Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, dirbantis UAB „E. B.“, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tokiais veiksmais D. Z. pažeidė VMI interesus, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad D. Z. yra VMI skolininkas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis, 2025 m. lapkričio 3 d. mokestinė nepriemoka buvo 18 304,53 Eur (iš jų – 17 641,24 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) ir 663,29 Eur nekilnojamojo turto mokestis). Mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių: nuo 2025 m. liepos 28 d. D. Z. deklaravus GPM už 2021, 2022 metus; nuo 2025 m. birželio 29 d. deklaravus GPM už 2024 metus; nuo 2025 m. liepos 4 d. pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją už 2024 metus. 2025 m. rugsėjo 30 d. D. Z. pateikė VMI prašymą dėl 18 232,27 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2029 m. rugsėjo 30 d., tačiau VMI 2025 m. spalio 20 d. sprendimu prašymas buvo atmestas dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesiekė laiku ir tinkamai vykdyti mokestinių prievolių, prioritetu laikydamas atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais, analizuojamu laikotarpiu D. Z. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų pajamų. D. Z. pats deklaravo lėšų atsiskaitymo su kreditoriais trūkumo faktą. Iš D. Z. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. į šią sąskaitą įplaukė 88 169,94 Eur, tačiau D. Z. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (nurodyti 14 mokėjimų), iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad jis taip pat vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (nurodyti 27 mokėjimai). D. Z. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Išdėstytos aplinkybės, VMI vertinimu, patvirtina, kad D. Z., žinodamas savo finansinę padėtį, t. y. kad jis neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Teismo posėdžio metu VMI atstovas nurodė, kad pareiškimo pateikimo dieną D. Z. turėjo mokestinę nepriemoką – 18 304,53 Eur. VMI buvo užklaususi bankus dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Bankai buvo pateikę informaciją, kad D. Z. atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, tuo pagrindu VMI kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. D. Z. per tam tikrą laiką padengė mokestinį įsiskolinimą ir šiuo metu yra pilnai atsiskaitęs. Pareiškėja neprieštarauja, jei teismas nutrauks bylą arba skirs asmeniui įspėjimą ar minimalią baudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Z. parodė, kad šiuo metu yra sumokėjęs ir delspinigius. Jo įsipareigojimai yra kilę nuo 2004 m. Praeitų metų pradžioje visa skola turėjo būti sumokėta, tačiau „nutiko gyvenimas“ ir „strigo“ su pinigais. Tikėjosi, kad susitars su VMI dėl skolos išdėstymo, nes toks precedentas jau buvo. Nežinojo, kad mokestinė nepriemoka yra aukščiau visko. Jeigu būtų tai žinojęs, nevargintų teismo ir pareiškėjos. Pripažįsta, kad neturėjo pinigų padengti visoms turimoms skoloms, kai atsiskaitinėjo su kitais nei VMI kreditoriais. Jo pajamos yra 5 400 Eur per mėnesį, nuo šios sumos lieka 600–700 Eur, visa kita skiriama įsipareigojimams padengti, turi paskolų. Tėvas serga Alzhaimerio liga, nuo lapkričio mėnesio nebesikelia, reikia slaugyti. Uošviui diagnozuotas plaučių vėžys, pradėtas chemoterapinis gydymas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl, vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Kaip teisingai nurodoma VMI pareiškime, šis pareigų sąrašas nėra baigtinis, todėl mokesčių mokėtojas privalo vykdyti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

D. Z. vykdo individualią užsakomojo keleivių vežimo transporto priemone su samdomu vairuotoju veiklą ir konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą, todėl visus prisiimtus ir (ar) įstatymų nustatytus įsipareigojimus kreditoriams jis privalo vykdyti, vadovaudamasis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. liepos 2 d. D. Z. mokestinė prievolė sudarė 18 018,12 Eur, o iki 2025 m. rugsėjo 29 d. ši suma padidėjo iki 18 337,24 Eur. D. Z. apie šią mokestinę nepriemoką neabejotinai žinojo – jis 2025 m. rugsėjo 30 d. teikė VMI prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (nurodydamas ir konkrečią sumą), nurodant, kad mokestinė nepriemoka susidarė laiku nesumokėjus mokesčių. Tokius prašymus jis VMI taip pat teikė 2025 m. lapkričio 6 d. ir 2025 m. lapkričio 28 d. Šios aplinkybės leidžia teismui neabejotinai teigti, kad D. Z. žinojo savo finansinę padėtį, t. y. kad jis yra skolingas VMI ir neturi pakankamai lėšų visiems turimiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats D. Z., teigdamas, kad mokestinius įsipareigojimus turėjo dar nuo 2004 m., tikėjosi susitarti su VMI dėl skolos išdėstymo, atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais žinojo, kad neturi pinigų padengti visoms turimoms skoloms. Nepaisant to, D. Z. laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. į valstybės biudžetą sumokėjo vos 141 Eur, nors iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo gauta 24 089,95 Eur pajamų, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 8 029,99 Eur. Per tą laiką jis įvykdė eilę įvairių kitų atsiskaitymų, be kita ko, ir su žemesnės eilės kreditoriais. Taigi, teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, kad D. Z. nuo 2025 m. liepos 2 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, taip pažeisdamas VMI interesus – nemokėdamas mokestinės nepriemokos.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir paties D. Z. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad jis, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma apie didėjantį įsiskolinimą VMI, veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad D. Z., žinodamas, jog turi nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, tokiais savo veiksmais D. Z. pažeidė savo kreditoriaus VMI interesus ir jo padaryta veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vis tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka. Administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kita vertus, nenustatyta, kad D. Z. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, jis ne kartą kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo, VMI teikė turimus dokumentus, pagrindžiančius jo komplikuotą finansinę padėtį pastaruoju laikotarpiu. D. Z. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Asmuo dirba, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, sergančius artimuosius, nemažus finansinius įsipareigojimus (2025 m. gruodžio 17 d. duomenimis, gautų paskolų mėnesio įmoka siekia 3 807,70 Eur). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad jis yra suinteresuotas tinkamai vykdyti jam kaip individualią veiklą vykdančiam asmeniui tenkančias pareigas – šiuo metu D. Z. visiškai padengė mokestinę nepriemoką (tuo pačiu ir delspinigius), valstybės biudžetui nėra skolingas, VMI pretenzijų neturi, kas taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskiriant D. Z. švelnesnę negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

D. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.