surasti aukso, kitų vertingų daiktų, tačiau senutė jų ir neturėjo. J. J. A. gyveno viena, mielai priimdavo ir laukdavo svečių, juos pavaišindavo. Ne išimtis buvo ir O. P., kurį pas savo krikšto motiną atvežė ir pristatė O. P. draugė L. R.. Jau važiuodamas pas savo auką O. P. numatė ją nužudyti. Paprašius pinigų kelionei, nukentėjusioji pradėjo jų ieškoti, o kaltinamasis šaltakraujiškai ją šaliku pasmaugė, apieškojo namą, nieko neradęs, nukentėjusiosios lavoną paguldė ant išskleidžiamo fotelio, užklojo, paėmęs šakotį, skalbimo miltelių pakelį ir maisto produktų, išėjo iš nužudytosios namo, pas L. Š. išgėrė butelį degtinės ir ramiausiai sugrįžo pas nužudytosios krikšto dukrą L. R., kur ir parsinešė „laimikį“. Apgraužtas graužikų J.J. A. lavonas rastas tik 2010 m. vasario 22 d. (nužudyta vasario 10 d.), ant galvos ir kaklo minkštųjų audinių nebuvo. Sužinojęs dėl rasto J.J. A. lavono, O. P. prisiprašė dalyvauti laidotuvėse, kur ir nuvyko su L. R., ramiausiai sudalyvavo laidotuvėse, tik grįžęs pas L. R. pradėjo keistai elgtis ir L. R. jį išvarė iš namų. Parodymų patikrinimo vietoje dalyvavęs nužudytosios giminaitis J. R. buvo nustebęs, kaip O. P. šaltakraujiškai ir ramiai aiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Nepraėjus ir mėnesiui laiko, pastoviai girtaudamas, kirviu nužudo A. B., suduodamas 19 smūgių. Tai padaro supykęs, nes A. B., pagal O. P. aiškinimus, skriaudžia savo sugyventinę S. K., ją muša. Pats nei S. K., nei A. B. nepažinojo, su jais dvi dienas kartu girtavo. A. B. kaltinamojo nepuolė, negrasino, tik gynėsi, rankomis užsidengdamas nuo smūgių. Pagrindinė nužudymo priežastis - besaikis alkoholio vartojimas ir visiškas savo veiksmų nekontroliavimas, abejingumas kitam žmogui.

Toliau tęsdamas girtavimą, įsibrovęs į svetimą butą ir ten apsigyvenęs, nešdamas bute rastus daiktus parduoti ir nusipirkti alkoholio, susipažino su asocialiai gyvenančiais A. N. ir J. S., 2010 03 16 nakties metu susipyksta su J. S., kuris įtaria A. N. neištikimybe, suduodamas 12 smūgių plaktuku nužudo J. S., nutempia į vonios kambarį ir ten jį palieka ant grindų.

Visi 3 nužudymai padaryti tiesiogine tyčia, du iš jų itin žiauriai. Visi nužudymai padaryti dėl menkaverčių priežasčių. A. B. ir J. S. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl teismas tai pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir būtent girtumas buvo pagrindinė priežastis šių nusikaltimų padarymo.

O. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis O. P. davė nuoseklius parodymus apie padarytus nusikaltimus ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams, parodymų patikrinimo vietoje, bet ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur pareiškė, kad pirma nužudė savo sugyventinės krikšto motiną Kėdainių rajone, po to nužudė A. B. P. gatvėje, o po to nužudė J. S. (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus O. P. parodymus teismas perskaitė tik kitų byloje esančių įrodymų patikrinimui. Savo išsamius, nuoseklius parodymus O. P. vėliau pakeitė, ką teismas vertina kaip jo užimtą gynybos poziciją. Išvengti atsakomybės jis tikėjosi iš anksto: S. K. į rankas įdėdamas kirvio rankeną ir suspausdamas jos rankas, A. N. į rankas įdėjo plaktuko rankeną ir suspaudė jos rankas, tačiau iš to nieko naudingo jo naudai neišėjo. Teismo posėdyje pateikė versiją, kad (duomenys neskelbtini) bute buvo kažkoks „Afganas", kuris ir nužudė J. S., tačiau šią naują versiją kategoriškai paneigė liudytoja A. N. bei liudytojas R. B.. Nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir dėl kitų O. P. nusikaltimų, dėl kurių jis šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu, nes savo parodymus keitė, kaltę siekė suversti kitiems asmenims, teismui nebuvo nuoširdus. Siekdamas išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas prisiima padaręs nusikaltimus, kurių nebuvo padaręs, tokiu būdu klaidina teisėsaugos organus ir teismą.

O. P. padaryti 3 nužudymai, jo elgesys nusikalstamų veikų padarymo metu ir po jų padarymo bei ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu teismui sukėlė abejonių dėl kaltinamojo O. P. psichikos būklės, todėl buvo paskirtos ambulatorinė ir kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės. Ambulatorinė ekspertizė negalėjo atsakyti į visus teismo klausimus ir rekomendavo skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-l-10 (T.6, b.l. 69-74) matyti, kad O. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (2010 vasario- kovo mėnesiais) galėjo suprasti savo veiksmų pobūdį bei juos valdyti, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. O. P. elgesys yra nelankstus, manipuliuojantis, nukreiptas į savo interesų bei poreikių patenkinimą. Ekspertų nuomone, tiriamojo elgesys yra manipuliuojantis, tyčinis, tendencingas. Nuo vaikystės vyravo elgesio sutrikimai - nelankė mokyklos, buvo grubus su motina ir senele, jas mušdavo, grasindavo, kad pakars, vagiliavo, vartojo alkoholį. Kategoriškas, linkęs imtis pavojingų kraštutinių priemonių, gana demonstratyvus. O. P. nustatytas mišrus asmenybės sutrikimas, jo individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu. Priverstinis gydymas O. P. nereikalingas. Stacionari teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė visiškai atmetė abejones dėl O. P. psichinio pilnavertiškumo ir pakaltinamumo, todėl jis buvo ir yra pakaltinamas ir privalo atsakyti už savo nusikaltimus.

Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, taip pat atsižvelgiama į aplinkybes, pagal kurias sprendžiama, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. O. P. charakterizuojamas išimtinai neigiamai: anksčiau teistas 9 kartus, nusikaltimus padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs bausmės, niekur nedirbo, girtuokliavo, per trumpą laiką padarė 6 nusikaltimus, iš kurių 3 nužudymus kvalifikuojančiomis aplinkybėmis. Visa tai patvirtina, kad O. P. daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes visi jo padaryti nusikaltimai yra tvirtai ir negrįžtamai susiformavusių kaltinamojo antivisuomeninių ir antiįstatyminių nuostatų bei pasirinkto gyvenimo būdo padarinys.

Baudžiamieji įstatymai, nustatydami bausmių sistemą, turi paskirtį padaryti ne tik atitinkamą poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę negali būti neįvertinamos ar ignoruojamos dėl nusikaltimų padarytos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Atsižvelgiant į J.J. A. nužudymo aplinkybes, O. P. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, už kitus nužudymus - laisvės atėmimas iki gyvos galvos, už kitus nusikaltimus - laisvės atėmimas, nes jis juos padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes O. P. skirtina laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pažeisti nukentėjusiųjų interesai (gyvybė atimta trims asmenims) bei teisingumo principas. O. P. pripažįstamas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.)

K. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 238 str. 1 d.). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes prisipažino padaręs šį nusikaltimą teisėsaugos organams surinkus įrodymus dėl jo kaltės. Nusikaltimą padarė turėdamas teistumą už ankstesnius nusikaltimus, yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). K. M. charakterizuojamas neigiamai, anksčiau daug kartų teistas, jam Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo suteikta malonė, tačiau jis ir po to daro naujus nusikaltimus, niekur nedirba, pastoviai girtauja ir nusikalsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307 straipsniais, 235 str. 1 d.,

nusprendė:

O. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p, 129 str. 2 d. 6 p., 165 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 129 str. 2 d. 6 p. ir nuteisti:

pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (J. J. A. nužudymas) laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų;

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (A. B. nužudymas) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (J. S. nužudymas) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

pagal BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 str. 1 d. (vagystės iš R. Š. buto) laisvės atėmimu dviem metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 3 p., paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 5 d., šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 03 30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 7 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos. O. P. šią bausmę paskirti atlikti kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2013 m. kovo 14 dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. kovo 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2013 03 14. Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista.

O. P. pagal BK 149 str. 1 d. (dėl S. K. išžaginimo) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Baudžiamąją bylą pagal BK 178 str. 4 d. (dėl vagystės iš S. K.) nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p., 235 str. 1 d.).

Baudžiamąją bylą pagal BK 179 str. 3 d. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p., 235 str. 1 d.).

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką K. M. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2010 gegužės 25 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2013 m. kovo 14 d. Kardomosios priemonės neskirti, nes atlieka bausmę pagal kitus nuosprendžius.

K. M. pagal BK 138 str. 1 d. (dėl S. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) išteisinti, neįrodžius, kad K. M. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

K. M. pagal BK 145 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl S. K. gydymo išlaidų sumoje 34,10 Lt atmesti (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Procesą dėl S. K. civilinio ieškinio (355 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo) nutraukti civilinei ieškovei atsisakius nuo ieškinio.

Iš O. P. priteisti 3460 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. N..

Iš O. P. priteisti 3500 Lt turtinės žalos atlyginimo J. R..

Iš O. P. priteisti 3650 Lt turtinės žalos atlyginimo R. Š..

Visus daiktinius įrodymus, supakuotus į dėžes Nr. 1,2,3,4,5,6, kurie saugomi Vilniaus apskr. VPK logistikos skyriaus ūkio poskyryje (T.1, b.l. 131-133), sunaikinti kaip menkaverčius.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys LemežisTeisėjai (parašai) Artūras PažarskisVirginija ŠvedienėNuorašas tikras: Stasys LemežisTeisėjas