Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-201-482/2012 (duomenys neskelbtini) perduota prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje G. K. kaltinama tuo, kad ji bendrininkavo apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą ir dokumentų suklastojimu, būtent: 2006 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tikslu neteisėtai gauti išmokas, pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ už perleistą pieno kvotą bei išmokas už parduotus bulius, pagal Žemės ūkio ministro 2007-07-23 įsakymą „Dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už bulius mokėjimo“, bendrininkaudama su L. B. ir D. K. dėl dokumentų klastojimo, jų panaudojimo ir sukčiavimo, tikslu suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos, tuo tikslu fiktyviai sudarydama su L. B. 10,51 ha žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis ir L. B. vardu fiktyviai perrašydama dvi karves, du bulius ir vieną telyčią, toliau šiuos prižiūrėdama ir vykdydama žemės ūkio gamybą bei pasirašant už L. B. suklastodama PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0023704, du vežamų gyvulių važtaraščius, pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 0322785, du pranešimus apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą bei gyvulių pirkimo pardavimo sutartį Nr. G37944, D. K. pasirašant už L. B. ir taip suklastojant pinigų išmokėjimo kvitus Nr. 0249585 ir Nr. 0358059, du 2007-05-08 ir 2008-04-07 vežamų gyvulių važtaraščius ir 2008-04-07 gyvulių pirkimo pardavimo sutartį Nr. G39082, L. B. kaip atlygį gaunant 1629 Lt specialių išmokų už parduotus du G. K. bulius, tuo bendrininkaudama suklastojo dokumentus ir apgaule neteisėtai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo savo naudai įgijo 33503,83 Lt išmokų.

Todėl tokie jos veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., sudėtis.

D. K. kaltinamas tuo, kad jis bendrininkavo apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą ir dokumentų suklastojimu, būtent:

2006 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tikslu neteisėtai gauti išmokas, pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ už perleistą pieno kvotą bei išmokas už parduotus bulius, pagal Žemės ūkio ministro 2007-07-23 įsakymą „Dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už bulius mokėjimo“, bendrininkaudamas su L. B. ir G. K. dėl dokumentų klastojimo, jų panaudojimo ir sukčiavimo, tikslu suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos, tuo tikslu fiktyviai G. K. sudarius su L. B. 10,51 ha žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis ir L. B. vardu fiktyviai perrašydama dvi karves, du bulius ir vieną telyčią, toliau šiuos prižiūrėdama ir vykdydama žemės ūkio gamybą bei G. K. pasirašant už L. B. suklastojo PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0023704, du vežamų gyvulių važtaraščius, pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 0322785, du pranešimus apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą bei gyvulių pirkimo pardavimo sutartį Nr. G37944, pasirašant D. K. už L. B. ir taip suklastojant pinigų išmokėjimo kvitus Nr. 0249585 ir Nr. 0358059, du 2007-05-08 ir 2008-04-07 vežamų gyvulių važtaraščius ir 2008-04-07 gyvulių pirkimo pardavimo sutartį Nr. G39082, L. B. kaip atlygį gaunant 1629 Lt specialių išmokų už parduotus du G. K. bulius, tuo bendrininkaudamas suklastojo dokumentus ir apgaule neteisėtai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo savo naudai įgijo 33503,83 Lt išmokų.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą Nr. 1-201-482/2012 (duomenys neskelbtini) prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, jog kaltinimas tiek G. K. , tiek D. K. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., yra ne tik neatitinkantis įstatymų reikalavimų, tačiau ir neaiškus bei nesuprantamas, netgi nelogiškas ir prieštaringas, o ši aplinkybė iš esmės suvaržo įstatymų garantuotas kaltinamų asmenų teises procese bei trukdo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie 2006 m. tiksliai nenustatytu laiku suklastojo 2007 m. ir 2008 m. išduotus dokumentus, o tai nėra logiška. Be to, tik suklastojus dokumentus, o jų nepanaudojus (ar realizavus), apgaule neteisėtai nebus galima įgyti svetimo turto. Dokumento panaudojimas (ar realizavimas) nėra inkriminuotas kaltinamiesiems. Nors kaltinamieji atsisakė duoti parodymus, tačiau rinktini įrodymai, ar šios veikos buvo tęstinės, ar pakartotinės. Kaltinime nenurodytos padarytos veikos faktinės aplinkybės, nenustatyta nusikaltimo pradžia ir pabaiga. Iš kaltinimo neaišku, kokius kaltinamieji suklastojo dokumentus – straipsnio dispozicija numato tikro ir netikro dokumento suklastojimą. Dėl kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., teismas argumentavo, jog kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tačiau neaišku, prie kokių aplinkybių, kada ši veika buvo padaryta (kaltinime nenurodytos faktinės veikos aplinkybės), ar tai tęstinės, ar pakartotinės veikos. Be to, teismas nutartyje pažymi, jog sprendžiant apie kaltinamųjų veiksmus kiekvienoje konkrečioje veikoje, atsižvelgtina, ar jie veikė kaip vykdytojai, ar vienas iš jų buvo organizatorius, kurstytojas, padėjėjas, t. y., nurodytinas BK 24 str. bei šiame BK straipsnyje numatyta bendrininkavimo rūšis. Teismas taip pat pažymi, jog 2011-05-13 tyrėjos nutarimu Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovui leista dalyvauti procese, tačiau procese nėra nustatyta Nacionalinės mokėjimo agentūros procesinė padėtis, šiam asmeniui nėra paskelbta, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir nėra išaiškintos jo teisės.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teismo posėdyje. Prokuroras skunde nurodo, jog jis paskelbė proceso dalyviams apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei nurodė pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo, kurių nebuvo gauta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek susipažinę su visa tyrimo medžiaga, įtariamieji nenurodė, kad jiems nėra žinoma, kuo yra įtariami (kaltinami). Prokuroras pažymi, jog kaltinamajame akte nurodė visus įstatymo reikalaujamus duomenis, tą patvirtina ir teismas, konkrečiai nenurodydamas, kurių kaltinamojo akto duomenų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 218 str., prokuroras nėra nurodęs ir kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Kaltinime nurodyta data – 2006 m., yra ne dokumento suklastojimo data, o nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. data. Prokuroras taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo nutarimu buvo leista Nacionalinei mokėjimo agentūrai dalyvauti procese, kurios atstovai, ikiteisminio tyrimo metu susipažinę su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, atsisakė pateikti ieškinį, todėl ieškinį, ginant visuomenės interesus, tyrime pateikė prokuroras. Nors bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismas gali pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti Lietuvos Respublikos BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmus ar organizuoti šio proceso veiksmo atlikimą, tačiau teismas tokių veiksmų atlikti nenurodė. Prokuroras nurodo, jog tyrime nebuvo galima nustatyti, ar padaryta tęstinė, ar pakartotinė nusikalstama veika, nes kaltinamieji atsisakė duoti parodymus, todėl, kaltinamiesiems duodant parodymus teisme ir nustačius šias aplinkybes, prokuroras gali ir privalo kaltinimą pakeisti. Prokuroras taip pat pažymi, jog teismas tik išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje gali pasisakyti dėl surinktų įrodymų pakankamumo ir pagrįstumo, nes kitaip būtų apribotos proceso dalyvių teisės pateikti naujus įrodymus procese bei dalyvauti šių tyrime.

Prokuroras teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tai reiškia, kad konkrečiame kaltinamajame akte BPK 219 str. numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus bei akivaizdus, ypač tai pasakytina apie bylos parengimo nagrinėti teisme stadiją, kuomet dar nėra tiriami byloje esantys įrodymai.

Susipažinus su kaltinamuoju aktu šioje baudžiamojoje byloje, matyti, kad jame nurodyti visi BPK 219 str. reikalavimus atitinkantys, reikalingi ir būtini duomenys. Priešingai nei pažymėta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus. Kaltinamajame akte pakankamai išsamiai aprašytos nusikalstamos veikos, nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodyti Lietuvos Respublikos BK straipsniai ir jų dalys, numatantys atsakomybę už padarytas veikas.

Pažymėtina, kad įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, bei dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikos aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis. Išsamiai šie duomenys yra tiriami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, vėliau po baigiamųjų proceso dalyvių kalbų, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti apkaltinamojo ar išteisinamojo nuospredžio, vertinami kaltinimą pagrindžiantys ar paneigiantys duomenys, juos pripažįstant įrodymais. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Respublikos BPK 288 str.), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d.), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2 ir 4 d.). Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Respublikos BPK 287 str.). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.

Aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro skunde nurodytais motyvais. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-201-482/2012 (duomenys neskelbtini) surašytas kaltinamasis aktas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus, todėl perduoti bylą prokurorui nėra pagrindo. Šiuo atveju perduodant bylą prokurorui būtų pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatos bei vilkinamas bylos nagrinėjimas, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, naikintina ir byla gražintina tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui, panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.