Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas (tolia – Institucija) ir A. G. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas už tai, kad 2015-01-27, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) , vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu neįjungęs nei artimųjų, nei tolimųjų žibintų šviesų ir, sukdamas į dešinę, neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu. Tokiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 94 p., 82.2 p. reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. G. buvo surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio pažeidimo nutraukta A. G. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Skunde taip pat nurodoma, kad teismo išvada, jog jis vairavo neįjungęs nei tolimų, nei artimų žibintų šviesų, sukdamas į dešinę neįspėjo atitinkamos krypties posūkio signalu, neatitinka faktinių aplinkybių. A. G. nurodo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., ruošėsi sukti į dešinę pusę, į (duomenys neskelbtini) g. Prie geležinkelio degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis sustojo ir išjungė automobilio variklį. Laukdamas, kol pravažiuos traukinys, pastebėjo, kad nuo sankryžos maždaug 15-20 m atstumu stovėjo policijos automobilis. Pravažiavus traukiniui, užvedė automobilio variklį, parodė dešinio posūkio signalą ir nuvažiavo. Policijos automobilis sukant į (duomenys neskelbtini) g. buvo iš kairės pusės, todėl niekaip negalėjo matyti rodomo dešinio posūkio signalo. Todėl policijos pareigūnų teiginys, kad dešinio posūkio signalas nebuvo rodomas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nes jie to negalėjo matyti. Tikrovės neatitinka ir pareigūnų teiginys, kad nebuvo įjungti automobilio žibintai. Užvedus automobilio variklį, žibintai įsijungia automatiškai. Be to, patys pareigūnai teigė, kad važiuodami iš paskos matė, kad galiniai žibintai degė. Teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė ir jų netyrė. Be to, ir kiti pareigūnų parodymai neatitinka faktinių aplinkybių. Pareigūnė M. D. teisme nurodė, kad jų automobilis pajudėjo, kai užsidegė geležinkelio pervažos žalias šviesoforo signalas. Tačiau žinoma, kad žalio geležinkelio pervažos signalo nėra. Tokie pareigūnų parodymų netikslumai suponuoja prielaidą, kad ir kiti policijos pareigūnų nurodyti tariamai padaryti KET pažeidimai iš viso nebuvo padaryti. Dėl to nutarimas turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skunda atmetami.

Dėl Institucijos apeliacinio skundo.

Institucija skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nutarimą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukta. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė, kadangi pažeidimas yra įrodytas, prašo A. G. pripažinti padarius minėtą pažeidimą ir skirti administracinę nuobaudą.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas, tačiau vis tiek nestojo.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas konstatavo, kad objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad A. G. tyčia nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, byloje nėra surinkta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio pažeidimo nutrauktina. Su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnysis teismas sutinka. Nagrinėjamu atveju faktinė aplinkybė, kad policijos pareigūnai stabdė A. G. vairuojamą transporto priemonę ir, kad ją stabdė tinkamai, nėra ginčijama. Tačiau šioje byloje, tai teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo ir apylinkės teismas, nėra nustatytas vienas iš būtinųjų ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių – tyčia. Nors Institucija skunde tvirtina, kad vien tas faktas, kad A. G. važiavo neįsijungęs automobilio žibintų ir neparodė atitinkamo posūkio signalo, yra pagrindas pripažinti, kad jis nestojo tyčia, sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo. Apie tyčios buvimą asmens veiksmuose sprendžiama iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, taip pat ir iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio. Nagrinėjamu atveju A. G. elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo veiksmuose tyčios nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nebuvo. A. G. ir kartu su juo važiavusi ir byloje kaip liudytoja apklausta R. F. paaiškino, kad automobilyje garsiai grojo muzika, kad yra stabdomi policijos pareigūnų pamatė tik prie parduotuvės. Važiavo neskubėdami. Liudytoja G. P., apklausta teismo posėdyje, patvirtino, kad įjungus garsinį signalą ir švyturėlius R. G. vairuojamas automobilis greičio nedidino, nustatyto greičio neviršijo. Liudytoja M. D. teismo posėdyje patvirtino, kad paklausus A. G., kodėl jis nestojo, šis paaiškino, kad nematė. Patikrinus transporto priemonę ir dokumentus, jokių kitų pažeidimų nenustatyta. Įvertinęs šiuos duomenis apylinkės teismas padarė pagrįstą ir faktinės aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad jokių požymių, liudijančių A. G. siekį išvengti policijos pareigūnų patikrinimo ar rodančių jo tyčią nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nėra nustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti A. G. versija, kad jis iš tikrųjų nematė, kad yra stabdomas, o pastebėjęs – iš karto sustojo. Institucija savo skunde jokių naujų esminių faktinių aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nenurodė. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismo išvados dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo yra nepagrįstos ar neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai institucijos skundas atmetamas.

Dėl A. G. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde A. G. nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 124¹ str. 8 d., 124¹ str. 2 d. numatytus pažeidimus, mano, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neištyrė visų aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstą nutarimą.

Įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 str. Šiame straipsnyje nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. G. kaltės padarius ATPK 124¹ str. 8 d., 124¹ str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kuriuos įrodymus teismas atmeta kaip nepatikimus.

A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustatė, kurią dieną iš tiesų buvo padaryti pažeidimai, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pažeidimo padarymo diena nurodyta 2015-01-28, tokia pati data nurodyta ir tyrėjos M. D. tarnybiniame pranešime. Tiriant įrodymus teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo padaryta techninė klaida ir nurodytas netikslus pažeidimo padarymo laikas, nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas 2015-01-28, nors iš tikrųjų jis buvo padarytas 2015-01-27. 2015-04-20 teismo posėdžio metu A. G. buvo pranešta, kad pažeidimo padarymo laikas gali būti pakeistas į 2015-01-27, šią aplinkybę A. G. suprato, dėl to prieštaravimų neišsakė, nurodė, kad laiko pasiruošti gynybai pagal pakeistą aplinkybę jam nereikia (b. l. 33). Įvertinus paminėta, aukštesnysis teismas laiko, kad pažeidimo padarymo data administracinio teisės pažeidimo protokole ir tarnybiniame pranešime netiksliai buvo nurodyta dėl techninės klaidos ir šį netikslumą pirmosios instancijos teismas ištaisė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pareigūnų parodymai apie tai, kad A. G. vairavo automobilį neįjungęs žibintų ir neparodęs atitinkamo posūkio signalo, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir teismas šių prieštaravimų neaptarė ir nevertino. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas apklausė patį A. G., kartu su juo važiavusią R. F., betarpiškai pažeidimą mačiusius pareigūnus M. D. ir G. P., betarpiškai ištyrė kitus rašytinius įrodymus. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą teismas pagrįstai konstatavo, kad A. G. padaryti pažeidimai yra įrodyti nuosekliais pareigūnų parodymais, kurie atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes taip pat neprieštarauja Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenims. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Tokioje situacijoje svarbu išsiaiškinti šių šaltinių patikimumą ir objektyvumą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad policijos pareigūnės M. D. ir G. P. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališkos ar suinteresuotos jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jos pasirašė, jog yra įspėtos dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² str. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu apylinkės teismas neturėjo pagrindo ir jais spręsdamas dėl A. G. administracinės atsakomybės rėmėsi pagrįstai. Pagrįstai paties A. G. paaiškinimus dėl pažeidimo aplinkybių teismas vertino kritiškai atsižvelgęs į tai, kad dėl pažeidimo aplinkybių A. G. nebuvo nuoseklus taip pat įvertinęs tai, kad A. G. parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas įrodymus ir faktines aplinkybes įvertino netinkamai. Jokių kitų argumentų, išskyrus subjektyvų byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, A. G. savo skunde nenurodė. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes. Nesutikti su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas ir A. G. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.