Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-402-549/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
1-402-549/2013
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00039-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Nukentėjusysis
A. D.
Kaltinamasis
T. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-402-549/2013Proceso Nr.1-33-1-00039-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.; 1.1.10.1;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Vitai Šimkienei,dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui,nukentėjusiajai A. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turtinti vidurinį išsilavinimą, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. grasino nužudyti žmogų: jis, 2013 m. sausio 6 d. apie 21:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veiksmais grasino nužudyti žmoną A. D. – atsinešęs peilį iš virtuvės į koridorių, atstatęs peilį nukentėjusiajai, pagrasino nužudyti, tokiais veiksmais sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas.

Kaltinamasis T. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-01-06 buvo namie, skuto bulves, pagamino vakarienę. Žmona grįžusi, įjungė visas šviesas. Nurodė, jog tą dieną buvo išgėręs skardinę alaus, tačiau nurodo, jog alkotesterio parodymai neteisingi. Konfliktas su žmona kilo dėl vogtų pinigų ir žiedų. Pyko ant žmonos, liepė daiktus grąžinti. Rankoje barnio metu turėjo ne peilį, o skustuvą, juo ir pamojavo. Tuo tarpu žmona jį puolė, pati griebė peilį ir jam dūrė. Parodė, kad nukentėjusioji apie įvykio aplinkybes viską meluoja. Dėl jam padarytų sužalojimų peiliu, kastuvu bei lėkšte- per galvą, buvo iškviesta GMP. Nurodė, kad pirmiausia žmona jį puolė peiliu ir sužalojo skruostą. Po užpuolimo, jis puolė valyti kraujo, o ji tuo tarpu iškvietė policiją ir kaltę suvertė ant jo. Vėliau patikslino, kad bulves skuto su peiliu. Žmona kairėje pusėje ties žandikauliu dūrė su peiliu, specialisto išvadoje neteisybė nurodyta, kad tai tik nubrozdinimas. Veido apačioje sužalojimas padaryta kastuvu. Ekspertams sakė, kad jam žmona trenkė puodu, bet iš tikrųjų, trenkė lėkšte. Ekspertai nieko nenustatė, nes jis prašė nerašyti apie jo sužalojimus, tikėjosi padėti žmonai išvengti atsakomybės. Neigia grasinęs nužudyti nukentėjusiąją, tai ji pati jį puolė. Peilį nukentėjusioji pasiėmė iš virtuvės, ten ji jam ir įdūrė.

Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės taip pat nepripažino (b.l. 52-53, 60-61, 64-65).

Nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2013-01-06 apie 19:00 val. grįžus iš darbo, užsidegė namuose šviesą, vyras gulėjo. Po kurio laiko, jis ėmė įžeidinėti dėl šviesos netaupymo ir pamatė jį besiartinantį su peiliu, nukreiptu į ją. Keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ją papjaus. Matėsi, jog vyras nusiteikęs rimtai, buvo neblaivus. Tada jis puolė, ji traukėsi ir pagriebusi fanerinį kastuvą, atstatė jį priekiu prieš kaltinamąjį. Kastuvo skarda buvo atšipusi, todėl atsirėmęs veidu į kastuvą, jis susižalojo. Parodė, jog ji gynėsi, kadangi vyras daugybę kartų anksčiau grasino ją nužudyti. Jam paėjus tolėliau, ji tuo tarpu išspruko į koridorių ir iškvietė policiją. Vyras nuo alkoholizmo nesigydė, ji bandė vežti jį į Švėkšną, bet jis ten nepasiliko. Nuo alkoholio jis priklausomas apie 10 m. Yra visiškai įsitikinusi, jei nebūtų apsigynusi, jis į ją būtų smeigęs peiliu. Šiuo metu kaltinamasis gyvena kartu su ja, atsisako skirtis, tačiau už komunalinius patarnavimus nemoka. Kai iškvietė policiją, su niekuo nekalbėjo. Kol laukė pareigūnų, vyras jos į butą nebeįsileido. Taip pat nurodo, jog duktė S. D. viską girdėjo, nes gyvena šalia. Nurodė, jog dėl ankstesnio jo smurtavimo, du kartus kvietė policiją. 2011-11-05 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, 2011-12-28 buvo nutraukta byla, nes kaltinamasis labai gailėjosi ir ji susitaikė.

Liudytoja S. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) priešais tėvų butą. Įvykio vakarą mama buvo pas ją, išėjo apie 20 val. Mama po darbo visada pas ją ateina, nes nenori būti namuose dėl tėvo elgesio. Parodė, jog įvykio vakarą , maždaug po 5 min. mama grįžo pas ją ir papasakojo, kad tėtis puolė ją su peiliu, kad ji iškvietė policiją ir nori pas ją pabūti. Ji sakė, kad ją tėtis puolė, o ji apsigynė su kastuvu, stovėjusiu koridoriuje. Atvykusi policija, T. D. išsivežė. Nurodė, jog tėtis - T. D. neprognozuojamas ir darosi vis agresyvesnis. Jis išgėręs gali verkti, pulti su peiliu, jo elgesys yra nenuspėjamas. Bandė jį gydyti nuo alkoholizmo, tačiau jis atsisako. Matydavo, kaip tėvų namuose mėtomi įrankiai, lėkštės, daiktai, tėtis sako, kad užmuš mamą, pasėdės kalėjime du metus ir viskas baigsis. Parodė, jog bijo dėl mamos gyvybės, nes yra mačiusi realių situacijų, kurios kėlė realų pavojų mamos gyvybei.

Liudytoja G. Š. parodė, kad A. D. yra jos kaimynė jau daugiau kaip 25 metus. Su T. D. santykiai buvo normalūs. Jis ir anksčiau vartojo alkoholį, bet buvo ramus, o paskutinius 5-6 metus išgėręs smurtauja, yra agresyvus. Jis griebia už peilio ir sako, kad papjaus. Tai kartojasi nuolat. A. D. apie realius užpuolimus yra pasakojusi, ne vieną kartą yra mačiusi ir jos sužalojimus. Paskutinio įvykio nematė, tik apie jį girdėjo. Su A. D. apie tai kalbėjo kitą dieną telefonu. Ji pasakė, kad T. D. ją puolė peiliu be jokios priežasties. Ji sakė, kad kastuvu, skirtu kasti sniegą, gynėsi nuo T. D., puolančio ją su peiliu. Jis nestabilios psichikos ir nenuspėjamas. Mano, kad nukentėjusiajai gresia realus pavojus gyvybei.

Iš 2013-01-06 protokolo-pareiškimo matyti, kad A. D. pranešė, jog neblaivus sutuoktinis T. D. puolė ją peiliu grasindamas nužudyti (b.l. 1).

Iš 2013-01-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), paimtas virtuvinis peilis su juoda rankena (b.l. 5-8).

Iš 2013-01-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas kastuvas (b.l. 25).

Iš 2013-01-08 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti iš įvykio vietos paimti kastuvas ir peilis (b.l. 26-36).

Iš 2013-01-16 specialisto išvados Nr. G 136/13(03) matyti, kad T. D. konstatuotos dvi nubrozdintos žaizdos veido kairėje ir pjautinė žaizda smakro srityje. Pjautinė žaizda smakre padaryta pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu aštriabriauniu daiktu vieno poveikio pasekoje. Nubrozdintos žaizdos kairio skruosto srityje padarytos ne mažiau vieno trauminio dinaminio poveikio pasekoje (b.l. 45).

Iš 2012-01-07 akistatos protokolo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų (b.l. 56-57).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2013-01-06 21:43 val. T. D. buvo nustatytas 2,03 prom. neblaivumo laipsnis (b.l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų.

Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos nustatyta, jog kaltinamasis T. D. savo kaltės nepripažįsta, tačiau neneigia, jog įvykio vakarą konfliktavo su nukentėjusiąja A. D.. Kaltinamojo parodymais, jog jis žmonai negrasino, o priešingai, žmona jį puolė su peiliu, teismas netiki, tokie parodymai vertinini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, keitėsi. Teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus kaltinamasis iš pradžių parodė, jog konflikto metu žmonai prieš veidą pamojavo bulvių skustukų, vėliau patikslino, kad bulves skuto peiliu, todėl rankose turėjo peilį. Tuo tarpu nukentėjusiosios A. D. parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, todėl teismas laiko juos patikimais. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina visi byloje apklausti liudytojai, taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – protokolas-pareiškimas, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo pavojingą elgesį nukentėjusiosios gyvybei taip pat apsprendžia ir tai, jog jo atžvilgiu už analogiškas nusikalstamas veikas 2011-11-05 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, 2011-12-28 buvo nutraukta byla, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Taigi, įvertinus išdėstytą, abejoti nukentėjusiosios parodymais, nėra pagrindo. Atkreiptina, jog abi liudytojos parodė, jog kaltinamasis yra neprognozuojamas, jo elgesys pavartojus alkoholį, tampa smurtinis, nukentėjusiajai jis grasino ne pirmą kartą.

Toks kaltinamojo T. D. elgesys (kaltinamasis žodžiu pagrasinęs nukentėjusiąją papjauti peiliu, nukreipiant jį į nukentėjusiąją, sudarant agresyvią aplinką), suponuoja išvadą, kad nukentėjusioji, atsižvelgiant į kaltinamojo T. D. grasinimo išraišką, turėjo pagrindo bijoti grasinimo įgyvendinimo, bei manyti, kad kaltinamojo grasinimas ją nužudyti yra realus ir bus realizuotas, o pastarasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos – įbauginti nukentėjusiąją, priversdamas ją nesaugiai jaustis. Liudytoja apklausta S. D. nurodė, jog mama grįžo į jos namus praėjus vos kelioms minutėms, buvo išsigandusi, sakė, jog tėtis grasino papjauti, dėl ko iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusiosios parodymus dėl to, kad ji išvengė realaus grasinimo įgyvendinimo pagriebdama kastuvą ir jį pakeldama prieš kaltinamąjį, į kurį pastarasis susižalojo veidą ir dėl to ji spėjo išbėgti į laiptinę, iš esmės patvirtina ir pats kaltinamasis, kuris parodė, jog nukentėjusioji kažkokiu daiktu sužalojo jam smakrą, tačiau nematė kuo, jos parodymai neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Kaltinamasis T. D. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t.y. grasindamas nukentėjusiajai atimti gyvybę, suvokė savo veiksmų pobūdį, suvokė, jog duriant žmogui peiliu, gresia realus gyvybės atėmimas ir norėjo taip veikti.

Tokiu būdu, kaltinamojo T. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Ji teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

T. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kilusias pasekmes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.,). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, būdamas neblaivus, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Nors jo veiksmais sunkių pasekmių nebuvo sukelta, tačiau iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, bylos medžiagos nustatyta, kad grasina jai ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. – arešto bausmę.

Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilis – sunaikintinas, kastuvas, saugomi Klaipėdos miesto 2 PK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, T. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 6 (šešis) mėnesius artintis prie nukentėjusiosios A. D. bei įpareigoti 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-01-06 iki 2013-01-07.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 14:00 val. iki 16:00 val., atvykstant į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (Jūros g. 1, Klaipėdoje), nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo įrankį, sunaikinti, kastuvą, saugomus Klaipėdos miesto 2 PK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Ingrida Krušienė