Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. (I. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-06-26, apie 14.34 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Akropolis“ esančioje parduotuvėje „Cropptown“ pavogė prekę už 19,99 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. G. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo – smulkaus svetimo turto pagrobimo, padarymą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas mano, jog jam paskirta nuobauda yra per griežta, prašo ją pakeisti į baudą arba viešuosius darbus.

ATPK 50 straipsnyje numatyta, jog smulkus svetimo turto pagrobimas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas. Tuo atveju, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnio numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas I. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., padarymą paskyrė griežčiausią iš šio straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių sankcijų – 30 parų administracinį areštą. Teismas parinkdamos nuobaudos rūšį ir dydį atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pažeidimo pobūdį, į tai, jog žala nepadaryta, įvertino jo asmenybę, tai, kad tokio pobūdžio pažeidimus daro nuolat, išvadų iš ankstesnių baustumų nedaro. Toks apylinkės teismo sprendimas, apygardos teismo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo (b. l. 13–22) matyti, jog I. G. ne kartą administracine tvarka baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, ne kartą už analogiško pobūdžio pažeidimus, už jų padarymą jam buvo paskirtos ne tik piniginės baudos, bet ir administracinis areštas už analogiškus pažeidimus, tačiau akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos nebuvo efektyvios ir nesulaiko I. G. nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Bylos duomenys patvirtina, jog paskirtų jis baudų nemoka. Įrodymų, jog turi legalų darbą ir galės sumokėti jam skirtą baudą, nepateikė. Taigi akivaizdu, jog apeliantas ir toliau niekur nedirbdamas neturės lėšų baudai sumokėti. Be to, I. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Už administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nuobauda skiriama, siekiant ir prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, ankstesnėmis I. G. paskirtomis administracinėmis nuobaudomis tokie tikslai pasiekti nebuvo. Todėl nagrinėjamu atveju, siekdamas užkardyti daromus administracinius teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidėjui paskyrė pačią griežčiausią ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą.

Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių I. G. negalėtų būti skiriamas administracinis areštas (ATPK 29 str. 3 d.), todėl konstatuotina, jog I. G. gali atlikti administracinį areštą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK 50 straipsnio sankcijose nėra numatyta administracinės nuobaudos rūšis viešieji darbai, kuriuos prašo skirti apeliantas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo pažeidėjui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., padarymą skirta nuobaudos rūšis ir dydis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, kaltės formą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nėra per griežti, atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus, todėl I. G. paskirtą administracinį areštą keisti į kitą administracinę nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

I. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir galutinė.