Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties, kuria netenkintas M. J. skundas dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo jai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 188 str. paskirta administracinė nuobauda – 100,00 Lt (vieno šimto litų) bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

M. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, M. J. ginčija savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir pagrindinis šio skundo argumentas, kad bylos nagrinėjimo metu netinkamai atliktas įrodymų vertinimas. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Akcentuotina, jog vien apelianto netenkinančios pirmosios instancijos teismo išvados, nėra pagrindas konstatuoti, jog atliktas įrodymų tyrimas buvo neobjektyvus.

Nagrinėjamu atveju, įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., pažeidimo nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2013 m. rugpjūčio 9 d., 09.30 val., Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus darbuotojai vykdė M. J. žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė pati apeliantė, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai darė viską pagal save, o ne kaip priklausė, ir jai tas nepatiko, atlikti sklypo patikrinimo ji neleido, išvarė juos iš sklypo, patikrinimo akto nepasirašė (b. l. 55). Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad apeliantė žinojo apie atliktą sklypo patikrinimą ir buvo dėl jo nepatenkinta. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė turėjo motyvą pasisavinti minėtą patikrinimo aktą.

Nors apeliantė teigia įvykio dieną iš viso nebuvusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus patalpose ir jokio akto neėmusi, o liudytojos L. Š., G. L. parodymais pasitvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d., apie 10.40 val., negalėjo būti Elektrėnuose, E. P. kabinete, nes tokiu pat metu ji buvo pas H. J. P. ir dirbo jos darže, su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutiktina. Pažymėtina, kad visų trijų apeliantės nurodytų liudytojų parodymai dar bylos nagrinėjimo Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinėje komisijoje metu buvo prieštaringi. Jos negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai darbus tariamai dirbo pas H. J. P., ar sodino braškes, ar kasė bulves, kiek žmonių buvo darže. Pavyzdžiui, liudytoja G. L. iš viso nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d., iš ryto, H. J. P. darže nebuvo, vėliau teigė, kad buvo. Be to, tiek ši liudytoja, tiek apeliantė siekė nuslėpti, kad yra seserys. L. Š. nurodė, kad pas H. J. P. buvo 10.00 val., pabuvo gal iki 12.00 val. Duodant parodymus pirmosios instancijos teisme, minėtų liudytojų parodymai vėl keitėsi, atsirado naujos detalės. Liudytojos ir apeliantė jau vieningai teigė, kad darže buvo sodinamos braškės. Apeliantė nurodė, kad darže dirbo nuo ryto, kol ne taip karšta. Atėjusi L. Š. atnešė stiklainį pieno ir šiek tiek pabuvo, jos gėrė arbatą. Tuo tarpu. G. L. nurodė, kad braškių sodinti su apeliante ėjo apie 11.30 val. Sodinant braškes, atėjo L. Š. ir atnešė pieną. Paskui išvažiavo ir nei su ja, nei su seserimi nekalbėjo. Apie 12.00 val., sesuo išvirė arbatos, jos pakalbėjo ir pailsėjo. Jokių vyrų darže nebuvo, bulvių tą dieną nekasė. L. Š. parodė, kad tą dieną iš namų išvyko 10.00 val., autobusu, pavažiavo dvi stoteles, dar užėjo į parduotuvę „Maxima“, turgų, pas M. J. į namus ir tik paskui pas H. J. P., taigi, nuo išvykimo iš namų praėjo apie vieną valanda. Darže pas mokytoją buvo moterys ir dar kažkoks vyras. Ji buvo užėjusi į namą, jai atidavė tarą ir išėjo. Neatsimena, kiek laiko buvo pas H. J. P.. Nei kava, nei arbata M. J. jos nevaišino. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad liudytojų L. Š., G. L. bei apeliantės parodymai buvo prieštaringi viso proceso metu ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo motyvais dėl liudytojų J. N., E. P. ir J. B. parodymų prieštaringumo. Minėtos liudytojos tiek bylos nagrinėjimo Elektrėnų savivaldybės Administracinėje komisijoje metu, tiek duodamos parodymus pirmosios instancijos teisme, nuosekliai patvirtino, kad įvykio dieną M. J. buvo atvykusi į Elektrėnų savivaldybės patalpas, tiek J. N., tiek J. B. nurodė asmeniškai mačiusios M. J., papasakojo bendravimo su E. P. aplinkybes ir temą, t. y., kad jai buvo paaiškinta, kaip įforminti asmens pakeistą nuomonę dėl Žemės sklypo patikrinimo akto. Liudytoja J. B. nurodė ką kalbėjo M. J., teigė girdėjusi sąmyšį. Akcentuotina, kad iš karto po incidento, 2013 m. rugpjūčio 12 d., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjas kreipėsi į Elektrėnų policijos komisariatą su prašymu pradėti tyrimą M. J. atžvilgiu dėl Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavinimo. Kartu su prašymu buvo pateiktas E. P. rašytinis įvykio aplinkybių paaiškinimas (b. l. 12-14). Todėl, esant nurodytų aplinkybių visumai, nepagrįstais laikytini apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą pagrindė tik E. P. paaiškinimais. Pabrėžtina, kad jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų J. N., E. P. ir J. B. parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėtos liudytojos būtų suinteresuotos duoti klaidinančius parodymus, apeliantė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi, nustatydamas nuoseklią įvykių seką. Tuo tarpu, pačios apeliantės paaiškinimai ir jos liudytojų parodymai nelogiški ir prieštaringi bei paneigti nesuinteresuotų liudytojų parodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo. Asmens teisių įgyvendinimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. J. atlikta veika, t. y. kad 2013 m. rugpjūčio 12 d., apie 10.40 val., būdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriuje, adresu Elektrinės 8, Elektrėnuose, 225 kabinete, savavališkai paėmė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), surašytą 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir su juo pasišalino iš skyriaus patalpų, negrąžindama šio akto, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. sudėtį, jos kaltė dėl šios veikos yra visiškai įrodyta.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama Trakų rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.