Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000-06-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 104 straipsnį 10 metų laisvės atėmimo bausme, 2000-09-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pritaikius 2000 m. įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta 1 metais 6 mėnesiais;

2) 2012-04-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 70 parų arešto bausme;

3) 2013-05-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų 4 mėnesiams bausme;

4) 2013-06-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį, vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, viešaisiais darbais 5 mėnesiams bausme;

5) 2014-06-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausme;

6) 2015-12-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2023 m. kovo 24 d., apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas V. B. namuose, kilus ginčui, dėl asmeninių paskatų, tyčia su peiliu vieną kartą dūrė į dešinę koją nukentėjusiajai J. D., tokiais veiksmais nukentėjusiajai J. D. padarė sužalojimus: pjautinę žaizdą kairio sėdmens projekcijoje ties tarpviete – taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai J. D. sveikatą.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, pas žmones, kurie jį priima laikinai gyvent jų namuose, dirba pavienius darbus, jeigu kas pasiūlo. Todėl jis apie trejus metus gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), V. B. namuose. V. B. padeda prie ūkio atlikti įvairius darbus. 2023 m. kovo 24 d. jis buvo (duomenys neskelbtini), V. B. namuose. Dienos metu, kelintą valandą nepamena, į V. B. namus atėjo jos dukra J. D. ir jos sugyventinis D. J.. Jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų, kurio jis buvo išgėręs labai daug ir buvo visiškai girtas. Apie 18:00 val. iš V. B. namų išėjo D. J.. V. B. taip pat vartojo alkoholį kartu su jais. Išėjus D. J. į namus, maždaug apie 20:00 val., tarp jo ir J. D. kilo žodinis konfliktas. Minėtas konfliktas kilo dėl to, kad J. D. jam pasakė, kad ji pasiims nuo alkoholio pirkimo likusius mamai priklausančius pinigus bei pasiliks nakvoti mamos namuose, o jis yra nepageidaujamas ir turi išeiti. Taip pasakiusi J. D. nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą. Gulėdama lovoje J. D. toliau jam priekaištavo. Tada jis nusprendė papjaustyti ant stalo buvusios mėsos šunims ir pasiėmė du virtuvinius peilius, kuriuos laikydamas rankose trynė vienas į kitą, nes norėjo juos pasigaląsti, kad geriau būtų atpjauti mėsą. Tuo metu J. D. atsisėdo ant lovos ir jie toliau konfliktavo, nes J. D. nepatiko galandamų peilių garsas. J. D. vienu metu kėlėsi nuo lovos norėdama iš jo atimti peilius ir jis tuo metu dūrė J. D. vieną kartą su peiliu į kojos sritį ir pamatęs, kad jai ant kojos pradėjo bėgti kraujas labai išsigando ir metęs peilius ant stalo kambaryje iš V. B. namų pabėgo į gatvę. Kadangi bijojo gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jis pėsčiomis išėjo iš (duomenys neskelbtini) miesto ir keliavo po Lietuvą, nuėjo į (duomenys neskelbtini) miestą. (duomenys neskelbtini) mieste rinko butelius, juos priduodavo ir už tuos pinigus nusipirkdavo maisto ir alaus. Miegodavo kur papuola. Jis nežinojo, kad jam yra paskelbta paieška, bet vakar, t. y. 2023 m. liepos 13 d., jam sugrįžus į (duomenys neskelbtini) miestą, iš V. B. sužinojo, kad jam yra paskelbta paieška. Kažkas apie tai pranešė policijos pareigūnams, kurie atvykę jam įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (1 t., el. b. l. 162-165).

3. Be A. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiosios J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu D. J., būdami abu blaivūs, atėjo pas jos mamą V. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini) mieste. Jiems atėjus pas mamą į butą, pas pastarąją bute buvo A. B.. Šis vyras, jos turimais duomenimis, yra be pastovios gyvenamosios vietos, tačiau nėra mamos sugyventinis. A. B. visą praėjusią žiemą praleido mamos namuose. Tačiau sušilus orams vyras valkatauja ir į mamos namus užeina su mėnesio ir ilgesnėmis pertraukomis. Kaip jai paaiškino mama V. B., jos namuose A. B. pastarajai padeda namų ūkio darbuose: atneša į butą geriamo vandens, pašeria namuose laikomus šunis, juos išveda pasivaikščioti, nueina į maisto prekių parduotuvę nupirkti maisto. Šis jai taip padeda dėl to, jog jos mama sunkiai vaikšto bei turi stuburo traumą. Taigi, tąkart atėjus pas mamą, jos paprašė, kad ši duotų pinigų alkoholiui. Mamai sutikus, A. B. nuėjo iki parduotuvės ir pirmu kartu į namus parnešė du arba tris butelius po vieną litrą talpos alaus. Į parduotuvę pirkti alkoholio tąkart buvo eita ne kartą. Parnešus alų, mamos namuose, viename iš jos bute esančių kambarių, prasidėjo išgertuvės. Jose dalyvavo ji, jos sugyventinis, jos mama V. B. bei pastarosios pažįstamas A. B.. Apie maždaug 18:00 val. jos sugyventinis D. J. išėjo į namus ir minėto konflikto tarp jos bei A. B. nematė. Paskutinį kartą alkoholis iš parduotuvės buvo pirktas apie 19:15 val. Kas tąkart ėjo jo nupirkti – dėl buvusio savo neblaivumo nepamena. Paskutiniu kartu, kiek žino, taipogi buvo nupirkti du arba trys buteliai alaus. Išgėrus minėtą alų, ji jau jautėsi stipriai apsvaigusi. Matė, kad A. B. taipogi nuo išgerto alkoholio kiekio buvo stipriai neblaivus. Mažiausiai išgėrusi buvo jos mama V. B.. Pastaroji alaus daug negėrė, kadangi vartoja vaistus nuo skausmo. Po įvykusių išgertuvių, maždaug apie 20:00 val., tarp jos bei mamos pažįstamo A. B. kilo žodinis konfliktas. Minėtas konfliktas kilo dėl to, jog ji A. B. pasakė, jog pasiims nuo alkoholio pirkimo likusius mamai priklausančius pinigus bei liks pas mamą bute nakvoti. Be to A. B. pridūrė, jog pastarasis mamos namuose yra nepageidaujamas ir dabar turi iš mamos namų išeiti. Taip pasakiusi nuėjo į kambaryje esančią vieną iš lovų ir į ją atsigulė. Jai atsigulus į lovą, joje gulėjo ant šono, veidu į kambarį. Gulėdama lovoje ji A. B. žėrė priekaištus. Jiems abiem konfliktuojant žodžiu, matė kad A. B. pirmiausia sėdėjo tame pačiame kambaryje ant fotelio. Vėliau pamatė, kad pastarasis nuėjo į virtuvę. Pamačiusi A. B. einantį į buto virtuvę, pamanė, kad pastarasis jos paklausė ar iš mamos namų išeina. Jai toliau gulint lovoje išgirdo, kaip sužvangėjo metalinių peilių, buvusių virtuvėje, ašmenys. Neužilgo prie jos lovos priėjo A. B.. Kad šis rankose būtų laikęs peilį, nematė. Šiam prie jos priėjus, ji su pastaruoju vėl apsižodžiavo. Jiems abiem konfliktuojant pajuto, kaip kažkas aštriu daiktu būtų įpjovęs jai dešinės šlaunies vidinę pusę, netoli kirkšnies. A. B. prastovėjus prie jos lovos apie minutę laiko, neužilgo pastarasis nuėjo į buto virtuvę. Šiam nuėjus ji atsisėdo ant lovos bei paprašė mamos paduoti jai cigaretę. Jai atsisėdus ant lovos pajuto dešinės kojos šlaunimi tekantį skystį. Geriau apžiūrėjusi savo dešinę koją pamatė, kad ja, iš šlaunies vidinėje pusėje esančios žaizdos, stipriai bėga kraujas. Kraujo buvo pribėgę ir pačioje lovoje, kurioje ji gulėjo. Mano, kad žodinio konflikto metu ją peiliu sužalojo prie lovos priėjęs mamos pažįstamas A. B., kuris išgirdęs, kad į įvykio vietą važiuoja specialiosios tarnybos, iš mamos namų pasišalino. Be to iš atvykusių policijos pareigūnų išgirdo, kaip šie virtuvės kambaryje, ant ten stovinčio šaldytuvo rado virtuvinį peilį kruvinais ašmenimis. Ji pati to peilio nematė. Dėl tokių A. B. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Mama paties jos sužalojimo fakto nematė. Ji pusiau gulomis sėdėjo tame pačiame kambaryje esančioje lovoje. A. B. priėjus prie lovos, kurioje ji gulėjo, šis į mamą buvo atsisukęs nugara, todėl pastarajai matyti minėtą įvykį nebuvo galimybės. Į įvykio vietą iškviesta Greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP) ją tolimesnei medikų apžiūrai išgabeno į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Priėmimo – skubios pagalbos skyrių. Ten susiuvus durtinę žaizdą bei naktį praleidus minėtos ligoninės stebėjimo palatos stacionare, vėliau buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Įvykio metu jokios turtinės žalos nepatyrė ir civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Pas Teismo medicinos ekspertus nusistatyti jai padaryto kūno sužalojimo mąsto ji nevyks (1 t., el. b. l. 62-65);

3.2. liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad jis gyvena kartu su J. D., kuri yra jo sugyventinė. 2023 m. liepos 24 d. jis kartu su sugyventine J. D., būdami abu blaivūs, nuėjo pas J. D. mamą V. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini) mieste. Jiems atėjus pas V. B. į namus, namuose buvo A. B., kuris yra be pastovios gyvenamosios vietos, jis padėdavo V. B. prie namų ruošos darbų. Atėjus į V. B. namus nusprendė atsigerti alkoholio ir V. B. davė pinigų A. B., kuris nuėjęs į parduotuvę parnešė alaus. Parnešus alų, V. B. namuose, viename iš jos bute esančių kambarių, prasidėjo išgertuvės. Jose dalyvavo jis, jo sugyventinė J. D., V. B. bei A. B.. Jis pavartojęs alaus apie 18:00 val. išėjo į namus. Išeidamas kvietė kartu eiti ir J. D., bet ji jam pasakė, kad dar pabus pas mamą. Kol buvo V. B. namuose ir vartojo alų kartu su A. B., jokių konfliktų nebuvo, jie dėl nieko nesiginčijo, nekonfliktavo. Kas įvyko jam išėjus iš V. B. namų ir kaip buvo sužalota jo sugyventinė J. D. jis nieko pasakyti negali, nes konflikto nematė. Tik vėliau, jam būnant namuose, jam paskambino V. B. ir pasakė, kad A. B. su peiliu sužalojo jo sugyventinę J. D.. Jis iš karto paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Po to dar kartą paskambino V. B., kuri jam pasakė, kad jo sugyventinę J. D. išsivežė GMP medikai į ligoninę, o A. B. po įvykio iš jos namų pabėgo (1 t., el. b. l. 107-110);

3.3. liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2023 m. kovo 24 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jos dukra J. D. su savo sugyventiniu D. J.. Pas ją namuose tai pat buvo atėjęs pažįstamas A. B., kuris jai kartais padeda prie namų ūkio atneša malkų, pakūrena pečių, kartais leidžia jam pas ją pernakvoti, nes jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Vėliau dukros sugyventinis D. J. iš jos namų išėjo, o A. B. su jos dukra pas ją namuose kambaryje, kuriame buvo ir ji, vartojo alkoholį, tai yra alų. Dukra gulėjo lovoje ir apie 20:00 val. pradėjo žodžiu konfliktuoti su A. B., abu jie buvo neblaivūs. Konfliktas vyko, nes A. B. nesutiko išeiti iš jos namų. Konflikto metu A. B. nuėjo į virtuvę ir atsinešė peilį, ji A. pasakė, kad jokių čia peilių nereikia, o jis gulinčiai lovoje jos dukrai peiliu dūrė į sėdmenis, dukra garsiai suriko ir iš sėdmenų, kurie buvo sužaloti, pradėjo bėgti kraujas. A. B. pamatęs, ką padarė, iš namų išėjo ir peilį, kuriuo dūrė dukrai, numetė ant virtuvėje esančio šaldytuvo. Kadangi dukra kraujavo, apie jos sužalojimus pranešė jos sugyventiniui, kuris iškvietė GMP ir policijos pareigūnus. Atvykę GMP medikai jos dukrą išvežė į ligoninę. Papildomai apklausta parodė, kad po įvykio, kai 2023 m. kovo mėnesio pabaigoje A. B. jos namuose (duomenys neskelbtini), sužalojo jos dukrą J. D., daugiau pas ją atėjęs nebuvo. Jai skambinant jo telefono numeriu, šis buvo išjungtas. Pats jis jai telefonu irgi nebeskambino. Kur dabar A. randasi nežino. Jis prieš įvykį ateidavo pas ją ir jos namuose permiegodavo, pagelbėdavo jai, nes sunkiai vaikšto, bet dabar kur jis gali būti, pas ką gyventi, su kuo jis gali bendrauti, nežino, jei sužinos informuos policiją. Kiek žino, A. anksčiau pėsčias nueidavo ir į (duomenys neskelbtini), kiek jis pats jai taip yra pasakojęs, bet pas ką jis ten eidavo, ar išvis buvo nuėjęs, nežino (1 t., el. b. l. 113-114, 117-119);

3.4. liudytojos I. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad ji turi brolį A. B.. Jai išaiškinta teisė savo artimojo atžvilgiu neduoti parodymų, bet ji sutinka parodymus duoti ir atsakyti į pateiktus klausimus. Nori pasakyti, kad su savo broliu A. B. nepalaiko jokių ryšių nuo 1996 metų. Paskutinį kartą jį matė ir su juo bendravo (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose. Nuo to laiko jokios informacijos apie A. B. nėra gavusi. Kur jis šiuo metu yra nurodyti negali, nežino jo gyvenamosios vietos adreso, jo kontaktinio telefono numerio neturi. Kadangi ji su kitais šeimos nariais palaiko labai šiltus santykius, todėl žino, jog su juo niekas nebendrauja ir nežino jo buvimo vietos. Taip pat pas ją gyvena jos motina V. Š., kurią ji prižiūri. V. Š. yra 82 metų amžiaus, jos sveikata yra prasta, serga širdies ir kraujospūdžio ligomis, ji apie A. B. nieko nurodyti negali, nes nežino. Nori, kad mama nebūtų apklausta, nes klausimai apie sūnų jai gali pabloginti sveikatos būklę. Jos motina su A. B. nebendrauja (el. b. l. 126-130);

3.5. 2023-03-27 asmens apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai J. D. ant dešinės kojos, vidinės šlaunies pusės, arti prie tarpukojo, matyti apie 50 mm ilgio žaizda, kuri yra susiūta penkiomis siūlėmis. Daugiau apžiūrint kitas drabužiais neuždengtas kūno vietas sužalojimų nesimatė (1 t., el. b. l. 71-72);

3.6. 2023-04-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad J. D. nustatyta pjautinė žaizda kairio sėdmens projekcijoje ties tarpviete. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio su aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu metu. Iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimo jai padarymo metu. J. D. nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuviminės traumos metu kontaktui su kietu paviršiumi/ plokštuma. J. D. nustatyto sužalojimo atveju, įprastomis sąlygomis, sužalojimo padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas. J. D. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir tyrimui pateiktu peiliu, tačiau nesant galimybės atlikti palyginamąjį žaizdos išpjovos ir peilio medicinos kriminalistinį tyrimą, tiksliau atsakyti į pateiktą klausimą nėra galimybės. J. D. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., el. b. l. 79-80);

3.7. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 36-38);

3.8. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje paimti daiktai: peilis, paklodė ir pėdkelnės, apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., el. b. l . 51-53);

3.9. nutarimu perduoti daiktus saugoti, iš kurio matyti, kad daiktai: peilis, paklodė ir pėdkelnės, yra perduoti saugoti į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą (1 t., el. b. l. 54-55);

3.10. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., el. b. l. 30-32);

3.11. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad yra apžiūrėti BODY kamerų įrašai (1 t., el. b. l. 33-35);

3.12. GMP centro kvietimo kortelės kopija, iš kurios matyti, kad J. D. peiliu perpjautas sėdmuo. Girtumas 3%. Diagnozė: klubo ir šlaunies traiškytinis sužalojimas (1 t., el. b. l. 84-85).

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Minėtų įrodymų visuma, t. y. A. B. prisipažinimas, nukentėjusiosios J. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų: D. J., V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, GMP kvietimo kortelė, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. namuose, kilus ginčui, dėl asmeninių paskatų, tyčia su peiliu vieną kartą dūrė į dešinę koją nukentėjusiajai J. D., tokiais veiksmais nukentėjusiajai J. D. padarė sužalojimus: pjautinę žaizdą kairio sėdmens projekcijoje ties tarpviete – taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai J. D. sveikatą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad A. B. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (2 t., el. b. l. 6-8); civilinis ieškinys nepareikštas.

6. Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam A. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti arešto bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

7. Kaltinamasis A. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (2 t., el. b. l. 6-8).

8. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Skiriant bausmę A. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad A. B. teistas šešis kartus, ne kartą teistas ir už smurtinių nusikaltimų padarymą (1 t., el. b. l. 171-178), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (1 t., el. b. l. 193-194), yra nedirbantis (1 t., el. b. l. 195-196).

10. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. B. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokuroro prašomą bausmės dydį (BK 49 straipsnis). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

11. Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., el. b. l. 166-169) – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

12. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, paklodė su guma, saugomi Šiaulių AVPK saugykloje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini V. B., moteriškos pėdkelnės, saugomos Šiaulių AVPK saugykloje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini J. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. B. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

A. B. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (administracija@siauliuti.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, paklodę su guma, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti V. B., moteriškas pėdkelnes, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti J. D..

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.