Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8 punktus, 128 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jo turto konfiskavimu. Šiuo nuosprendžiu R. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. A., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, 1998 m. balandžio 23 d., turėdami tikslą nužudyti L. L. ir užvaldyti jai patikėtą saugojimui turtą, apie 17.30 val., apgaule išviliojo ją su mažamečiais vaikais M. ir S. L. iš namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuvedė ją į šį garažą, kur jau laukė R. P., ir ten pirmas D. A. sudavė alkūne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkštuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse. R. P. ir D. A. reikalavo iš L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu būdu gavo iš jos 2 000 JAV dolerių. Gavus šiuos pinigus, tą pačią dieną, apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningą tikslą ir tyčią, R. P. paduodamas D. A. nešaunamąjį ginklą kardą, liepė šiam išvežti mažamečius M. ir S. L. kuo toliau į mišką ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje. Vykdant šį paliepimą, D. A. savo automobiliu išvežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į mišką, esantį už (duomenys neskelbtini), už aštuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu būdu sudarant pavojingą vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sąlygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D. A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L. L. atžvilgiu, abu nuteistieji, turėdami vieningą tyčią ir tikslą, surišo ir laikė L. L. surištą tame pačiame garaže iki 1998 m. balandžio 24 d. ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmą. To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iš anksto įsigytu ir paruoštu 16 000 voltų galingumo elektrošoku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, dėl ko L. L. suspaudus kaklą, nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimą, automobiliu „F. S.“ L. L. lavoną nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur nuėmė nuo jos auksinius papuošalus: keturis žiedus 980 litų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku 500 litų vertės, laikrodį 60 litų vertės, auksinius auskarus 200 litų vertės, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L. L. lavoną į iškastą duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą, kitas kūno vietas, tuo padarydami trylika muštinių žaizdų veide bei dešiniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų išnirimu, ir lavoną užkasė. Šiais paminėtais bendrais veiksmais, R. P. kartu su D. A. itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingą gyvybei padėtį mažamečiams M. ir S. L., po ko juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos.

2. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi R. P. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 8 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir iš 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 144 straipsnį, nekeičiant pagal šiuos straipsnius Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės.