Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-24 · Administracinė byla Nr. I-1689-505/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
I-1689-505/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01536-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
V. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1689-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01536-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui V. A., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. A. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 30000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) bausmę nežmoniškomis sąlygomis atliko nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. Buvo paskirtas gyventi į 4 būrį, 19 ir 16 būrius, 18 būrį, 9 būrį, 20 būrį ir kt. Minėtose patalpose buvo apgyvendinta nuo 16 iki 20 asmenų, o gyvenamasis plotas buvo tik apie 43 kv.m. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose nakties bei dienos metu bėgiodavo pelės, tarakonai. Sienos išdaužytos, matėsi pelėsis. Prausyklose būdavo šalta, netvarkinga. Kadangi pareiškėjas priklausė žemesnei nuteistųjų kastai, tai ir valgykloje turėjo sėdėti ne ten, kur nori, o ten, kur sėdi tokiai kastai priklausantys nuteistieji, indai būdavo pažymėti. Nors Alytaus PN administracija apie tai žinojo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Nurodė, kad buvo apgyvendintas nežmoniškomis sąlygomis ir baudos izoliatoriuje bei kamerų tipo patalpose, t. y. trūko gyvenamojo ploto, sienos apipelijusios, nepakankamas apšvietimas, kamerose drėgna, pasivaikščiojimui suteikta tik viena valanda per parą. Kamerose esantys baldai – tualetas, kriauklė, lovos-gultai seni, pavojingi sveikatai. Buvo kalinamas su sergančiais ŽIV, todėl bijojo ir pats užsikrėsti minėtu virusu. Šiltu vandeniu ir dušu galėjo naudotis tik viena kartą per savaitę. Mėnesiui laiko būdavo išduodama 1 tualetinio popieriaus rulonas ir 100 g muilo, nors to užtekdavo tik dešimčiai dienų. Čiužiniai, užklotai, pagalvės ir kitas inventorius senas, purvinas, smirdintis, nebuvo ventiliacijos. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas jautė nuolatinę įtampą, diskomfortą, buvo žeminamas jo orumas ir garbė, sukelti nežmoniški ir traumuojantys išgyvenimai ir potyriai, depresija, sužalota sveikata. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b.l. 6-12). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d., nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. buvo paskirtas į 20 būrį 1 miegamąjį, kurio plotas 29,53 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl mažiausiai vienam nuteistajam šiais laikotarpiais teko 3,28 kv. m. Nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį, 2 miegamąjį, kurio plotas 45,44 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl mažiausiai vienam nuteistajam šiais laikotarpiais teko 3,79 kv. m. Nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrį, 8 miegamąjį, kurio plotas 35,00 kv. m, įrengta 8 miegamosios vietos, todėl mažiausiai vienam nuteistajam šiais laikotarpiais teko 5,23 kv. m. Nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. balandžio 22 d., nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 10 d., nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2014 m. birželio 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrį, 7 miegamąjį, kurio plotas 35,83 kv. m, įrengta 8 miegamosios vietos, todėl mažiausiai vienam nuteistajam šiais laikotarpiais teko 5,23 kv. m. Nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. birželio 2 d., nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 25 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrį, 5 miegamąjį, kurio plotas 35,15 kv. m, įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 3,12 kv. m.

Nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d., nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. liepos 2 d., nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. liepos 7 d., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 21 d., nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. liepos 29 d., nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1, kurios plotas 29,51 kv. m, įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 3,68 kv. m.

Nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 15 d., nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 8 miegamąjį, kurio plotas 35,83 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam tenka 3,58 kv. m. Nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2015 m. liepos 31 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 1 miegamąjį, kurio plotas 34,13 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam tenka 3,41 kv. m.

Pažymėjo, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis ir neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamieji ne visada būna užpildyti dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji, gyvenantys tame pačiame miegamajame, išvyksta etapais į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ligos metu būna Sveikatos priežiūros tarnyboje, kitiems suteikiama teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų), tuomet likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto.

Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV infekuotus asmenis laikyti, apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais.

Nuteistųjų maitinimas Alytaus PN vyksta įstaigos valgykloje, visi nuteistieji valgo iš vienodų indų, sėdi ant vienodų kėdžių, prie vienodų stalų, visiems nuteistiesiems patiekiamas toks pats valgis. Alytaus PN administracija neskirsto nuteistųjų į kastas, nesivadovauja nuteistųjų sukurtomis taisyklėmis, veikia nepažeidžiant pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir bausmių vykdymo kodekso.

Lietuvos higienos normos HN76:2010 68 punkte numatyta laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, ir Alytaus PN nuteistiesiems ši galimybė sudaryta.

Pagal galiojančius teisės aktus nuteistiesiems per mėnesį išduodama tualetinio muilo 100 g, skalbiamojo muilo 200 g, tualetinio popieriaus 1 rulonas.

Vadovaujantis BVK 103 ir 70 str. nuteistieji, esantys baudos izoliatoriaus kamerose, turi teisę pasivaikščioti 1 val. tam skirtame kiemelyje, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis turi teisę į ilgesnį pasivaikščiojimų laiką, yra atmestinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su prašymu perkelti gyventi į kitus būrius dėl, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų, į pataisos namų administraciją nesikreipė.

Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo. Nuteistiesiems yra suteikta judėjimo laisvė dienotvarkėje nustatytu laiku – gali sportuoti įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis koplyčioje. Darytina išvada, kad santykinai mažą patalpų plotą kompensuoja suteikta judėjimo laisvė.

Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ai apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Lovos miegamuosiuose ir kamerose yra metalinės geros būklės, nuteistiesiems išduodami švarūs čiužiniai ir patalynė.

Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktuose Lietuvos higienos normos HN76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Alytaus PN yra sudarę sutartį su V. M. IĮ, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus, todėl pareiškėjo teiginiai apie peles gyvenamosiose patalpose atmestini.

Alytaus PN administracija niekada nežemino nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo, asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniškai. Pareiškėjas skunde nenurodo, kaip konkrečiai yra paskaičiuotas ir kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis, tai leidžia daryti prielaidą, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Prašė skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, atsakovo atstovas, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (ABTĮ 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.), todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, bausmę atliekant nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d., atlyginimo.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b.l. 6-7).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimui jo prašomas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 4). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo bausmės atlikimo pradžios t. y. 2010 m. liepos 20 d., nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją.

Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2010 m. liepos 20 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 4).

CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu būdu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, prašymas tenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jo gyvenamojoje patalpoje trūko ploto, gyvenamosiose patalpose nakties bei dienos metu bėgiodavo pelės, tarakonai. Sienos išdaužytos, matėsi pelėsis. Prausyklose būdavo šalta, netvarkinga, valgykloje indai būdavo pažymėti. Baudos izoliatoriuje bei kamerų tipo patalpose trūko gyvenamojo ploto, sienos apipelijusios, nepakankamas apšvietimas, kamerose drėgna, pasivaikščiojimui suteikta tik viena valanda per parą. Kamerose esantys baldai – tualetas, kriauklė, lovos-gultai seni, pavojingi sveikatai. Buvo kalinamas su sergančiais ŽIV, todėl bijojo ir pats užsikrėsti minėtu virusu. Šiltu vandeniu ir dušu galėjo naudotis tik viena kartą per savaitę. Mėnesiui laiko būdavo išduodama 1 tualetinio popieriaus rulonas ir 100 g muilo, nors to užtekdavo tik dešimčiai dienų. Čiužiniai, užklotai, pagalvės ir kitas inventorius senas, purvinas, smirdintis, nebuvo ventiliacijos.

Asmens bylos Nr. 6296 duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. A. į Alytaus PN atvyko 2003 m. spalio 7 d. (b.l. 14).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010-04-11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 11¹.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 21, 22, 24, 25, 30, 33).

Pareiškėjas V. A. nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d., nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. buvo paskirtas į 20 būrį 1 miegamąjį, kurio plotas 29,53 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,00 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 16, 21).

Pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį, 2 miegamąjį, kurio plotas 45,15 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 2,8 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 16, 33).

Pareiškėjas nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrį, 8 miegamąjį, kurio plotas 35,00 kv. m, įrengta 5 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 7 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 16, 30).

Pareiškėjas nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. balandžio 22 d., nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 10 d., nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2014 m. birželio 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrį, 7 miegamąjį, kurio plotas 35,83 kv. m, įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 4,5 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 16, 25).

Pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. birželio 2 d., nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 25 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 19 būrį, 5 miegamąjį, kurio plotas 35,15 kv. m, įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 4,4 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 16, 8).

Pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 15 d., nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 8 miegamąjį, kurio plotas 35,83 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam tenka 3,58 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 17, 22).

Pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2015 m. liepos 31 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrį, 1 miegamąjį, kurio plotas 34,13 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam tenka 3,41 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 17, 22).

Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjas 29 paras atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,1 kv. m ir 0,3 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d., nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. liepos 2 d., nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. liepos 7 d., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 21 d., nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. liepos 29 d., nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1, kurios plotas 28,77 kv. m, įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 16-17, 24).

Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjui bausmę atliekant baudos izoliatoriaus patalpose tenkantis gyvenamasis plotas atitiko teisės aktuose nustatytam minimaliam gyvenamojo ploto, turinčio tekti baudos izoliatoriaus ar kamerų tipo patalpose, reikalavimui.

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdaužytos, matėsi pelėsis, prausyklose šalta, netvarkinga, baudos izoliatoriaus kameroje sienos apipelijusios, nepakankamas apšvietimas, netinkama ventiliacija - drėgna, kamerose kriauklė, baldai seni – pavojingi sveikatai, čiužiniai, pagalvės seni, smirdi.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Byloje nepateikta kitų įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintos drėgmės, apšvietos, temperatūros, baldų, minkšto inventoriaus tinkamumo naudoti, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų temperatūros, drėgmės, pelėsio, apšvietos, baldų ir minkšto inventoriaus netinkamumo naudoti galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (temperatūros, drėgmės, pelėsio, apšvietos, baldų ir minkšto inventoriaus netinkamumo naudoti) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl temperatūros, drėgmės, pelėsio apšvietos neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, baldų ir minkšto inventoriaus netinkamumo naudoti, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skunde teigė, jog gyvenamosiose patalpose lakstė pelės ir tarakonai.

Atsakovo į bylą pateikta 2010 m. sausio 27 d. tarp V. M. IĮ ir Alytaus PN sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 33 (b.l. 36-39), sutarties pratęsimai (b.l. 40,41), 2013 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 39 (b.l. 42-45), sutarties pratęsimas (b.l. 46) teismui nekelia abejonių, jog Alytaus PN pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl tarakonų, pelių lakstymo gyvenamosiose patalpose, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas Alytaus PN patirtus išgyvenimus sieja ir su aplinkybe, jog maitinimo salės valgykloje yra diskriminuojamas, nes tenka valgyti iš pažymėtų indų ir prie stalų, prie kurių valgo „žemesnės kastos“ atstovai.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo jo diskriminavimą ir priskyrimą „žemesnės kastos“ atstovams, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtino (tiesioginio) priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Pareiškėjas nerimauja, jis gali būti užkrėstas ŽIV virusu, nes kartu su juo gyvena infekuotieji nuteistieji.

BVK 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV sergantys asmenys privalo būti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Priešingai, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius. Minėtų tarptautinių teisės aktų pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs išvadą, kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2477/2012). Atitinkamai, remiantis 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi būti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiškėju buvo kalinami ŽIV infekuoti asmenys, ar kad tokie asmenys būtų pareiškę norą būti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, net ir pasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindžia aplinkybe, kad nusiprausti po šiltu dušu buvo galima tik kartą per savaitę.

Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Higienos normos HN 76:2010 68 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos suteikia galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Akivaizdu, kad leisti nuteistajam dažniau nei kartą į savaitę praustis po dušu yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, todėl teismo vertinimu, atsakovo atstovas Higienos normos 68 punkto nuostatų nepažeidė.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad būnant baudos izoliatoriaus kamerose, buvo sudaryta galimybė tik vieną valandą per parą pasivaikščioti lauke.

Teisė į pasivaikščiojimą yra esminė suimtojo teisė. Komiteto prieš kankinimą standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 48 punktas) nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas buvimui lauke. Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise.

Higienos normos HN 76:2010 11 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Nepilnamečiams, moterims, ligoniams, asmens sveikatos priežiūros specialistui rekomendavus, sudaromos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą.

Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, nenustatyta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas patenka į asmenų, kuriems pagal Higienos normos HN 76:2010 11 punkto nuostata privalo būti sudarytos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą kategorijai, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimą atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outsidetheircells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestinas.

Pareiškėjo nuomone, jam per mažai buvo išduodama tualetinio popieriaus ir muilo.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, numatyta, jog tualetinio popieriaus 1 rulonas, tualetinio muilo 100 g, skalbiamo muilo 200 g išduodama vienam mėnesiui.

Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g. tualetinio muilo vienam mėnesiui, todėl neteisėti atsakovo veiksmai ir pats neturtinės žalos egzistavimo faktas dėl per mažo kiekio tualetinio popieriaus, tualetinio muilo išdavimo nenustatyti.

Byloje nepateikta duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, į tai, kad 29 paras pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 45 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ), 45 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė