Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-13 · Administracinė byla Nr. I-591-644/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
I-591-644/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01130-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-591-644/2014.
Teismo proceso Nr. 3-62-3-01130-2013-5.
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei advokato padėjėjai K.L., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ skundą palaikė ir prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1170,54 Lt turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8), rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 100-107, 117-119) bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. balandžio 23 d. B. P., vairuodamas automobilį TOYOTA PREVIA V/Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune (skunde nurodant gatvės pavadinimą įsivėlė rašymo apsirikimo klaida), įvažiavo į neaptvertą, jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtą kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, ko pasėkoje minėta transporto priemonė buvo apgadinta. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių savanorišku draudimu. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. balandžio 24 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną transporto priemonės vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo nustatyta. Vairuotojo atsakomybės klausimo sprendimui yra svarbu tai, jog pagal Kauno apskrities VPK pateiktus duomenis, tą pačią dieną į ginčo duobę įvažiavo net aštuoni automobiliai. Duobės važiuojamojoje kelio dalyje buvimo faktą patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos informacija apie eismo įvykį Nr. 07-12-6766915. Automobiliui padarytą žalą įrodo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. balandžio 24 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir šio automobilio padangų nuotraukos, žalos dydį pagrindžia 2012 m. birželio 15 d. draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2012 m. birželio 16 d. pranešimas B.Pakeriui dėl pinigų pervedimo bei mokėjimo nurodymai. Pareiškėjas apskaičiavo, kad dėl 2012 m. balandžio 23 d. eismo įvykio automobiliui padarytas nuostolis - 1170,54 Lt, ši suma kompensuota išmokant draudėjui draudimo išmoką. Kadangi draudėjas pasirinko neremontuoti transporto priemonės, todėl draudėjui nuostolių atlyginimui buvo išmokėta draudimo išmoka be PVM. Visoms pakeistoms detalėms bei padangoms taikytas 65 proc. nusidėvėjimas. Išmokėjęs draudimo išmoką pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (Civilinio kodekso – (toliau – ir CK) 6.1015 str.). 2013 m. balandžio 10 d. pretenzija ragino atsakovą atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos - Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Pažymėjo, jog galiojantis teisinis reguliavimas draudimo veikla besiverčiančioms įmonėms leidžia pačioms atlikti draudžiamojo turto vertinimą, be to, šioje byloje yra pateikta UAB „Asistavita“ parengta turto vertinimo ataskaita, atitinkanti teisės aktų keliamus reikalavimus. Turto vertinimo ataskaita bei transporto techninės apžiūros – defektų aktas yra surašyti dėl dviejų draudiminių įvykių, šių įvykių metu padaryti automobilio apgadinimai nesusiję, 2012 m. balandžio 22 d. padaryti apgadinimai yra išoriški, šioje byloje ginčas keliamas dėl žalos atlyginimo dėl 2012 m. balandžio 23 d. eismo įvykio metu padarytų automobilio padangų ir važiuoklės apgadinimų. Pirminės automobilio apžiūros metu buvo nustatyta tik dalis apgadinimų, vėliau, atlikus detalesnę apžiūrą, buvo nustatyta papildomos keistinos detalės. Atsakovės argumentai dėl draudimo rizikos prisiėmimo, kad ji nėra atsakinga dėl jos neteistų veiksmų padarytos žalos, jei šios žalos suma neviršija draudimo įmokų sumos, paneigia subrogacijos instituto taikymą. Pareiškėjo nuomone, nei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, nei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 d. nutarimu Nr. 477, nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos, todėl nėra pagrindo kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl jų atitikties LR Konstitucijai.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimu į skundą (b.l. 33-43), taip pat atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, priežastinio ryšio tarp duobės ir automobilio apgadinimo egzistavimą, t.y. neaišku kada, kur, nuo ko ir per kiek laiko atsirado nurodomo automobilio apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą. Pareiškėjas nurodo, kad eismo įvykis įvyko Varnių g. (Varnių tiltas), tačiau Kauno apskrities VPK 2012 m. balandžio 27 d. pažymoje nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Jonavos ir Nuokalnės g., taigi neaišku, kur įvyko pats eismo įvykis, nėra duomenų apie duobę, jos matmenis. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad, vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą, buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, t.y., vertinti transporto priemones turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę vertis transporto priemonių vertinimo veikla, taip pat turi būti pateikta pagal galiojančius teisės aktus atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje matyti, kad automobiliui 2012 m. liepos 10 d. atlikta techninė apžiūra, o tai reiškia, kad faktiškai buvo suremontuotas, t.y. pareiškėjo draudėjas realiai patyrė remonto išlaidų, kurių dydis turi būti pagrįstas įrodymais. Sudarytos žalos sąmata, kuria pareiškėjas įrodinėja dalį patirtos žalos dydžio yra orientacinio pobūdžio ir nepatvirtina jo faktiškai turėtų remonto išlaidų, todėl ja remtis, kai yra objektyvių duomenų, jog automobilis buvo suremontuotas ir tam tikros išlaidos buvo realiai patirtos, negalima. Iš pareiškėjo skundo bei prie jo pateiktų dokumentų neaišku, ar apskaičiuojant automobiliui padarytą žalą buvo išskaičiuotas detalių nusidėvėjimas, taip pat neaišku, kuo su eismo įvykiu susijęs buferio apgadinimas. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog keičiamas buferis, o automobilio remonto sąmatoje nurodyta daug daugiau pakeistų detalių, nei nurodyta vertinimo ataskaitoje, todėl iš vis neaišku kokios detalės buvo keistos. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos yra atsakingas ir pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus iškilus grėsmei eismo saugumui. Vairuotojas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, saugiai ją apvažiuoti. Nurodė, jog pagal Draudimo įstatymo nuostatas draudimo veikla neatsiejamai yra susijusi su draudimo rizika. Konkrečiu atveju pareiškėjo išmokėtą draudimo išmoką iš dalies padengia iki tol gautos įmokos, todėl nuostolių byloje iš dalies nėra patirta, o pareiškėjo skundas nepagrįstas. Atsakovo nuomone, visiškas žalos atlyginimas draudimo bendrovei prieštarauja LR draudimo įstatymo 93 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima riziką. Nurodė, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, remontuoti racionalų naudojimą kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra taip pat atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą, todėl turi būti į bylą įtraukta atsakovu. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d. ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3 p., 5.3. p. (5.3.1., 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29, 94 str. nuostatoms.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra (b.l. 93-96).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2012 m. balandžio 23 d. apie 18.30 val. Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu B.P., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „TOYOTA PREVIA“, v/n. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę ir apgadino automobilį. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2012 m. balandžio 24 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykio medžiaga). Šis procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Minėta transporto priemonė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (b.l. 9), todėl apie eismo įvykį 2012 m . balandžio 23 d. buvo pranešta draudimo bendrovei (b.l. 122), atlikta transporto priemonės techninė apžiūra bei surašytas aktas (b.l. 123). B.P. užsakymu UAB „Asistavita“ atlikta transporto vertinimo ataskaita (b.l. 55-80), kuri pateikta pareiškėjui apskaičiuoti draudimo išmokai. UAB DK „PZU Lietuva“ dėl minėto įvykio išmokėjo draudėjui 1170,54 Lt draudimo išmoką (b.l. 26,27). 2013 m. balandžio 10 d. pareiškėjas pateikė pretenziją Nr. 23/10-27019 Kauno miesto savivaldybei dėl 1170,54 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 28), tačiau ji nebuvo patenkinta.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiškia, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).

Pareiškėjo atstovės paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu dėl rašymo klaidos, nurodant eismo įvykio vietą (gatvę) bei byloje esantys įrodymai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. balandžio 23 d. eismo įvykio schema, 2012 m. balandžio 24 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, B.P. ir kitų eismo įvykių dalyvių paaiškinimai dėl eismo įvykių, pareigūno J.M. 2012 m. balandžio 23 d. tarnybinis pranešimas (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykio medžiaga) patvirtina, kad eismo įvykis įvyko Jonavos gatvėje. Minėtuose dokumentuose nurodyta, jog automobilis įvažiavo į duobę, apsemtą vandens, nepažymėtą jokiais kelio ženklais, dėl ko buvo apgadintas, kas, teismo nuomone, patvirtina patį eismo įvykio faktą – t.y. kad 2012 m. balandžio 23 d. apie 18.30 val., Jonavos g., Kaune, automobilis „TOYOTA PREVIA“, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, ko pasėkoje buvo apgadintas.

Byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė, Jonavos g., Kaune važiuojamojoje dalyje, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra.

Atsakovės atstovė teigė, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950 19, 133, 134 punktu, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo ištirtos.

Byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų apie tai, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas (ABTĮ 57 str.).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. balandžio 24 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, automobilio vairuotojo B.P. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šis nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir, tuo pačiu, procesiškai įsiteisėjęs. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, balos, kurioje buvo duobė, ilgį ir plotį, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos matmenis (0,25 gylio, apie 1,1 m. pločio), dislokaciją automobilių atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. balandžio 23 d. eismo įvykio vietos schema). Minėti įrodymai patvirtina, jog ginčo duobė, į kurią įvažiavo B.P. vairuojamas automobilis, buvo visą kelio važiuojamąją dalį apsėmusioje baloje, iš kurios matėsi tik ginčo duobės kraštas, eismo įvykio metu lijo, kelio danga buvo šlapia. Pažymėtina, jog į minėtą duobę eismo įvykio metu buvo apgadinti dar septyni automobiliai, kas patvirtina aplinkybę, jog galimybė pastebėti ginčo duobę buvo labai ribota.

Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų nebuvo nustatyta, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės apsunkino vairuotojo galimybę, elgiantis rūpestingai ir apdairiai, pastebėti, sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje.

Kaip buvo minėta, proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovės ir jos atstovės nurodytos aplinkybės, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus, o pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo, grindžiami vien prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovės ir jos atstovės argumentai, jog riziką už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovei ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams (ABTĮ 57 str.).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 27). Pagal UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos posėdyje 2010 m. balandžio 30 d. patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau - ir Taisyklių) Nr.049 III skyriaus, reglamentuojančio žalos nustatymo tvarką ir draudimo išmokų mokėjimo sąlygas, 16.1.3.punktą transporto priemonės sugadinimus, remonto darbų apimtis, kainą, likutines vertes nustato draudikas arba šalių susitarimu paskirtas ekspertas.

Pareiškėjui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-10-19 nutartis Nr.A146-1265/2013), todėl atsakovės argumentai, kad pareiškėjas neturi teisės nustatyti autoįvykio metu sugadintam automobiliui žalą, konkrečiu atveju yra nepagrįsti.

Šioje byloje draudimo išmoka buvo apskaičiuota vadovaujantis UAB „Asistavita“ parengta turto vertinimo ataskaita Nr. ASIS-12-63 (b.l. 55-80). Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog UAB „Asistavita“ turi teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla (b.l. 80), ginčo transporto priemonės vertinimą atlikęs turto vertintojas G.G. yra įrašytas į Turto vertintojų sąrašą (www. atvi.lt).

Byloje keliamas ginčas dėl automobilio sugadinimų apimties.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. balandžio 24 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, 2012 m. balandžio 23 d. eismo įvykio schemoje ir B.P. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, jog automobiliui apgadinti priekinis ir galinis dešinės pusės ratai (Eismo įvykio medžiaga).

2012 m. balandžio 24 d. transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akte nurodyta, jog automobiliui remontuotinas priekinis kairys sparnas ir priekinis buferis bei keičiamos detalės - priekinė ir galinė dešinės pusės padangos (b.l. 123).

Nepriklausomų turto vertintojų UAB „Asistavita“ į bylą pateiktoje Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. ASIS-121-63 (Toliau – Ataskaita ) yra du automobilio apgadinimo protokolai (b.l. 62), dvi ekspertizės sąmatos (68-72, 73-75). Viena iš jų (b.l. 68-72) patvirtina išorinius automobilio apgadinimus (t.y. priekinis buferis, kairys žibintas, kairio šoninio posūkio žibintas, kairys priekinis posparnis ir pan.), kitoje ekspertinėje sąmatoje nurodyti automobilio apgadinimai, susiję su automobilio padangų ir dešinės pusės važiuoklės dalių apgadinimais (b.l. 73-75).

Į bylą pateikti B.P. pranešimai apie draudiminį įvykį, prašymas atlyginti žalą (b.l. 121-123) patvirtina pareiškėjo paaiškinimus, jog 2012 m. balandžio 24 d. transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas ir Ataskaita surašyti dėl dviejų draudiminių įvykių. Pirmasis draudiminis įvykis įvyko 2012 m. balandžio 22 d. Aleksoto turguje, kurio metu pareiškėjas rado išoriškai apgadintą automobilį - apgadintas automobilio buferis, priekinis kairys žibintas ir priekinis kairys posparnis, antrasis draudiminis įvykis įvyko 2012 m. balandžio 23 d., draudėjui įvažiavus į duobę, esančią Jonavos gatvėje, Kaune, kuomet buvo apgadinti automobilio dešinės pusės ratai.

Esant šioms aplinkybėms, byloje nagrinėtina bei vertintina Ataskaitos dalis dėl automobilio apgadinimų, susijusių su 2012 m. balandžio 23 d. eismo įvykiu. Pagal UAB „Asistavita“ ekspertizės/sąmatos Nr. ASIS-12-63 duomenis automobiliui keistinas priekinio dešinio rato guolis, priekinė dešinė stebulė, priekinė ir galinė dešinės pusės padangos (b.l. 74-75).

Auščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog automobilis po įvykio buvo apžiūrėtas kelis kartus, 2012 m. balandžio 24 d. transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akte (b.l. 123), Eismo įvykio medžiagoje bei iš UAB „Asistavita“ ekspertizės/sąmatoje Nr. ASIS-12-63 iš esmės buvo nurodyti automobilio sugadinimai, susiję su dviejų automobilio dešinės pusės ratų sugadinimais.

Pažymėtina, jog ginčo automobilio patikrinimas, kurio pagrindu buvo surašytas 2012 m. balandžio 24 d. transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas (b.l. 123) buvo atliktas tik vizualiai, todėl akivaizdu, kad atlikus minėto automobilio patikrinimą autoservise, buvo nustatyti išoriškai nesimatantys automobilio priekinio dešiniojo rato guolio ir priekinės dešinės stebulės sugadinimai. Minėtus automobilio apgadinimus patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (b.l. 24,25,78).

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad UAB „Asistavita“ ekspertizės/sąmata Nr. ASIS-12-63 patvirtina, jog joje nurodyti automobilio remonto darbai ir keičiamos detalės iš esmės atitiko fotonuotraukose (b.l. 24,25,77-78), eismo įvykio medžiagoje, taip pat ir 2012 m. balandžio 24 d. transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akte (b.l. 123) užfiksuotus duomenis apie automobilio sugadinimus, taip pat patvirtina priežastinio ryšio buvimą tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų.

Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, nurodydama, jog pagal VĮ „Registra“ duomenis automobiliui 2012 m. liepos 10 d. atlikta techninė apžiūra, t.y. automobilis buvo suremontuotas, B.P. patyrė realias remonto išlaidas, todėl žalos sąmata, kuria pareiškėjas įrodinėja jo patirtą žalą, yra orientacinio pobūdžio ir nepatvirtina jo faktiškai turėtų remonto išlaidų, todėl ja remtis, kai yra objektyvių duomenų, jog automobilis buvo suremontuotas ir tam tikros išlaidos buvo realiai patirtos, negalima.

Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie automobilio techninės priežiūros atlikimą 2012 m. liepos 10 d. (b.l. 44-45). Teismo nuomone, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina jog ginčo automobilis buvo suremontuotas 2012 m. liepos 10 d., tačiau neįrodo, kad jis buvo suremontuotas, o tuo pačiu, draudėjas patyrė realias remonto išlaidas iki draudimo išmokos išmokėjimo pareiškėjui dienos.

Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punktas nustato, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas). Automobiliui esant nesuremontuotam, turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti.

Kaip jau buvo nurodyta, draudėjas buvo pasirinkęs neremontuoti automobilio. Duomenų apie automobilio remontą, atliekant jo vertinimą bei apskaičiuojant ir išmokant draudimo išmoką, draudėjui nebuvo pateikta. UAB „Asistavita“ suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą, abejoti vertinimą atlikusio turto vertintojo G.G. kompetencija nėra pagrindo, todėl UAB „Asistavita“ Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. ASIS-121-63 bei joje esanti ekspertizės/sąmata Nr. ASIS-12-63 pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būsimo remonto išlaidas.

UAB „Asistavita“ ekspertizės/sąmatoje Nr. ASIS-12-63 automobilio remonto kaina nurodyta 3086,55 Lt (be PVM), visoms keičiamoms dalims pritaikytas 65 proc. išskaitymas už detalių būklės pagerinimą, mokėtina remonto suma 1491,79 Lt (be PVM) (b.l. 84-86).

Vadovaujantis aukščiau minėta įrodinėjimo taisykle, įrodymų, paneigiančių keičiamų detalių įsigijimo bei remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę jų kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, atsakovė teismui nepateikė. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės motyvai dėl žalos dydžio pagrįsti prielaidomis, todėl atmestini.

Pagal Taisyklių Nr. 049 17.1.12 p., jei draudėjas nenori remontuoti transporto priemonės, tai būtinąsias išlaidas, reikalingas transporto priemonės remontui, nustato draudikas arba draudiko paskirtas ekspertas.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog 1170,54 Lt draudimo išmoka pareiškėjo buvo apskaičiuota iš bendro žalos dydžio – 1491,79 Lt (b.l. 84-86) atskaičius 200 Lt besąlyginę išskaitą bei sumažinus sumą 121,25 Lt (atsižvelgus į oficialaus Toyota atstovo UAB „Autotoja“ teikiamą 20 proc. nuolaidą naujoms originalioms detalėms) (b.l. 92). Ši suma 2012 m. birželio 26 d. išmokėta draudėjui (b.l. 27).

Įvertinus aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad įvertindamas nuostolio dydį bei jį apskaičiuodamas pareiškėjas laikėsi Taisyklių Nr. 049 III skyriuje nustatytų reikalavimų.

Atsakovės argumentas, jog visiškas draudimo išmokos, kaip žalos priteisimo draudimo bendrovei, prieštarauja Draudimo įstatymo 93 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima riziką, atmestinas. Atsakovė neigia subrogacijos instituto taikymą. Išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys – t.y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens atlyginti žalą. Tačiau toks santykio šalių pasikeitimas (draudimo išmokos išmokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, priešingu atveju, susidarytų teisiškai nelogiška situacija, jog atsakingo už padarytą žalą asmens padarytus nuostolius (jų dalį, patenkančią į draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad savivaldybė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Jonavos gatvę, Kaune bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta B.Pakeriui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas. Pareiškėjui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės priteistinas 1170,54 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. (skundo gavimo teisme data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Palūkanų priteisimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovės argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimo išlaidas.

Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas išlaidų apskaičiavimas bei pagrindimas (ABTĮ 45 str.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad ABTĮ 45 str. 1 d. atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas, jis gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 straipsniu teisėjas,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 1170,54 (tūkstantį šimtą septyniasdešimt litų, 54 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis